muitai

Prekybos karas, kurį JAV prezidentas balandžio 2 d. paskelbė beveik visam pasauliui, iš pirmo žvilgsnio atrodo neturintis analogų. JAV jau kartą buvo įvedusios prekybos muitus visam pasauliui – ir tai buvo padaryta tik siekiant įveikti rimtas ekonomines problemas. Pats Donaldas Trumpas balandžio 2 d. vadina Amerikos išlaisvinimo diena ir planuoja muitais sumažinti savo šalies prekybos deficitą bei atgaivinti jos ekonomiką.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pareiškė, kad Europa turi surengti nuoširdžias derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl visų muitų panaikinimo. Anot jos, atsakomieji veiksmai gali būti ne pats geriausias atsakas į Vašingtono žingsnį.

JAV paskelbus milžiniškus muitus įvairioms pasaulio šalims, tarp jų – 20 proc. importo tarifus griežtą atsaką žadančiai Europos Sąjungai (ES), tiesiogiai ir netiesiogiai su Jungtinėmis Valstijomis prekiaujančios įmonės potencialaus prekybos karo nekomentuoja bei pabrėžia stebinčios situaciją, kokioms prekėms bus pritaikytos išimtys. Dalis jų pabrėžia, kad kai kurių Lietuvos gaminių atitikmenų JAV vietinėje rinkoje nėra, todėl tokia produkcija už Atlanto neišvengiamai brangtų.

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį pasakė, kad naujieji JAV muitai „akivaizdai kelia rimtą riziką pasaulinėms prognozėms“ ir paragino Vašingtoną dirbti su savo prekybos partneriais. Tai buvo pirmas TVF vadovės pareiškimas po to, kai naujausia prezidento Donaldo Trumpo muitų salvė dar labiau užaštrino prekybinį karą, daugelio nuomone galintį paskatinti pasaulinę recesiją bei infliacijos augimą.

Ekonomikos ir inovacijų (EIM) ministras Lukas Savickas penktadienį verslo asociacijų atstovams pristatys ministerijos parengtą veiksmų planą, padėsiantį sušvelninti JAV paskelbtų naujų muitų įtaką Lietuvos ekonomikai ir verslui. „Muitų paskelbimo buvo tikėtasi, per tą laiką ekonomikos ir inovacijų ministerija atliko galimo poveikio analizę, parengė veiksmų planą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino stabdyti investicijas Jungtinėse Valstijose, kol bus paaiškinti „žiaurūs ir nepagrįsti“ nauji JAV prezidento Donaldo Trumpo muitai Europai ir likusiam pasauliui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pripažino jo paskelbtų itin griežtų muitų sukeltą šoką, bet sakė, kad Jungtinių Valstijų ekonomika bus „daug stipresnė“, net kilus sumaiščiai pasaulio rinkose. „OPERACIJA BAIGTA! PACIENTAS IŠGYVENO IR SVEIKSTA. PROGNOZĖ TOKIA, KAD PACIENTAS BUS DAUG STIPRESNIS, DIDESNIS, GERESNIS IR ATSPARESNIS NEI BUVO KADA NORS ANKSČIAU“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

„Pažiūrėkime, kas bus stipresnis šiose rankų lenkimo varžybose“: Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas atskleidė „slaptą sąrašą“ atsakomųjų priemonių D. Trumpo muitams. Vokietijos ekonomikos ministras R. Habeckas netikėtai parodė visuomenei Europos Sąjungos atsako į naujus JAV muitus projektą.

JAV paskelbus apie planuojamus didinti muitus Europos Sąjungai (ES), šalies ekonomistai siūlo neskubėti daryti išvadų dėl naujų tarifų taikymo pasekmių Lietuvai.  „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad yra labai daug niuansų, nes neaišku, kiek ilgai galios šie muitai, ar derybų metu jie bus sumažinti arba išvis atšaukti, taip pat neaišku, kokių atsakomųjų priemonių imsis apmokestintos šalys.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų paskelbti didžiuliai nauji muitai yra „skausmingas ir rūstus smūgis“ iš artimiausios Europos Sąjungos (ES) narės sąjungininkės.  „Nauji JAV muitai gali sumažinti Lenkijos bendrąjį vidaus produktą 0,4 procento. Skausmingas ir rūstus smūgis, nes jį sudavė mūsų artimiausia sąjungininkė. Bet mes išgyvensime.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sušaukė susitikimą su ministrų „darbo grupe“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, atšaukusi kitus tos dienos susitikimus, kad suderintų būtinus veiksmus, sakė šaltiniai.

