muitai

JAV prezidento Donaldo Trumpo sukeltas prekybos karas, pasak Europos Centrinio banko pirmininkės Christinės Lagarde, turėtų rimtų ekonominių padarinių – ir pirmiausiai paveiktų pačias JAV.  „Jei kiltų tikras prekybos karas, kuris smarkiai susilpnintų prekybą, tai turėtų rimtų pasekmių augimui ir kainoms visame pasaulyje, tačiau pirmiausiai – JAV“, – sakė Ch. Lagarde stočiai BBC. Permaininga D. Trumo muitų politika, pasak jos, kelia susirūpinimą.

ES šalys penktadienį pritarė planams užkrauti tarifus papildomiems iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems žemės ūkio produktams bei kai kurioms trąšoms, taip sustiprinant finansinį spaudimą Maskvai. 27 valstybių Europos Sąjunga, reaguodama į 2022 m. Rusijos pradėtą totalinę invaziją į Ukrainą, jau paskelbė ne vieną sankcijų etapą. Naujausiais tarifais „tikimasi sumažinti Rusijos pajamas iš eksporto ir apriboti galimybes finansuoti agresijos karą“, teigiama Europos Vadovų Tarybos pareiškime.

Ketvirtadienį popiet Prancūzijos užsienio prekybos ministras Laurent‘as Saint-Martinas pareiškė, kad jo šalis priešinsis bet kokiems JAV muitams, taikomiems iš ES importuojamam šampanui, vynui ir kitiems alkoholiniams gėrimams. „Grasinimams nepasiduosime“, – paskelbė L. Saint-Martinas platformoje X po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti 200 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino įvesti 200 proc. muitus vynui, šampanui ir kitiems alkoholio produktams iš Prancūzijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, taip atsakydamas į bloko planuojamus muitus amerikietiškam viskiui. „Jei šis Tarifas nebus nedelsiant panaikintas, JAV netrukus įves 200 proc.

Skambūs pareiškimai, jog prasideda muitų karas, gali atnešti įtakos Europos Sąjungos bei Lietuvos ekonomikai. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė esąs tikras, kad JAV laimės prekybos karą su Europos Sąjunga (ES). Apie tai bei galimą D. Trumpo muitų tarifų sumažinimą ateityje analizavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Vis labiau įsiplieskiant prekybos karui tarp Jungtinių Valstijų ir jų šiaurinės kaimynės, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad muitai Kanados pieno ir medienos produktams gali būti įvesti per kelias dienas. „Kanada jau daug metų mus apiplėšinėja, taikydama muitus medienai ir pieno produktams“, – sakė jis. „Jiems bus taikomas lygiai toks pat tarifas, nebent jie jo atsisakys; tai ir yra tai, ką reiškia abipusiškumas.

Jungtinių Valstijų užsienio prekybos deficitas sausį pasiekė rekordines apimtis, importuotojams muitų didinimo grėsmės akivaizdoje sparčiai pildžius sandėlius. Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbtais negalutiniais duomenimis, importo atotrūkis nuo eksporto pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 34 proc. iki 131,4 mlrd. dolerių.

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė, kad JAV vieną mėnesį netaikys muitų iš Kanados ir Meksikos importuojamiems automobiliams. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt nurodė, kad JAV pareigūnai surengė diskusijas su didžiausiais automobilių gamintojais „Stellantis“, „Ford“ ir „General Motors“.  „Mes ketiname suteikti vieno mėnesio išimtį bet kokiems automobiliams, įvežamiems per USMCA“, – pridūrė ji, turėdama omenyje JAV, Meksikos ir Kanados daugiau nei 30 metų galiojančią pr...

Kanados premjeras Justinas Trudeau pranešė, kad JAV pradėjo prekybos karą prieš „savo artimiausią sąjungininkę ir partnerę Kanadą“.  Jis taip pat pareiškė, kad „kanadiečiai yra išmintingi ir mandagūs, bet nesitrauks iš kovos, kai ant kortos pastatytas šalies likimas“. „Šiandien JAV pradėjo prekybos karą prieš Kanadą: savo artimiausią partnerę ir sąjungininkę – artimiausią draugą. Kanadiečiai yra išmintingi ir mandagūs, bet mes neatsitrauksime be kovos.

