muitai

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Kinija turi sėsti prie derybų stalo dėl prekybos klausimų, antradienį pranešė Baltieji rūmai, kai JAV prezidentas apkaltino Pekiną „išsižadėjus“ susitarimo dėl orlaivių „Boeing“.  „Kamuolys yra Kinijos rankose. Kinija turi sudaryti su mumis sandorį. Mes neturime sudaryti sandorio su jais“, – sakoma D. Trumpo pareiškime, kurį perskaitė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Kinija trečiadienį pranešė paskyrusi naują prekybos atstovą, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai mėginant atremti visuotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų importo muitų bangą, sukėlusią sumaištį pasaulio rinkose. Li Chenggangas tapo atstovu tarptautinėse prekybos derybose ir prekybos viceministru, savo svetainėje paskelbtame pranešime paaiškino Pekino žmogiškųjų išteklių ministerija.

Kinija pasitraukė iš didelio sandorio dėl orlaivių „Boeing“, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas po to, kai žiniasklaida pranešė, kad Pekinas oro bendrovėms nurodė nebepriimti pristatomų JAV aviacijos milžinės lėktuvų. „Įdomu, kad jie ką tik išsižadėjo didelio „Boeing“ sandorio, sakydami, kad „neperims“ lėktuvų, kuriuos visiškai įsipareigota pristatyti“, – antradienį parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“, turėdamas omenyje Kiniją.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, jog šiuo metu Vilniaus bei Pekino ekonominiai ryšiai yra minimalūs. „Šiuo metu tas ekonominis ryšys, na, yra ganėtinai minimalus“, – antradienį paklaustas koks yra esamas santykis tarp Lietuvos ir Kinijos BNS sakė ministras. L. Savicko teigimu, dabartinėje geopolitinėje situacijoje ministerija turi girdėti verslo interesą ir pagelbėti aktualių rinkų atžvilgiu.

Šį mėnesį Donaldo Trumpo pradėtas audringas tarifų karas temdė nuotaikas antradienį verslo atstovams renkantis į prekybos parodą pietų Kinijoje, dešimtmečius garsėjančioje kaip pagrindinis eksporto į Jungtines Valstijas centras. Pekinas ir Vašingtonas įsitraukė į rizikingą greito tempo politinį žaidimą nuo tada, kai JAV prezidentas pradėjo tarifų ataką, visų pirma nukreiptą prieš Kinijos importą. Šiuo metu JAV muitai Kinijai siekia 145 proc., o Pekino atsakomieji muitai – 125 proc.

Europos Sąjungos (ES) prekybos vadovas Marošas Šefčovičius po derybų su JAV kolegomis pareiškė, kad norint susitarti su Jungtinėmis Valstijomis dėl muitų sumažinimo reikės „didelių bendrų abiejų šalių pastangų“. Po susitikimu Vašingtone susu JAV prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku (Hovardu Latniku) ir prekybos pasiuntiniu Jamiesonu Greeru (Džeimisonu Griru) bloko prekybos komisaras sakė, kad „ES išlieka konstruktyvi ir pasirengusi sąžiningam susitarimui“. Jis teigė, kad šis susitarimas galė...

Europos Sąjungos (ES) atsakomieji muitai 21 mlrd. eurų vertės JAV prekėms bus sustabdyti iki liepos 14 d., kad būtų skirta laiko deryboms su Vašingtonu, pirmadienį pranešė Briuselis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 2 d. paskelbė, kad ES įvedami 20 proc. muitai, tačiau po savaitės jis sustabdė šių priemonių taikymą 90-čiai dienų.

JAV naujų automobilių rinka kovą – mėnesį prieš JAV „išsivadavimo dienos“ importo muitų įvedimą – smarkiai pagyvėjo, pirkėjams tikintis kainų šuolio. „Kelley Blue Book“ savo kas mėnesį skelbiamoje ataskaitoje nurodė, kad prekybos automobiliais atstovų praėjusio mėnesio pabaigoje turėtos atsargos galėjo patenkinti įprastą paklausą 70 dienų, palyginti su 89 dienomis mėnesio pradžioje.

