morgan stanley

Didžiausių JAV bankų („JPMorgan“, „Goldman Sachs“, „Citigroup“, „Wells Fargo“, „Bank of America“ ir „Morgan Stanley“) vadovai uždirba vidutiniškai 2,1 karto daugiau negu didžiausių Europos finansų įstaigų vadovai, parodė britų verslo dienraščio „The Financial Times“ ir konsultacijų įmonės „Equilar“ atliktas tyrimas.

Frankfurtas kovoje dėl Londone įsikūrusių tarptautinių bankų darbo vietų turėtų išlošti daugiausiai, po to kai šios persikels iš Didžiosios Britanijos į kitas Europos Sąjungos šalis, skelbia „Bloomberg“. „Standard Chartered Plc“, „Nomura Holdings Inc.“ ir „Daiwa Securities Group Inc.“ pasirinko Vokietijos miestą kaip savo pagrindinės atstovybės Europos Sąjungoje vietą, siekiant išlaikyti vieningos rinkos taikomus privalumus. „Citigroup Inc.“, „Goldman Sachs Group Inc.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Kos invest“ svarsto teisme reikalauti 25 mln. JAV dolerių žalos atlyginimo iš Vilniaus valdžios, jei nebus atnaujinta buvusios „Žalgirio“ sporto bazės teritorijos nuomos sutartis. Tačiau dešimčių milijonų eurų finansavimas iš JAV, kurį nurodo gavusi įmonė, kelia abejonių, rodo BNS surinkti duomenys.

Kinijos burbulas sprogo Niekam ne paslaptis, kad Kinijos akcijų burbulas jau sprogo. Kinijos akcijų rinką atspindintis indeksas Shanghai Stock Exchange Composite Index nuo birželio 12 dieną pasiekto piko jau spėjo pasikoreguoti maždaug 40%. Tačiau žvelgiant plačiau, t.y. nesikoncentruojant vien tik į Kinijos akcijas, galima būtų teigti, kad konkrečiai šis įvykis pasaulinėms finansų rinkoms turėjo minimalią įtaką.

Pasaulio bankas, paskelbus apie nutraukiamas sankcijas Iranui, prognozuoja naftos kainos kritimą dar 10 dolerių. Pasak ekspertų, labiausiai iš prekybos su Iranu išloš Didžioji Britanija, Kinija, Indija, Turkija ir Saudo Arabija, praneša rbc.ru. Nutraukus Iranui taikomas sankcijas naftos eksportui, šios šalies naftos tiekimas pasaulio rinkoje padidins dabartinį kiekį 1 mln. barelių per parą, teigiama Pasaulinio banko ataskaitoje.

Europos Teisingumo Teismui praėjusią savaitę paskelbus išankstinę nuomonę, kad 2012 metų Europos Centrinio Banko (ECB) vykdyta valstybių obligacijų supirkimo programa neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, dar labiau išaugo tikimybė, kad centrinis bankas ketvirtadienį paskelbs apie kiekybinio skatinimo (angl. quantitative easing – QE) pradžią. Pradės supirkinėti obligacijas Tikimasi, kad ECB pradės supirkinėti beveik visų euro zonos šalių (išskyrus Graikiją ir Kiprą) išleistas obligacijas.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Prognozuojama, kad Europoje skelbiami rodikliai šią savaitę toliau nedžiugins. Euro zonos pramonė rugsėjį, prognozuojama, traukėsi. „Danske Bank“ analitikai mano, kad po prastų Vokietijos pramonės produkcijos duomenų (4 proc. kritimas), antradienį skelbiamas euro zonos pramonės produkcijos pokytis bus neigiamas – tikimasi 0,7 proc. mažėjimo, palyginti su praėjusiu mėnesiu.

Gegužės 22–24 dienomis Sankt Peterburge vyko tarptautinis ekonomikos forumas, o birželio 15–19 dienomis Maskvoje – 21-asis pasaulio naftos kongresas (21th World Petroleum Congress). Analizuojant šiuos du neseniai įvykusius renginius galima sužinoti Vakarų valstybių verslo įmonių požiūrį į Vakarų vyriausybių sankcijas Rusijos Federacijai. Nuo 1997 m. organizuojamas tarptautinis Sankt Peterburgo ekonomikos forumas – vienas prestižiškiausių ekonomikos forumų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Kompanijos „Morgan Stanley“ analitikės Katy Huberty, kurią cituoja verslo leidinys „Business Insider“, teigimu, planšetinių kompiuterių „iPad“ pardavimų mažėjimas greičiausiai, išliks – ir jų tolimesnio augimo tikėtis neverta. Analitikės teigimu, šiuo metu „Morgan Stanley“ jau sumažino planšetinių kompiuterių rinkos augimo prognozę nuo 26% iki 12%, kadangi rinka smarkiai prisotinta, taip pat nėra naujovių, kurios atneštų kažką naujo arba išsiskirtų iš kitų.

