nabucco

Rugpjūčio viduryje įvyko Vladimiro Putino vizitas į Azerbaidžaną, kuriame Rusijos lyderis nebuvo septynerius metus. Tai yra gera proga pakalbėti apie Baku prioritetus ir iššūkius užsienio politikos srityje. Azerbaidžano santykius su Maskva gana tiksliai charakterizavo tinklalapis BBC – „partneriai, bet ne sąjungininkai“. Ilhamo Alijevo iš tiesų nepavadinsi prorusišku lyderiu. Nepalankių Kremliui jo žingsnių pavyzdžių užtenka.

Didesnio finansavimo ir sistemos reformos reikalaujantys pareigūnai penktadienį ketina surengti pirmąsias protesto akcijas. Iš Vilniaus oro uosto į renginį Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančius Europos Komisijos narius pasitiks piketuojantys policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai. Kaip BNS sakė Policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė, uniformuoti pareigūnai Rodūnios kelyje, ties posūkiu į oro uostą, laikys plakatus lietuvių ir anglų kalbomis.

Svarstant, kiek naudos Lietuvai atnešė narystė Europos Sąjungoje (ES), nereikia pamiršti, kad iš tų aštuonerių buvimo joje metų penkeri buvo „riebūs“, o treji „liesi“. 2009-aisiais smarkiau užgriuvęs sunkmetis nesibaigė, todėl nereikia norėti, kad lietuviai vienareikšmiškai vertintų ES. Per aštuonerius metus keitėsi ne tiktai Lietuvos ekonominė būklė, jos piliečių nuotaikos, bet ir pačios ES sandara.

Vengrijos naftos ir dujų kompanija MOL ir kitos projekto dalyvės dar nepatvirtino, kad pasitraukia iš dujotiekio projekto „Nabucco“, antradienį sakė Europos Komisijos (ES) atstovė energetikos klausimais Marlene Holzner. Pirmadienį „Bloomberg“ pranešė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė apie MOL pasitraukimą. „MOL dar nepatvirtino pranešimo apie savo pasitraukimą iš “Nabucco„ projekto. Kol kas neturime duomenų apie jokius pokyčius“, – žurnalistams sakė M. Holzner.

Turkija ir Azerbaidžanas pirmadienį Ankaroje pasirašė sutartį dėl dujotiekio į Europos Sąjungą tiesimo pradžios. Šiuo dujotiekiu dujos iš Azerbaidžano telkinių per Turkijos teritoriją bus pumpuojamos į ES šalis, praneša BBC. Projektas pavadintas Transanatolijos vardu. Jo vertė - 5 milijardai dolerių. Naujoji magistralė turėtų stoti į rikiuotę 2017 metais. Kasmet ja bus patiekiama 16 milijardų kubinių metrų dujų. Iš jų 6 milijardus pasiims Turkija.

Derybos tarp Vokietijos energetikos kompanijos RWE ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ dėl bendros elektrinių statybos Europoje nutrūko, nes šalims nepavyko susitarti dėl sąlygų, praneša „Deutsche Welle“. Abi korporacijos planavo akmens anglimis ir dujomis kūrenamų elektrinių statybą, abi šalys 2011 m. liepos 14 d. Romoje pasirašė strateginės partnerystės memorandumą. Palankios galimybės atsivėrė po to, kad Vokietija atsisakė atominės energetikos.

Dujų tiekimas dujotiekiu „Nabucco“, kuris sujungs Europą su Kaukazo ir Vidurio Azijos telkiniais aplenkiant Rusiją, atidėtas dar metams. Apie tai praneša AFP, remdamasi kompanijos OMV vykdomuoju direktoriumi Gerhardu Roissu . Pasak jo, pirmosios dujos dujotiekiu bus paleistos 2018 metais. Projektas dar kartą atidedamas dėl nesugebėjimo susitarti su tiekėjais, kurie turi aprūpinti „Nabucco“ dujomis.