Kinijos eksportas kovą – mėnesį prieš JAV „išsivadavimo dienos“ importo muitų įvedimą – išaugo aštuntadaliu, gerokai viršydamas rinkos prognozes. Pekino pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys rodo, jog šalies eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, vertinant JAV doleriais, ūgtelėjo 12,4 proc. iki 313,9 mlrd. dolerių. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai tikėjosi gerokai kuklesnio augimo – vidutiniškai 4,6 procento.

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Europai ir Amerikai pavyks susikalbėti ir taip išvengti įsiplieskusio prekybos karo pasekmių. Verslas prašo valdžios pagalbos, lengvatinių paskolų ir vardija bėdas, kurias gali atnešti Donaldo Trumpo muitai. Esą Europą gali užplūsti pigios prekės iš Kinijos, nes jų tiesiog nebus kur dėti. Pavieniai ekonomistai taip pat prognozuoja, kad tarifų JAV gali atsisakyti dar šiais metais.

Donaldo Trumpo administracija netaikys išmaniesiems telefonams, kompiuteriams ir kitai elektronikai atsakomųjų tarifų, taip sumažindama daugybės populiarių aukštųjų technologijų produktų poveikį Amerikos vartotojų išlaidoms.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) sustabdžius praėjusią savaitę paskelbtų muitų daliai valstybių įsigaliojimą, Užsienio reikalų ministerija (URM) tokį prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimą sveikina ir tikisi, kad šalies verslams ši situacija suteiks daugiau aiškumo trumpuoju laikotarpiu. „Palankiai vertiname sprendimą, nes jis sudaro geresnę aplinką dvišalėms Europos Sąjungos ir JAV deryboms.

Donaldo Trumpo (JAV prezidento) siūlomi nauji tarifai kelia diskusijų tiek JAV, tiek Europoje. Lietuva kol kas atsako neplanuoja. Taip pat juoką kelia nauja D. Trumpo retorika apie dušus. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo JAV Atlanto Tarybos mokslininkė dr. Agnia Grigas ir Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius. A. Grigas įvardijo, ar tikrai JAV yra tokia prasta situacija su dušais.

Siekdama sumažinti savo priklausomybę nuo Kinijos, Europos Sąjunga (ES) pristatė dešimtis projektų, kuriais mėginama didinti svarbiausių žaliavų gamybą Europoje. Visgi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui padidinus muitus Kinijai, įtariama, jog ji sieks sukurti naujus prekybos tinklus su Europa.

Kinija penktadienį paskelbė atsakomąsias priemones ir nuo šeštadienio padidins muitus JAV prekėms nuo 84 iki 125 procentų. Visgi kinai teigė, kad nepaisys tolesnio prezidento „muitų žaidimo skaičiais“, nes importuotojams nebeapsimoka pirkti iš JAV. JAV ir Kinija aštrina prekybos karą didindamos muitus, net ir tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas laikinai sustabdė muitų taikymą kitoms šalims. D. Trumpo visuotiniai muitai Kinijai sudaro 145 procentus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad JAV muitų sumažinimas iki 10 proc. yra „trapi pauzė“, todėl Europos Sąjunga (ES) turi „mobilizuoti visus turimus svertus, kad apsisaugotų“. „Su Europos Komisija privalome pasirodyti stiprūs: Europa turi toliau dirbti dėl visų būtinų atsakomųjų priemonių“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“ po netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimo, kad jis pristabdo muitų didinimą, nukreiptą į ES ir kitas šalis.

Prekybinio karo aukomis tampa didieji automobilių pramonės milžinai. Tačiau specialistai atviri – JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai tiesiogiai palies ne tik gamintojus, bet ir gyventojus Amerikoje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Be to, braižomo blogiausio scenarijaus atveju brangtų ir lietuvių pamėgti BMW automobiliai. Dar visai neseniai JAV prezidentas žadėjo įvesti griežtus muitus visoms valstybėms be išimties.