Marius Eidukonis VL žurnalistas Šios savaitės pradžioje ES, JAV ir atskiros pasaulio šalys įvedė sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Krymo pusiasalyje. Dabar pasigirdo kalbų, kad sankcijos reikalingos, tačiau jos tokiai didelei šaliai kaip Rusija tikriausiai neturės įtakos. Įtampa nemažės Rusijos kariniai veiksmai Krymo pusiasalyje daugelio pasaulio šalių politikos analitikams asocijuojasi su prieš kelis dešimtmečius pasibaigusiu Šaltuoju karu.

Kompanijos „Morgan Stanley“ analitikė Katy Huberty tvirtina, kad kompanija „Apple“ ketina leisti naujus išmaniuosius telefonus dažniau, nei vieną kartą per metus. Tai turėtų leisti kompanijai padidinti šių mobiliųjų įrenginių pardavimus jau nuo kitų metų. Katy Huberty, kuri neseniai susitiko su „Apple“ vykdomuoju direktoriumi Timu Cooke'u ir finansų direktoriumi Peteriu Oppenheimeriu, tvirtina, jog kompanija ketina žymiai padidinti aptarnavimo centrų skaičių.

Lietuvoje lankysis Jungtinės Karalystės didžiųjų bankų bei bankininkų asociacijos atstovai. Vizito tikslas – užmegzti ryšius su Lietuvos finansų institucijomis artėjant Lietuvos Pirmininkavimui ES bei susipažinti su Lietuvos finansų sektoriumi. Britų bankininkinkų asociacijos astovai Lietuvoje susitiks su Lietuvos vyriausybės, Lietuvos banko, Finansų ministerijos atstovais.

Banko „Morgan Stanley“ padalinį, „MS Smith Barney“, JAV priežiūros tarnybos nubaudė 450 tūkst. dolerių bauda už vieno banko finansų maklerio nekontroliuojamus veiksmus 2009 metais. Tai rodo JAV finansų rinkų reguliavimo institucijos (FINRA) duomenys. Anot FINRA, prieš trejus metus Džaredas Veinraitas (Jared Weinryt), vienas iš „Smith Barney“ finansų maklerių, sudarė sandorių už 1,3 mlrd. dolerių sumą, kai tuo tarpu operacijų limitas siekė 116 mln. dolerių.

Volstrito bankai vis dažniau sako savo sandorininkams ir skolininkams restruktūrizuoti sandorius ar ieškotis kitų bankų, nes jie ruošiasi galimam kurios nors šalies pasitraukimui iš euro zonos, rašo „Financial Times“. Naudodami užtvaras, tokias kaip kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai, JAV bankai sumažino savo pažeidžiamumą nuo į bėdą patekusių euro zonos šalių.

Ką mums žada antroji 2012 metų pusė? Ar bus dar blogiau, negu yra dabar? Labai gaila, bet  kiekvieną dieną vis daugiau požymių tą pranašauja. Reikia pripažinti, kad antroji 2012 metų pusė kelia didelį nerimą. Istoriniu požiūriu žymiai didesnė tikimybė, kad finansinė krizė prasidės rudenį, o ne kuriuo nors kitu metų laiku. Jūs tik pagalvokite: akcijų rinka 1929 metais žlugo rudenį. „Juodasis pirmadienis“ pasitaikė 1987 metų spalio 19 dieną. 2008 metų finansinė krizė prasidėjo rudenį.

Didžiausi Jungtinių Valstijų teritorijoje dirbantys bankai sudarė likvidavimo planus bankroto atveju. Dalis tokių planų skelbiama JAV federalinio atsargų banko tinklapyje. Konfidenciali medžiaga nepublikuojama.

Socialinio tinklo „Facebook“ akcininkai padavė į teismą jo kūrėją ir vadovą Marką Cukerbergą (Mark Zuckerberg) ir investicinį banką „Morgan Stanley“, kaltindami juos nuslėpus nuo klientų informaciją apie kompanijos vertybinių popierių atpigimą, informuoja BBC.

