nafta

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad rusiškos naftos kainų „lubos“, dėl kurių sutarė Europos Sąjunga, Didysis septynetas (G-7) ir Australija, nepaveiks Maskvos karo Ukrainoje. „Rusijos Federacijos ekonomika turi visą būtiną potencialą visiškai patenkinti specialiosios karinės operacijos poreikius. Šios priemonės to nepaveiks“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Specialiąja karine operacija“ Maskva vadina savo pradėtą karą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė dar labiau destabilizuos pasaulio energijos rinkas ir neturės jokios įtakos Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje.

Pirmadienį įsigalioja Europos Sąjungos prieš pusmetį paskelbtos sankcijos rusiškai naftai ir jos produktams. Priklausomai nuo konkrečios prekės kodo, dalis sankcijų įsigalioja gruodžio 5 dieną, o dalis – 2023 metų vasario 5-ąją.  Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia kol kas neturintys duomenų, kiek Rusija planuoja pervežti tokių krovinių bei kokios yra šių produktų kvotos.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinė rusiškos naftos barelio kainos riba „sunaikins“ Rusijos ekonomiką, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Tačiau „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“, platformoje „Telegram“ rašė jis.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutinė riba – 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) už barelį – yra „nerimta“, nes ji yra „gana patogi“ Maskvai, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę triktį. ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.

Sekmadienį susitikusios didžiosios naftos gamintojos greičiausiai susitars dėl tolesnio savo dabartinės gavybos strategijos laikymosi arba net nuspręs toliau mažinti gavybą, pasaulyje krentant naftos kainoms, netrukus įsigaliosiant rusiškos naftos embargui bei ES šalims artėjant prie susitarimo dėl rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių „lubų“.  Pastarajame susitikime spalį, trylikos naftą eksportuojančių šalių organizacija, vadovaujama Rijado, ir dešimt jų sąjungininkių, vadovaujamų...

Italijoje Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklai laikinai pritaikytos valstybės priežiūros priemonės, vyriausybei siekiant išvengti gamyklos uždarymo ir garantuoti energijos tiekimą, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė šaltinis vyriausybėje.  Naftos perdirbimo gamykla ISAB yra viena didžiausių Europoje ir jai iškilo pavojus nutraukti gamybą dėl Europos Sąjungos embargo Rusijos naftos importui jūra, kuris įsigalios gruodžio 5 dieną.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ užbaigė sandorius dėl kai kurių aktyvų pardavimo, įskaitant Gdansko naftos perdirbimo gamyklos „Lotos“ 30 proc. akcijų, Saudo Arabijos valstybinei „Saudi Aramco“, kuri tuo pačiu įsipareigojo tiekti Lenkijos koncernui iki 45 proc. reikalingos naftos, pranešė Lenkijos radijas.

Nafta atpigo iki buvusio lygio prieš karą Ukrainoje. Tačiau lietuviai už degalus priversti mokėti kone puse euro už kiekvieną litrą brangiau. Ekspertai aiškina, kad iš tokios situacijos didžiausią naudą skuba išpešti naftos perdirbėjai. O vartotojų teisių gynėjai piktinasi, kad degalų rinkoje Lietuvoje nėra realios konkurencijos, tad ir toliau degalus pilamės daug brangiau negu lenkai ir vejamės vokiečius.

Po daugelio metų šiemet jau kurį laiką dyzelinas Lietuvoje yra brangesnis už benziną, nors šio akcizas – didesnis. Specialistai neslepia, kad degalų kainų kritimo greitu metu tikėtis neverta, esą didesnė tikimybė, kad jos tik kils. Tačiau jas lemia ne tik karas, bet ir neapgalvotas sprendimas išpopuliarinti dyzelinius automobilius, kai dėl ekologijos nebuvo investuota į dyzelino gamybą.

Nustačius Europos Sąjungos (ES) institucijose svarstomą 62 JAV dolerių už barelį viršutinę naftos kainų ribą Rusijos eksportuojamai naftai, Rusijai mokama marža būtų „neįtikėtinai didelė“, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 27,8 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 26,8 mln. eurų) grynojo pelno. Liepą–rugsėjį, palyginti su antruoju ketvirčiu, „Orlen Lietuvos“ pajamos augo 31,5 proc. ir siekė 2,242 mlrd. JAV dolerių (2,16 mlrd. eurų).  Geresnius trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus lėmė palanki makroekonominė situacija, teigiama bendrovės pranešime.