Europos Komisijos (EK) prekybos vadovas Marošas Šefčovičius penktadienį surengs pokalbius su kolegomis iš Jungtinių Valstijų, Briuseliui siekiant dialogo su JAV, kad išvengtų naujų prezidento Donaldo Trumpo muitų. „Nepateisinami muitai neišvengiamai sukelia atvirkštinį efektą“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ rašė M. Šefčovičius. „Kol kalibruosime savo atsaką, elgsimės ramiai, kruopščiai suskirstytais etapais ir vieningai, kartu skirdami pakankamai laiko pokalbiams.

Įvertinus Lietuvos eksporto į Jungtines Valstijas struktūrą, amerikiečių lyderio Donaldo Trumpo planuojamų įvesti muitų poveikis Lietuvai „gali būti minimalus“, sako premjeras Gintautas Paluckas. Apie 20 proc. siekiančius muitus importui iš Europos Sąjungos (ES) JAV vadovas paskelbė trečiadienį. „Iš pirminės informacijos, kuri yra pateikta, turint galvoje Lietuvos eksporto į JAV struktūrą, mes matome kelias išimtis, kurios mums yra svarbios.

Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie planuojamus 20 proc. muitus iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tai vadina pasaulinio ekonominio karo, kuris paveiks visų valstybių augimą, pradžia. Verslo atstovo teigimu, muitų poveikis konkrečiai Lietuvos ekonomikai gali būti dar smarkesnis, valdantiesiems neatsisakant planų iš esmės pertvarkyti mokesčių sistemą.

Kinijos prekybos ministerija ketvirtadienį JAV muitus ne JAV pagamintiems automobiliams pavadino „protekcionizmu ir patyčiomis“ po to, kai įsigaliojo 25 proc. tarifai šiam sektoriui.  „Pasaulinė automobilių pramonė yra labai priklausoma nuo tarptautinių gamybos ir tiekimo grandinių“, – sakė ministerijos atstovas He Yadongas.  „Tai tik pabrėžia JAV priemonių vienašališkumą, protekcionizmą ir įžeidžiantį toną“,  – pridūrė jis.

Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, natūraliai kilo nerimas: ar tai nepakenks Lietuvos eksportui? Ar nenukentės mūsų farmacijos, puslaidininkių ar chemijos sektoriai, kurie kasmet į JAV išveža produkcijos už beveik 2 mlrd. eurų? Tačiau tikrasis pavojus slypi ne čia. Tai, ką šiandien matome, yra globalių jėgų persitvarkymo simptomas. Muitai – tai tik pradžia.

Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo įvesti tarifai neigiamai paveiks ne tik Europos Sąjungos (ES) ir JAV, bet ir pasaulio Pietų valstybes, teigia Europos Parlamento (EP) Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange. Pasak jo, ES institucijos ieškos, kaip apriboti JAV tarifų poveikį Europos vartotojams. „Šis sprendimas neabejotinai neigiamai paveiks tiek vartotojus, tiek gamintojus, tiek JAV, tiek ES.

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti dideli nauji muitai yra katastrofa tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms. „Šis sprendimas yra katastrofa ekonominiam pasauliui“, – sakė F. Bayrou. „Tai didžiulis sunkumas Europai. Manau, kad tai taip pat yra katastrofa Jungtinėms Valstijoms ir Amerikos piliečiams“, – teigė jis.

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi prekybos karui su Jungtinėmis Valstijomis ir, reaguodama į prezidento Donaldo Trumpo įvestus muitus, planuoja „atakuoti internetines paslaugas“, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai. „Esame visiškai tikri, kad iš tiesų patirsime neigiamą poveikį gamybai“, – transliuotojui RTL sakė Sophie Primas. Ji pareiškė ypatingą susirūpinimą dėl muitų poveikio vyno ir kitų alkoholinių gėrimų sektoriui.

JAV paskelbus apie naujus muitus Europos Sąjungai (ES), Lietuvoje ruošiami mokestiniai pakeitimai turėtų būti peržiūrėti, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. „Muitų sprendimai sukuria visai kitokį kontekstą, kuriame reikės vėl iš naujo pasižiūrėti į mokestinius pakeitimus“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė L. Savickas. Pasak jo, JAV prezidento Donaldo Trumpo trečiadienį paskelbti 20 proc.

