mokytojų streikas

Mokytojai sulaukė antausio iš Seimo – kitąmet jie sulauks mažesnių atlyginimų, nei reikalavo jų profsąjunga. Vyriausybės nutarimu, kitais metais pedagogams atlyginimai didės du kartus po dešimt procentų, o ne po penkiolika, kaip reikalavo jų profsąjunga.  Profsąjungos pirmininkas nenusileidžia ir tikina, kad kita stotelė – prezidentūra: tikisi, jog prezidentas Gitanas Nausėda vetuos biudžeto projektą.

Streikuojančių mokytojų profsąjungos lyderis Andrius Navickas sako, kad Seimui atmetus pasiūlymus reikšmingiau didinti pedagogų atlyginimus, kita stotelė – Prezidentūra. Stebint streikuojančios profsąjungos atstovams, Seimas antradienį atmetė kelis opozicijos teiktus siūlymus kitąmet didinti darbo užmokestį mokytojams labiau, nei siūlo Vyriausybė. Tokie balsavimai surengti parlamentui priimant kitų metų valstybės biudžetą.

Gruodžio 5 dieną (pirmadienį) Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) atnaujina visuotinį mokytojų streiką, taip išreikšdama švietimo bendruomenės nuomonę apie susidariusią situaciją švietime ir rūpestį, kad planuojami pokyčiai neturės didesnės įtakos sistemą kamuojančioms problemoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga atnaujino streiką. Šįkart profsąjungos nariai su bendraminčiais – apie keli šimtai žmonių – rinkosi prie Seimo rūmų į visuotinį Lietuvos mokytojų mitingą.  Kai kurie mokytojai atvyko nešini savo mokyklų vėliavomis. Kiti laikė plakatus „Mokytojas negano avių bandos – jis moko“, „Algos – ne pašalpos“, „Kuo mažiau švietimo, tuo daugiau karų“ ir kt.

Mokytojų profesinė sąjunga atnaujina streiką, pamokas nutraukti ketina 3000 pedagogų – daugiau nei spalį. Mokytojai algoms reikalauja papildomų dešimties procentų, o ministras atšauna, kad dėl streiko pinigų neatsiras, vadina tai viešųjų ryšių akcija.  Ko tikisi pedagogai ir ar gali streikas tęstis net iki egzaminų sesijos laidoje „Dienos komentaras“ atsakė streiko organizatorius Andrius Navickas. Jūs žadate dar didesnį streiką, nei prieš pusantro mėnesio.

Netrukus 3000 mokytojų atnaujins streiką ir jis bus didesnis nei prieš mėnesį. Pamokas nutrauks ir prie Seimo rinksis Andriaus Navicko vadovaujamai profsąjungai priklausantys pedagogai. Ministras Jakštas ragina mokytojus nestreikuoti, susitikęs su Navicku dar tikėjosi jį perkalbėti. Abi pusės nenusileidžia – ministras tikina, kad daugiau pinigų neturi iš kur ištraukti. Navickas aiškina, kad proveržį galima pasiekti tik streikais.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) vadovaujantis Andrius Navickas prognozuoja, kad atnaujinamame streike dalyvaus per 3 tūkst. pedagogų. „Aš manau, kad streike dalyvaus virš 200 ugdymo įstaigų, – žurnalistams pirmadienį sakė profsąjungos vadovas. – Virš 3 tūkst. mokytojų streikuos.“ Taip jis kalbėjo po susitikimo su švietimo ministru Gintautu Jakštu, Vyriausybei ir profesinei sąjungai toliau nesutariant dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo.

Lapkričio 22 d. bus pratęsiamas mokytojų streikas – šiemet mokytojų streikas buvo pradėtas rugsėjo pabaigoje ir buvo laikinai sustabdytas spalio viduryje. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigė, jog streiko reikalavimai išlieka tokie patys. Jis tikisi, jog prie streiko prisijungs dar daugiau mokytojų LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas teigė, jog tikisi iki 5 tūkst. mokytojų.

Mokytojams planuojant atnaujinti streiką, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pedagogų reikalavimai „bent jau privalo būti išklausyti“ ir pridūrė, kad kai kurių ministrų nenoras išeiti su jais pasikalbėti, jo nuomone, yra apgailėtinas. G. Nausėda šiuo metu lankosi Pakruojyje. Per trumpąją spaudos konferenciją šiame mieste žurnalistė šalies vadovo paklausė, kaip jis vertina situaciją, kad mokytojai ruošiasi antrajai streiko bangai.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ketvirtadienį paskelbė iki lapkričio pabaigos stabdanti beveik dvi savaites besitęsiantį streiką dėl darbo sąlygų, o artėjant kitų metų valstybės biudžeto priėmimui Seime atnaujinsianti protestą. Formaliai streikas nutrauktas nebus, tačiau profsąjungos vadovybė ragina mokytojus sugrįžti į darbą.