Europos Sąjunga (ES) antradienį perspėjo, jog JAV tarifai Kanadai ir Meksikai kelia grėsmę transatlantiniam ekonominiam stabilumui, gali pakenkti globaliai prekybai, bei ragino Jungtines Valstijas atšaukti šį sprendimą.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad nuo antradienio įsigalios 25 proc. importo muitai Kanadai ir Meksikai, praneša „The Associated Press“. Dėl tokio jo pareiškimo atsinaujino būgštavimai dėl prekybos karo Šiaurės Amerikoje, kurio ženklus jau liudija didėjanti infliacija ir lėtėjantis augimas. „Rytoj 25 proc. muitai Kanadai ir 25 proc. – Meksikai. Ir tai pradžia. Jiems teks turėti muitus“, – D. Trumpas sakė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, jog iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms bus taikomi 25 proc. muitai, verčia nerimauti visą Europą. „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ apie galimus sprendimo būdus ir šio plano vertinimą apžvelgė Europos parlamento nariai Aurelijus Veryga ir Paulius Saudargas. Europos parlamento narys A. Veryga komentavo, ką jis įžvelgia šioje situacijoje dėl D. Trumpo galimų importo muitų ES valstybėms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad kitą savaitę įves papildomą 10 proc. muitą kiniškoms prekėms ir pradės taikyti muitus Kanadai ir Meksikai. Vasario pradžioje D. Trumpas nustatė papildomus 10 proc. muitus visiems iš Kinijos importuojamiems produktams, tuo metu 25 proc. muitus Kanados ir Meksikos prekėms atidėjo mėnesiui šioms pažadėjus sustiprinti kovos su nelegalia imigracija ir fentanilio kontrabanda priemones.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, jog ketina įvesti 25 proc. muitus Europos Sąjungai (ES), ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pripažįsta – tokie Vašingtono sprendimai turės tiesioginės įtakos Lietuvos ekonomikai. Visgi, pasak politiko, kol kas dar nėra aišku, kokiems sektoriams ar prekių grupėms Baltųjų rūmų vadovo nutarimai gali pakenkti labiausiai. „D. Trumpo paskelbta žinia apie planuojamus 25 proc. muitus prekėms iš ES tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui penktadienį paskelbus muitus, kurie gali paveikti ir sąjungininkus, ir konkurentus, Europos Sąjunga (ES) pažadėjo ryžtingai ir nedelsdama reaguoti į kliūtis laisvai prekybai. „Europos Komisija (EK) prezidento Trumpo pasiūlytą „abipusę“ prekybos politiką vertina kaip žingsnį klaidinga kryptimi“, – sakoma bloko vykdomosios institucijos pareiškime.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau antradienį pareiškė, kad jo šalis priešinsis bet kokiems JAV muitams plienui, apie kuriuos paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas. Paryžiuje vykstančioje konferencijoje dėl dirbtinio intelekto (DI) kanadiečių premjeras sakė, kad tokie muitai būtų „visiškai nepagrįsti“ ir kad „kanadiečiai, jei reikės, tvirtai ir ryžtingai priešinsis“. Pirmadienį D. Trumpas pasirašė vykdomuosius įsakus, kuriais nuo kovo 12 dienos bus įvesti 25 proc.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą nuo kovo 12 dienos įvesti 25 proc. muitus importuojamam plienui ir aliuminiui, ir pažadėjo, kad blokas imsis atsakomųjų priemonių. „Labai apgailestauju dėl JAV sprendimo įvesti muitus Europos plieno ir aliuminio eksportui“, – sakoma jos pareiškime.

Kaip Lietuvos verslui atsilieptų, jei Donaldas Trumpas įvestų papildomus muitus prekėms iš Europos Sąjungos? Ekonomistai tikina, kad galimi pasaulio prekybos trikdžiai paliestų ir paprastus lietuvius. Pasak ekspertų, labiausiai nukentėtų šalies naftos, baldų, optikos, chemijos, elektronikos pramonės įmonės, taip pat gamyklos, tiekiančios produkciją vokiečių automobilių gamintojams.

