musulmonai

Sekmadienį, pirmą kartą po Egipto valstybinės televizijos įkūrimo 1960 metais, televizijos laidų vedėja dėvėjo musulmonišką plaukus dengiančią skarą, informuoja BBC. Pirmoji per televiziją su skara pasirodėFatima Nabil. Ji sekmadienį skaitė žinias. Valdant buvusiam prezidentui Hosniui Mubarakui galiojo nerašytas draudimas televizijos laidų vedėjoms prisidengti plaukus. Tačiau Musulmonų brolijos vadovaujama vyriausybė pritaikė naujas taisykles ir teigia, kad beveik 70 proc.

Teroristė mirtininkė Aminat Kurbanova, kuri kadaise buvo žinoma kaip Ala Saprykina, susprogdinusi Dagestano musulmonų dvasinį lyderį šeichą Saidą Safandį, anksčiau buvo Rusų dramos teatro Machačkaloje aktorė ir breikdanso trupės lyderė, praneša lenta.ru. Policija patvirtino, kad A. Kurbanova buvo stebima kaip moteris, praėjusi pasiruošimą teroristinių išpuolių įvykdymui. Esą anksčiau jau pavyko užkirsti dviem teroristiniams išpuoliams, kuriuose dalyvavo A. Kurbanova.

Musulmonų tikėjimo išpažinėjams prasidėjo Ramadano mėnuo, per kurį jie turi susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo, sekso ir kitų malonumų. Bet kai iki pasninko būna likusios kelios savaitės, musulmonų turtuoliai kaip įmanydami apsipirkinėja, mėgaujasi prabanga ir taškosi pinigais. Puikuojasi mašinomis Birželio pabaigoje–liepos pradžioje Didžiosios Britanijos sostinę Londoną buvo užplūdę tamsaus gymio barzdoti vyrai ir čadromis apsimūturiavusios damos.

Indijos šiaurės rytinėje Asamo valstijoje per vietos genčių ir musulmonų susirėmimus žuvo mažiausiai 19 žmonių, tūkstančiai paliko savo namus, pirmadienį pranešė policija. Policijos pareigūnai buvo priversti paleisti įspėjamuosius šūvius, kad išvaikytų ginkluotas grupes, kurios, eidamos per kaimus džiunglėse, padeginėjo bambukų namukus, teigė policija ir pagalbos darbuotojai. Kariškiai ir sukarintos pajėgos buvo pasiųstos patruliuoti atokiuose rajonuose.

Šį penktadienį startuosiančios Londono olimpinės žaidynės sutampa su devintuoju musulmonų mėnulio kalendoriaus mėnesiu Ramadanu, kai tikriems šios religijos atstovams privaloma melstis šviesiuoju paros metu ir laikytis daugybės kitų draudimų. Tarp viso pasaulio atletų, atvykstančių šiomis dienomis į olimpinį kaimelį, galima suskaičiuoti apie tris tūkstančius musulmonų. Daugeliui iš jų teks rinktis – jei laikysis priesako nevalgyti, taps lengvu kąsniu varžovams.

Egipte, Saudo Arabijoje, Libane, Jordanijoje, Katare, Libijoje ir Jemene penktadienį prasideda ramadanas. Šį kartą tai bus sunkiausias pasninkas per pastaruosius 30 metų. Daugelio arabų šalių tikintiesiems teks kęsti ne tik elektros tiekimo sutrikimus, bet ir daugiau kaip 40 laipsnių karštį, praneša agentūra AP. Maroke specialiai persukti laikrodžiai, kad pasninką vakare būtų galima nutraukti valanda anksčiau. Vyriausybė Pakistane pažadėjo dažniau tiekti gyventojams elektrą.

Visos Rusijos federacijos Tatarstano respublikos sostinės Kazanės policijos pajėgos mobilizuotos siekiant surasti nusikaltėlius, kurie ryte kėsinosi nužudyti šios respublikos musulmonų dvasinį lyderį – muftijų Ildusą Faizovą. Žudikai susprogdino muftijaus automobilį, sustojusį prie šviesoforinės sankryžos. Dvasininkas išlėkė pro langą ir tai išgelbėjo jam gyvybę.

Asara kaime Indijoje, kuriame daugiausia musulmonų, uždraudė gyventojams tuoktis iš meilės. Už šio įstatymo pažeidimą gresia išvarymas iš gimtųjų kraštų, praneša „The Daily Mail“. „Santuokos iš meilės – mūsų visuomenės gėda. Jie blogai veikia jaunųjų tėvus, ypač merginų šeimas, nes žlugdo jų reputaciją“, - pareiškė vienas iš draudimo iniciatorių. Beje, tai ne vienintelis tabu, kurį įvedė kaimo valdžia.

