moldova

Lietuva palaiko Moldovą šalies eurointegracijos kelyje, po pirmadienį vykusio pokalbio telefonu su šios šalies vadove Maia Sandu sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Lietuva tvirtai palaiko ir padeda Moldovai jos demokratiniame, europiniame kelyje. Europos Sąjungos (ES) šalių solidarumas su Moldova – ypatingai svarbus dėl grėsmę keliančios Rusijos politikos regione“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas jis.

Masiniai, prorusiški protestai nuo ryto drebina Moldovos sostinę. Kišiniove pareigūnai sulaikė daugiau nei pusšimtį agresyvių asmenų. Provakarietiška šalies prezidentė sako, kad Rusija Moldovoje mėgina destabilizuoti padėtį ir ragina gyventojus nepasiduoti provokacijoms. Tuo metu Ukrainoje Kremlius ir toliau lieja kraują. Ukrainos rytuose vykstant intensyviems mūšiams, pasienyje su Baltarusia – ukrainiečių karių pratybos.

Moldovos policija sekmadienį pranešė, kad prieš antivyriausybinį protestą suėmė Maskvos organizuoto tinklo, siekiančio destabilizuoti padėtį šalyje, narius. Po šeštadienio vakarą atliktų kratų buvo apklausti 25 vyrai, septyni iš jų sulaikyti, žiniasklaidai sakė policijos viršininkas Viorelas Cernauteanu. Jis sakė, kad vienam agentui pavyko infiltruotis į grupę, kuriai vadovavo Moldovos rusas, ir pridūrė, kad prokuratūra įrašė 10 valandų vaizdo ir garso įrašų.

Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Rusiją bandant destabilizuoti buvusią sovietinę Moldovos Respubliką, be kita ko, pasitelkiant gatvės protestus, kad galiausiai būtų suformuota Maskvai palanki vyriausybė. „Manome, kad Rusija siekia susilpninti Moldovos vyriausybę, tikriausiai siekdama galiausiai išrinkti Rusijai palankesnę administraciją“, – žurnalistams sakė sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.

Su Ukraina besiribojančio Moldovos separatistinio Uždniestrės regiono promaskvietiška valdžia ketvirtadienį pranešė, kad užkirto kelią esą Kyjivo organizuotam teroro išpuoliui prieš separatistų pareigūnus. Moldovos premjeras sakė, kad nėra šios informacijos patvirtinimo, o Ukraina pavadino pastarąjį Uždniestrės pareigūnų pareiškimą Kremliaus surengta provokacija.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba įsitikinusi, kad Rusija Moldovoje bando panaudoti tą pačią taktiką, kurią anksčiau pasitelkė Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ dėl skrydžių saugumo rizikos neribotam laikui stabdo reisus į Ukrainai kaimyninę Moldovą, skelbia Rumunijos žiniasklaida, remdamasi aviakompanijos pranešimu spaudai.

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ pranešė stabdanti skrydžius į Moldovos sostinę Kišiniovą, rašo „The Guardian“. Teigiama, kad toks sprendimas priimtas nerimaujant dėl šalies oro erdvės saugumo. „Wizz Air“ atidžiai stebi saugumo padėtį Moldovoje ir nuolat palaiko ryšius su įvairiomis vietos ir tarptautinėmis valdžios institucijomis bei agentūromis, kad užtikrintų aukščiausio lygio saugą ir operacijų saugumą.

Moldovos gynybos ministerija penktadienį paneigė Rusijos kaltinimus, esą Ukraina kelia tiesioginę grėsmę jos prorusiškam separatistiniam regionui Padniestrei.

JAV Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Rusija rengia sąlygas provokacijoms ties Ukrainos Černihivo sritimi ir Moldovoje, penktadienį minint Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje pradžią. Analitikai pastebi, kad Ukrainos žvalgyba karo metinių išvakarėse pasienyje prie Černihivo srities užfiksavo nežymėtos Rusijos karinės technikos kolonas, o kariai ten vilki uniformas, kurios sąmoningai panašios į vilkimas ukrainiečių karių.

Vasario 24-ąją bus metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje. Likus dienai iki metinių premjerė Ingrida Šimonytė įvertino Vakarų veiksmus, siekiant užkirsti kelią tolesniems šaltakraujiškiems teroristinės valstybės veiksmas prieš taikią tautą ir aptarė keliamą sumaištį Moldovoje. „Rusija taip elgiasi. Ji mėto smarvines bombikes vis tarsi bandydama sukurti kažkokią naujieną“, – apie Rusijos keliamą sumaištį Moldovoje Žinių radijuje kalbėjo premjerė.

