nabucco

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“, kuris sujungs Rusiją ir Vokietiją, veiks jau 2011 metais, skelbia Rusija. Kalbama, kad savo tvirtą paramą dėl dujotiekio Berlynui ES viduje artimiausiu metu išreikš ir Prancūzija. Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas pareiškė, kad dabartinė dujų krizė tarp Rusijos ir Ukrainos, palietusi ir apie 20 Europos valstybių, tik dar kartą įrodė, jog būtina diversifikuoti dujų tiekimo iš Rusijos į Europą kelius.

Buvusioms Rusijos satelitinėms Rytų Europos valstybėms suduotas didžiausias smūgis Tuščios kalbos apie atsargų diversifikavimą tuomet, kai mažai kas daroma, ir vietoj to pasikliaujama patogiais ryšiais su Rusijos dujų verslu. Pastaraisiais metais didžiojoje Rytų Europos dalyje tokia buvo įprasta energetikos politika. Ukrainos ir Rusijos ginčas, dėl kurio regionui buvo nutrauktas dujų tiekimas, rodo, kad tai buvo didžiulė klaida.  Labiausiai nukentėjo Bulgarija.

Kol Maskva ir Kijevas nesugeba susitarti dėl dujų tranzito per Ukrainos teritoriją atnaujinimo, Europa netenka kantrybės ir pasitikėjimo Rusijos dujų milžinu „Gazprom“. Briuselis neslepia artimiausioje ateityje ieškosiantis rusiškų dujų alternatyvos. Rytų fronte – nieko naujo Ketvirtadienio naktį „Gazprom“ dar kartą išsiuntė prašymą Ukrainos energetikos kompanijai „Naftogaz Ukrainy“ dėl leidimo transportuoti 99,2 mln. kubinių metrų dujų ukrainiečių dujotiekiais.

Rusija pernelyg ilgai buvo laikoma neišsenkamu energetinių išteklių šaltiniu. Tačiau žinomas analitikas Vladimiras Socoras perspėja: iš tiesų mūsų visų jau netrukus gali laukti skausmingas praregėjimas. Leidinyje „Eurasia Daily Monitor“ paskelbtame straipsnyje V.Socoras tvirtina, kad šiuo metu turime galimybę stebėti ne šiaip dujų tiekimo Europos valstybėms krizę, bet Rusijos vadovų bandymus supjudyti tarpusavyje šalis vartotojas, pakelti kainas ir bent šiek tiek sumažinti eksportą.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino 2009 m. Europos Sąjungos biudžetą. Dėl jo jau sutarta su ES Taryba. Didžiausia biudžeto išlaidų dalis bus sutelkta ekonomikos gaivinimo veiksmams bei programoms, padėsiančioms atremti iššūkius energetikos bei aplinkosaugos srityse. Kitų metų biudžetas taip pat bus gerokai dosnesnis Lietuvai ir kitoms naujosioms ES narėms. 2009 m. ES biudžete numatyta 133,8 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimų – tai sudaro 1,03 proc.

Klausimas, ar Turkmėnistanas – ši „dujinė“ Vidurio Azijos šalis – pajudėjo link demokratijos, ar taip ir stovi vietoje kaip Saparmurato Nijazovo laikais, atrodo šiek tiek pritemptas. Tačiau jis vėl keliamas, sekmadienį čia įvykus 4-ojo šaukimo parlamento rinkimams. Kas juos laimėjo? Nors oficialūs rezultatai bus paskelbti po 10 dienų, šis klausimas taip pat beprasmis. Kaip nekelia nusistebėjimo tradiciškai didelis šiuose kraštuose rinkėjų aktyvumas (94 proc.

Rytų Europa nervingai, bet su viltimi laukia naujojo Amerikos prezidento Būsimojo Jungtinių Valstijų prezidento trijų valandų sulaikymas liudytojų pavadintame „dvokiančiame“ mažame kambarėlyje Rusijos provincijos mieste Permėje, žiūrint retrospektyviai, atrodo, buvo prasta idėja. Nesvarbu, kad Kremlius suniurnėjo atsiprašymą už 2005 m. rugpjūčio mėn.