Saudo Arabija pirmą kartą į olimpines žaidynes siunčia moteris. Šaliai Londono olimpiadoje atstovaus dziudo imtynininkė Woddshan Ali Seradsh Abdulrahim Shahrchani ir 800 metrų bėgikė Sarah Attar, praneša agentūra AFP. Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Jacquesas Rogge tai pavadino „labai pozityvia žinia“. Anot jo, IOC jau seniai ragino Saudo Arabijos olimpinį komitetą siekti vyrų ir moterų pusiausvyros komandose ir džiaugiasi, kad šis dialogas davė rezultatų.

Per teroristinius išpuolius prieš dvi krikščionių bažnyčias Kenijos šiaurės rytuose sekmadienį žuvo 16 žmonių ir apie 40 buvo sužeisti. Dvi grupės ginkluotų ir užsimaskavusių vyrų per pamaldas tuo pat metu užpuolė bažnyčias Garisos miestelyje netoli sienos su Somaliu, Nairobyje pranešė Raudonasis Kryžius. Policijos duomenimis, teroristai mėtė granatas ir šaudė į tikinčiuosius. Tarp aukų yra du policininkai. Užpuolikai paspruko. Spėjama, kad išpuolius surengė radikalūs islamistai.

Kolos gėrimuose, tarp jų „Coca-Colos“ ir „Pepsi“, yra nedidelis kiekis alkoholio. Tai nustatė Nacionalinis Prancūzijos vartotojų institutas INC, praneša agentūra AFP. Institutas nuodugniai ištyrė 19 skirtingų kolos gėrimų. Dešimtyje jų rasta alkoholio. Tiesa, jo kiekis labai mažas. Pateiktais duomenimis, litre rasta iki 10 mililitrų alkoholio. Jei alkoholio pėdsakų ir yra, tai jis susidaro gamybos proceso metu, sakė „Coca-Cola France“ atstovas Michelis Pepinas.

Bosnijos ir Hercegovinos valstybinės tyrimų ir apsaugos agentūros (SIPA) darbuotojai pirmadienį suėmė 68 metų serbą Savą Babičių, įtariamą kariniais nusikaltimais per 1992–1995 metų konfliktą Bosnijoje, praneša „RIA Novosti“. Policijos operacija buvo surengta šalies rytuose, Bratunaco miesto rajone. S. Babičius konflikto metu vadovavo Bosnijos Serbų respublikos armijos karinei policijai.

Tyrinėtojų komanda studijuoja kokie faktoriai skatina žmonių dosnumą ir kaip religija įtakoja jų poelgius. Tarp mokslininkų tiriamų dosnumo aspektų yra vieno žmogaus kilnumo poveikis kitiems žmonėms ateityje, ir skirtumas tarp tų asmenų, kurie duoda, ir tų, kurie ne. Tyrinėtojai nustatinėja dosnumo faktorius musulmonų ir katalikų tikėjimuose, pasitelkdami lyginamąjį metodą. Ankstesnės studijos rodo, kad religingi žmonės yra kilnesni. Tačiau šis teiginys diskutuotinas.

Naujausiais duomenimis, religinių bendruomenių susirėmimų Rakhaino valstijoje Mianmaro vakaruose aukomis tapo 80 žmonių. Tai ketvirtadienį pranešė „France Presse“, remdamasi vietos valdžios atstovais. Anksčiau buvo pranešta apie 50 žuvusiųjų. Dviejų bendruomenių susirėmimai Rakhaine nesiliauja jau daugiau kaip dvi savaites. Birželio 10 d. valstijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Riaušės Mianmaro vakaruose kilo po merginos budistės išžaginimo ir nužudymo.

Vokietijos vidaus reikalų ministras pranešė, kad po susirėmimo su policija, kurį išprovokavo radikalūs Vokietijos dešinieji, svarstoma galimybė teisiškai uždrausti ultrakonservatyvių musulmonų salafistų grupes. Praeitą savaitgalį 29 Vokietijos policininkai nukentėjo, mėgindami atskirti ultrakonservatyvių musulmonų ir dešiniųjų radikalų eitynes Bonoje (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė). Du pareigūnai buvo sunkiai sužaloti. Policija sulaikė 109 asmenis.