Kinijos kino administracija ketvirtadienį pareiškė, kad sumažins į šalį įsivežamų amerikietiškų filmų skaičių, aštrėjant priešpriešai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį padidino muitus Kinijos prekėms iki 125 proc., o Kinija savo ruožtu įvedė 84 proc. atsakomuosius tarifus. Netrukus prekybos karo poveikis išplito į didžiulę ir pelningą Kinijos kino rinką, antrą pagal dydį pasaulyje.

 Po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė 90 dienų atidedąs pasaulinių muitų tarifų įsigaliojimą, ketvirtadienį JAV administracija paskelbė iš 15 šalių gavusi pasiūlymų derėtis dėl prekybos sąlygų. Tai nereiškia, kad kokia nors sutartis buvo sudaryta – tai reiškia, kad įvairių šalių atstovai skambina su konkrečiais pasiūlymais, duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė D. Trumpo nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Kevinas Hassettas.

JAV padidino muitus Kinijos prekėms iki 145 proc., cituodami Baltųjų rūmų atstovą rašo CNBC. Baltųjų rūmų atstovas CNBC patvirtino, kad JAV tarifai Kinijos importui dabar sudaro 145 proc. Tai apima 125 proc. tarifą, kuris įvestas kaip „abipusiai“ muitai, ir mokesčiai, nustatyti Kinijai už atsakomuosius veiksmus prieš JAV importo mokesčius, teigiama Baltųjų rūmų pranešime. Tai taip pat apima 20 proc. tarifą, kurį D. Trumpas įvedė anksčiau šiais metais dėl prekybos fentaniliu.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl permainingos JAV prezidento Donaldo Trumpo laikysenos muitų politikos atžvilgiu nespėjo susiekti su Vašingtonu. Anot jo, tai dar vienas įrodymas, kad nereikia skubėti reaguoti į pasaulio bendruomenės epicentre atsiduriančius Baltųjų rūmų sprendimus.  „Kaip jau ne kartą sakiau dėl naujosios JAV administracijos, reikia mažiau trūkčioti ir reaguoti, o tiesiog palaukti.

Kinija ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas „susitikti pusiaukelėje“ dėl tarp abiejų šalių kylančio prekybos karo ir pažadėjo „kovoti iki galo“, jei nepavyks pasiekti kompromiso. „Durys dialogui atviros, tačiau jis turi būti grindžiamas abipuse pagarba ir vedamas lygiai“, – sakė Prekybos ministerijos atstovė spaudai He Yongqian. Ji taip pat įspėjo Jungtines Valstijas, kad muitai, taikomi jos tarptautiniams prekybos partneriams, smarkiai paveiks pasaulio ekonomikos stabilumą.

 Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti muitų didinimą kaip „svarbų žingsnį siekiant stabilizuoti pasaulio ekonomiką“. „Aiškios ir nuspėjamos sąlygos yra būtinos, kad prekyba ir tiekimo grandinės veiktų“, – pareiškime sakė U. von der Leyen. „Europos Sąjunga tebėra pasiryžusi konstruktyviai derėtis su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė ji.

JAV muitais labiau apmokestinant Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių prekes, jas gabenant į Lietuvą gali padaugėti bandymų klastoti kilmės šalį, prognozuoja Muitinės departamento laikinasis vadovas Vygantas Paigozinas.