Nerimaujant dėl įtariamų Maskvos remiamų bandymų nuversti Moldovos vyriausybę, vieno iš klubinio Europos futbolo turnyrų rungtynės šioje šalyje ketvirtadienį bus žaidžiamos tuščiame stadione. Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) antradienį pranešė, kad „Sheriff“ futbolo klubui priimant „Partizan“ – svečius iš Serbijos – pirmajame Europos konferencijų lygos atkrintamųjų varžybų etape, į stadioną nebus įleistas nei vienas sirgalius.

Moldovos Respublika uždarė savo oro erdvė dėl saugumo sumetimų, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Pranešama, kad Kišiniovo oro uoste turėję leistis lėktuvai yra nukreipiami į aplinkines šalis. Moldovos leidinio „Timpul“ duomenimis, Moldovos oro erdvė buvo „laikinai uždaryta iki 16 val.“ dėl saugumo priežasčių.

Moldovos prezidentė Maia Sandu patvirtino, kad Ukrainos žvalgyba perdavė jai Kremliaus planus destabilizuoti padėtį šalyje. Demokratinės Moldovos prezidentė tvirtina, kad buvo rengiamasi surengti ginkluotą perversmą, kuriame dalyvautų diversinės grupės iš Rusijos, Baltarusijos ir Balkanų valstybių. „Tai staigus planas, numatantis diversijas įtraukiant asmenis su karine parengtimi, kurie būtų perrengti civiliais drabužiais.

Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu penktadienį paskyrė naują ministrą pirmininką, atsistatydinus iki šiol vyriausybei vadovavusiai Nataliai Gavrilitai. Tikėtina, kad M. Sandu į premjero pareigas pasirinktas proeuropietiškų pažiūrų patarėjas saugumo klausimais Dorinas Receanas bus patvirtintas parlamente be didesnių kliūčių. „Naujoji vyriausybė bus suformuota greitai ir ves šalį atstatymo keliu“, – sakė M. Sandu per televiziją transliuotame pareiškime.

Moldovos vyriausybė penktadienį žlugo atsistatydinus provakarietiškai ministrei pirmininkei Nataliai Gavrilita, ir tai dar viena krizė, ištikusi šią mažą valstybę po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą. N. Gavrilita spaudos konferencijoje sakė: „Atėjo laikas man paskelbti apie savo atsistatydinimą.

Moldova penktadienį paskelbė, kad dėl jos oro erdve praskriejusios raketos iškvies Rusijos ambasadorių. Jis bus iškviestas norint pasakyti Rusijai apie „nepriimtiną mūsų oro erdvės pažeidimą“, įvykdytą „rusų raketos, šiandien praskriejusios virš suverenios Moldovos Respublikos teritorijos“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai. Moldovos gynybos ministerija pranešė, kad anksčiau penktadienį aptiko raketą, kuri kirto šalies oro erdvę, o ji skriejo Ukrainos link.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas pareiškė, kad kariuomenė galėjo numušti raketas, kirtusias sieną su Moldova ir Rumunija, tačiau buvo įvertinta nuolaužų kritimo rizika, todėl šio plano buvo atsisakyta. Ukrainiečiai, anot jo, puikiai supranta rizikas ir grėsmes kitų šalių gyventojams. Jis taip pat akcentavo, kad Rusija tokio pobūdžio provokacijas rengia jau ne pirmą sykį, o Moldovos oro erdvės pažeidimai buvo fiksuojami ir anksčiau.

Ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas penktadienį pranešė, kad dvi į Ukrainą paleistos Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ kirto Moldovos ir Rumunijos oro erdves. „10 val. 18 min dvi Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ kirto Ukrainos ir Moldovos Respublikos sieną. Apie 10 val. 33 min. šios raketos kirto Rumunijos oro erdvę. Po to jos vėl įskrido į Ukrainos oro erdvę“, – platformoje „Telegram“ sakė V. Zalužnas. Kaip pranešama, raketos buvo paleistos iš Juodosios jūros.