Bankų makleriai disponuodami didelėmis pinigų sumomis kartais dėl pelno tinkamai neįvertina rizikos, o planui nepasisekus sukrečia ne tik savo bendrovę, bet ir visą rinką. Didžiausias JAV bankas „JPMorgan Chase“ tapo puikiu pavyzdžiu, kai riziką nugalėjo noras uždirbti daugiau. Situacija dar galutinai neaiški, tačiau skelbiama, kad bankas dėl vieno savo darbuotojo Bruno Iksilo, praminto Londono Banginiu, veiksmų patyrė bent 2 mlrd. JAV dolerių (5,44 mlrd. litų) nuostolį.

Iki pasaulinės finansų krizės investicinė bankininkystė buvo vienas pagrindinių bankų veiklos variklių, tačiau krachas akcijų biržose privertė bankus pakoreguoti savo strategiją. Dar 2006 metais didieji pasaulio bankai galėjo džiaugtis didžiuliais pelnais iš savo investicinės bankininkystės padalinių, tačiau žlugusi JAV būsto paskolų rinka pakirto Volstrito finansinių institucijų pelnus.

Šiandien „Facebook“ pradės viešai prekiauti kompanijos akcijomis, praneša „International Financing Review“. Ekspertai tikėjosi, kad „Facebook“ pirminis viešas akcijų pasiūlymas (IPO) sieks 10 mlrd. JAV dolerių, tačiau kompanija nutarė sumažinti šį skaičių iki 5 mlrd. JAV dolerių. „Facebook“ nusprendė patikrinti kaip seksis išplatinti pirmąją akcijų emisiją. Sulaukusi sėkmės kompanija ketina tęsti akcijų platinimą.

Pokrizinis „Wall street“ bent jau vieną dalyka daro tinkamai, jis atlieka statymus pats prieš save, rašo marketwatch. „J. P. Morgan Chase & Co“ tapo paskutiniuoju mokesčių mokėtojų pinigais išgelbėtu banku, kuris nusprendė rizikos apsikeitimo sandorius panaudoti apdrausdamas savo paties skolas. Kitaip tariant bankas pasinaudodams šiuo išvestiniu finansiniu instumentu gali gauti pelno, jeigu jam nepavyks grąžinti savo paties skolų.

Neseniai pasirodė metinė apklausa apie tai, ką investicijų bankininkai galvoja apie didžiausius Jungtinių Valstijų bankus. Apklausa „The Vault Banking 50“ suskirstė JAV bankus pagal iš anksto sudarytą formulę, kuri atspindi bankininkams labiausiai rūpimas problemas. Vertinant bankus buvo atsižvelgta į gyvenimo kokybės reitingus, tokius kaip kultūra, pasitenkinimas darbu, darbo valandos bei darbo atlygis, bei bendrą banko prestižą.

Kriziniais 2008 metais JAV centrinis bankas, prisidengdamas gelbėjimo programomis, atsuko ir slaptą trilijoninių paskolų čiaupą didiesiems JAV ir Europos bankams. Didieji JAV bankai ,,Citigroup” ir ,,Bank of America” pagal išduotų paskolų nekilnojamajam turtui skaičių 2006 metais buvo pelningiausių JAV bankų dešimtuko, besidžiaugiančio 104 mlrd. dolerių pelnu, viršūnėje.

Penktadienį pasaulio Centrinių bankų vadovų susitikime JAV Federalinio Rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernanke sakys  savo kasmetinę kalbą, kurios laukia viso pasaulio ekonomistai. Bankai mažina ekonomikos prognozes Kaip praneša „telegraph.co.uk“, bankai „UBS“ ir „Citi“ jau pasekė „Morgan Stanley“ pėdomis ir sumažino savo ekonomikos prognozes nuo 3,8-3,7 proc. iki 3,3-3,2 proc. Vos prieš keletą savaičių pasaulio ekonomikai buvo prognozuotas 4 proc. augimas.

Bankas „Morgan Stanley“ sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę 2011-2012 m., nes, jo nuomone, JAV ir euro zona „pavojingai priartėjo prie recesijos“, ir sukritikavo Vašingtono ir Europos įstatymų leidėjus dėl vangių veiksmų. Bankas sumažino pasaulio BVP augimo prognozę nuo 4,2 proc. iki 3,9 proc. 2011 metams ir nuo 4,5 iki 3,8 proc. 2012 metams.