Dėl agresyvios JAV muitų politikos aukso kaina  naktį į ketvirtadienį pasiekė naują rekordą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai paskelbė įvedantis muitus prekybos partneriams visame pasaulyje. Auksas yra viena iš nedaugelio žaliavų, kurioms tarifai šiuo metu nėra taikomi. Trojos uncijos (apie 31,1 gramo) kaina Londono biržoje naktį į ketvirtadienį pakilo iki 3 167,84 JAV dolerio – tai naujas rekordas. Auksas šiais metais  jau pabrango penktadaliu.

Australija ketvirtadienį pareiškė sumišimą dėl Donaldo Trumpo sprendimo įvesti 29 proc. prekybos muitą jai priklausančiai mažytei Norfolko salai Ramiajame vandenyne. Šioje saloje, esančioje už 1 600 kilometrų į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus, yra vos kiek daugiau nei 2 000 gyventojų, daugelis jų – kadaise laive „Bounty“ įvykusio maišto dalyvių palikuonys. Pagrindinė salos pramonės šaka yra turizmas.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį įspėjo kad nauji JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai yra „didelis smūgis pasaulio ekonomikai“, patikinusi, kad Briuselis yra pasirengęs reaguoti. „Dabar ruošiamės tolesnėms atsakomosioms priemonėms, kad apsaugotume savo interesus ir verslą, jei derybos nepavyktų“, – sakė U. von der Leyen. Tačiau ji pridūrė, kad ES yra „pasiruošusi atsakyti“ į naujus JAV tarifus.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) įvedus muitus Europos Sąjungai (ES), ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad ekonominį efektą Lietuvos įmonėms mažinantį 20 mln. eurų paramos paketą pretenduoti galės daugiau nei 1 tūkst. į JAV importuojančių bendrovių. „Darome savo namų darbus, esame pasiruošę šiandienos situacijai ir reaguojama pagal tai, ką žinome ir kokie sprendimai yra priimami.

JAV paskelbti muitai Europos Sąjungai (ES) Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) per trejus–ketverius metus mažintų apie 0,65 proc., sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. „Bendrai vertinant, tas tiesioginis efektas mūsų ministerijos (Ekonomikos ir inovacijų – BNS) skaičiavimu tikrai turėtų įtaką mūsų BVP mažėjimui, kuris galėtų siekti iki 0,65 proc. vidutiniu laikotarpiu, per 3–4 metus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė L. Savickas.

JAV paskelbus muitus daugeliui pasaulio šalių, įskaitant ir Europos Sąjungą (ES), Užsienio reikalų ministerija (URM) steigia karštąją liniją Lietuvos verslui. Ji skirta padėti įmonėms susigaudyti, kaip keičiasi JAV importo politika, sumažinti galimus nuostolius, ketvirtadienį pranešė URM. „JAV įvedami tarifai turės poveikį Lietuvos ir ES verslui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė taikysiantis muitus importui iš viso pasaulio – tačiau atitinkame sąraše nėra Rusijos. D. Trumpo atstovė Karoline Leavitt žinių portalui „Axios“ tai paaiškino galiojančiomis sankcijomis. Dėl sankcijų esą „prasminga prekyba ir taip yra neįmanoma“. Dėl sankcijų JAV muitai nebus taikomi ir Kubai, Baltarusijai bei Šiaurės Korėjai. Vis dėlto prekyba su Rusija vyksta toliau, nors ir gerokai mažesne apimtimi nei anksčiau.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė naujus didelius tarifus prekybos partneriams ir pavadino tai „ekonominės nepriklausomybės deklaracija“. Viso pasaulio ekonomikoms bus taikomas naujas 10 proc. bazinis tarifas, o toms, kurias Vašingtonas laikys nesąžiningais veikėjais, bus taikomi griežtesni tarifai. Tačiau yra keletas išimčių. Toliau straipsnyje pateikiamos naujausios D. Trumpo pranešimo detalės.  Nauji tarifai  Balandžio 5-ąją 0 val. 01 min.