Lenkijos energetikos milžinas „Orlen“ Varmijos mozūrų vaivadijoje stato pirmąją šalyje didelę biometano gamyklą, į kurią planuoja investuoti daugiau kaip 180 mln. zlotų (38,4 mln. eurų), skelbia portalas motoryzacja.interia.pl. Pasak „Orlen“ vadovo Danielio Obajteko, šio projekto įgyvendinimas sukurs aplinkai nekenksmingų energijos išteklių  tiekimą, sumažins gamtinių dujų importo poreikį bei sustiprins šalies energetinį saugumą.

Rusijos Irkutsko srityje esančios Angarsko naftos chemijos bendrovės teritorijoje sekmadienį kilo didžiulis gaisras, praneša rusų propagandos agentūra „RIA Novosti“. Gaisras buvo gesinamas daugiau nei keturias valandas. Anot minėtos rusų agentūros, apie gaisrą pranešta apie 9:00 vietos laiku. Gaisrą gesino daugiau nei šimtas žmonių. Ugnį suvaldyti pavyko tik apie 13:17. Vietos valdžios institucijos sudarė specialią komisiją gaisro priežastims ištirti. Apie aukas po gaisro nepranešama.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija rengia dekretą, kuris uždraus Rusijos įmonėms parduoti rusišką naftą šalims ir įmonėms, kurios nustatė kainų lubas, praneša žiniasklaida. Dešimtą Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesį Kremlius rengia prezidento dekretą, kuris uždraus Rusijos įmonėms ir prekybininkams, perkantiems naftą, parduoti ją visiems, kurie nustatė naftos kainų lubas.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ po kelerių metų taps energijos gamykla, o Lietuva galės pereiti prie visiškai sintetinio kuro, teigia bendrovės vadovas Michalas Rudnickis.

Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė bylą, joje Jonavos rajone veikianti naftos atliekų tvarkymo „NAPC“ įmonė kaltinama dėl aplinkai padarytos daugiau nei 2,3 mln. eurų siekiančios žalos. Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, Kauno policijos atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Jonavos rajone veikianti naftos atliekų perdirbimo įmonė per savo atstovą galimai pažeidė aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai „Orlen Lietuvai“ priklausantis Būtingės naftos terminalas šiemet sausį-spalį perkrovė 6,6 mln. tonų naftos – 3,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai perkrauta 6,4 mln. tonų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija. 2021 metais terminale perkrauta 7,99 mln. tonų naftos – 1,8 proc. daugiau nei 2020 metais. Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ nuo 2006-ųjų vidurio importuoja naftą tik savo reikmėms.

Naftos kainų kritimas penktadienį įgavo pagreitį – „Brent“ naftos rūšies barelio kaina pirmąkart nuo spalio pradžios smuko žemiau 88 JAV dolerių žymos, o JAV WTI naftos barelis pirmą kartą nuo rugsėjo tapo pigesnis nei 80 dolerių, stiprėjant susirūpinimams dėl pasaulio ekonomikos, tolesnio bazinių palūkanų didinimo bei COVID-19 atvejų gausėjimo Kinijoje. „Brent“ ateities sandorių sausiui kaina Londono „ICE Futures“ biržoje sumenko daugiau nei 2,1 proc.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę sumažėjo dviem centais, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Lapkričio 7–14 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,68 euro, dyzelinio kuro kaina siekė 1,87 euro – abiejų rūšių degalai atpigo 2 centais.

Penktadienį amerikietiškos naftos WTI kaina pirmą kartą nuo rugsėjo nukrito žemiau nukrito žemiau 80 JAV dolerių už barelį ribos, augant nerimui dėl pasaulinės ekonomikos nuosmukio ir didėjančio COVID-19 atvejų skaičiaus Kinijoje.  Maždaug 15.05 val. Lietuvos laiku WTI naftos, kuri bus pristatyta gruodžio mėnesį, barelis buvo atpigęs 1,9 proc. iki 80,08 JAV dolerio, prieš tai trumpam nusileidęs žemiau 80 JAV dolerio už barelį lygio.