Apie 30 Vokietijos policininkų nukentėjo, mėgindami atskirti ultrakonservatyvių musulmonų ir dešiniųjų radikalų eitynes. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. Susirėmimai kilo šeštadienio vakarą Bonoje (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė), kai musulmonai salafitai ėmė puldinėti policininkus, mėginusius juos atskirti nuo nedidelės ultraradikalų grupės. Apie šimtą užpulikų suimta, keliems policininkams buvo padaryta sunkių pjautinių žaizdų.

Didžioji Britanija ketina perleisti 82 proc. valstybės kontroliuojamų „Royal Bank of Scotland“ akcijų. Pirkėjas – valstybinis fondas iš Abu Dabio. Šiame kontekste vėl prabilta apie augantį islamiškojo pasaulio finansinį potencialą. Kuklūs bandymai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje išsivystė į trilijonų JAV dolerių vertės verslą. Rinkos žaidėjai vieningai tvirtina, kad islamo finansų pasaulio laukia šviesi ateitis.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ (AI) kritikuoja Europą dėl musulmonų diskriminacijos. Antradienį paskelbtoje ataskaitoje organizacija priekaištauja pirmiausiai vakarų ir šiaurės Europos šalims dėl musulmonų padėties, praneša agentūra AFP. Ypač diskriminuojamos moterys ir mergaitės, sakoma dokumente.

Prancūzija išsiuntė iš šalies alžyrietį islamistų ekstremistą ir radikalų musulmonų dvasininką iš Malio, skelbia AP. Be to, dar ruošiamasi į Saudo Arabiją deportuoti musulmonų maldininkų lyderį.

Turkijos parlamento nariai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį vaikus bus galima anksčiau pervesti į islamiškas mokyklas, tačiau kai kurie parlamentarai savo teisumą bandė įrodyti kumščiais, informuoja BBC. Pagal įstatymo reformą, privalomas švietimas prailgintas nuo 8 iki 12 metų, o į specialias mokyklas vaikus galima pervesti jau nuo 10 metų amžiaus.

Šiuo metu šeši čečėnų vaikai nuo septynių iki septyniolikos metų gyvena  sostinės „SOS  vaikų kaime“ ir nori grįžti pas savo gimines ir tėvus, tačiau Lietuvos valdžia trukdo jiems išvykti į tėvynę.

Nigerijoje nežinomi ginkluoti asmenys užpuolė kaimą ir nužudė 10 krikščionių, tarp jų – pastorių. Nigerijos policijos atstovas Aminu Lawanas šeštadienį pranešė, kad buvo užpultas netoli Zonkvos miesto esantis Naji kaimas. Incidentas įvyko krikščionių anklave Nigerijos šiaurėje, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai.

Internete netrukus duris atvers naujas musulmonams skirtas socialinis tinklas „Salamworld.com“, kurio turinys, paslaugos ir programinė įranga, pasak jo kūrėjų, atitiks šariato normas. Naujojo socialinio tinklo tikslinė auditorija, kūrėjų teigimu, bus jaunoji musulmonų karta, šiuolaikinės musulmonų šeimos, kurios dėl savo religinių pažiūrų negali naudotis „Facebook“, bei būsimieji musulmoniškų kraštų visuomenės lyderiai, pranešė BBC. Pranešama, kad „Salamworld“ interneto svetainė jau sukurta.

Kinijos policija per reidą šiaurės vakariniame Sindziango regione, kuriam būdingi etniniai neramumai, nušovė keturis bombų gaminimu įtariamus asmenis, skelbia radijas „Radio Free Asia“. Reidas ūkininko gyvenamajame name buvo įvykdytas po pranešimų, kad susižeidė bombą gaminęs vyras, informavo policija. Kinijos pareigūnai dėl neramumų Sindžiango uigūrų autonominiame regione kaltina islamo separatistus, kurie siekia įkurti nepriklausomą Rytų Turkestano valstybę.

Dvi musulmonės seserys, kurios prievarta nukirpo plaukus jauniausiajai seseriai už neva suteptą šeimos garbę, kai mergina pasibučiavo su baltaodžiu vyru, teismo sprendimu gavo dvylikos mėnesių lygtinio įkalinimo bausmę. Konflikto priežastis buvo aštuoniolikmetės Shamimos Akhtar bučinys su Gariu Painu greta aludės Basingstoke – juos „užtiko“ merginos seserys ir brolis.