Moldovos žvalgybos tarnyba (SIS) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija veikė siekdama destabilizuoti šią buvusią sovietinę šalį, netrukus po Ukrainos prezidento komentarų, kad Kyjivas sustabdė tokius Maskvos planus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį per viršūnių susitikimą Briuselyje padėkojo Europos Sąjungos vadovams už paramą Kyjivui beveik metus trunkančioje kovoje su Rusijos invazija. V. Zelenskis taip pat sakė, kad jo šalis sustabdė Rusijos slaptųjų tarnybų planus sunaikinti Moldovą. „Turiu jums asmeniškai padėkoti už tai, kad tvirtai remiate mūsų šalį ir mūsų siekius, mūsų siekį gyventi vieningoje ir laisvoje Europoje“, – sakė jis 27 ES šalių narių vadovams.

Karas Ukrainoje privertė kaimynystėje esančią Moldovą dar labiau susirūpinti dėl savo saugumo. Viena skurdžiausių Europos valstybių jau dabar patiria Rusijos invazijos padarinius, o šalies prezidentė prakalbo apie galimybę prisijungti prie „didesnio karinio aljanso“. Tačiau kiek tai gali kainuoti Moldovai? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Nesvarbu, kaip pasibaigs karas Ukrainoje, Baltijos šalys turi būti pasirengusios Rusijos puolimui. Kad Kremlius gali imtis mūsų šalių invazijos plano per artimiausius penkerius metus kalba tiek Estijos, tiek Latvijos, tiek Lietuvos politikai ir kariuomenių atstovai. Apie galimus scenarijus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Lietuvoje viešinti Moldovos vidaus reikalų ministrė Ana Revenco sako, kad Rusijai atakuojant Ukrainos energetinę ir civilinę infrastruktūrą, Moldovai ir kitoms Rytų Europos valstybėms reikia būti pasiruošus priimti naują pabėgėlių bangą. Jos teigimu, karo Ukrainoje akivaizdoje, kuomet į Moldovą pasitraukė šimtai tūkstančių pabėgėlių, šalis išmoko greit reaguoti ir pasiremti tokiais draugais kaip Lietuva.

Ketvirtadienį į Lietuvą atvykstanti Moldovos vidaus reikalų ministrė Ana Revenco su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite aptars saugumo situaciją regione, pasirengimą galimai antrai pabėgėlių iš Ukrainos bangai. Ministrės taip pat žada aptarti sienos apsaugos stiprinimo klausimus. „Pastaruoju metu abiem šalims teko dideli išbandymai. Aktyvus bendradarbiavimas su Moldova yra abipusiai svarbus ir naudingas.

Moldovos Informacijos ir saugumo vadas Aleksandru Musteata mano, kad galimo Rusijos puolimo rizika išlieka ir gali būti realizuota jau kitais metais, tačiau tai labai priklausys nuo karo veiksmų Ukrainoje baigties. „Klausimas ne tame, ar Rusijos Federacija įgyvendins naują puolimą Moldovos teritorijos kryptimi, o kada tai įvyks: ar metų pradžioje, sausį, vasarą, ar vėliau – kovą, balandį“, – vietos televizijai kalbėjo Moldovos spec. tarnybų vadas.

Rumunija pradėjo eksportuoti dujas į kaimyninę Moldovą, šiai mažai neturtingai šaliai, besiribojančiai ir su Ukraina, kovojant su energetikos krize. Dujos pradėtos tiekti vamzdynu, jungiančiu Jasus Rumunijos rytuose su Moldovos pasienio miestu Ungeniu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Agerpres“, remdamasi Rumunijos „Transgaz“. 2014-aisiais Rumunija ir Moldova pristatė dujų jungtį, kuria buvusi sovietinė respublika galėtų importuoti dujas iš kaimyninės valstybės bei taip sumažinti priklaus...

Vyriausybė pritarė 13 mln. eurų humanitarinės pagalbos paketui, kuriuo siekiama padėti Rusijos užpultos Ukrainos gyventojams, jos energetikos infrastruktūros atkūrimui, saugiam grūdų gabenimui iš šalies bei Moldovai, kuri iš kaimyninės valstybės priima daugybę karo pabėgėlių. „Šis humanitarinės pagalbos paketas padės atliepti bazinius poreikius žmonių, kurie dėl karo prarado beveik viską.

Stengdamasi plačiau išskleisti savo saugumo skėtį Europoje, NATO trečiadienį atkreipė dėmesį į tris šalis, paveiktas Rusijos invazijos į Ukrainą – Bosniją ir Hercegoviną, Sakartvelą ir Moldovą. Rumunijoje vykstančiose derybose šių trijų šalių užsienio reikalų ministrai susitiko su kolegomis iš NATO aptarti būdų, kaip didžiausia pasaulyje saugumo organizacija galėtų joms padėti.

