naftos kaina

Pasaulinė prekyba nafta, kurios kaina po karo Ukrainoje pradžios buvo pasiekusi savo maksimumą per pastaruosius 14 metų, ženkliai susitraukė. Naftos kaina pasiekė 2021-ųjų lygį, kuomet buvo parduodama po 60-70 dolerių už barelį. D. Trumpo teigimu, naftos kainai pasiekus 40 dolerių už barelį V. Putinas nebeturės iš ko tęsti karo Ukrainoje. Naftos prekybos sandoriai per paskutines dvi savaites susitraukė apie 15 proc., vien per paskutinę parą jos kaina smuko 4 proc.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pasiekė susitarimą dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, pranešė Švedija. Savaitgalį įsigaliosiant tarptautiniam šių produktų embargui, „ES ambasadoriai šiandien patvirtino naftos produktų kainų viršutines ribas, kurias galutinai tvirtins Europos [Vadovų] Taryba“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos pareigūnai.

ES valstybės narės penktadienį siekia susitarti dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, prieš savaitgalį įsigaliosiant šių produktų embargui. Šis sprendimas taps dalimi tarptautinių pastangų sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajamas, naudojamas puolimui Ukrainoje, nukreipiant sankcijas į Rusijai itin svarbų eksporto sektorių.

Rusija antradienį išleido dekretą, draudžiantį parduoti naftą šalims ir bendrovėms, besilaikančioms naftos kainų viršutinės ribos, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Maskvos puolimą Ukrainoje. „Draudžiama tiekti Rusijos naftą ir naftos produktus užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, jei sutartyse dėl šių tiekimų tiesiogiai ar netiesiogiai“ naudojama viršutinė riba, sakoma prezidento dekrete. Dekretas galios nuo vasario 1 iki liepos 1 dienos.

Rinkos dalyviams nerimaujant dėl paklausos silpimo, JAV WTI rūšies naftos kaina trečiadienį smuko 3 proc., prekybos sesijos pabaigoje pasiekusi naują žemiausią šiemet lygį.

Vašingtonas ir jo sąjungininkės „per kelias ateinančias dienas“ planuoja galutinai nustatyti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą, siekdami nutraukti Maskvai svarbų finansavimo šaltinį, antradienį pranešė JAV iždo departamentas.  Kainų lubos sudarys pagrindą draudimui, įsigaliosiančiam gruodžio 5 dieną, nuo kurios bus draudžiama gabenti arba apdrausti Rusijos naftos siuntas, parduodamas didesne nei fiksuota kaina.

Pasirodė naujų ženklų, kad jau beveik septynis mėnesius trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą agresorei kainuoja vis daugiau – ypač dėl nukritusių energijos produktų kainų. Netgi oficialūs Rusijos finansų ministerijos duomenys rodo, kad nuo metų pradžios fiksuotas didžiulis valstybės biudžeto perteklius per vasarą beveik išnyko, rašo CNN. Pajamos gerokai sumažėjo Birželio pabaigoje perteklius siekė apie 1,37 trilijono rublių (apie 23 mlrd.

Europos Sąjungos embargo 90 proc. iš Rusijos importuojamos naftos yra griežčiausia bausmė Kremliui nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įsiveržti į Ukrainą, rašo portalas „CNN Business“. Tačiau ir mažesnė naujausio sankcijų paketo dalis gali būti ne mažiau svarbi.

Nors persiplėšk. Taip būtų galima apibūdinti Vakarų valstybių dilemą. Paskelbti Europoje embargą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo vertybiškai teisingas sprendimas, bet naftos kaina dėl to nekris, o gal net ir kils. Jeigu kils – tuomet Rusijai bus visai neblogai, nes daugiau pinigų pateks į jos biudžetą. Bet bent jau Europa nefinansuos ukrainiečių žudymo.

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  „Kalbant apie valstybės finansuojamą valstybės atsargų kaupimą, tokių (rusiško kapitalo – BNS) įmonių šiai dienai nėra. (...) Yra viena įmonė, kuri privalo kaupti tokias atsargas ir ji kaupia kaip privatus subjektas – privačiai, 60 dienų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė viceministrė.