Sulaukę pėsčiomis nuo streiko pradžios iš Klaipėdos atėjusių kolegų, Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vienijami mokytojai ketvirtadienį susirinko prie Vyriausybės, kur reikalauja spartesnio atlyginimų kilimo. V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į mitingą susirinko daugiau kaip tūkstantis žmonių. Ketvirtadienio popietę prasidėjusį mitingą gausiai papildė mokytojų kolona, kuria atlydėti pėsčiomis iš Klaipėdos į Vilnių atvykę pedagogai.

  Streikuojanti Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ketvirtadienį spręs, ar daryti streiko pertrauką iki lapkričio pabaigos. Rugsėjo 29 dieną streiką pradėję mokytojai ketvirtadienį Vilniuje, sulaukę pėsčiomis iš Klaipėdos atėjusių kolegų, rengia mitingą prie Vyriausybės, o po jo Mokytojų namuose tarsis dėl tolesnių veiksmų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mokytojams būtina skirti daugiau dėmesio, empatijos ir pagarbos, kurie leistų lengviau pakelti mažus jų atlyginimus.  „Kasdien dirbate su tuo, kas brangiausia, – jaunomis, augančiomis sielomis. Tai be galo atsakingas darbas. Mes esame jums skolingi dėmesio, empatijos, gero žodžio ir pagarbos“, – antradienio vakarą Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Andriaus Navicko pedagogų profesinei sąjungai ketinant perkelti derybas dėl mokytojų atlyginimų didinimo į Seimą, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galimybių tenkinti streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimus kitų metų biudžete „nelabai yra“. „Beveik 400 mln. eurų skiriama padidėjimui būtent švietimo sričiai ir nacionalinio susitarimo vykdymui, tos erdvės daugiau nelabai ir yra.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) vis dar neranda sutarimo su streikuojančia Andriaus Navicko pedagogų profesine sąjunga dėl šios keliamų reikalavimų. Kaip nurodo ministerija, ministras Gintautas Jakštas pirmadienį susitiko su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai vadovaujančiu A. Navicku dar vienam derybų etapui bei aptarė praėjusią savaitę pateiktus ministerijos pasiūlymus dėl kolektyvinės Lietuvos švietimo ir mokslo šakos atnaujinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų biudžete būtina didinti finansavimą keliams ir švietimui. Šalies vadovas negailėjo kritikos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui, kuris, prezidento nuomone, į derybas su streikuojančiais mokytojais atėjo visiškai nepasiruošęs. „Aš manau, kad tų galimybių būtinai reikia ieškoti, nes iš to, kas yra planuojama, netenka tikėtis, kad mes galėsime skirti gerokai daugiau, realiai daugiau, lėšų kelių plėtrai ir modernizavimui.

Vyriausybė mokytojams sako, kad pinigų jų didesnėms algoms nėra. Bet ar tikrai? Ministras teigia, kad įgyvendinti mokytojų reikalavimų neįmanoma, bet ar tikrai švietimo lėšos skirstomos skaidriai ir efektyviai? Protestuojantys mokytojai pėsčiomis keliauja į Vilnių ir sako, kad ši valdžia testuoja mokytojų ištvermę.  Protestuojantys ir pėsčiomis keliaujantys mokytojai atvirai prabilo apie savo atlyginimus. Kelių jų užmokestis nesiekia net 1000 eurų.

Su streikuojančiais mokytojais nesusitariantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasirašė kolektyvinę sutartį su kitomis, streike nedalyvaujančiomis profsąjungomis. Keturios dėstytojus ir mokytojus vienijančios profsąjungos pritarė valdžios siūlomam atlyginimų didinimui, tačiau streikuojantys mokytojai nori daugiau, dėl to ginklų sudėti neskuba, toliau tęsia streiką.  Streikuojančių ir protestuojančių mokytojų žygis per Lietuvą tęsiasi.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai streikuojant, švietimo ministras Gintautas Jakštas sako, kad kai kuriose šalies mokyklose „situacija yra skausminga“. Tose ugdymo įstaigose, kuriose streikuoja dauguma mokytojų, mokiniai negali mokytis įprasta tvarka. „Situacija yra skausminga: tiek mums, tiek savivaldybėms, tiek mokiniams, tiek tėvams“, – antradienį žurnalistams sakė G. Jakštas. Jo teigimu, jeigu ugdymo įstaigoje streikuoja keletas mokytojų, ugdymą užtikrinti įmanoma.