Kalnų Karabacho konfliktas – pirmasis rimtas tautų konfliktas buvusioje Sovietų Sąjungoje. Jis tęsiasi iki šiol ir atrodo, kad tokios padėties „įšaldymas“ daug kam naudingas kaip rankovėje slepiama korta, kurią galima, reikalui esant, ištraukti ir pakreipti žaidimą savo naudai. Pradžioje trumpai grįžkime atgal į istoriją ir prisiminkime, kaip viskas prasidėjo.

Prezidentas Valdas Adamkus siūlo paskirti specialų Europos Komisijos atstovą naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas projektui bei per Čekijos pirmininkavimą ES kitų metų pirmąjį pusmetį surengti specialų susitikimą, kuriame šis projektas būtų pristatytas kitoms ES valstybėms narėms. Tai prezidentas Valdas Adamkus sakė penktadienį kalbėdamas Energetikos saugumo viršūnių susitikime Baku.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, dalyvaujantis Baku Energetikos saugumo viršūnių forume, susitiko su Turkijos prezidentu Abdullah Güliu. Prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad Turkija, nepaisant didelių geografinių atstumų, yra svarbiausias mūsų šalies ekonominis partneris regione – Lietuvos verslininkai Turkijoje nemažai investuoja į nekilnojamąjį turtą.

Baku ketvirtadienį susitikę Lietuvos ir Azerbaidžano prezidentai Valdas Adamkus bei Ilhamas Alijevas daug dėmesio skyrė „Nabucco“ dujotiekio, kuriuo būtų tiekiamos dujos iš Vidurio Azijos, Vidurio Rytų ir Kaspijos regiono, projektui. „Kalbėjome, kad iš kalbų ir žodinio projektavimo šis projektas praktiškai pajudėtų į priekį“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Adamkus.

Kurį pasirinkti? Tai turės nuspręsti būsimas Amerikos prezidentas. Arba Europa gamtines dujas gaus iš Irano, arba visos kartos žemyno energijos atsargas tvarkys Rusija. Vienu atžvilgiu abi problemas lyginti sudėtinga. Irano branduolinės raketos Izraeliui keltų egzistencinę grėsmę.

Didžiuma Europos – tai Europos Sąjungos šalys. Žemyne gausu gamtos išteklių: jame yra akmens anglių, geležies rūdos, urano, gipso, boksito, sidabro, cinko, švino, taip pat naftos ir dujų, tačiau šių žaliavų Europos rinkai nepakanka. Kaip sakoma, paklausa didesnė už pasiūlą... Šiandien Europos Sąjungos šalys daugiausia importuoja Šiaurės Afrikos (Alžyro ir Egipto), Kataro bei rusiškas ir norvegiškas dujas.

Irano naftos ministras Atbaras Torkanas pareiškė, kad Teheranas norėtų tiesti į Europos Sąjungos teritoriją dujotiekį, kurio vertė siektų 4 mlrd. dolerių ir kuriuo kasmet Europą pasiektų 37 mlrd. kubinių metrų dujų. Irano dujotiekis aplenktų Rusijos teritoriją ir būtų alternatyva ES remiamam „Nabucco“ projektui, kuriuo į Europą planuojama tiekti Kaspijos jūros dujas.

Rusijos sprendimas pripažinti Pietų Osetiją ir Abchaziją mažų mažiausiai gali būti pavadintas kebliu. Tai – labai stebinantis sprendimas net ir tiems, kurie puikia pažįsta Rusiją. Juk Rusijos lyderiams didžiulį nerimą kelia tai, kad ši šalis gali išgyventi tokį pat suirimo procesą, kokį prieš porą dešimtmečių išgyveno Sovietų Sąjunga. Kad išvengtų šio košmariško scenarijaus, Rusija nedvejojo griebtis brutalios jėgos tam, kad sunaikintų Čečėnijos nepriklausomybės judėjimą.

Azerbaidžano valdžia pareiškė, kad ir toliau, nepaisant karo Gruzijoje, remia Europos Sąjungos inicijuotą dujotiekio „Nabucco“ projektą, kuriuo Kaspijos jūroje išgaunamos dujos būtų per Pietų Kaukazą tiekiamos į Europą apeinant Rusiją. „Azerbaidžanas neatsisako „Nabucco“ projekto. Tai yra projektas, turintis ateitį“ – internetinė svetainė „EU Observer“ cituoja šalies energetikos ministrą Natiką Alijevą.