Keturių religinių bendruomenių vienuolės prašo pasiaiškinti JAV investicinį banką „Goldman Sachs“ dėl išmokėtų premijų. Kaip praneša „The Telegraph“, tokio prašymo bankas sulaukė po to, kai išmokėjo dideles premijas banko vadovui Lloydui Blankfeinui bei keliems kitiems aukšto rango banko darbuotojams.  Vienuolių pareiškimas bus apsvarstytas metiniame banko akcininkų susitikime, kuris įvyks šių metų gegužę.

„Nordea Bank“ kartu su „Morgan Stanley“ ir investuotoju Peter Hambro ketina įsigyti Latvijos Parex Banka ir taip praplėsti savo veiklą Baltijos šalyse, praneša Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“. „Nordea“ siekia įsigyti Latvijos banko mažmeninės prekybos operacijas, o „Morgan Stanley“ ir Peter Hambro perimti turto valdymo veiklą.

Banko „Morgan Stanley“ Azijos padalinio vadovas Stephenas Roach mano, jog 2010 metais kapitalo rinkose laikysis baimė dėl ekonominio augimo, ir kad nuosmukis į antrą recesiją yra įmanomas. Savo komentare dienraščiui „Financial Times“ S. Roachas perspėja, kad po sunkių krizių ekonominiai atsigavimai dažnai būna silpni ir nepateisina daugumos investuotojų vilčių.

Penktadienį indeksas Dow Jones neatsilaikė aukščiau 10 tūkst. ir smuko. Per pirmąją svarbią veiklos rezultatų maratono savaitę akcijų rinka sugebėjo pasistiebti į viršų dėl paskelbtų sėkmingų finansų ir technologijų bendrovių pelnų. Tačiau savaitės pabaigoje akcijų kainos smuko investuotojams nusivylus „Bank of America“ ir „General Electric“ ketvirčio pranešimais.

Euro kursas prieš JAV dolerį nežymiai sustiprėjo vakarykštės prekybos metu 50 bazinių punktų nuo 1,2645 iki 1,2995, rašoma „Swedbank“ valiutų rinkos dienos apžvalgoje. Šiuo metu kursas yra mažai pasikeitęs ir svyruoja ties 1,3010. Per keletą paskutinių dienų sumažėjusi pagrindinės valiutų poros kurso judėjimo amplitudė patvirtina teiginį, kad EUR/USD santykis pastaruoju metu neranda aiškesnės judėjimo krypties.

Dauguma JAV rinkos akcijų vakar krito sužinojus, kad Federalinis rezervų bankas sumažino šių metų ekonomikos perspektyvas. Tuo tarpu vyriausybė taip pat pranešė, kad pramonės produkcija smuko daugiau nei tikėtasi, o naujų namų statybos smuko iki rekordinių žemumų. FED vakar paskelbė, kad šiais metais JAV bendrasis vidaus produktas sumažės 1,3 procento. Dėl tokių naujienų labiausiai trečiadienį pigo telekomunikacijų bei komunalinių paslaugų sektoriai.

Baimė, kad Barako Obamos gelbėjimosi planas nepadės ištraukti JAV iš recesijos neigiamai paveikė šalies akcijų rinką. Tačiau indeksų kritimai buvo labai nežymūs, o S&P 500 netgi sugebėjo pakilti. Pirmadienį geriausiai sekėsi tik finansiniam ir sunkiosios pramonės kompanijoms. Dow Jones Industrial Average indeksas savaitę pradėjo 0,12 proc. kritimu iki 8270,87 punktų, „Standart & Poor 500" indeksas pasistiebė 0,2 proc. iki 869,89 punktų, o Nasdaq nusileido 0,01 procentu.

 JAV akcijų rinkoje ketvirtadienį vyravo teigiamos nuotaikos, o S&P 500 indeksas pakilo iki aukščiausio savaitės taško. Rinkos dalyvių nuotaikas pakėlė kreditinių kortelių kompanijos „MasterCard“ geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai bei analitikų prognozės, jog Goldman Sachs (ISIN US38141G1040) bei Morgan Stanley (ISIN US6174464486) yra pajėgūs sugražinti jiems išduotas valstybines paskolas. Dow Jones Industrial Average indeksas ketvirtadienį pakilo 1,3 proc.

JAV akcijos pirmadienį smuko iki žemiausio lygio šiais metais, labiausiai nukentėjo finansų sektoriaus įmonės. „Dow Jones“ smuko jau ketvirtą sesiją iš eilės, šį kartą – 1,5 proc. Atpigo 25 iš 30 indekso komponentų. Labiausiai smuko „Citigroup“ (-17,0 proc.), „Morgan Stanley“ atpigo 1,4 proc. Taip pat krito „Alcoa“ (-6,9 proc.) akcijų kaina – šį kritimą sukėlė nuo „laikyti“ iki „parduoti“ sumažinta „Deutsche Bank“ rekomendacija. Technologijų firmos „Palm“ akcijos atpigo 1 proc.