Iki metų pabaigos bus priimtas galutinis sprendimas dėl naujos dujų arterijos į Europą – „Nabucco“ projekto įgyvendinimo. Tačiau virš jo telkiasi juodi debesys. Didžiulio dujotiekio „Nabucco“ projektas – kertinis Europos Sąjungos strategijos, kuria siekiama sumažinti rusiškų dujų dalį Europos rinkoje, akmuo. Šiandien jis guli ant Azerbaidžano pečių.

„Nabucco“ projekto idėja gimė 2002 metais, kai maža grupė Austrijos energetikos vadovų pakvietė kolegas iš Turkijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos į garsią, bet retai statomą Džuzepės Verdžio operą. Po dieną trukusių svarstymų valdininkai apmetė dujotiekio, galėsiančio per metus tiekti 30 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų per šių šalių teritorijas į Europos energetikos rinkas, planą.

Keturiasdešimt trims su dujomis ir elektros energija susijusiems projektams bus skirta 2,3 mlrd. eurų – daugiausiai lėšų nei ES yra kada nors skyrusi energetikos infrastruktūrai vienu metu.  Finansavimas skiriamas 31 dujotiekių projektui, be kita ko – nuo Kaspijos jūros regiono ir Turkijos iki Austrijos įgyvendinamam projektui „Nabucco“ bei nuo Alžyro per Sardiniją iki Italijos šiaurės nusidrieksiančio dujotiekio „Galsi“ projektui.

Europos Komisijos energetikos komisaras Guntheris Oettingeris antradienį pirmą kartą prasitarė, kad ES gali paremti Rusijos inicijuojamo dujotiekio „South Stream“ projektui. Per Juodąją jūrą planuojamas tiesti dujotiekis yra laikomas konkurentu iki šiol ES remtam „Nabucco“ projektui. „Europos Komisija gali paremti „South Stream“ su tą sąlyga, kad jis atitiks visus techninius saugumo reikalavimus“ - per energetikos forumą Bulgarijoje pareiškė G. Oettingeris.

Atrodo, kad kiekvieni metai prasideda grįžimu prie nelemtos tradicijos – kasmetinio Rusijos ir Ukrainos ginčo dėl energijos ir energetikos. Ginčo, kuris paliko milijonus europiečių drebėti iš šalčio praėjusią žiemą. Šis ginčas parodo fragmentišką Europos Sąjungos (ES) energijos tiekimo sistemą ir politinio susitelkimo stygių, o tai trukdo suformuoti ilgalaikę energetikos strategiją.

Europos šalims niekaip nepavyksta įgyvendinti projektų, kurie didintų energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Šalia vis dar nepradedamo tiesti "Nabucco" dujotiekio, per Turkiją turinčio sujungti Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalis su Vakarų Europa, gali atsistoti ir iš Odesos iki Gdansko planuojamas tiesti naftotiekis.

Metams baigiantis Europoje atgyja kalbos apie „dujų karus“: neva Rusija ir Ukraina gali vėl pradėti megzti destruktyvų tarpusavio dialogą, kurio rezultatai palies ir ginče nedalyvaujančias trečiąsias puses – Europos valstybes.

Šeštadienį Slovėnija ir Rusija pasirašė susitarimą dėl „South Stream“ dujotiekio. Susitarimu Slovėnija leido naudoti savo teritoriją dujotiekio trasai. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija jau pasirašė susitarimus su visomis projekto „South Stream“ dalyvėmis. „South Stream“ dujotiekį ketinama pabaigti 2015-ais metais. Jis yra pagrindinė atsvara Europos Sąjungos remiamam „Nabucco“ projektui.

Prancūzijos elektros kompanija EDF netrukus gali prisijungti prie Rusijos planuojamo dujotiekio „South Stream“ projekto, skelbia dienraštis „Kommersant“. Šis projektas yra pagrindinis konkurentas Europos Sąjungos remiamam „Nabucco“ dujotiekiui. Pranešama, kad EDF su dujoetiekio tiesimo iniciatoriais jau pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą.

Rugsėjo 5 d. LNOBT choras antrą kartą dainavo Andrea Bocelli koncerte Rygoje. Po prieš metus Vilniuje vykusio koncerto, solistas pageidavo, kad jo koncerte būtinai dainuotų tas pats mūsų teatro choras. Profesionalumas, tikslumas, kūrybiškumas – sužavėjo Bocelli, pasak jo, tai vienas geriausių chorų, su kuriuo jam teko dainuoti.