Nauja JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencija prasidėjo naujais muitais į šalį importuojamoms prekėms. Dėl to gali gerokai pabrangti amerikietiški automobiliai, kuriems gaminti naudojamos įvežtinės dalys, įspėja ekspertai. Anot jų, pabrangus naujiems automobiliams, daugiau gyventojų ima dairytis pigesnių naudotų mašinų. O taip išaugusi paklausa taip pat didina ir jų kainas. Kasmet tūkstančius automobilių iš JAV parsiveža ir lietuviai. Tačiau pardavėjai atsargiai vertina galimus pokyčius.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė, kad sieks įvesti naujus mokesčius elektroninės prekybos importui, taip kovodama su „kenksmingų“ produktų, kurių didžioji dalis įvežama iš Kinijos, antplūdžiu.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad „griežtai atsakys“, jei JAV įves muitus blokui, rašo „Bloomberg“. Praėjusią savaitę Donaldas Trumpas pagrasino muitais ES. Europos Komisijos atstovas spaudai nurodė, kad ES šiuo metu neturi informacijos apie jokius papildomus tarifus, kurie būtų nustatyti ES produktams, ir pabrėžė, kad prekybos ir investicijų santykiai su JAV yra didžiausi pasaulyje.

Prekybos karas įsisiūbuoja – jau antradienį įsigalios Donaldo Trumpo Kanadai, Meksikai ir Kinijai įvesti prekių tarifai. Kanada jau paskelbė atsakomuosius muitus JAV. Ekspertai įspėja – D. Trumpo politika atsisuks prieš pačius amerikiečius ir skaičiuoja, kad vidutinis namų ūkis per metus išleis beveik 3000-iais dolerių daugiau. Pats D. Trumpas atšauna, tai tebūsiąs trumpalaikis skausmas amerikiečių šeimoms. Visgi, tikėtina, kad susvyruos ir pasaulinė prekyba.

Prekybos karas įsisiūbuoja – jau antradienį įsigalios Donaldo Trumpo KanAdai, Meksikai ir Kinijai įvesti prekių tarifai. Kanada jau paskelbė atsakomuosius muitus JAV. Ekspertai įspėja – Trumpo politika atsisuks prieš pačius amerikiečius ir skaičiuoja, kad vidutinis namų ūkis per metus išleis beveik 3000-iais dolerių daugiau. Pats Trumpas atšauna, tai tebūsiąs trumpalaikis skausmas amerikiečių šeimoms. Visgi, tikėtina, kad susvyruos ir pasaulinė prekyba.

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį sukritikavo didžiulius JAV prezidento Donaldo Trumpo muitus Kanadai, Meksikai ir Kinijai ir kartu pareiškė, kad 27 valstybių blokas duotų „ryžtingą“ atsaką, jei taptų taikiniu. Briuselis iki šiol leisdavo suprasti, kad tikisi derybų keliu išvengti prekybos konflikto su D. Trumpu. Tačiau penktadienį JAV lyderis nurodė, kad „tikrai“ planuoja nusitaikyti į ES ateityje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad griežti muitai importui iš Meksikos, Kanados ir Kinijos amerikiečiams gali sukelti ekonominį „skausmą“, tačiau, pasak jo, tai bus „verta kainos“, siekiant apsaugoti pagrindinius Jungtinių Valstijų interesus.  „Ar bus šiek tiek skausmo? Taip, galbūt (o gal ir ne!)“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

Prezidento Donaldo Trumpo keičiama Amerikos politika susirūpinimą kelia ir šioje Atlanto pusėje. D. Trumpas pagrasino muitais Europos Sąjungai už tai, kad mes perkame per mažai amerikietiškų automobilių ir žemės ūkio produktų. Kaip ir nepakankamai investuojame į gynybą. Su dalimi D. Trumpo pareiškimų Europos politikai sutinka, su kitais – ne.

Pramonininkai šį rudenį gerokai optimistiškesni: tai gali būti susiję su JAV prezidento rinkimais ir Donaldo Trumpo pažadu įvesti muitus užsienio šalių prekėms. Veikiausia Lietuvos pramonininkai, gamindami komponentus, jau dabar jaučia augančius užsakymus, nes Europos verslai stengiasi iki muitų įsigaliojimo JAV pripildyti savo produkcija ten esančius sandėlius.

Europos Sąjunga (ES) įgyvendino savo grasinimą įvesti iki 37,6 proc. siekiančius laikinuosius muitus elektromobilių importui iš Kinijos. Apie tai ketvirtadienį paskelbta bloko oficialiajame leidinyje. Tarp paveiktų Kinijos bendrovių – BYD, „Geely“ ir SAIC, kurioms atitinkamai pritaikyti 17,4 proc., 19,9 proc. ir 37,6 proc. muitai. Grasinimai įvesti laikinuosius muitus elektromobiliams nuskambėjo praėjusį mėnesį.

Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams.

Vašingtonas supeikė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sprendimą dėl baudžiamųjų muitų, kuriuos Jungtinės Valstijos nacionalinio saugumo sumetimais nustatė plieno importui iš Kinijos ir kitų šalių. Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nustatė minėtus muitus plieno ir aliuminio importui iš Kinijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Turkijos, o jo įpėdinis Joe Bidenas iki šiol jų nepakeitė ir neatšaukė.

Europos Komisija pranešė penkeriems metams įvedanti antidempingo muitus korozijai atspariam plienui iš Rusijos ir Turkijos. Sprendimas priimtas atlikus antidempingo tyrimą, kuris apėmė laikotarpį nuo 2020 metų sausio 1-osios iki gruodžio 31 dienos.Tyrimas atliktas Europos plieno pramonės asociacijos prašymu. Tyrimo objektas buvo valcuotas plienas su cinko, magnio ar aliuminio danga. Antidempingo muitas Rusijoje pagamintam nerūdijančiajam plienui sudarys 10,3-37,4 proc.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos, taip siekiant padėti šios šalies ekonomikai atsilaikyti prieš Rusijos karinę agresiją. „Šiuo plataus masto žingsniu siekiama padėti padidinti Ukrainos eksportą į ES. Tai palengvintų sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį Rusijos karinės invazijos akivaizdoje“, – teigiam EK pranešime.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausanti viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“ už trąšas turės sumokėti beveik 5,5 tūkst. eurų antidempingo muitą, galutinai nusprendė teismas.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) šeštadienį sutarė panaikinti importuojamam plienui ir aliuminiui taikomus muitus, išsprendusios ginčą, kuris jų prekybos santykius slėgė nuo tada, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas prieš trejus metus įvedė šiuos mokesčius.

Kiekvieną dieną Lietuvą pasiekia po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių ir jau nuo rytojaus – liepos 1d. – kiekvieną tokią siuntą privalėsime deklaruoti. Tam Muitinės departamentas (MD) sukūrė elektroninę sistemą, tačiau šiuo metu ją testuojančių verslų teigimu, sistema veikia su trikdžiais ar net visai neveikia.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įvedė muitus daliai aliuminio importo iš Kinijos, kuris Briuselio teigimu, Europoje buvo parduodami dirbtinai sumažintomis kainomis. Laikinieji muitai buvo nustatyti gavus aliuminio gamintojų iš ES skundų, kuriuose teigiama, kad pigus Kinijos importas stumia gamintojus iš verslo. Europos Komisija atliko tyrimą, apie kurį paskelbė oficialiame ES žurnale.

Nuo šių metų pradžios pasibaigus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamajam laikotarpiui, gyventojų, kurie apsipirkinėja JK internetinėse parduotuvėse ar gauna siuntas iš giminių ir draugų, laukia pokyčiai. Už kai kuriuos siuntinius jau tenka mokėti daugiau. Lietuvos paštas pastebi, kad siuntos ima vėluoti, o muitinė vardija, už kokias prekes ir kokius mokesčius reikės susimokėti. Dalis gyventojų neapsieis ir be muitinės tarpininkų.

Europos Komisija priėmė sprendimą dėl proporcingo atsako į JAV importo iš Europos Sąjungos papildomo apmuitinimo – muitus taikys tokiai JAV gamintojų produkcijai kaip žiebtuvėliai, žaidimų kortos, baldų furnitūra, skelbia Vokietijos nacionalinė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pasak Europos Komisijos pirmadienį išplatinto pranešimo, muitai riboto sąrašo JAV prekėms įvedami reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trumpo šių metų vasario mėnesio sprendimą dėl importo iš ES apmuitinimo.

Europos Komisija penktadienį paskelbė laikinai atšauksianti importo mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį įvežamai medicinos įrangai, labai reikalingai kovai su naujojo koronaviruso pandemija. „Dėl to taps finansiškai lengviau gauti medicinos įrangos, kurios desperatiškai reikia gydytojams, slaugytojams ir pacientams“, – sakoma Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos pranešime.