„Brent“ naftos kainos sekmadienį pakilo iki aukščiausio lygio per beveik 14 metų – 140 JAV dolerių už barelį, prekybininkams nerimaujant dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina pirmadienį, netrukus po to, kai 01.00 val. Lietuvos laiku prasidėjo elektroninė prekyba, pasiekė 139,13 JAV dolerio už barelį – nuo 2008 metų neregėtų aukštumų. Po valandos kainos šiek tiek smuktelėjo.

COVID-19 pandemijos metu vartotojus pasiekė žinia, kad naftos kaina tarptautinėse biržose krito net iki neigiamo lygio. Tačiau nuosmukis truko neilgai – nuo pat pavasario kaina ėmė kilti ir šiuo metu viršija 80 JAV dolerių už barelį. Ir Lietuvoje brangsta degalai vartotojams, tačiau ne tik dėl pasaulinių kainų. Įstatymai numato, kad į įprastus degalus turi būti maišoma daugiau ekologiškų priedų.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas neatmeta galimybės, jog naftos kaina pasaulio rinkoje iki metų pabaigos galėtų pasiekti 100 JAV dolerių už barelį lygį. „Atsižvelgdami į padėtį energetikos rinkoje, dabar negalime svarstyti kokių nors scenarijų“, – pareiškė jis interviu televizijai CNBC. Vicepremjero teigimu, „prieš metus niekas negalėjo numatyti, kad dujų kaina pakils iki 2 tūkst.

Etaloninių rūšių naftos kainos pirmadienį užtikrintai auga, pasiekdamos aukščiausią lygį per kelerius metus. Gruodžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios ūgtelėjo 1,34 JAV dolerio, arba 1,63 proc., iki 83,73 JAV dolerio už barelį. Tai yra aukščiausias lygis per trejus metus. Penktadienį šie sandoriai pabrango 0,44 JAV dolerio, arba 0,5 proc., iki 82,39 JAV dolerio už barelį.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pranešė, kad klimato kaitos planai turėtų būti įgyvendinti iki 2050 metų. Ekonomisto teigimu, šis sprendimas lems, kad Vakarų šalys stabdys naftos gavybą, o Rusija ir kitos Rytų šalys didins įtaką naftos rinkoje, todėl nafta brangs. Tad Lietuva jau šiandien turėtų skatinti elektromobilių pirkimą.

WTI rūšies naftos kaina šiąnakt krito 21 proc. iki 14,47 JAV dolerių už barelį ir beveik dvigubai pigiau kainuoja nei mums aktuali BRENT rūšies nafta, kuri tuo pat metu kainavo 27,37 JAV dolerių už barelį. Tai didžiausias skirtumas tarp savo charakteristikomis panašių naftos rūšių ir rodo didžiules problemas šioje rinkoje naftą išgaunančioms šalims. Taip pat tai rodo, kad dirbtiniai susitarimai negali atsverti rinkos tendencijų, kai pasaulis yra krizėje.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nesugebėjus susitart su savo sąjungininkais dėl naftos gavybos mažinimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos kritimas buvo didžiausias nuo 1991 m.  Ekspertai teigia, kad tai be abejonės palies ir Lietuvą – čia greitu metu turėtų kristi degalų kainos, o vėliau gali būti pastebimas ir įvairių prekių pigimas.

Šių metų gegužė tapo prasčiausia naftos rinkai nuo 2012 metų. Ekspertai pažymi, kad tam įtakos turėjo užsitęsęs prekybinis karas tarp JAV ir Kinijos. Jų teigimu, prošvaisčių, kad naftos kainos kils ateityje nėra. Tuo pačiu lėtėja ir pasaulinė ekonomika, o naftos kainas į aukštumas galėtų iškelti nebent karas Artimuosiuose Rytuose.  „Brent“ nafta šios savaitės pradžioje kainavo 62,6 dolerio už barelį. Dar gegužės pradžioje naftos kaina siekė 70 dolerių.