Berlynas, šių metų liepos vidurys. Susitinka trise - bendrovės „Nord Stream“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Gazpromo“ tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis, bendrovės vykdomasis direktorius, kadaise - Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas ir tuomečio KGB papulkininkio Vladimiro Putino bičiulis Matthiasas Warnigas bei buvęs Suomijos premjeras ir parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas.

Rusijos puolimas prieš Gruziją aiškiai parodė, kad Maskva yra pasiryžusi bet kokia kaina išsaugoti naftos turtingo Kaspijos regiono kontrolę, rašo antradienio „Lietuvos žinios“. Gruzijos energetiniai ištekliai labai maži, tačiau jai priklauso naftotiekis ir dujotekis, kuriais transportuojama Kaspijos regiono nafta ir dujos į Vakarus, be to, Gruzijos geležinkeliu šios žaliavos gabenamos į Juodosios jūros uostus.

Rusijos puolimas prieš Gruziją aiškiai parodė, kad Maskva yra pasiryžusi bet kokia kaina išsaugoti naftos turtingo Kaspijos regiono kontrolę, rašo antradienio „Lietuvos žinios“. Gruzijos energetiniai ištekliai labai maži, tačiau jai priklauso naftotiekis ir dujotekis, kuriais transportuojama Kaspijos regiono nafta ir dujos į Vakarus, be to, Gruzijos geležinkeliu šios žaliavos gabenamos į Juodosios jūros uostus.

Rusijos energetikos ministerija pareiškė, kad preliminari planuojamo dujotiekio į Pietų Europą kaina siekia 20 mlrd. JAV dolerių, skelbia „Budapest Business Journal“. „Pietinio srauto“ dujotiekis, kurį bendromis pajėgomis ties Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ bei Italijos kompanija „Eni“, per metus galės transportuoti 30 mlrd. kubinių metrų dujų. Šis dujotiekis yra konkurentas JAV bei ES remiamam „Nabucco“ projektui. „Pietinio srauto“ dujotiekis turėtų pradėti veikti 2013 metais.

Kažin ar tinka kalbėti vien apie Kazachstaną ir Turkmėnistaną, mat Centrinėje Azijoje irgi pradeda įsisukti geopolitiniai bei integraciniai mechanizmai, dabartinių regiono šalių lyderių valia ir dėl užsienio įtakos pamažu formuojantys Centrinės Azijos vienybę ir tapatumą. Protu ne visada paaiškinamus lyderių sprendimus ar tiesiog ambicijų pasireiškimus palengva ima keisti pragmatiniai sumetimai.

Į Baku vizito atvykęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pasirašė Draugystės ir strateginės partnerystės deklaraciją, kurios formuluotės atspindi Azerbaidžano poziciją dėl Kalnų Karabacho, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Po Turkmėnistano prezidento Saparmurato Nijazovo mirties naujasis šios energetinių išteklių turtingos Vidurio Azijos šalies vadovas Gurbanguly Berdymuchamedovas, kaip rašo „The Financial Times“, mažiau turi iliuzijų laikyti šalį izoliacijoje ir labiau linkęs gerai uždirbti iš milžiniškų dujų resursų.

Rusijos gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ ir Italijos energijos koncernas „Eni“ ruošiasi sujungti pajėgas gamtinėms dujoms iš Libijos tiekti į Pietų Europą.

Europos Sąjunga (ES) nori plėtoti bendradarbiavimą su Turkmėnija energetikos srityje, pranešė ketvirtadienį susivienijimo atstovai derybose su kolegomis iš Centrinės Azijos kolegomis. Briuselis Centrinę Aziją, kurioje yra ne vienas didžiulis naftos ir dujų telkinys, laiko pagrindiniu koziriu realizuojant savo ambicingus planus diversifikuoti energijos šaltinių tiekimus iš Rusijos, kurios daliai tenka ketvirtadalis ES sunaudojamų gamtinių dujų.