Iš Klaipėdos į Vilnių žingsniuojantis būrelis streikuojančių mokytojų sako sulaukiantys pravažiuojančių palaikymo, jiems žmonės mojuoja, signalizuoja, o kai kurie sustoja pakalbinti ar net sulaukę pakelėje atneša dovanų. Ankstyvas rytas Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje. Iš Klaipėdos penktą dieną pėsčiomis į Vilnių keliaujančios mokytojos ir jas palaikančios mokinės, išmiegojusios sporto salėje ant čiužinių, ką tik atsikėlė.

Mokytojų streikas tęsiasi, o švietimo ministras pedagogų reikalavimams dar nenusileido. Į Vilnių iš Klaipėdos einanti pedagogų grupė aptirpo – iš 60 žygiavusių liko apie 20. O nuo Zarasų einančiuosius papildė mokytojai iš Utenos. Vis dėlto, bendras streikuojančių skaičius kiek apmažėjo – iki 2600. Kilometras po kilometro link Vyriausybės keliauja dvidešimt mokytojų ir iš Klaipėdos. Įveikta 70 kilometrų.

Mokytojai tęsia žadėtą streiką. Dalis pedagogų net iš Lietuvos pakraščių vietoj pamokų susikrovė kuprines ir pėstute patraukė į Vilnių. Streikuojanti profesinė sąjunga sako, kad nedirba apie tris tūkstančius švietimo darbuotojų. Nacionalinė švietimo agentūra tvirtina, kad gerokai mažiau – pustrečio tūkstančio. O prie Vyriausybės susirinkę mokytojai dėsto reikalavimus – nori didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), vadovaujamos Andriaus Navicko, kompromisiniai siūlymai nėra įgyvendinami, derybos toliau tęsis trečiadienį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Tuo metu profsąjungos pirmininkas tikina iš ministerijos nesulaukęs atsakymo į pateiktus kompromisinius siūlymus.

Antradienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), vadovaujama Andriaus Navicko, susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Prezidento nuomone, dabar vykstantis mokytojų streikas parodo, kad „švietimo sistema serga“.  „Akivaizdu, ką reprezentuoja šis streikas, t.y. kad švietimo sistema serga. Taip, mes turime šiai sistemai tam tikrų vaistinių injekcijų, bet jų nepakanka, gal jos ne visada yra taiklios.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kol kas neplanuoja susitikti su prie pat Vyriausybės streikuojančiais mokytojais. Premjerė aiškina, kad šiuo metu streikuoja „tik viena profesinė sąjunga“, o švietimas biudžete ir taip turi privilegijuotą padėtį. „Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad streikuoja tik viena profesinė sąjunga, o kitos pasirašė susitarimą į ŠMSM, atsižvelgdama į pasiūlymus dėl darbo užmokesčio didinimo.

Istorija kartojasi – taip galima apibūdinti dar 2018 metais įvykusį ir šiuo metu vykstantį neterminuotą mokytojų streiką. Mokytojai toliau reikalauja didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, o viso to prašo ta pati, viena vienintelė mokytojų profsąjunga. TV3 žinios primena, kad 2018 metais su pilnais maišais maisto pas ministeriją okupavusius mokytojus jų reikalavimų palaikyti keliavo konservatoriai.

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Mokytojai streiką vadina pagalbos šauksmu.  Apie tai, ar ministrui pavyks susitarti su streikuojančiais mokytojais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Keli tūkstančiai šalies pedagogų ir maždaug iš 185 švietimo įtaigų pradeda streiką.

Nepatenkintos švietimo profsąjungos toliau spaudžia švietimo ministeriją greičiau ir labiau kelti atlyginimus, gerinti mokytojų darbo sąlygas. Ministras pagerino pasiūlymą mokytojams, nuo sausio žada kelti ne 6, o 10 procentų, o likusius 11 pridėti po metų. Profsąjungos aiškina, kad to negana.

Penktadienį 14 val. su streikuojančiais pedagogais susitiko Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Ministras atkirto, kad daugiau lėšų mokytojų atlyginimams, nei šiuo metu yra pasiūliusi Vyriausybė, tikrai nebus, bet derėtis su streikuojančiais mokytojais galima kitais klausimais. Ministras atvyko į Vinčo Kudirkos aikštę, kur nuo 12 val. vyko atvira pilietiškumo pamoka.