Politiniai veikėjai, sociologai, tyrėjai ir ekonomistai gali tikinti, kad šiitų ir sunitų konfrontacijos nėra, o įvykiai arabų pasaulyje yra nulemti demokratijos siekiu, socialinių perskyrų ir modernizacijos poreikio. Tačiau Le Point analitikas Pierre'as Beylau yra įsitikinęs, kad krizė, nusidriekusi per Iraną, Siriją ir kitas Persijos įlankos valstybes, atgaivina seną sunitų ir šiitų konfliktą.

Visas pasaulis – nuo Europos iki Tolimųjų Rytų, nuo krikščionių iki musulmonų, nuo jauniausių iki vyriausių žmonių – pasitiko pasaulinę įsimylėjėlių šventę – švento Valentino dieną. Jos papročiai – panašūs ir skirtingi. Anglijoje egzistuoja tradicija anonimiškai siųsti trumpus meilės eilėraštukus, vadinamuosius Valentino sveikinimus. Amerikiečiai kiekvienais metais vasario 14-ąją išsiunčia per milijardą sveikinimo atvirukų.

Egipto musulmonams nuo šiol nederėtų vairuoti ir pirkti „Chevrolet“ automobilių. Tokią fatvą (oficialų dvasinių lyderių nurodymą) paskelbė Egipto musulmonų grupuotės „Salafi“ šeichas. Už Egipto ribų pirmieji šią žinią pranešė „Lebanon News“ žurnalistai. Teigiama, kad Egipto radikaliųjų musulmonų pykčio „Chevrolet“ nusipelnė dėl markės emblemos. „Salafi“ grupuotės dvasinis lyderis „Chevrolet“ emblemoje įžvelgė užuominų į katalikų kryžių.

Ar musulmoniškų kraštų vyriausybės yra pajėgios išsilaisvinti nuo karinių struktūrų įtakos? Šiuo metu tai yra pirmaeilis klausimas daugeliui musulmoniškų valstybių, o ypač Egiptui, Pakistanui ir Turkijai. Prieš bandant prognozuoti, kaip šie procesai galėtų vystytis minėtose valstybėse, yra reikalinga tinkamai suvokti viso regiono praeitį. Nuo pat Islamo religijos atsiradimo VII amžiuje regiono kraštuose įsivyravo tradicija gilinti kariuomenės ir politikos bei valstybės valdymo susietumą.

Pirmadienį Egipto parlamento žemieji rūmai pradeda pirmąją sesiją po prezidento Hosnio Mubarako nuvertimo. Pirmųjų demokratiškų rinkimų rezultatai įtvirtino absoliučią islamistinių partijų pergalę 498 vietų žemuosiuose rūmuose, praneša AP. Sesijai pirmininkauja parlamento žemųjų rūmų vyriausias narys Mahmoudas el-Saqqahas. Žemieji ir įtakingesni iš dviejų parlamento rūmų, dar žinomi kaip Liaudies asamblėja, rinks parlamento pirmininką ir du pavaduotojus.

Per islamistų kovotojų penktadienį Kano mieste surengtus išpuolius žuvo apie 150 žmonių, praneša BBC. Policijos štabai, saugumo tarnybų būstinės bei imigracijos biurai buvo tarp taikinių. Šūviai buvo girdėti keliose miesto vietose. Po išpuolių Nigerijos valdžia Kano mieste įvedė 24 valandų komendanto valandą. Šeštadienį Kano mieste, kuriame gyvena devyni milijonai žmonių, Raudonojo Kryžiaus komandos aukų kūnus iš gatvių gabeno į miesto morgus.

Šeštadienį daugiau nei 3000 Libijos musulmonų dalyvavo mitinge ir reikalavo, kad pagrindiniu šalies įstatymų šaltiniu taptų Šariatas – šventasis islamo įstatymas, remdamasi „Al Arabiya“, praneša „RIA Novosti“. „Protestantai reikalauja, kad Konstitucijoje būtų remiamasi Šariato įstatymu“, – Libijos musulmonas Ghaithas al–Fakhris sakė agentūrai AFP. Demonstrantai, mojuodami Koranu, surengė protestą centrinėje Bengazio aikštėje, aidėjo musulmoniškai šūkiai.

Nigerijos valdžia įvedė 24 valandų komendanto valandą šiauriniame Kano mieste, po to, kai per sprogimų seriją žuvo mažiausiai septyni žmonės, praneša BBC. Policijos štabai, saugumo tarnybų būstinės bei imigracijos biurai buvo tarp taikinių. Be kita ko, šūviai buvo girdėti keliose miesto vietose. Islamo kovotojų grupuotė „Boko Haram“ prisiėmė atsakomybę už išpuolius.