Prezidento Donaldo Trumpo naujieji muitai JAV prekybos partnerėms turėtų įsigalioti šį savaitgalį, trečiadienį pranešė Baltųjų rūmų pareigūnai, o didesnis tarifas „didžiausioms pažeidėjoms“ – kitą savaitę.  Paskelbę, kad „nacionalinė būtinybė“ kilo iš susirūpinimo saugumu dėl nuolatinio prekybos deficito, Baltieji rūmai pranešė žurnalistams, kad „baziniai“ 10 proc. muitai bus taikomi nuo balandžio 5 d. 12.01 val. (4.01 val.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė importą iš Europos Sąjungos (ES) apmokestinantis vidutiniu 20 procentų muitu. „Įvesime jiems 20 proc. (muitą)“, – skelbdamas muitus įvairioms pasaulio šalims Vašingtone sakė D. Trumpas. Tai JAV prezidentas daro reaguodamas į tai, kad, jo teigimu, ES importui iš JAV taiko 39 proc. muitus, įskaitant „manipuliavimą valiuta ir prekybos kliūtis“. „Taigi, mes jų atžvilgiu įvedame iš esmės pusę“, – kalbėjo Baltųjų rūmų šeimininkas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį turi apskelbti naujus „Išsivadavimo dienos“ muitus, tačiau iki paskutinės minutės pasauliui tenka spėlioti, koks bus tikrasis veiksmų, galinčių sukelti pasaulinį prekybos karą, mastas. D. Trumpas priemones pristatys Baltųjų rūmų Rožyne 16 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku – po to, kai užsidarys Volstrito rinkos.

JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos" muitai įsigalios tuoj po to, kai jis trečiadienį juos paskelbs, pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Mano supratimu, muitai bus paskelbti rytoj, jie įsigalios iš karto“, – antradienį žurnalistams sakė K. Leavitt, pridūrusi, kad ką tik šiuo klausimu kalbėjosi su D. Trumpu.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ragina Donaldą Trumpą šią savaitę nenustatyti plataus masto muitų ES, rašo „Politico“. „Jūs turite draugų ir patikimų sąjungininkų nuo Portugalijos iki Lenkijos, nuo Danijos iki Graikijos. Mūsų bendras Europos ir Amerikos interesas yra stiprios JAV, stipri ES ir stipri NATO, o ne silpnesnė“, – vaizdo kreipimesi sakė D. Tuskas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) atstovai vis dar tikisi, jog pavyks derybų keliu išsiaiškinti dėl šią savaitę numatomų JAV plataus masto muitų.  Tačiau U. von der Leyen pridūrė, kad ES turi parengusi planą tam atvejui, jei prireiktų imtis atsakomųjų veiksmų. „Neatmetame derybų, – Europos Parlamento (EP) posėdyje sakė U. von der Leyen. – Tačiau turime tvirtą planą, kokių atsakomųjų priemonių imtis prireikus.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pirmadienį pareiškė, kad Europa turėtų siekti ekonominės nepriklausomybės, JAV prezidentui Donaldui Trumpui ruošiantis įvesti naujus muitus. „Jungtinėse Valstijose jis tai vadina „išlaisvinimo diena“. Aš ją vertinu kaip momentą, kai turime kolektyviai nuspręsti labiau kontroliuoti savo likimą, ir manau, kad tai yra žingsnis nepriklausomybės link“, – radijui „France Inter“ sakė C. Lagarde.

Italijos prabangių sportinių automobilių gamintoja „Ferrari“ pranešė, jog reaguodama į JAV importo muitus dešimtadaliu padidins kai kurių modelių kainas pirkėjams Jungtinėse Valstijose. Šiaurės Italijos Maranelo mieste įsikūrusios bendrovės pranešime nurodoma, jog iki balandžio 2-osios į JAV pristatyti jos automobiliai nepabrangs. Pernai „Ferrari“ Jungtinėje Valstijose realizavo ketvirtadienį visų parduotų automobilių, o pardavimų pajamos siekė maždaug 1,65 mlrd. eurų, arba apie 29 proc. visų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis planuojami įvesti muitai bus taikomi visoms šalims, ne tik toms, kurių prekybos su Jungtinėmis Valstijomis disbalansas yra didžiausias. D. Trumpas žada balandžio 2 dieną, kurią jis vadina  „Išsivadavimo diena“, paskelbti abipusius tarifus, skirtus spręsti prekybos praktikos, kurią jo vyriausybė laiko nesąžininga, problemą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja beveik padvigubinti Kanados spygliuočių medienai taikomus muitus iki 27 proc., o dėl galimų papildomų mokesčių tarifas gali išaugti iki daugiau nei 50 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į viešas diskusijas apie galimą penktosios kolonos formavimąsi Seime, akcentavo, jog problema slypi giliau. Politologai prezidento kalbas papildė konkrečiais pastebėjimais apie besikeičiantį prorusiškų nuotaikų pobūdį Lietuvoje: jei anksčiau jos buvo slepiamos, šiandien kai kurie veikėjai jomis atvirai didžiuojasi.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad prekybos karas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES) baigsis greitomis derybomis. „Aš labai noriu tikėtis, kad šitas, jeigu taip galima pavadinti, ekonominis karas vis dėlto baigsis greitomis derybomis siekiant minimizuoti nuostolius“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį teigė šalies vadovas. „Aš ne kartą sakiau, kad šiame kare, nesvarbu, kieno jis pradėtas, laimėjusių nebus.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad muitai, kuriuos žadėjo paskelbti amerikietiškoms prekėms kaip atsaką į JAV tarifus plienui ir aliuminiui, bus pradėti taikyti balandžio viduryje, dviem savaitėmis vėliau nei planuota, kad būtų daugiau laiko dialogui. „Visos kovo 12 dieną paskelbtos ES atsakomosios priemonės įsigalios balandžio viduryje“, – pareiškime sakė ES prekybos atstovas Olofas Gillas. „Tai suteikia papildomo laiko diskusijoms su JAV administracija“, – pridūrė jis.