Penktadienį prie streiko visoje Lietuvoje prisijungė per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia streikuojančiųjų – Klaipėdoje, rodo Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti duomenys. 132-ose Lietuvos mokyklose iš viso streikuoja 2439 darbuotojai, 2257 iš jų – pedagoginiai darbuotojai, daugumą jų, 2,1 tūkstančio, sudaro mokytojai. Iš viso įstaigose, kuriose vyksta streikas, dirba 11,2 tūkst. darbuotojų. Jos sudaro apie 7 proc. visų mokymo įstaigų.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) paskelti naujausi duomenys rodo, šiuo metu mokytojų streike dalyvauja per 2,4 tūkst. darbuotojų ir 131 ugdymo įstaiga. 2248 streiko dalyvių yra pedagoginiai darbuotojai, iš jų – 2009 mokytojai. NŠA duomenimis, daugiausia mokytojų streikuoja Klaipėdoje, Vilniuje, Kaišiadorių rajone, Panevėžyje bei Alytuje. Penktadienį prasidėjo tikrasis mokytojų streikas, truksiantis mėnesį.

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Mokytojai streiką vadina pagalbos šauksmu. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikisi su streikuojančiais mokytojais susitarti, tačiau pripažįsta, kad pinigų įgyvendinti jų reikalavimams nėra.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiuo metu mokytojų streike dalyvauja 1,9 tūkst. darbuotojų ir 100 ugdymo įstaigų. Iš beveik 2 tūkstančių streikuojančių – 1,7 tūkst. yra pedagoginiai darbuotojai, iš jų – 1675 mokytojai. NŠA duomenimis, daugiausia mokytojų streikuoja Klaipėdoje, Vilniuje, Kaišiadorių rajone, Panevėžyje bei Alytuje. Agentūra planuoja duomenis dar kartą atnaujinti vidurdienį. Penktadienį prasidėjo tikrasis mokytojų streikas, truksiantis mėnesį.

Penktadienį keliams tūkstančiams Lietuvos mokytojų pradėjus streiką dėl nepakankamų atlyginimų, Seimo narys, konservatorius Linas Slušnys socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė sunkiu momentu mokykloms galintis be atlygio padėti. Jis nurodė galintis mokyklose vesti įvairias pamokas, įskaitant ir Gyvenimo įgūdžių programą. „Man rūpi vaikai. Jeigu Vilniuje reiktų savanoriškos pagalbos mokytojų streiko metu, mielai per savaitę skirčiau kokias 4-5 val.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų palaiko mokytojų planus streikuoti, beveik penktadalis nuomonės šiuo klausimu neturi, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Apklausos duomenimis, mokytojų planus streikuoti palaiko beveik 60 proc. visuomenės. Labiausiai mokytojų planus streikuoti palaiko moksleiviai, studentai (67,7 proc.), 40–49 metų amžiaus Lietuvos gyventojai (67,4 proc.), nepalaiko – vyresni nei 60-ies (23,9 proc.

Penktadienį prasideda švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamas mokytojų streikas. Streikuojantys pedagogai ir juos palaikantys moksleiviai taip pat pradeda žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki Vyriausybės rūmų. Streiką organizuojančios profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko teigimu, penktadienį streiką pradeda 185 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų. Streikui tęsiantis mėnesį, mokytojai galės prie jo prisijungti vėliau arba nuspręsti jame nebedalyvauti.

Penktadienį, rugsėjo 29 d., prasideda Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) organizuojamas mokytojų streikas. Prie streiko jungiasi ir profsąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė. Protestuodama ji pėsčiomis išeis iš Klaipėdos į Vilnių. „Penktadienį prisidedu prie akcijos ir pėsčiomis išeinu iš Klaipėdos į Vilnių – „Tik einantys nueina kelią“, – feisbuke paskelbė pedagogė.

Nepatenkintos švietimo profsąjungos toliau spaudžia švietimo ministeriją greičiau ir labiau kelti atlyginimus, gerinti mokytojų darbo sąlygas. Ministras pagerino pasiūlymą mokytojams, nuo sausio žada kelti ne 6-iais, o 10 procentų, o likusius 11 pridėti po metų. Savo siūlymą ministras vadina istoriniu. Profsąjungos aiškina, kad to negana ir rengiasi streikuoti prie Vyriausybės.

Mokytojai ruošiasi streikui. Profesinės sąjungos lyderio teigimu, pedagogai ketina eiti iki galo. Jis kartoja, kad esminiais reikalavimais išlieka mokytojų atlyginimai ir vaikų skaičių klasėse mažinimas. Antradienį Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcija susitiko su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovu Egidijumi Milešinu ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovu Andriumi Navicku.