Nepaisant to, kad JT paskelbė naujas sankcijas Iranui, ši šalis pasaulyje ir toliau išlieka itin svarbia energetinių išteklių tiekėja. Irano energetika, ypač dujų klodai, domina ir ES, jaučiančią vis didesnę priklausomybę nuo Maskvos energetinių svertų.

Europos Sąjunga neturi vieningos energetikos ir užsienio politikos Rusijos atžvilgiu. Tokios politikos nebuvimas labai skaudžiai gali atsiliepti ateityje. ES, kaip ir visas Vakarų pasaulis, priklauso nuo dujų ir naftos tiekimų. Šiais energijos šaltiniais grindžiama transporto sistema, ekonomika ir, apskritai visa civilizuoto XXI amžiaus žmogaus buitis.

Pirmadienį Azerbaidžano sostinėje Baku susitiko šios šalies prezidentas Ilchamas Alijevas ir Bulgarijos prezidentas Georgijus Pyrvanovas. Jie aptarė dujotiekio „Nabucco“, kuris tieks dujas į Europą aplenkdamas Rusiją (iš Azerbaidžano per Gruziją, Turkiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Austriją ir galbūt Vokietiją), realizaciją. „Bulgarija turi nurodymą iš ES aktyvuoti „Nabuccо“ projektą“, - spaudos konferencijoje sakė Bulgarijos prezidentas.

Tai, kad Vladimiro Putino įpėdinis Dmitrijus Medvedevas yra „Gazprom“ pirmininkas, palieka mažai galimybių, kad Kremlius energetiniame sektoriuje atgniauš geležinius gniaužtus. Vis dėlto ES ir Rusijos energetinių santykių priešprieša privalo baigtis. Susirūpinimas dėl ES energetinio saugumo buvo paskatintas didėjančios priklausomybės nuo Rusijos. Šalies vyriausybė eliminavo užsienio kapitalą iš energetinio sektoriaus.

„Dujų karai“, „dujinė“ taktika ir strategija pastaruoju metu tapo valstybių santykių, geopolitinės situacijos kertiniu akmeniu. Nesiliauja energetinė krizė tarp Rusijos ir Ukrainos (pirmadienį už skolas ketvirtadaliu sumažintas dujų tiekimas Kijevui). Daug triukšmo sukėlė „Gazprom“ planai tiekti dujas Vakarams Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu. Maskva puoselėja planus naujais dujotiekiais aplenkti Ukrainą ir Baltarusiją, statoma galinga trasa į Kiniją.

Vengrija oficialiai prisijungė prie 10 mlrd. dolerių vertės Rusijos inicijuoto dujotiekio „Pietinis srautas“ tiesimo, skelbia „Russia Today“. Kaip žinia, šis dujotiekis yra alternatyva, galinti užkirsti kelia Europos sąjungos bei JAV remiamam „Nabucco“ projektui, kuriuo siekiama sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.

„Gazpromo" „South Stream“ dujotiekis pakenktų laisvai konkurencijai, sako JAV pareigūnas. „Gazprom" neturėtų trukdyti Europos Sąjungos planų nutiesti pigesnį dujotiekį „Nabucco“, skirtą priklausomybės nuo Rusijos dujų sumažinimui“, - Vengrijos dienraščiui „Nepszabadsag” pareiškėJAV Europos reikalų sekretoriaus pavaduotojas Dan Brown. „Mūsų požiūriu, „dujotiekių karas“  Jungtinės Valstijoms yra nereikalingas.

Kaspijos regionas vėl atsidūrė dėmesio centre. „Didysis žaidimas“ – kova dėl įtakos Vidurinėje Azijoje tęsiasi. Panaši kova vyko ir seniau – tarp Britanijos imperijos ir carinės Rusijos. Dabar joje dalyvaujančių valstybių skaičius išaugo. Pasikeitė ir pats kovos pobūdis: anksčiau kovota dėl teritorijų, o dabar pagrindiniu kovos objektu tapo nafta ir dujos bei jų transportavimo keliai.