Kredito reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ penktadienį pranešė, kad mažina 11 JAV ir Europos bankų reitingus bei sumažino dar vieno banko prognozę. Reitingai buvo sumažinti tokiems bankams: „Bank of America“, „Barclays“, „Citibank“, „Credit Suisse“, „Deutsche Bank“, „Goldman Sachs“, „JPMorgan Chase“, „Morgan Stanley“, „Royal Bank of Scotland“, „UBS“ ir „Wells Fargo“. „HSBC“ banko prognozė buvo sumažinta iki neigiamos, nors reitingą paliko nepakeistą.

Antradienį atidarius Europos akcijų biržas kainos nestipriai mažėjo, daugiausiai dėl kalnakasybos ir finansų sektoriaus akcijų pigimo. Europinis „DJ Stoxx 600“ indeksas smuktelėjo 0,1 proc. iki 197,24. Krito kalnakasybos įmonių akcijų kainos, „Rio Tinto“ smuko 6,8 proc., o „Xstrata“ vertė mažėjo 6,5 proc. Silpnai atrodė ir finansų sektorius: „Credit Suisse“ akcijos pigo 4,1 proc. po to, kai „Morgan Stanley“ sumažino įmonės vertinimą. „HSBC Holdings“ akcijos atpigo 2,1 proc.

Vokietijos spaudoje sklando pranešimai apie tai, kad „SEB“ ketina atsisakyti savo filialų Vokietijoje. Švedų bankas į pagalbą pasitelkė JAV investicinį banką „Morgan Stanley“, kad šis surastų pirkėją. „SEB“, turintis didelį filialų tinklą Skandinavijos ir Baltijos šalyse, Vokietijoje valdo 174 filialus bei turi 3400 darbuotojus. Dukterinė bendrovė Vokietijoje siūlo bankininkystės paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsiima turto valdymu.

JAV bankų sektorius 2008 metų lapkritį neteks dar 70 000 darbo vietų, rašo dienraštis „The Financial Times“. Daugelis finansinių organizacijų peržiūri savo finansinius planus 2009 metams ir planuoja mažinti išlaidas. Skaičiuojant viso pasaulio mastu, darbo gali netekti 200 000 bankininkų. Spalio pabaigoje pasaulinėje bankų sistemoje darbo vietų sumažėjo 150-čia tūkstančių. Manoma, kad labiausiai nukentės žmonės, dirbantys bankų investiciniuose padaliniuose.

JAV akcijų biržos spalio 14-ą prekybą pradėjo su ženkliai ūgtelėjusiais indeksais. Dow Jones per pirmas prekybos minutes pakilo 3,5 proc., priartėdamas iki 10 000 punktų atžymos. S&P 500 pakilo 3,51 proc., o Nasdaq ūgtelėjimas viršijo vieną procentą. Šis augimas pakartojo pirmadienio tendencijas – vakar indeksai taip pat augo, o tempai pasiekė 70-ies metų rekordą – per spalio 13-ą Dow Jones paaugo 11,08 procento.

Volstryto karaliai gyveno savo pasaulyje, kurį patys ir susikūrė: namai gamtos prieglobstyje, lėktuvai, paprastam žmogui neįsivaizduojami atlyginimai... Didžiųjų investicijų bankų bosai žongliravo vis nepatikimesniais fondais ir vertybiniais popieriais, kurių jau neįstengė permatyti, ir taip atvedė pasaulinę finansų sistemą prie bedugnės krašto. Investicijų bankai laikosi visam Volstrytui būdingos taktikos: daugiau rizikos - didesnis pelnas - aukštesnis akcijų kursas - geresnės premijos.

Kol JAV kongresas ir administracija mąsto, kaip išspręsti vis gilėjančią ekonominę krizę, padėtis finansų sektoriuje tampa vis sudėtingesnė. Apie bankrotą paskelbęs ketvirtasis pagal dydį JAV bankas „Lehman Brothers“ nebus vienišas, bankrotą paskelbė ir laipteliu aukščiau buvęs taupomasis „Washington Mutual“ bankas. Maža to, ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus Europoje žlugs 20 ar net daugiau bankų.