Nepatenkintos švietimo profsąjungos toliau spaudžia švietimo ministeriją greičiau ir labiau kelti atlyginimus, gerinti mokytojų darbo sąlygas. Ministras nuo sausio žada mokytojams atlyginimu kelti ne 6, o 10 procentų, o likusius 11 pridėti po metų. Profsąjungos aiškina, kad to negana ir rengiasi streikuoti prie Vyriausybės.

Rugsėjo 29 dieną vyksiantis mokytojų streikas išjudino viešojo sektoriaus atstovus. Jeigu konfliktas tarp pedagogų ir Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos tęsis ilgiau, prie streiko planuoja jungtis aukštųjų mokyklų dėstytojai. Savaip protestuoti žada ir pagal įstatymus negalintys streikuoti pareigūnai. Profsąjungų atstovai teigia, kad tai ne vien solidarumo klausimas – viešajam sektoriui pabodo girdėti neišpildomus valdžios pažadus.

Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei patariantis ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad protestuojantys mokytojai elgiasi vaikiškai, užuot elgęsi pilietiškai. Šią mintį laidoje „Dienos komentaras“ ekonomistas ir atskleidė.  Komentuodamas švietimo darbuotojų streiką sakėte, kad jų reikalavimai šiek tiek primena vaikų darželį, kodėl taip manote? Lietuvoje yra didelė elito stoka.

Jeigu būtų patenkinti streikui besiruošiančių mokytojų reikalavimai ir jų algos didėtų iki 1,3 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje, nuskriaustos būtų sveikatos ir socialinė apsauga. Taip mano premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis atkreipė dėmesį į švietimo sistemos ir bendrai viešuosius valstybės finansus.

Streikuojančius mokytojus „broileriais“ pavadinusiam finansų ministrės sutuoktiniui Audriui Skaisčiui konservatorių frakcija Vilniaus miesto taryboje siūlo keisti Švietimo reikalų komitetą, kuriame šiuo metu politikas dirba. Taip pat skundą dėl A. Skaisčio elgesio artimiausiame posėdyje svarstys ir konservatorių partijos Priežiūros komitetas.

Įspėjamasis mokytojų streikas sukėlė audrą valdančiųjų stovykloje ir skandalą viešojoje erdvėje. Finansų ministrės sutuoktinis Audrius Skaistys, palaikęs pedagogų protestus, kol jo partija nebuvo valdžioje, šįkart nesirinkdamas žodžių išplūdo neįtikusius mokytojus. Apie tai kalba švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Praėjusią savaitę įvykus įspėjamajam mokytojų streikui, atskriejo žinia apie dar vieną – šįkart tikrąjį pedagogų streiką, numatytą rugsėjo 29 d. Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė viešai prabilo apie tai, ko iš tiesų streikais prašo mokytojai. Pirmadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga vadovaujantis raštu informavo  Vyriausybę ir Švietimo, mokslo ir  sporto ministeriją (toliau ŠMSM), kad rugsėjo 29 d. 8.00 val.

Daugiau nei 200 mokyklų ir 5000 mokytojų visoje Lietuvoje paskelbė įspėjamąjį streiką. Mokytojai skundžiasi nepakeliamu krūviu ir per mažais atlyginimais. Profsąjungos reikalauja dar šiemet atlyginimus mokytojams didinti 20 procentų. Tačiau švietimo ministras tokius profsąjungų užmojus vadina nerealiais ir sako, kad nors mokytojai ir protestuos, pinigų daugiau neatsiras.

Penktadienį dalyje mokyklų ir darželių dviejų valandų įspėjamąjį streiką surengę pedagogai tikisi, jog švietimo politikos formuotojai įsiklausys į jų keliamus reikalavimus didinti atlyginimus dar šiemet, mažinti moksleivių klasėse skaičių, ir ims „kalbėti viena kalba“. Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje penktadienį apie 8 valandą neįprastai tylu, nors jau turėtų prasidėti pamokos, vaikų – vos vienas kitas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, penktadienį lankydamasis vienoje iš streikuojančių sostinės progimnazijų, teigė siekiantis išgirsti mokytojus. Ministras sako norintis suprasti, kodėl streikuoti nusprendę pedagogai renkasi tokią protesto formą ir ko tikisi pasiekti. „Pagrindinis tikslas – išgirsti mokytojus, kodėl pasirinko būtent šitą formą, kokie yra lūkesčiai.