Ketvirtadienį įsigaliojo 84 proc. tarifai visoms į Kiniją importuojamoms amerikiečių prekėms, taip dar labiau pagilindami Pekino ir Vašingtono prekybos karą, kuris sukrėtė pasaulio rinkas ir sukėlė recesijos baimę. Muitai bus taikomi visiems JAV produktams, įvežamiems į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką. JAV prekybos atstovo biuro duomenimis, 2024-aisiais jų vertė sudarė 143,5 mlrd. dolerių (130,64 mlrd.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė trečiadienį pareiškė, kad JAV ir Kinijos tarifų karas gali 80 proc. sumažinti dviejų ekonomikos milžinių tarpusavio prekybą. „Didėjanti įtampa Jungtinių Valstijų ir Kinijos prekyboje kelia didelę riziką, kad tarpusavio prekyba smarkiai sumažės. Mūsų preliminarios prognozės rodo, kad prekyba tarp šių dviejų ekonomikų gali sumažėti iki 80 proc.“, – sakė PPO generalinė direktorė Ngozi Okonjo-Iweala.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį pareiškė, kad Kinijos ekonomika yra „labiausiai nesubalansuota“ šiuolaikinėje istorijoje ir kelia prekybos problemų Jungtinėms Valstijoms ir kitoms valstybėms.  „Kinija yra labiausiai nesubalansuota ekonomika šiuolaikinio pasaulio istorijoje ir ji yra didžiausias JAV prekybos problemų šaltinis“, – žurnalistams sakė S. Bessentas.  Pasak jo, dėl JAV tarifų Kinijos importui į Europą plūsta kiniškos prekės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė 90 dienų atidedąs visuotinių muitų įsigaliojimą, palikdamas galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus įvesti dar didesni muitai. Iš karto nebuvo aišku, kurioms valstybėms bus taikomos muitų lengvatos. Toms, kurioms jie bus taikomi, vis tiek bus taikomas 10 proc. bazinis tarifas, įsigaliojęs šeštadienį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paleido pirmuosius šūvius pasauliniame prekybos kare, sukeldamas chaosą akcijų biržoje bei padarydamas žalos įvairiems žmonėms, įskaitant save, rašo „Forbes“. Balandžio 2 d., tą dieną, kai D. Trumpas pristatė savo planą dėl plataus masto tarifų, „Forbes“ jo grynąją vertę įvertino 4,7 mlrd. dolerių. Nepraėjus nė savaitei, jo turtas sumažėjo iki 4,2 mlrd.

Trečiadienį Europos Sąjunga patvirtino pirmąsias priemones, kuriomis blokas reaguos į prezidento Donaldo Trumpo tarifų ataką ir kurios bus pritaikytos daugiau nei 20 mlrd. eurų vertės amerikietiškiems produktams, įskaitant sojų pupeles, motociklus ir kosmetiką, pranešė Europos Komisija. „Šios atsakomosios priemonės gali būti bet kada sustabdytos, jei JAV nuspręs siekti teisingo ir abiem pusėms naudingo derybų rezultato“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino bendroves nedelsiant pradėti perkelti veiklą į Jungtines Valstijas ir taip išvengti muitų. Tai jis sakė praėjus kelioms valandoms po to, kai jo sukeltas prekybos karas paaštrėjo įsigaliojus dideliems muitams.

Kinija dar kartą padidino muitus JAV produktams. Jie pakelti nuo 34 iki 84 proc., Pekine pranešė šalies Finansų ministerija. Naujieji tarifai galios nuo balandžio 10 d., informuoja agentūra „Reuters“. JAV nuo trečiadienio taiko iš viso 104 proc. muitus importui iš Liaudies Respublikos – dėl to kiniškos prekės gali smarkiai pabrangti. Kinija pareiškė ryžtingai ginsianti savo interesus. Tačiau kartu Pekinas davė suprasti, kad yra pasirengęs kalbėtis su JAV.