Iranas yra pasiruošęs dalyvauti dviejuose dujotiekių projektuose, kurie apeitų Rusiją, teigia „Nezavisimaja gazeta“. Dar šeštadienį Irano pasiuntinys Azerbaidžane pareiškė, kad jo šalis svarsto galimybę dalyvauti Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko propaguojamame „Baltojo srauto“ dujotiekio statyboje, kuris aplenktų Rusijos teritoriją.

Vokietijos kompanija RWE prisijungė prie Europos sąjungos bei JAV remiamo „Nabucco“ dujotiekio projekto, kuriuo siekiama Europai užtikrinti Kaspijos jūros dujų tiekimą, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. RWE yra didžiausia Vokietijos energetikos kompanija ir antra pagal dydį dujų paskirstytoja.

Didžiausia pasaulyje gamtinių dujų kompanija valstybinė Rusijos monopolininkė „Gazprom“ ketina įsigyti 50 proc. Austrijos „OMV“ Centrinės Europos dujų tinklų įmonės akcijų, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Preliminarus susitarimas tarp abiejų įmonių buvo pasirašytas dar praeitą savaitę. „Mes vėl parodėme, kokį didelį indėlį įneša „Gazprom“ užtikrinant Europos gamtinių dujų tiekimą“, - sakė įmonės vadovas Dmitrijus Medvedevas.

Europos Komisijos atstovas energetikos klausimais pareiškė, kad Bulgarijos pritarimas per šalį tiesti dujotėkį „South Stream“ neįtakos "Nabucco" projekto, skelbia BBC. Rusų statomas dujotiekis apibūdinamas kaip pagrindinis konkurentas ES bei JAV remiamam alternatyviam „Nabucco“ projektui. "Blogiausiu atveju abu dujotiekiai veiks kartu ir papildys vienas kitą. "Nabucco" projektas bus tęsiamas, kaip ir planuota" - sakė Ferranas Tarradellas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui viešint Bulgarijoje, pasiektas susitarimas dėl dujotiekio tiesimo, kuris, kaip manoma, tik dar labiau sustiprins Senojo žemyno priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, praneša BBC.Bulgarijos ministrų kabinetas pritarė sumanymui leisti per šalį tiesti dujotiekį „South Stream“, kuriuo dujos iš Juodosios jūros būtų tiekiamos į Pietų Europos šalis.

Kaspija – jūra ar vis dėlto ežeras? Nuo atsakymo į šį klausimą labai priklauso energetikos pramonės ateitis, tvirtina „The International Herald Tribune“ . Jeigu tai ežeras, tai su juo besiribojančios šalys turi teisę apskritai neįsileisti į jį užsienio šalių laivų ir energetikos bendrovių. O jei tai vis dėlto jūra, tai jos naudojimo režimą apibrėžia tarptautinės sutartys, kurios tam tikras teises garantuoja ir užsieniečiams, teigia dienraštis.

Šią savaitę Strasbūre vykstančioje plenarinėje EP sesijoje didelis dėmesys skiriamas Europos energetikos perspektyvoms. Šiandieną bus aptartas B. Thomsen pranešimas dėl atsinaujinančių energijos išteklių, rytoj – J. Saryusz-Wolski pranešimas dėl bendros užsienio politikos energetikos srityje.

Europos Sąjunga tikisi, kad nauji dujotiekiai, kuriuos ji planuoja nutiesti, padės atgniaužti Maskvos kumštį, spaudžiantį visus gamtinių dujų tiekimus į Europą, teigia JAV savaitraštis „Business Week“. Pasak savaitraščio, rugpjūčio pradžioje kilęs Minsko ir Maskvos ginčas dėl įsiskolinimo už dujų tiekimą vėl priminė situacijas, kai ES tapdavo Rusijos ir jos kaimynių ginčų įkaite.

Metų pradžioje Europa iškėlė sau du svarbius tikslus – liberalizuoti energetikos rinką ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Distancijos viduryje rezultatas neatrodo paguodžiantis, rašo Šveicarijos dienraštis „Le Temps“. Nuo liepos 1 d. visi Europos vartotojai gali laisvai pasirinkti elektros energijos ar dujų tiekėją. Tačiau tik nedaugelis realiai turės tokią galimybę, išskyrus Šiaurės šalis, kur konkurencija tradiciškai stipri.