Rusijos ir Ukrainos „dujų karas“ apnuogino Europos Sąjungos (ES) energetinį pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo dujų importo: 2009 m. pradžioje 17 iš 27 ES valstybių smogusi dujų krizė be šildymo paliko daugelį namų, mokyklų ir ligoninių. Šią savaitę EP Pramonės ir energetikos komitetas aptarė siūlymus, turinčius padėti užtikrinti apsirūpinimo dujomis saugumą.

Centrinė Azija (CA) yra geostrategiškai (taip pat ir geoekonomiškai) svarbus regionas, kuriame susikerta kelių globaliai reikšmingų tarptautinės politikos „žaidėjų“, tokių kaip Rusija, Kinija ir Vakarai (JAV bei ES), interesai.

Dar nepraėjo ne mėnuo nuo tada, kai Europos Sąjungos šalys ir Turkija liepos 13 d. pasirašė susitarimą dėl „Nabucco“ dujotiekio projekto, kuriuo siekiama sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų, o Turkija jau spėjo pasirašyti analogišką susitarimą su Rusija. Projektai „Pietų srautas“ ir „Nabucco“ papildo vienas kitą, taip pat sustiprina strateginę Turkijos padėtį, pareiškė Turkijos energetikos ir gamtos resursų ministras Taneris Jildyzas.

Nesvarbu, ar tarpusavy Rusija ir NATO bendradarbiauja, ar politiškai konfrontuoja, jų santykiai patys savaime jau seniai nebėra nei saugumo, nei įtampos veiksnys Europoje. Pirmiausia dėl to, kad atviro karinio Rusijos ir NATO susirėmimo kontinentiniu mastu prielaida tapo fantastika dar sovietiniais laikais.

Kaip man į rankas pakliuvo šis tekstas –  dalykas antraeilis trečiaeilis. Galų gale niekas neklausia, nuo kokios šakos nušoko tas Niutono obuolys – svarbu, ar jis pataikė į tą galvą. Kažkada vartydamas Trečiojo reicho žvalgybos vadovo Waltherio Schellenbergo memuarus užtikau vieną iš pažiūros keistą dalyką. Pasak W. Schellenbergo, Lenkijoje, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių žvalgyba nuolatos susidurdavo su gerai organizuotu ir efektyviai veikiančiu žvalgų tinklu.

Turkijoje vyksta susitikimas, kurio metu turėtų būti pasirašytas penkiašalis susitarimas dėl „Nabucco“ dujotiekio tiesimo. Šiuo 3,3 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekiu kasmet iš Kaspijos jūros per Turkiją į Europą planuojama transportuoti 31 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. „Nabucco“ dujotiekis būtų alternatyva rusiškoms dujoms. Susitarimą dėl dujotiekio tiesimo be Turkijos dar pasirašys Rumunija, Bulgarija, Vengrija ir Austrija.

Nuo 2015 metų 35 proc. Europą pasiekiančių rusiškų dujų keliaus per naujai statomą „Pietinio srauto“ dujotiekį, pareiškė Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris. A. Milleris teigia, kad „Gazprom“ nusprendė padidinti dujotiekio pajėgumus ir per metus šiuo vamzdynu bus galima tiekti 63 mlrd. kubinių metrų dujų. „Pietinio srauto“ dujotiekis yra Vakarų remiamo „Nabucco“ vamzdyno projekto konkurentas.

Lietuva ir Kazachstanas - dvi šalys, kurios puikiai papildo viena kitą ekonomikos srityje. Ateityje jos gali svariai prisidėti stiprinant ryšius tarp Europos Sąjungos (ES) ir Vidurinės Azijos šalių, teigia Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Galymžanas Koišybajevas. Darbą Lietuvoje G.Koišybajevas pradėjo vos prieš pusę metų, tačiau teigia nuo pat pradžių pajutęs, kad tai yra dvasiškai artima ir draugiška šalis, kurioje jam nebus sudėtinga eiti atsakingas pareigas.