Islamizmas, o ne dešinysis ekstremizmas, Norvegijos policijos įsitikinimu, kelia didžiausią riziką šalies saugumui. Pastaraisiais metais daug Norvegijoje užaugusių musulmonų suradikalėjo, antradienį pareiškė saugumo policijos vadovė Jane Kristiansen (Janne Kristiansen). Jiems esą Norvegija ir norvegų visuomenė yra didžiausias priešas.

Didžiausio pasaulyje Korano užbaigimas vadinamas rekordiniu Afganistano pasiekimu. Jis pristatytas šalies sostinėje Kabule, praneša The Daily Mail. Daugiau nei 2 metrų ilgio ir 3 metrų pločio Koraną sudaro 218 puslapiai, dekoruoti 30 skirtingo pobūdžio kaligrafijos dizainu. Jį pagaminti užtruko apie penkerius metus. Didžiausio Korano pristatymo ceremonijoje dalyvavo visi svarbiausi religiniai asmenys, mokslininkai ir vyriausybės atstovai.

5 musulmonai Didžiojoje Britanijoje teisiami už neapykantos kurstymą po to, kai prie mečetės dalino homofobiškus lankstinukus su užrašais: „Gėjai turėtų būti baudžiami mirties bausme“. Norėjo rengti protestą Teisėjams buvo pranešta, kad kelios savaites prieš minėtąjį paradą, Ihjazas Ali kreipėsi į policiją dėl leidimo surengti protestą.

Jungtinių Valstijų įsitraukimo į Kosovo konfliktą padariniai jaučiami po dešimtmečio, bet NATO darbų pasekmės jaučiasi ne tik karo nuniokotos Serbijos teritorijoje, teigia RT. Radikalūs islamistai iš Kosovo kaltina JAV dėl tūkstančių musulmonų mirčių visame pasaulyje ir ruošia teroristinius išpuolius Jungtinių Valstijų žemėje.

Trečiadienį tęsiasi Egipto parlamento rinkimai. Rinkimuose pirmauja islamistų Musulmonų brolija, kuri pareiškė, kad, jei laimės rinkimus, kuriant naują šalies konstituciją nebandys primesti savo valios, o bendradarbiaus su politiniais konkurentais. Trečias ir paskutinis žemųjų parlamento rūmų narių rinkimų etapas prasidėjo antradienį ir tęsis daugiau nei porą dienų.

Lietuviai labiausiai netoleruoja socialinės rizikos grupėms priklausančių asmenų, o iš etninių grupių labiausiai nepalankūs yra romams, lenkams ir žydams, rodo apklausa. Per tyrimų bendrovės „GfK Custom Research Baltic“ atliktą apklausą respondentų buvo prašoma pareikšti savo norą arba nenorą gyventi kaimynystėje su įvairiomis socialinėmis, etninėmis ar kitomis grupėmis. Apklausos rezultatai parodė, kad lietuviai labiausiai nenori gyventi šalia narkomanų (96 proc.

Darbo neturintis vyras metė batus į Irano prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą, protestuodamas prieš tai, kad negauna bedarbio pašalpos. Tai pranešė konservatyvus Irano interneto portalas shafaf.ir. Pagal musulmonų papročius toks poelgis išreiškia ypatingą panieką. Tai gana retas Irano žiniasklaidoje atvejis, kai pranešama apie valstybės vadovo patirtą pažeminimą. Portalas shafaf.ir reiškia pažiūras, artimas M. Ahmadinejado oponentų nuomonei.

Atsakomybę dėl beveik 60 žmonių gyvybę nusinešusio išpuolio Afganistano sostinėje Kabule prisiėmė Pakistano teroristinė organizacija „Lashkar–i–Jhangvi“. Šis teroro aktas surengtas antradienį per šiitų Ašuros šventę. Žuvo beveik 60 žmonių, daugiau kaip šimtas buvo sužeisti. Tai buvo kruviniausias išpuolis iš religinių paskatų nuo Talibano režimo nuvertimo prieš dešimt metų. Sunitų ekstremistinė grupuotė „Lashkar–i–Jhangvi“ praeityje buvo kaltinama daugybe išpuolių prieš šiitus Pakistane.