Moldovoje viešinti Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo Moldovos valdžios atsakingą požiūrį į nacionalinio saugumo politiką ir pasveikino šios šalies sprendimus modernizuoti ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Šiame procese Moldovai padės ir Lietuva, prisidėsianti prie strateginės komunikacijos ir kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimo, puskarininkių korpuso modernizavimo, rašoma penktadienį paskelbtame Vyriausybės pranešime.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį vyksta į Moldovą, kur su šalies lyderiais aptars galimą Lietuvos paramą. Kišiniove ministrė pirmininkė susitiks su Moldovos premjere Natalia Gavrilita (Natalija Gavrilice), prezidente Maia Sandu (Maja Sandu) ir parlamento pirmininku Igoriu Grosu. „Moldova yra šalis, kuri yra labai sudėtingoje situacijoje, tai yra mažytė šalis, kurią, gaila, bet dažnai pamiršta diskusijose ir pražiūri.

Rusija lapkričio 23-ąją surengus masinę raketų ataką prieš Ukrainos elektros tinklus, Moldovoje taip pat dingo elektra. Bendrą elektros tinklą su Ukraina turinčios šalies gyventojai socialiniuose tinkluose surengė akciją, smerkiančią teroristinius rusų veiksmus. Moldovos gyventojai pažymi, kad geriau bus tamsoje, tačiau be Rusijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį vyksta į Moldovą, kur su šalies lyderiais aptars galimą Lietuvos paramą. Kišiniove ministrė pirmininkė susitiks su Moldovos premjere Natalia Gavrilita, prezidente Maia Sandu ir parlamento pirmininku Igoriu Grosu. Komentuodamas vizitą į Moldovą premjerė ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė vykstanti palaikyti sudėtingoje situacijoje atsidūrusios šalies ir jos proeuropietiškos vadovybės.

Po elektros tiekimą Moldovoje sutrikdžiusių rusų surengtų Ukrainos apšaudymų, Moldovos vicepremjeras Nicu Popescu prašo iškviesti Rusijos ambasadorių pasiaiškinti Apie tai N. Popescu pranešė socialiniuose tinkluose. „Dėl Rusijos išpuolių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą Moldova vėl liko tamsoje. Masiniai užtemimai visoje šalyje, įskaitant Kišiniovą ir Moldovos Užsienio reikalų ministerijos pastatą. Nurodžiau iškviesti Rusijos ambasadorių pasiaiškinti“, – „Twitter“ rašo jis.

Po trečiadienį rusų surengtų naujų atakų prieš Ukrainą, šalies nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad derybos su Rusija įmanomos tik per Ukrainos „gynybos pajėgų taikiklį“. Anot jo, ukrainiečių derėtis su rusais jų sąlygomis neprivers jokios raketų atakos. „Mes diktuojame skiemenimis. Nei jūsų raketos. Nei jūsų „šachidai“ (Irano rusams tiekiami bepiločiai orlaiviai – red. past.). Nei jūsų (rengiami – red. past.

Ukrainos valstybinė dujų perdavimo sistemos operatorė UGTSU atmeta Rusijos koncerno „Gazprom“ kaltinimus, esą dalis tranzitu į Moldovą pumpuojamų gamtinių dujų rusiškos lieka Ukrainoje.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ antradienį pareiškė, kad Ukraina nukreipia dalį per šalį į Moldovą einančio gamtinių dujų tranzito ir pagrasino apriboti tiekimą pagrindiniu dujotiekiu į Europą.  Nauji kaltinimai mesti vyraujant įtampai dėl energijos tiekimo tarp Kyjivo, Europos sostinių ir Maskvos, kuri sumažino tiekimą į Europą, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl konflikto Ukrainoje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Moldovos kolega Anatoliu Nosatčiu pasirašė dvišalį susitarimą, numatantį gaires šalių karinio bendradarbiavimo stiprinimui. „Kartu su Moldova turime rodyti vienybę. Remiame Moldovą ir siekiame tinkamo dėmesio Rytų partneriams. Šiandien pasirašėme susitarimą ir nubrėžėme gaires tolimesniam bendradarbiavimui“, – žurnalistams antradienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Norėtume, kad tarp institucijų išliktų draugiški santykiai.