Pastarosiomis savaitėms pinganti naftos kaina įvairių šalių rinkose vis labiau atkreipia daugybės ekonomistų dėmesį. Tačiau mažėjančios pagrindinio pasaulio energetikos ištekliaus kainos vairuotojams, tikėtina, pokyčių neatneš. Ekspertai primena, kad benzino kaina dažnai nepriklauso nuo to, už kiek parduodama nafta. 65,31 JAV dolerio už barelį. Tokia populiariausios, „Brent“, rūšies naftos kaina trečiadienį buvo fiksuojama Londono biržoje.

Paskutinę šių metų rudens dieną vykęs nafta eksportuojančių šalių kartelio OPEC susirinkimas sukūrė netikėtą žinią. OPEC narės, kurios išgauna apie 40 proc. viso pasaulio naftos sutarė sumažinti naftos gavybą 1,2 mln. barelių per dieną. Tai buvo pirmas toks susitarimas per paskutinius 8 metus. Maža to, prie susitarimo prisidėjo ir šalys, kurios nėra OPEC narės. Pastarosios ketina sumažinti naftos gavybą 600 tūkst. barelių per dieną.

Reikės labai akylai stebėti, kaip bus vykdomas ilgai lauktas Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) susitarimas mažinti naftos gavybos apimtis, trečiadienį perspėjo skeptiškai nusiteikę analitikai. OPEC šalys trečiadienį sutarė gavybą mažinti 1,2 mln. barelių per dieną iki 32,5 mln. barelių per dieną. Karteliui nepriklausanti Rusija savo gavybą taip pat įsipareigojo sumažinti 300 tūkst. barelių per dieną, o tai yra pusė viso kiekio (600 tūkst.

Visus nustebinęs naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių susitikimas įpylė žibalo į naftos rinką. Kainos šoktelėjo net 6 proc. Ar tai jau reiškia pigaus kuro pabaigą, tv3.lt portalui atsako Lietuvos ekonomistai. OPEC susitarė mažinti naftos gavybos apimtis susitarimas nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per parą. Paskutinį kartą OPEC savo naftos gavybos apimtis karpė prieš aštuonerius metus.

Viena didžiausių šalies naftos gavybos bendrovių „Minijos nafta“ dėl smukusių pasaulinių naftos kainų pernai patyrė daugiau nei 10 mln. eurų nuostolių. Šiais metais įmonė pristabdo naftos gavybą dalyje telkinių, mažina darbuotojų skaičių bei trumpina darbo savaitę. „Jei naftos kaina išliks tokia, kokia yra prognozuojama, bendrovės vadovybė 2016 metas tikisi veikti nenuostolingai arba patirti nežymų grynąjį nuostolį, tačiau tikisi generuoti teigiamus pinigų srautus.

Birželį, palyginti su gegužės mėn., kainos Lietuvoje buvo 0,1 proc. didesnės, labiausiai jos padidėjo dėl pakilusių degalų ir paslaugų kainų. Degalų brangimo tendencija yra stebima jau nuo kovo pabaigos – pasaulyje didėjant naftos kainai, šis efektas pasiekė ir vietines degalines. Vidutinė „Brent“ žalios naftos kaina birželį buvo 44 eurai – 5 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį. Prasidėjus vasarai, paslaugų kainos buvo 1,2 proc. didesnės nei gegužę.

Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį? Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Kuveitas teigia esantis pasirengęs dalyvauti susitarime dėl naftos gavybos lygio įšaldymo. Kuveitas palankiai vertina Rusijos, Saudo Arabijos, Kataro ir Venesuelos susitarimą, apie kurį paskelbta antradienį, ir yra pasirengęs neviršyti dabartinio 3 mln. barelių per dieną gavybos lygio, pareiškė Kuveito naftos ministro pareigas laikinai einantis Anasas al-Salehas. Rusija, Saudo Arabija, Kataras ir Venesuela kartu išgauna apie 23,75 mln.

Naftos kainai ir toliau krentant žemyn, Rusijos ekonomikai kyla vis didesnė finansinė grėsmė. Finansų analitikai akcentuoja, kad Rusijos situacija „juodojo aukso“ kainų tendencijos kontekste ima labai panašėti į situaciją, į kurią buvo prieš griūtį pakliuvusi Sovietų Sąjunga. Taigi, ar didžioji Rytų milžinė turi galimybių išvengti ekonominės griūties? O galbūt jai gresia „Perestroika“ nr.