Antradienio rytą JAV Federalinė rezervų sistema pradėjo dviejų dienų posėdį dėl palūkanų normų. Atsižvelgiant į baimes dėl ekonomikos augimo, infliacijos ir prekybos netikrumo, iš politikos formuotojų nesitikima daug veiksmų. Posėdis, kaip ir planuota, prasidėjo 9.00 val. Vašingtono laiku (15.00 val. Vilniaus laiku), nurodoma FED pranešime. Dauguma analitikų tikisi, kad centrinis bankas išsaugos palūkanų normas 4,25-4,50 proc. diapazone, kur jos laikosi nuo gruodžio mėnesio.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pareiškė Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrams pasakęs, kad prezidento Donaldo Trumpo muitai nėra priešiški JAV sąjungininkams. „Tai nėra priešiška kieno nors atžvilgiu. Tai draugiška ir tai palaiko mūsų, kaip šalies, nacionalinius interesus“, – sakė jis žurnalistams po G-7 derybų Kanadoje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sukeltas prekybos karas, pasak Europos Centrinio banko pirmininkės Christinės Lagarde, turėtų rimtų ekonominių padarinių – ir pirmiausiai paveiktų pačias JAV.  „Jei kiltų tikras prekybos karas, kuris smarkiai susilpnintų prekybą, tai turėtų rimtų pasekmių augimui ir kainoms visame pasaulyje, tačiau pirmiausiai – JAV“, – sakė Ch. Lagarde stočiai BBC. Permaininga D. Trumo muitų politika, pasak jos, kelia susirūpinimą.

ES šalys penktadienį pritarė planams užkrauti tarifus papildomiems iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems žemės ūkio produktams bei kai kurioms trąšoms, taip sustiprinant finansinį spaudimą Maskvai. 27 valstybių Europos Sąjunga, reaguodama į 2022 m. Rusijos pradėtą totalinę invaziją į Ukrainą, jau paskelbė ne vieną sankcijų etapą. Naujausiais tarifais „tikimasi sumažinti Rusijos pajamas iš eksporto ir apriboti galimybes finansuoti agresijos karą“, teigiama Europos Vadovų Tarybos pareiškime.

Ketvirtadienį popiet Prancūzijos užsienio prekybos ministras Laurent‘as Saint-Martinas pareiškė, kad jo šalis priešinsis bet kokiems JAV muitams, taikomiems iš ES importuojamam šampanui, vynui ir kitiems alkoholiniams gėrimams. „Grasinimams nepasiduosime“, – paskelbė L. Saint-Martinas platformoje X po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti 200 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino įvesti 200 proc. muitus vynui, šampanui ir kitiems alkoholio produktams iš Prancūzijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, taip atsakydamas į bloko planuojamus muitus amerikietiškam viskiui. „Jei šis Tarifas nebus nedelsiant panaikintas, JAV netrukus įves 200 proc.

Skambūs pareiškimai, jog prasideda muitų karas, gali atnešti įtakos Europos Sąjungos bei Lietuvos ekonomikai. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė esąs tikras, kad JAV laimės prekybos karą su Europos Sąjunga (ES). Apie tai bei galimą D. Trumpo muitų tarifų sumažinimą ateityje analizavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Vis labiau įsiplieskiant prekybos karui tarp Jungtinių Valstijų ir jų šiaurinės kaimynės, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad muitai Kanados pieno ir medienos produktams gali būti įvesti per kelias dienas. „Kanada jau daug metų mus apiplėšinėja, taikydama muitus medienai ir pieno produktams“, – sakė jis. „Jiems bus taikomas lygiai toks pat tarifas, nebent jie jo atsisakys; tai ir yra tai, ką reiškia abipusiškumas.