Siekdama sumažinti savo dujinę priklausomybę nuo Rusijos, Europos Sąjunga toliau aktyviai ieško naujų tiekėjų ir maršrutų. Maskva savo ruožtu ieško alternatyvų dujų tranzitui per Ukrainą. Šių metų pradžioje tarp pagrindinio dujų į Europos Sąjungos šalis tiekėjo – Rusijos – ir pagrindinės dujų tranzito į ES valstybes – Ukrainos – įvyko naujas konfliktas, kuris dar stipriau įtikino Europos vartotojus būtinybe užsitikrinti didesnį angliavandenių importo saugumą.

Šią savaitę Chabarovske (Rusija), Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos rengiamame viršūnių susitikime bus bandoma atnaujinti pašlijusius tarpusavio santykius, kurie buvo atšalę po Rusijos karo su Gruzija. Tikimasi, kad šiame susitikime bus aptarti prekybos, saugumo ir energetikos klausimai. Susitikimas vyks vis dar tvyrant įtampai ir per daug nesitikint pasiekti konkretesnių rezultatų. Greičiau tai tebus tik pirmasis bandymas derinti galimas ateities pozicijas, tai pripažįsta ir ES pareigūnai.

Prahos susitikimas parodė, kad ES pastaruoju metu ypač ryžtingai siekia didesnės energetinės nepriklausomybės. Europa vieningai išreiškia paramą „Nabucco“ projekto idėjoms ir jų įgyvendinimui. Be abejo, šis projektas leistų ES pasiekti didesnį energetinį savarankiškumą. Vis dėlto Maskva, būdama pagrindine energetikos tiekėja į Europą, nenori prarasti monopolinės padėties. O ir energijos tiekimo tarpininkės, tokios kaip Ukraina, šiame dujų kare siekia kuo geresnių pozicijų.

Vienas iš Europos energetinės politikos sopulių – „Nabucco“ dujotiekis, regis, dar turi vilčių tapti sėkmingu projektu. Penkių šalių – Austrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos ir Vengrijos vyriausybės dar pirmąjį šių metų pusmetį pasižadėjo pasirašyti susitarimą, kuris turėtų padėti pamatus dujotiekio statybos pasiruošimui. Tiesa, pati statyba, jei viskas vyks pagal planą, prasidės tik 2011-aisiais, o dujų tiekimo pradžia numatoma 2014 metais.

Prezidentas Valdas Adamkus ragina Azerbaidžano investuotojus aktyviau veikti Lietuvos rinkoje ir siūlo apsvarstyti jūrų uostų bendradarbiavimo galimybes. Tai šalies vadovas pareiškė penktadienį priėmęs Azerbaidžano parlamento pirmininką Oktajų Asadovą. Valstybės vadovas atkreipė dėmesį į puikius dvišalius Lietuvos ir Azerbaidžano santykius ir ypač džiuginančias ekonominio bendradarbiavimo tendencijas.

Azerbaidžano, Turkijos ir Europos Sąjungos atstovai Prahos susitikime gegužės 8 d. pagaliau priėmė bendrą susitarimą, kuriuo sugrįžta prie „Nabucco“ vamzdyno idėjos įgyvendinimo. Šis susitarimas numato, kad iki 2014 m. bus įgyvendinamas dujotiekio iš Kaspijos regiono į Vakarų Europos valstybes tiesimo projektas.

Neramumai Gruzijoje ir nesutarimai dėl Rytų partnerystės programos rodo naujus įtampos židinius santykiuose tarp Rytų ir Vakarų. Kas konkrečiai gegužės 5 dieną nutiko už netoli Tbilisio esančių tankų bataliono kareivinių vartų, nėra aišku. Gruzijos valdžia teigia nuraminusi maištą ir sužlugdžiusi sąmokslą nuversti prezidentą Mikheilą Saakašvilį. Šis sąmokslas, gruzinų teigimu, veikiausiai galėjo būti inspiruotas Maskvos.

Europos Sąjungos pastangos surasti alternatyvių variantų Rusijos gamtinių dujų tiekimui Azerbaidžaną pavertė itin patraukliu „galimu partneriu“. Šios šalies Pramonės ir energetikos ministerijos duomenimis, patvirtintos dujų atsargos Azerbaidžane siekia apie 3,5 trilijono kubinių metrų ir eksportui skirtą šių dujų dalį pirkti nori labai daug kas. Kam parduos – politinio ir ekonominio viliotinio klausimas.