Du didieji JAV investiciniai bankai – „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“ – pakeitė savo statusą ir tapo holdingo kompanijomis. Toks pasikeitimas dabar jiems leis imti indėlius iš investuotojų. Tikimasi, kad atidarydami daugiau komercinių bankų jie sukaups daugiau lėšų finansinės krizės akivaizdoje. Šis žingsnis – dalis milžiniškų pastangų išbristi iš keblios finansinės padėties JAV. Bankai, pakeitę savo statusą, dabar gaus galimybę pasinaudoti Federalinio rezervo parama.

Kelias pastarąsias dienas pasaulio akcijų rinkose pigus vertybiniams popieriams, šiandien jie vėl pradėjo brangti. Analitikai teigia, kad ketvirtadienio JAV ir kitų šalių centrinių bankų sprendimas įnešti į finansų rinkas sektorių milijardus dolerių, lėmęs pirmiausiai JAV akcijų indeksų augimą, penktadienį paskatino teigiamas tendencijas ir kituose pasaulio regionuose, tačiau tai dar nereiškia krizės pabaigos.

Federaliniam rezervų bankui nusprendus skirti 180 mlrd. dolerių banko paskolų krizės palaužtam finansiniam sektoriui, JAV akcijų biržos penktadienį šoktelejo beveik 4 proc. Tokį pokytį sukėlė ir administracijos pareigūnų pažadai apriboti spekuliavimą akcijomis.   Kartu su keturių šalių centriniais bankais JAV federalinis bankas nusprendė atidėti šimtus milijardų dolerių komerciniams kreditams, kad sumažintų „laisvų pinigų“ stygių finansų rinkose.

Nepaisant Federalinio rezervų banko pastangų stabilizuoti krizės ištiktą finansinį sektorių, Amerikos akcijų biržos ir toliau patiria didžiulių nuostolių. Po to, kai pirmadienį net trys JAV finansinių paslaugų bendrovės paskelbė esančios ties bankroto riba, prezidento George`o W. Busho administracija suskubo raminti investuotojus. Ji nusprendė suteikti 85 milijardų dolerių paskolą didžiausiam Amerikos draudimo holdingui AIG, taip pat leido parduoti kitas dvi bendroves.

Volstritas, toks, kokį pažinojo pasaulis pastaruosius 50 metų, šiandien nustojo egzistavęs, per pusę amžiaus JAV investicinių bankų sukurtas verslo modelis subyrėjo. Tokią nuomonę pirmadienį pareiškė verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Tokias išvadas paskelbti agentūrą paskatino faktiška trijų iš penkių stambiausių JAV investicinių bankų griūtis.

Naujojo „Apple“ mobiliojo telefono „iPhone 3G“ detalių ir medžiagų savikaina kai kurių ekspertų teigimu neviršija 100 JAV dolerių, remdamasi bendrovės „Portelligent“ atstovais praneša „DailyTech“ svetainė. Naujos kartos „iPhone“, veikiantis GSM/EDGE, UMTS/HSDPA mobiliojo ryšio ir bevieliuose „Wi-Fi“ (802.11b/g) bei „Bluetooth 2.0“ tinkluose, išsiskiria ir integruotu GPS imtuvu. „iPhone 3G“ bus pradėtas pardavinėti liepos 11 dieną. Skelbiama, kad JAV jis kainuos 199 dol.

Dėl Izraelio grasinimo Iranui naftos kaina pasiekė naują rekordą – 139 dolerius. Penktadienį naftos kaina pasiekė naują rekordą: uždarant biržą WTI rūšies naftos kaina siekė 138,54 dolerio už barelį. Taip rinka reagavo į aukšto Izraelio pareigūno pareiškimą Irano atžvilgiu, sukėlusį nuogąstavimų dėl galimo naujo konflikto Artimuosiuose Rytuose. Prekybos metu buvo pasiektas ir istorinis kainos maksimumas - 139,12 dolerių už barelį.

JAV virš vandens laikosi tik dėl užsienio valstybėms priklausančių investicinių fondų. Taigi, parduodama Amerika. Jei netikite, pasiklauskite JAV iždo vadovo Henry Paulsono, siūlo dienraštis „Los Angeles Times“. Matydamas, į kokią duobę pateko šalies ekonomika, H. Paulsonas keturias dienas nusiėmęs kepurę važinėjo po Artimųjų Rytų šalis, bandydamas rasti investuotojų, pasiruošusių iš jos ištraukti, teigia dienraščio paskelbto straipsnio autorius Ericas J. Weineris.