Per pastarąją savaitę degalų kainos Baltijos valstybėse beveik nepakito – Lietuvoje kukliai atpigo tik benzinas, o Latvijoje nedaug sumažėjo dyzelino kainos, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje.

Lenkijos valstybės iždo valdoma energetikos giganto „Orlen“ balso teisę turinčių akcijų dalis, užbaigus valstybės kontroliuotos gamtinių dujų įmonės „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) prijungimą prie „Orlen“ sandorį, padidėjo nuo 31,14 proc. iki 49,9 proc.

Žaliavinės naftos siuntos iš Rusijos laivais praėjusią savaitę pasiekė pastarųjų penkių mėnesių rekordą, iš Baltijos jūros ir Arkties uostų išplaukiantiems tanklaiviams liekant vis mažiau laiko pasiekti paskirties vietas prieš įsigaliojant Europos Sąjungos sankcijoms, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Jos duomenimis, Rusijos naftos eksportas praėjusią savaitę išaugo iki 3,6 mln.

Angolos vandenyse, netoli šalies sostinės Luandos, amerikiečių įmonės „ExxonMobil“ valdomoje zonoje aptiktas didelis angliavandenilių telkinys, pirmadienį paskelbė Angolos nacionalinė naftos, dujų ir biokuro agentūra.  Telkinys buvo aptiktas maždaug už 365 kilometrų į šiaurės vakarus nuo naftos turtingos šalies pakrantės, 1100 metrų gylyje, sakoma Angolos nacionalinės naftos, dujų ir biokuro agentūros (ANPG) pranešime.

Serbijos valdžia, baimindamasi Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai padarinių, ketina iš Rusijos „Gazprom Neft“ perimti Serbijos naftos kompanijos NIS kontrolinį akcijų paketą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Jei Rusijai priklausančioms įmonėms būtų įvestos naujos sankcijos, mums tai būtų didžiulė problema. Būsime priversti veikti.

Praėjus mėnesiui po to, kai naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC+ nusprendė drastiškai sumažinti gavybą, penktadienį Septynių turtingųjų valstybių grupė paragino ją padidinti kainų sumažinimui. Gavybos didinimas turėtų padėti „sumažinti dėl karo Ukrainoje atsiradusius svyravimus energijos rinkose“, teigiama Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų pareiškime, išplatintame po derybų Vokietijoje.

JK vyriausybė ketvirtadienį paskelbė neleisianti apdrausti laivų, naudojamų rusiškos naftos transportavimui, jei tokia nafta bus nupirkta brangiau nei Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos nustatyta viršutinė kainų riba.  Apie sprendimą pranešta ES paskelbus draudimą apdrausti rusišką žaliavą gabenančius laivus, o G-7 ministrai susitarus nustatyti Rusijos naftos kainų lubas, taip siekiant sumažinti Kremliaus pajamas ir suvaldyti sparčiai augančias energijos kainas.

Aukso laikai naftos perdirbėjams. Nafta pinga, tačiau degalus vairuotojai ir toliau priversti pirkti brangiai. Užtai pelnus iš naftos perdirbimo perdirbėjai semia net ir dešimt kartų didesnius nei buvo prieš karą Ukrainoje. O turtus jiems krauname mes – degalų pirkėjai. Ekonomistai perspėja, kad artimiausiais mėnesiais įsigaliosiant rusiškos naftos ir degalų embargui, dyzelinas gali dar labiau pabrangti, mat reikiamo kiekio pasigaminti Europa nėra pajėgi.

  Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį priėmė nutarimą dėl Rusijos naftos bei jos produktų importo ir tranzito uždraudimo. Užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu anksčiau šią savaitę sakė, kad draudimas įsigaliotų gruodžio pradžioje.

Prancūzijos valstybinis investicijų bankas „Caisse des Depots“ trečiadienį pareiškė, kad nebefinansuos naujų naftos ir dujų projektų, stiprindamas savo įsipareigojimus kovoje su klimato kaita. „Caisse des Depots“ pranešė patvirtinęs pirmąjį veiksmų planą, skirtą prisitaikyti prie klimato kaitos.