Armėnijos ir Turkijos santykiuose jaučiamas atšilimas. Didelis žingsnis į priekį yra jau vien tai, kad abi pusės pagaliau pradeda kalbėti viena su kita. Praėjusią savaitę (balandžio 22-ąją) šių šalių atstovai paskelbė, kad jiems pavyko susitarti dėl būsimo plano, kaip normalizuoti tarpusavio santykius. Dokumentas paskelbtas Šveicarijoje, kuri tarpininkavo normalizuojant dviejų kaimynių santykius.

Šių metų pabaigoje uždarę Ignalinos atominę elektrinę, murktelsime į naują – energetikos krizę. 30–33 centai – maždaug tiek šiuo metu dauguma Lietuvos gyventojų moka už kilovatvalandę elektros. Maždaug 30 proc. šios sumos sudaro elektros gamybos, o apie 45 proc. – elektros skirstymo kaina. Iš pirmo žvilgsnio gal tai ir nieko ypatinga, bet tik tol, kol nepradedame savęs lyginti su kitomis šalimis.

Paskutinė JAV prezidento Baracko Obamos kelionės po Europą stotelė – Turkija. Apžvalgininkai tvirtina, kad iš pradžių Amerikos vadovo turnė maršrute jos nebuvo. Pagal protokolą jis turėjo apsilankyti Londone G20 šalių susitikime, čia susitikti su Rusijos kolega Dmitrijumi Medvedevu, dalyvauti NATO įkūrimo 60-mečio iškilmėse Prancūzijoje ir Vokietijoje, paskui vykti į ES ir JAV vadovų susitikimą Prahoje. Dar sausį JAV valstybės departamente kalbėjo, kad paskui B. Obama pasuks į Maskvą.

Gruzijos energetikos ministras Aleksandras Chetaguris ir kompanijos „White Stream Pipeline“ generalinis direktorius Roberto Pirani  penktadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo tiesiant dujotiekį „White Stream“ (Baltasis srautas). Per memorandumo pasirašymo ceremoniją ?.Chetaguris pareiškė, kad šiame dokumente atsispindi šalių siekis bendradarbiauti formuojant pietinį dujų koridorių, kuris atitinka Gruzijos ir Europos Sąjungos interesus.

Trečiadienį kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre, Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolánekas patikino, jog šios šalies parlamento pareikštas nepasitikėjimas jo vyriausybe nesukliudys sėkmingam Čekijos pirmininkavimui ES Tarybai. Tai politikas sakė pristatydamas kovo 19-20 d. surengto Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus. M. Topolanekas pasidžiaugė, jog šiame susitikime sutarta skirti 400 mlrd. eurų (arba 3,3 proc. ES BVP) ekonomikos gaivinimui.

Europos Komisijos (EK) pareigūnai džiugiai sutiko žinią apie Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų sprendimą skirti dalinį finansavimą „Nabucco“ dujotiekio projektui. Vis dėlto karo su Rusijos interesais ES dujų rinkoje pabaigos dar nematyti. Tikisi 2 milijardų „Nabucco“ bus tiesiamas. Mes gavome pinigų“, - pasibaigus Europos Vadovų Tarybai (EVT) skubėjo pasidžiaugti ES energetikos komisaro Andrio Piebalgo atstovas spaudai Ferranas Tarradellas Espuny.

Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės paskelbimas bei Rusijos karinių bazių steigimas šiose Gruzijos teritorijos dalyse yra de facto penktadalio Gruzijos teritorijos okupacijos įtvirtinimas. Nepriklausomybę paskelbusias Abchaziją ir Pietų Osetiją kol kas pripažino tik pati Rusija ir Nikaragva. Net Baltarusija nedrįsta žengti šio žingsnio, kuris Kremliui būtų didelė moralinė parama.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad išbraukė "Nabucco" dujotiekio projektą iš sąrašo projektų, kurie turi būti finansuojami nepanaudotomis ES biudžeto lėšomis. Kitaip sakant šis projektas, kurio siekiama tiekti dujas Europai aplenkiant Rusiją, tampa nebe prioritetiniu. Pirmadienį Briuselyje įvykusio susitikimo metu ES užsienio reikalų ministrai nesugebėjo susitarti ir pritarti Europos Komisijos ir ES pirmininkaujančios Čekijos pasiūlytam 5 mlrd. eurų vertės finansinių stimulų paketui.