„Brent“ naftos kaina pasiekė dar vieną rekordą, pramušusi 36,2 dolerių už barelį ribą. Tokių žemų kainų už šios rūšies naftą nebuvo nuo 2004-ųjų, tai yra dabartinė kaina pirmą sykį nuo Ukrainos krizės metu smukusios kainos laikotarpių nukrito žemiau 2009-ųjų pasaulinės krizės žaliavos vertės. Tokia žema „Brent“ naftos kaina prekybos dieną metu paskutinį kartą buvo užfiksuota 2004-ųjų liepos 13 dieną, kai barelis buvo parduodamas po 36,88 dolerio už barelį.

JAV respublikonų ir demokratų partijų atstovams pavyko sutarti dėl naftos eksporto draudimo, kuris galioja jau 40 metų, nutraukimo, praneša „Reuters“ šaltiniai. Dokumentą tikimasi patvirtinti Kongrese svarstant biudžeto klausimus gruodžio 17 dieną. Atstovų rūmų narė Ann Wagner (Respublikonų partija) pareiškė, kad mainais į embargo panaikinimą demokratai gaus teisę siūlyti savo įstatymų projektus dėl laikinų lengvatų vėjo ir saulės energetikos plėtrai.

Irano naftos ministras Bijanas Namdaras Zangenehas pareiškė, kad Teheranas numato vystyti naftos gavybą bet kokia kaina, praneša „Bloomberg“. Pasak jo, šalis neturi kitos išeities, nes „jeigu Iranas nepadidins naftos gavybos lygį, jis neteks savo rinkos dalies“. Ministras taip pat pažymėjo, kad Iranas palaiko neeilinio OPEC šalių naftos gavėjų susitikimo idėją. Jo manymu, toks susitikimas galėtų pasitarnauti sulaikant naftos kainų griūtį rinkoje.

 Arvydas Praninskas Skalūnų naftos revoliucija Jungtinėse Valstijose, tapusi viena iš svarbiausių pasaulinių naftos kainų smukimo priežasčių, gali bumerangu smogti JAV naftos gavybos pramonei. „Nematoma“ grėsmė Pasaulinės naftos kainos nuo praėjusio birželio nukrito beveik perpus. Praėjusių metų spalį Amerikos naftos pramonė pirmą kartą per beveik 25 praėjusius metus naftos išgavo daugiau, nei jos per mėnesį išpumpuojama iš visų Saudo Arabijos naftos laukų.

 Albinas Čaplikas Naftos kaina pasiekė seniai regėtas žemumas, o populiariausio benzino A95 kaina artėja prie 1 euro už litrą. Kiek dar džiaugsimės šia žinia? Saudo Arabijos princas Al-Validas ibn Talalas šią savaitę pareiškė, kad naftos kaina, tikėtina, jau niekada nepakils aukščiau 100 dolerių už barelį. „Bank of America Merrill Lynch“ prognozių duomenimis, „Brent“ rūšies naftos kaina jau artimiausiomis savaitėmis nusileis iki 40 dolerių už barelį.

Pagrindinei naftos eksportuotojai Saudo Arabijai pareiškus, kad laikai, kai nafta kainavo 100 ir daugiau dolerių, baigėsi, pasaulinės naftos kainos dar nukrito, ir tai daro vis daugiau problemų tokioms šalims kaip Rusija, Iranas bei Venesuela. Populistinio Venesuelos režimo lyderiui nepavyko įtikinti Saudo Arabijos karalystės vadovų, kad reikia mažinti naftos gavybą ir taip atstatyti daugiau kaip per pusę smukusias kainas.

Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, naftos kainų kritimas lietuviams gali išeiti į naudą ne tik dėl to, kad išlaidos degalams ir šildymui gali mažėti ar bent jau nedidėti. Anot jo, kritusios naftos kainos taip pat gali prisidėti prie šalies ekonomikos skatinimo ir dar spartesnio augimo. „Jei šiuo metu mūsų ekonomika auga apie 3 proc., beveik 1 proc. galime gauti papildomai dėl naftos pigimo“, – teigia finansų analitikas.

 Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Kur yra rublio kursas šią sekundę, ne taip jau ir lengva pasakyti – vieną akimirką jis gali būti silpnesnis 1 proc. nei buvo vos prieš keletą sekundžių, dar po akimirksnio – pašokti tiek pat. Šmaikštūs komentarai, pastaruoju metu pasipylę tarsi iš gausybės rago, po truputį, bet užtikrintai tampa realybe.

Žinių radijas Rusijos centrinis bankas patikino, jog jau ėmėsi priemonių rubliui paremti užsienio valiutų rinkose, praėjusią savaitę išleidęs iš viso 4,5 mlrd. dolerių, praneša BBC. Nuo metų pradžios išleista per 70 mlrd. dolerių rubliui palaikyti. Taip Rusija pareiškė po to, kai Pasaulio bankas perspėjo, jog kitąmet Rusijos ekonomika susitrauks mažiausiai 0,7 procento. Žinoma, jeigu naftos kaina nepradės augti.

„Kartelė, pasiekusi 84 dolerius Rusijai taps kritine riba“, teigia vokiečių žurnalistas. „Sakoma, kad Rusijos imperatorius Nikolajus I-asis, kurį vakaruose vadino Europos žandarmu, kalbėdamas apie Napoleono armijos žūtį pareiškė, kad Rusija turi tik tris sąjungininkus – jos armiją, jos laivyną ir jos žiemą“, rašo Michaelis Sturmeris straipsnyje, kurį paskelbė Vokietijos laikraštis „Die Welt“ . Autorius pastebi, kad „šiomis dienomis vienas aukštas apreigas užimantis Rusijos valdininkas, kalbėdama...

 Rusijos valstybinė naujienų agentūra „ITAR-TASS“ šiandien paskelbė, kad „Rusijos ir Irano derybų metu, buvo sutarta dėl bendradarbiavimo ir abipusių investicijų skatinimo.“ Teigiama, kad bendra sandorių suma gali siekti 8 mlrd. dolerių. Tačiau pagrindinio tikslo Rusijai pasiekti nepavyko, teigia lragir.am. Nepaisant optimistinių anonsų, Iranas nesutiko pardavinėti savo naftos Rusijai.

Irano gyventojai džiūgaudami pasitiko iš Ženevos derybų grįžusius šalies atstovus. Iraniečiai sveikino su pasaulio šešetu pasirašytą susitarimą, pagal kurį Iranas sutiko pusmečiui pristabdyti urano sodrinimą. Irano žiniasklaida šia tema rašo pirmuosiuose puslapiuose, daug džiaugsmingų pasisakymų ir socialiniuose tinkluose.

AB „Lietuvos dujos“ praneša, kad 2012 m. rugsėjo mėn. 1.000 m³ gamtinių dujų pardavimo kaina bendrovės klientams, nebuitiniams vartotojams, sumažėjo dar 42 litais (nuo 1.409 iki 1.367 Lt už 1.000 m³), palyginti su rugsėjo mėn. dujų kaina. Šiuos  kainos pokyčius nulėmė sustiprėjusi euro vertė JAV dolerio atžvilgiu. Rugsėjo mėnesio kaina nustatoma pagal 2012 m. kovo – 2012 m. rugpjūčio mėn. naftos produktų kainas tarptautinėse rinkose. 2012 m. rugsėjo mėn.

Naftos kainos smarkiai pakilo po to, kai naftos kompanija „Statoil“ pranešė apie savo ketinimus visiškai nutraukti naftos gavybą Norvegijos šelfe. Po kompanijos pranešimų „Brent“ naftos kaina pašoko 2,5 proc. ir vėl viršijo 100 dolerių už barelį. Dienos prekyboje „Brent“ naftos barelis kainavo 101,58 dolerio. Norvegijos valstybinė naftos kompanija „Statoil“ pareiškė nutraukianti gavybos darbus šelfe, nes jai nepavyko susitarti su trimis energetikos profsąjungomis, dirbančiomis šelfe.

„Baltpool“ elektros biržoje elektros energija pigo trečią mėnesį iš eilės, praneša nepriklausomas elektros pardavėjas „Enefit“. Lietuvoje gegužę fiksuotas 1,4 proc. vidutinės elektros kainos mažėjimas iki 13,78 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Tai žemiausia vidutinė kaina šalyje nuo praėjusių metų gruodžio, kuomet buvo užfiksuota mažiausia vidutinė kaina per 2 metus. „Kaip ir praėjusiais mėnesiais, gegužę kainas labiausiai mažino šilti orai ir aukšta hidroenergijos pasiūla.