Šiitams minint Ašuros šventę, pirmą kartą nuo 2006 metų viešumoje pasirodė Libano „Hezbollah“ grupuotės lyderis. Šeichas Hassanas Nasrallahas pasakė trumpą kalbą žmonių susibūrime Beiruto pietuose, praneša agentūra AP. Kad išvengtų mirties nuo Izraelio žvalgybos, jis slapstosi jau penkerius metus ir su savo šalininkais bendrauja per palydovą.

Afganistaną sudrebino beprecedentis dvigubas teroristinis išpuolis. Atakos prieš šiitus metu žuvo mažiausiai 52 žmonės. Tarp aukų yra nemažai vaikų. Daugybė žmonių sužeista. Jie pristatyti į ligonines. Abi atako įvyko maždaug tuo pačiu metu, praneša BBC. Pirmąją bombą mirtininkas susprogdino perpildytoje šventykloje Kabule, Afganistano sostinėje. Šis incidentas nusinešė mažiausiai 48 žmonių gyvybes. Antroji bomba sprogo Šiaurės Afganistane, Mazar–i–Šarifo mieste. Čia žuvo 4 žmonės.

Hilos mieste Irake pirmadienį per šiitų piligrimų šventę sprogus trims bomboms žuvo mažiausiai 22 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, ir dar per 60 buvo sužeisti. Per pirmą išpuolį šiitų procesijos gale buvo susprogdintas užminuotas automobilis. Per šį sprogimą žuvo 16 žmonių. Per antrą išpuolį sprogo dvi pakelės bombos. Žmonės šventė šiitams svarbią šventę, per kurią minima pranašo Mohamedo anūko mirties diena. Iki 2011 m. pabaigos paskutiniai 10 tūkst. amerikiečių karių išvyks iš Irako.

Ne mažiau kaip 15 žmonių nukentėjo ketvirtadienį per susirėmimus viename iš Egipto sostinės krikščionių rajonų. Kaip praneša vietos žiniasklaida, susirėmimai kilo per gedulingas koptų eitynes, surengtas 40-ąją dieną po tragiškų „Maspero įvykių“ Kairo centre praėjusio mėnesio pradžioje. Spalio 9-ąją per masines riaušes prie valstybinės televizijos pastato Kaire, išprovokuotas bažnyčios nugriovimo šalies pietuose, žuvo 25 žmonės, kurių dauguma buvo koptai.

Religijos išpažinimo laisvė – pažeidinėjama. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujanti Lietuva atsigręžė į primirštas žmogaus teisių pažeidinėjimo sritits. Aptariamos krikščionių, žydų, musulmonų ir apskritai religiją išpažįstančių žmonių problemos. Pati Lietuva kol kas atrodo neblogai, nes išnaudoja seną kapitalą, – mano Lietuvos azerbaidžaniečių bendruomenės vadovas Mahiras Gamzajevas.

Rusijos sostinės policija sugebėjo užkirsti kelią viešam gyvūnų aukojimui, susijusiam su musulmonų aukojimo švente Kurban–bairam. Tačiau be skandalo neapsieita: šventės išvakarėse internete pasirodė siaubingas filmukas, kuriame nepilnametis milijardieriaus Germano Sterligovo sūnus papjauna aviną pačiame Maskvos centre. Kol kas nėra aišku, kada buvo nufilmuoti šie vaizdai, tačiau filmukas jau sukėlė milžinišką rezonansą.

Po kruvinų neramumų Kaire Egipto žinybos stiprina saugumo priemones. Pasak valstybinės televizijos, baiminantis naujų riaušių, prie parlamento pastato ir kitų svarbių objektų nusiųsta daugiau karių. Valstybinės naujienų agentūros „Mena“ duomenimis, suimta dešimtys žmonių, kurie įtariami „chaoso kurstymu“. Per gatvių mūšius tarp koptų krikščionių, musulmonų ir saugumo pajėgų sekmadienio vakarą žuvo 24 žmonės ir mažiausiai 200 buvo sužeisti.

Mažiausiai 17 žmonių žuvo ir dešimtys buvo sužeisti po protesto išpuolio Egipte. Egipto televizija parodė protestuotojų susidūrimą su saugumo pajėgomis,  buvo deginamos kariuomenės transporto priemonės, rašo bbc.com. Krikščionys-koptai kaltina musulmonus griovus bažnyčią praėjusią savaitę. Sektantiška įtampa padidėjo nuo vasario, kai buvo nuverstas prezidentas Hosnis Murabakas.