Ketvirtadienį Europos Parlamente buvo vertinama Turkijos, Kroatijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos (BJR) Makedonijos pažanga siekiant narystės ES. Kroatijos pažanga įvertinta geriausiai, o Turkija raginama paspartinti reformas. Kritika Turkijos adresu Europarlamentarai reiškia susirūpinimą dėl to, kad „trečius metus iš eilės Turkijoje nenutrūkstamai lėtėja reformų procesas“, o visuomenės susipriešinimas nemažėja.

Pamažu pradeda aiškėti Rusijos ir Ukrainos dujų karo, praėjusį mėnesį privertusio iš šalčio drebėti milijonus europiečių, laimėtojai. Kaip ir panaši situacija prieš dvejus metus, ši krizė vėl privertė ES politikus ieškoti būdų dujų tiekėjams ir tiekimo maršrutams diversifikuoti. Jau dabar Europos Sąjunga 40 proc. visų importuojamų dujų perka iš Rusijos, o 80 proc. iš jų Europą pasiekia per Ukrainą.

Žodžio „karas“ prasmė pastaruoju metu tapo tokia plati, kad jau galime kalbėti ir apie energetinius, informacinius ir kitokio pobūdžio susidūrimus. Tai, kad konvencinis karas, kai akis į akį susiremia dviejų valstybių kariuomenės, dar nėra visiška atgyvena, įrodė rugpjūčio įvykiai Gruzijoje. Tačiau pastaruoju metu euroatlantinė bendruomenė susiduria su vis sudėtingesniais iššūkiais saugumui. „Balsas.

„A l’impossible nul n’est tenu“ – „niekas neprivalo įvykdyti to, kas neįvykdoma“, – teisingai skelbia prancūzų patarlė. Sprendžiant iš visko, kaip tik šia pragmatine išmintimi vadovaujasi Europa, gerokai sužvarbusi per Rusijos ir Ukrainos „dujų karą“. Iš tiesų net geriausiais laikais Europos Sąjungos šalys neturėjo objektyvios galimybės greitai ir iš esmės sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Praėjusį penktadienį Europos Sąjunga (ES) ir Rusija pabandė atnaujinti savo pašlijusius santykius, kurie nutrūko po Rusijos invazijos į Gruziją. Tačiau susitikimo metu vis dar buvo jaučiama įtampa, o abi pusės nevengė įgelti viena kitai. Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso bei kiti devyni EK nariai susitiko su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir premjeru Vladimiru Putinu.

ES turi parengti planą, kaip elgtis nutrūkus energijos išteklių tiekimui. Ji taip pat turi užtikrinti energetikos jungtis, ypač atkirstuose regionuose – tokiuose kaip Baltijos šalys. Taip pat svarbu įvertinti saugios branduolinės energetikos privalumus.

ES turi parengti planą, kaip elgtis nutrūkus energijos išteklių tiekimui. Ji taip pat turi užtikrinti energetikos jungtis, ypač atkirstuose regionuose – tokiuose kaip Baltijos šalys. Taip pat svarbu įvertinti saugios branduolinės energetikos privalumus.

Jau tapo visiška kliše kalbėti, kad naujausias dėl gamtinių dujų tiekimo kilęs ginčas tarp Rusijos ir Ukrainos turi pažadinti Europos Sąjungą, kuri nesugeba užsitikrinti nepriklausomybės nuo Kremliaus energetinių išteklių. Panašus ginčas tarp Maskvos ir Kijevo 2006 metais taip pat turėjo būti tarsi perspėjimo varpai. Tačiau nieko panašaus nenutiko. Nenutiks ir šįkart. Praėjusią savaitę Budapešte vykęs susitikimas dėl „Nabucco“ dujotiekio buvo puikus to įrodymas.