Automobilių iš JAV rinka Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Nors pardavėjai trina rankomis dėl įvykdytų sėkmingų sandorių su pirkėjais, panašu, kad kai kuriems džiaugtis ilgai neteks – Valstybinė mokesčių inspekcija jau skaičiuoja, kiek milijonų eurų transporto priemonių prekyba užsiimantys asmenys spėjo nuslėpti.  Palyginus su 2018 metų atitinkamu laikotarpiu, per 11 mėnesių į Lietuvą automobilių iš JAV importas išaugo daugiau kaip 3 tūkst.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę įvedus muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Europos Sąjungos (ES), naujosios sankcijos paveiks tik 1,8 mln. dolerių vertės, arba 0,12 proc. Lietuvos eksporto į Jungtines Valstijas. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), 25 proc. muito tarifas bus pritaikytas kai kuriems sūriams ir daliai kiaulienos produktų. Tačiau didžioji dalis sūrių ir toliau galės būti be muitų  vežama į JAV.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nauji JAV muitai Europos Sąjungai pakenks ekonomikai abejose Atlanto pusėse, įskaitant ir Lietuvos verslą. „Tai, žinoma, žalinga visiems, tiek pačioms JAV, tiek Europai. Lietuvai tai taip pat nėra naudingas sprendimas, kadangi pastaruoju metu JAV buvo įdomi ir dinamiškai auganti rinka mūsų prekėms“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė 25 proc. importo muitus lietuviškiems pieno produktams. Apmokestinami iš Lietuvos importuojami sūriai, jogurtai ir kiti produktai, nurodoma JAV Federaliniame registre. Pasak eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ tyrimų vadovo Vadimo Ivanovo, muitai lietuviškoms prekėms neigiamai paveiks sūrių ir pieno produktų eksportą. „Mūsų sūriai ten pabrangs. Konkurencingumas mūsų prekės sumažės. 25 proc.

Lietuvos pieno perdirbėjai teigia jau spėję pajusti nuo penktadienio didėjančių muitų produktams, eksportuojamiems iš Europos Sąjungos (ES) į Jungtines valstijas (JAV), poveikį, rašo portalas lrt.lt.

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė rekordinius muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės Europos Sąjungos (ES) kilmės prekėms, įskaitant prancūzišką vyną ir škotišką viskį, nepaisydamos atsakomųjų veiksmų grėsmės. Muitai, įsigalioję iškart po vidurnakčio Vašingtono laiku (07.01 val. Lietuvos laiku), įvesti po to, kai Europos pareigūnams ir JAV prekybos atstovams nepavyko susitarti paskutinės minutės derybose.

  Kinija penktadienį pranešė įvedanti muitus 75 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš JAV kaip atsaką į Vašingtono planuojamus muitus.   Baudžiamieji muitai, sieksiantys nuo 5 iki 10 proc., bus taikomi 5 078 iš Jungtinių Valstijų importuojamoms prekių rūšims ir įsigalios rugsėjo 1 bei gruodžio 15 dieną, pranešė Kinijos valstybės tarybos muitų tarnyba. Pekinas taip pat paskelbė, kad nuo gruodžio 15 dienos įves 25 proc. muitus amerikietiškiems automobiliams ir 5 proc.

Jungtinės Valstijos nusprendė atidėti naujų 10 proc. muitų įvedimą daliai iš Kinijos importuojamų prekių iki gruodžio 15 dienos, antradienį pranešė vyriausybė. Visgi muitai likusioms 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos. Atidėtieji muitai apima mokesčius mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, kompiuterių monitoriams, vaizdo žaidimų konsolėms bei daliai žaislų, avalynės ir drabužių, sakoma JAV prekybos atstovo pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad nuo kito mėnesio įsigalios 10 proc. muitai 300 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kinijos. D. Trumpas tviteryje parašė: „Jungtinės Valstijos nuo rugsėjo 1 dienos įves nedidelius papildomus 10 proc. muitus likusiam 300 mlrd.

Ukraina nuo rugpjūčio 1-osios įvedė specialius muitus visoms iš Rusijos importuojamoms prekėms, kurie bus taikomi nepriklausomai nuo kitų muitų. Tokį sprendimą Ukrainos vyriausybė priėmė gegužės 15-ąją, kartu išplėsdama draudžiamų iš Rusijos importuoti prekių sąrašą, jį papildydama cementu ir fanera. Prieš tai šis sąrašas, pirmąkart patvirtintas 2015-ųjų gruodį, buvo papildomas kiek daugiau balandžio viduryje.