Viršutinė riba rusiškai naftai, kuri turėtų įsigalioti gruodį, neturės įtakos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narėms, kurios planai mažinti gavybą sukėlė „juodąjį auksą“ importuojančių šalių nepasitenkinimą, agentūrai „Reuters“ sakė Jungtinių Valstijų iždo pareigūnas. Vašingtonas susisiekė su OPEC atstovais, kad užtikrintų juos dėl šių planų ribų, pabrėžė JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbs, kad į rinką bus išleista dar 15 mln. barelių iš JAV strateginių naftos atsargų, o jei energijos kainos toliau kils, galės būti panaudota ir daugiau rezervų, pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.  Planuojamas į rinką išleisti kiekis užbaigs kiek anksčiau šiais metais paskelbtą JAV planą panaudoti iš viso 180 mln. barelių saugyklose esančios naftos, reaguojant į kainų kilimą, susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) antradienį pareiškė, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų, įskaitant Rusiją, šį mėnesį paskelbtas sprendimas sumažinti naftos gavybą nebuvo politiškai motyvuotas prieš Jungtines Valstijas.  Trylika OPEC narių, vadovaujamų Saudo Arabijos, ir 10 jų sąjungininkių, vadovaujamų Maskvos (vadinamoji OPEC+ grupė), supykdė Vašingtoną nuspręsdamos nuo lapkričio mėnesio sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną.

Kroatija rengia strateginį planą, kaip padvigubinti „Adria“ naftotiekio pajėgumus – iki 2 mln. tonų per mėnesį, kad pasiūlytų alternatyvą rusiškai naftai pirmiausia artimiausioms kaimynėms – Vengrijai, Slovakijai, Serbijai, rašo „The New York Ledger“. „Dabartinės geopolitinės aplinkybės ir problemos, susijusios su Rusijos energijos išteklių tiekimu, suteikia Kroatijai turi puikią galimybę tapti energetiniu prieigos tašku daugeliui kaimyninių valstybių“, – sakė Zagrebo universiteto Geologijos ir...

Prancūzijos ministrė pirmininkė sekmadienį perspėjo streikuojančius naftos pramonės darbuotojus, kad vyriausybė dar kartą gali panaudoti savo rekvizavimo galias, kad priverstų darbuotojus grįžti į darbą. Taip siekiama sumažinti kuro trūkumą šalyje. Tuo metu kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas pritarė kai kurių profesinių sąjungų raginimams antradienį surengti visuotinį streiką.

Jungtinės Valstijos ir Saudo Arabija ketvirtadienį apsikeitė karčiais komentarais dėl praėjusią savaitę OPEC+ paskelbto sprendimo sumažinti naftos gavybą, Vašingtonui kaltinant Rijadą sąmoningai palaikant Rusijos interesus.  Trylika OPEC narių ir 10 jų sąjungininkių, vadovaujamų Maskvos (vadinamoji OPEC+ grupė), praėjusią savaitę supykdė Baltuosius rūmus priimdami sprendimą nuo lapkričio sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną, sustiprindami baimę dėl naftos kainų augimo.

Naujas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto projektas vakarinėje Afrikos pakrantėje sulaukė Lenkijos ir Vokietijos dėmesio, Europoje įsisiūbavus energetikos krizei, išprovokuotai agresyvios Rusijos invazijos į provakarietišką Ukrainą. Kol kas šis solidus SGD eksporto projektas parengtas 80 proc., o tiekimas tikėtinas tik kitų metų pabaigoje.

Lenkijos operatorius PERN aptiko nuotėkį viename „Družba“ sistemos vamzdyje, kuriuo nafta tiekiama iš Rusijos į Europą, skelbia Reuters. Manoma, kad tai dar labiau padidins susirūpinimą dėl Europos energetinio saugumo po „Nord Stream“ dujų nuotėkio. Nuotekis, kurį PERN pranešė aptikęs antradienio vakarą, buvo surastas tuomet, kai Europa susiduria su rimta energetine krize po Maskvos invazijos į Ukrainą, dėl kurios ir nesutarimų su Vakarų Europa buvo nutrauktas dujų tiekimas.