Kinija į Donaldo Trumpo muitus gali atsakyti galinga rinkų perėmimo banga: užtvindys pasaulį pigiomis prekėmis, skelbiama amerikiečių „New York Times“ straipsnyje. Donaldo Trumpo muitų karai gali nulemti milžiniškas pasekmes pačiai Amerikai – „mūsų link artėja cunamis, kuris formuojasi Kinijoje“. Pekinas siekia užvaldyti pasaulio rinkas. Kinijos centrinis bankas per valstybės kontroliuojamus bankus išdavė 1,7 trilijono eurų vertės paskolų pramonės šakoms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sukėlė neramumus pasaulio rinkose trečiadienį, nes dešimtims šalių buvo pradėti taikyti baudžiamieji muitai, o Kinija, kuriai buvo nustatyti per 100 proc. muito vertės mokesčiai, ketina imtis atsakomųjų priemonių. Po tam tikro atokvėpio antradienį akcijų rinkose vėl įsivyravo panikos režimas: trečiadienį Tokijo biržos indeksas prekybą uždarė beveik 4 proc. žemiau, o Frankfurto, Paryžiaus ir Londono biržų iki vidurdienio buvo kritę maždaug 3 procentais.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pasirašė vykdomuosius įsakus padidinti anglių gavybą šalyje ir daugiau nei dvigubai padidinti elektros energijos gamybą, kad ji neatsiliktų nuo daug energijos reikalaujančių dirbtinio intelekto (DI) technologijų. Vykdomaisiais įsakais, kuriuos D. Trumpas pasirašė apsuptas šalmuotų kalnakasių, bus panaikintos reguliacinės kliūtys anglių kasybai ir sustabdytas planuojamas daugelio anglimis kūrenamų elektrinių uždarymas.

Trečiadienį įsigaliojo nauja JAV muitų banga dešimtims prekybos partnerių, o prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi konkrečių veiksmų prieš Kiniją ir paspartino prekybos karą. JAV prezidentas, nepaisant trilijonus siekiančių rinkos nuostolių, yra itin patenkintas savo veiksmais. „Šios šalys man skambina, bučiuoja man užpakalį. Jie trokšta susitarti. Bučiuoja man į užpakalį ir sako: prašau, prašau, prašau, pone, susitariam, aš padarysiu viską, pone“, – aiškino jis.

Trečiadienį įsigaliojo nauja JAV muitų banga dešimtims prekybos partnerių, o prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi konkrečių veiksmų prieš Kiniją ir paspartino prekybos karą. Beveik 60-čiai šalių pritaikyti tarifai iš esmės svyruoja nuo 10 iki 50 procentų, tačiau dėl Pekino atsakomųjų veiksmų šiais metais Kinijai įvesti JAV muitai padidės iki 104 procentų. Praėjusią savaitę įsigaliojo pasaulio ekonomiką sukrėtęs 10 proc. „bazinis“ muitas, kuris taikomas daugumai JAV importuojamų prekių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė sudarinėja „specialiai pritaikytus susitarimus“ su prekybos partneriais, Vašingtonui įvedus muitus, kuriuos jis aiškina prekybos disbalansu su viso pasaulio šalimis. „Mums sekasi labai gerai ir mes sudarinėjame tai, ką aš vadinu specialiai pritaikytais sandoriais, ne iš piršto laužtais, tai yra pritaikyti, labai pritaikyti sandoriai“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas renginyje apie JAV energetikos politiką.

Papildomi JAV tarifai Kinijos importui sieks 104 proc., antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Baltieji rūmai.  Padidėjus įtampai tarp Vašingtono ir Kinijos Pekinas pažadėjo „kovoti iki galo“, jei JAV toliau taikys šaliai griežtus muitus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti papildomą 50 proc. tarifą importui iš Kinijos, jei Pekinas neatšauks savo atsakomųjų priemonių planų.

Kinija antradienį pasmerkė JAV viceprezidentą J. D. Vance'ą kaip „nemokšą ir nemandagų“, šiam pareiškus, kad Vašingtonas skolinasi pinigus iš „kinų valstiečių“.  „Kinijos pozicija dėl Kinijos ir JAV ekonominių ir prekybos santykių yra labai aiški“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas. „Stebina ir liūdina girdėti tokius nemokšiškus ir nemandagius šio viceprezidento žodžius“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga (ES) tikriausiai netaikys papildomų muitų amerikietiškam viskiui. Europos Komisijos sudarytame sąraše prekių, kurios bus apmuitintos tarifų ginče su JAV, priešingai, nei pradžioje planuota, nėra burbono viskio, rodo ES šaltinių duomenys. Dėl atsakomųjų muitų ES turėtų balsuoti trečiadienį. Planuojami tarifai yra reakcija į jau prieš mėnesį įvestus naujus JAV muitus plieno ir aliuminio importui. Šios JAV priemonės, ES duomenimis, paveiks 26 mlrd. eurų vertės eksportą.