Lietuvos ir Moldovos krašto apsaugos ministrai antradienį Vilniuje pasirašys dvišalio karinio bendradarbiavimo sutartį. Per susitikimą ministras Arvydas Anušauskas ir Anatolis Nosatis taip pat aptars Baltijos jūros ir Juodosios jūros regionų saugumą, Moldovos atsparumo stiprinimą ir Lietuvos paramą šios šalies gynybos reformoms, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Lietuva ir Moldova gynybos srityje bendradarbiauja nuo 2004 metų.

Moldova antradienį pranešė apie didelius elektros tiekimo sutrikimus dėl Rusijos smūgių kaimyninės Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir paragino Maskvą sustabdyti savo atakas. „Dėl to, kad Rusijos raketos pataikė į Ukrainos miestus ir gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, kai kuriose Moldovos dalyse nėra elektros. Kiekviena ant Ukrainos nukrintanti bomba taip pat paveikia Moldovą ir mūsų žmones.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie Moldovai skiriamą 250 mln. eurų finansinę pagalbą įveikti energetikos krizei, kilusiai po Rusijos invazijos į Ukrainą. „Europos solidarumas su Moldova yra nepajudinamas“, – pabrėžė U. von der Leyen, per bendrą su Moldovos prezidente Maia Sandu spaudos konferencijoje Kišiniove pristatydama „energetinės paramos paketą“. EK paaiškino, kad šis paketas apima 100 mln. eurų grantą (negrąžintiną paskolą) ir 100 mln.

Pirmadienio rytą į Moldovos šiaurėje esantį Naslavčos kaimą rėžėsi Rusijos raketą, kurią numušė Ukrainos oro gynyba. Apie tai pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Ministerija pažymėjo, kad raketą numušė Ukrainos oro gynybos sistema ir ji nukrito šiauriniame Naslavčos kaimo pakraštyje, esančio prie sienos su Ukraina. Kol kas incidento aukų nėra, tačiau išdaužti kelių namų langai.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) siekia nuversti provakarietišką Moldovos vyriausybę ir tam skiria milijonus dolerių, rašo „The Washington Post“. Anot leidinio, čia svarbų vaidmenį atlieka iš šalies išvykęs verslininkas ir politikas Ilanas Šoras. Leidinys straipsnyje remiasi Ukrainos žvalgybos ir pareigūnų, Moldovos bei Rusijos pareigūnų slapta informacija.

Moldova pirmadienį pranešė, kad Rusijos sparnuotosios raketos, nukreiptos į Ukrainą, kirto jos oro erdvę.  Moldova išsikvietė Maskvos pasiuntinį ir reikalauja pasiaiškinimo.  „Trys sparnuotosios raketos, kurios šį rytą buvo paleistos į Ukrainą iš Rusijos laivų Juodojoje jūroje, kirto Moldovos oro erdvę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo savo karą Ukrainoje, jis tikėjosi atkurti Sovietų Sąjungos šeštojo dešimtmečio šlovės laikus, kuomet ši valstybė buvo savo galios viršūnėje. Bet, vietoje to, jis sukėlė chaosą, kurio mastą pasaulis paskutinį kartą matė 1991 m., kai žlugo SSRS.

Moldova pirmąjį pusmetį sukūrė palyginamosiomis kainomis tokios pat vertės kaip ir prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba. Per pirmus šešis šių metų mėnesius sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 120,6 mlrd. lėjų. Vien tik antrąjį ketvirtį užfiksuotas ekonomikos metinis kritimas 0,9 procento.

Moldovoje trečiadienį apsilankęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis užtikrino Kišiniovui užtikrino humanitarinę ir ekspertinę paramą integracijos į Europos Sąjungą (ES) kelyje.

Karo draskomos Ukrainos kaimynės Moldovos nacionalinės oro linijos atsisakė planų keleivius vėl skraidinti į Rusiją, sekmadienį pranešė bendrovė. „Air Moldova“ penktadienį paskelbė, kad atnaujins skrydžius į Rusiją, sustabdytus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Tačiau vėlai sekmadienį bendrovės paskelbtame pranešime nurodoma, kad „Moldovos civilinės aviacijos pareigūnai paskelbė operatyvinę direktyvą.

Moldovos nacionalinė oro linijų bendrovė penktadienį paskelbė atnaujinsianti skrydžius į Rusiją, kurie buvo sustabdyti keliems mėnesiams po Maskvos invazijos į kaimyninę Ukrainą pradžios.  „Bendrovė „Air Moldova“ atnaujins 2022 metų vasario mėnesį nutrauktus skrydžius į Maskvą nuo spalio 1 dienos“, – sakoma vežėjos pranešime.