Dėl naftos eksporto ir gana stabilios vidaus paklausos recesija Rusijoje bus ne tokia gili, kaip buvo manyta anksčiau, rodo antradienį paskelbtos naujausios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozės. Nors antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, Rusijos ekonomika, Fondo skaičiavimais, susitraukė 21,8 proc., dabar prognozuojama, kad per visus šiuos metus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks tik 3,4 procento. Dar birželį TVF Rusijai pranašavo 6 proc.

Vengrijoje duris neribotam laikui užveria vienas garsiausių terminių SPA. Ir visa tai dėl išaugusių šildymo kainų. O Vengrijos premjeras ir toliau rezga suokalbius su Rusija ir jos sąjungininkėmis. Dabar Serbijai žada tiekti rusišką naftą. Įspūdingas terminis SPA Miškolcas-Tapolca Vengrijoje uždaro duris ir lankytojų bent kurį laiką nepriims. O pagrindinė to priežastis – gerokai išaugusios dujų kainos.

Kol žmonės ruošiasi šaltai ir brangiai žiemai, naftą eksportuojančių valstybių kartelis OPEC+ priėmė sprendimą didinti naftos kainą –  2 milijonais barelių per dieną mažins naftos gavybą. Rusijos veikiamas kartelis tikina taip norintis stabilizuoti naftos rinką – naftos kaina už barelį jau pakilo dešimčia dolerių. Jungtinės Valstijos ieško sprendimų – žada tartis su Venesuela.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – sprendimas smarkiai sumažinti naftos gavybą yra skirtas stabilizuoti pasaulines naftos rinkas, Vašingtonui pareiškus, kad toks žingsnis yra nuolaida Maskvai. OPEC+ susitarė nuo lapkričio sumažinti gavybą 2 mln. barelių per dieną. „Priimtais sprendimais siekiama stabilizuoti naftos rinkas“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Galimas rusiškos naftos kainų lubų nustatymas dėl karo Ukrainoje bus naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, pareiškė Prancūzijos energetikos milžinės „TotalEnergies“ vadovas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį sulaukė diplomatinio antausio, kai Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir jos sąjungininkai – vadinamoji OPEC+ grupė – nusprendė sumažinti naftos gavybą, ignoravę ir jo pastangas izoliuoti Rusiją, ir atkaklius mėginimus užkirsti kelią degalų kainų kilimui prieš vidurio kadencijos rinkimus. OPEC+ trečiadienį Vienoje įvykusiame susitikime sutarė nuo lapkričio sumažinti bendrą gavybą 2 mln. barelių per dieną.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir jos sąjungininkai, tarp kurių yra ir Rusija, trečiadienį susitarė gerokai sumažinti naftos gavybą. Trylika valstybių vienijantis naftos kartelis ir dešimt jo sąjungininkų – vadinamoji OPEC+ grupė – susitarė nuo lapkričio sumažinti gavybą 2 mln. barelių per dieną, pareiškė Irano atstovas OPEC Amiras Hosseinas Zamaninia. Gavyba bus sumažinta labiausiai nuo COVID-19 pandemijos įkarščio laikų 2020 metais.

Subjurę rudeniniai orai gana tiksliai atspindi ir vyraujančias nuotaikas rinkose. Susitaikę su agresyviais centrinių bankų veiksmais didinant bazines palūkanas, rinkų dalyviai į savo vertinimus vis dažniau įskaičiuoja pasaulinės recesijos tikimybę. Signalų apie ją daugiau nei pakankamai, įskaitant augančius JAV obligacijų pajamingumus ir didėjančią inversiją tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumų, toliau stiprėjantį JAV dolerį ir smunkančią naftos kainą.

Naftos kainos pirmadienį Azijos rinkose šoktelėjo daugiau nei 4 proc., pasirodžius pranešimų, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir kitos stambios naftos gamintojos svarsto galimybę sumažinti gavybą 1 mln. barelių per dieną.  WTI rūšies naftos kaina pakilo 4,5 proc. iki 83,06 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ rūšies nafta pabrango 4,4 proc. iki 88,83 JAV dolerio už barelį.