Ekonomistas, kurio atliktu darbu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija rėmėsi, mėgindama pateisinti visuotinius tarifus, pasakė, kad oficialūs asmenys neteisingai suprato jo tyrimą, o muitų tarifai turėtų sudaryti vos ketvirtadalį to, ką paskelbė Baltieji rūmai. Brentas Neimanas, buvusio prezidento Joe Bideno administracijoje ėjęs JAV Iždo pareigūno pareigas, 2021 m. kartu su kitais autoriais parašė straipsnį apie muitų poveikį kainoms Jungtinėse Valstijose.

 Europos Komisija tikisi pateikti atsaką į naujausius JAV prezidento Donaldo Trumpo muitus jau kitą savaitę, antradienį pranešė jos atstovas spaudai. „Tikiuosi, kad tai galėtų įvykti jau kitą savaitę“, – žurnalistams sakė bloko prekybos atstovas Olofas Gillas. Tuomet Komisijos planas bus baigtas rengti konsultuojantis su 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis. „Reuters“ – Europa ruošia atsakomuosius muitus JAV Europos Komisija siūlo 25 proc.

Daugybė ekonomistų reiškia nerimą dėl prezidento Donaldo Trumpo įvestų didelių muitų importui į Jungtines Valstijas, kurie sukėlė prekybos karą, ekspertų teigimu, daugelį šalių galintį nuvesti į recesiją. Toliau apžvelgiame kai kurių įtakingų ekonomistų ir pačiam respublikonui artimų verslininkų komentarus.

Kinija antradienį apkaltino Jungtines Valstijas spaudimu, grasinimais ir šantažu po to, kai dieną anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad prireikus nustatys papildomus didžiulius muitus Pekinui.  „Muitų karai neturi nugalėtojų, o protekcionizmas neturi išeities. Kinai nekelia problemų, bet ir nebijo jų.

Europos Komisija siūlo 25 proc. atsakomuosius muitus kai kuriems JAV importuojamiems produktams, rašo „Reuters“. Reaguodama į prezidento Donaldo Trumpo nustatytus tarifus plienui ir aliuminiui, Europos Komisija pirmadienį pasiūlė 25 proc. atsakomuosius tarifus kai kurioms JAV prekėms, rodo dokumentas, su kuriuo susipažino „Reuters“. Tarifai kai kurioms prekėms įsigalios gegužės 16 d., o kitoms – vėliau šiais metais, gruodžio 1 d., sakoma dokumente.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino didžiuliais papildomais muitais importui iš Kinijos, jei Pekinas neatšauks savo atsakomųjų priemonių planų. D. Trumpas pridūrė, kad Vašingtonas pradės derybas su kitomis šalimis, jei jos to pageidaus. „Jei Kinija iki rytojaus, 2025-ųjų balandžio 8-osios, neatšauks 34 proc. padidintų tarifų, viršijančių jau ilgą laiką vykdomus prekybos pažeidimus, Jungtinės Valstijos nuo balandžio 9-osios Kinijai pritaikys papildomus 50 proc.

Vokietijos automobilių gamintoja „Audi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų automobiliams įšaldo transporto priemonių tiekimą į JAV.  Įmonės atstovė pirmadienį patvirtino, kad pardavėjams išsiųstas atitinkamas laiškas, praneša agentūra „Reuters“. Anot duomenų, visi automobiliai, patekę į JAV po balandžio 2 d., kol kas turi būti sulaikomi uostuose. Platintojai esą dabar turi susitelkti į atsargų sandėliuose mažinimą.