Naftos rinką drebina kainų nuosmukis. Pirmą kartą per pastaruosius aštuonis mėnesius „Brent“ naftos kaina nukrito žemiau nei 100 JAV dolerių už barelį praneša AFP. Pirmadienį „Brent“ naftos barelis kainavo 99,6 JAV dolerių. Vien tik gegužės mėnesį šios rūšies nafta atpigo 14,9 proc. Paskutinį kartą „Brent“ nafta iki šio lygio buvo atpigusi 2011 gruodžio 19 dieną. Naftos kainas spaudžia prastesni nei tikėtasi JAV ir Kinijos ekonominiai rodikliai bei nerimas dėl skolų krizės Ispanijoje.

Nafta turėtų pigti mažiausiai dar tris savaites – iki rinkimų Graikijoje. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos vairuotojai važinės pigiau nei praėjusiais metais, rašo „Lietuvos rytas“. Reikia nemažo sukrėtimo, kad degalų kainos Lietuvoje bent jau pasiektų praėjusių metų birželio lygį. Taip sako mūsų šalies analitikai. Nors šiandien nafta kainuoja tiek pat, kiek pernai vasaros pradžioje, benzino litras – beveik 30 centų brangesnis.

Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl degalų kainų, tačiau ar tai susiję su degalinių karteliu dėl benzino kainos, neatskleidžiama. „Tas klausimas nuolatos pasikartoja ir pačios vienodos kainos savaime nieko nereiškia, nes vienodos kainos būna net ir tobuliausiame konkurencijos modelyje. Kai yra labai daug pardavėjų, jie visi parduoda vienodomis kainomis. O šiaip mes atliekame tyrimą šitame sektoriuje. Plačiau komentuoti apie jį negaliu.

Per artimiausią dešimtmetį pasaulinės naftos kanos gali išaugti dvigubai, o tai turėtų pragaištingų pasekmių pasaulio ekonomikai. Pasaulinės naftos kainos šiuo metu svyruoja ties istoriškai aukštu lygiu – 110 dolerių už barelį, tačiau auganti paklausa ir ribota pasiūla gali turėti rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, praneša „The Telegraph“, remdamasis Tarptautinio valiutos fondo ataskaita.

Naftos kaina ir toliau mažėja. Vakar „WTI“ barelio kaina susitraukė dar kiek daugiau nei 2,5 proc. iki 102,5 JAV dolerių. Naftos rinkoje slopinančiai veikė ekonominės naujienos iš JAV ir Europos. Nuvylė JAV paslaugų sektoriaus „ISM“ indekso reikšmė, o ECB atkreipė dėmesį į vis dar tvyrančias ekonominio augimo rizikas. Iš šiuo metu 33 „Bloomberg“ apklaustų analitikų, didžioji dalis tikisi tolesnio naftos pigimo ateinančią savaitę, trečdalis mano, kad jos kaina kils.

Akcijų biržų spekuliantų akylai stebimos naftos kainų kreivės grėsmingai artėja prie rekordinės atžymos ir verčia pateikti klausimą, ar tai sukels naują ekonominį sukrėtimą. „Brent“ žaliavinės naftos kaina praėjusią savaitę perkopė 120 JAV dolerių (315 litų) už barelį ir grasina pralenkti visų laikų rekordinę 147, 3 JAV dolerio (386,7 lito) už barelį atžymą, kuri buvo pasiekta 2008 metų liepą.

Rusija gali netekti investicinės kategorijos skolinimosi reitingo, jeigu vidutinė metinė „Urals“ naftos kaina nukris iki 60 JAV dolerių už barelį ir biudžeto deficitas sieks 8 proc. BVP, parodė tarptautinės reitingų agentūros „Standard and Poor's“ atlikti streso testai. Agentūros skaičiavimu, naftos kainai sumažėjus 10 JAV dolerių vyriausybės pajamos smuks 26 mlrd. dolerių, praneša BBC.