mokytojas

Šiandien sostinės mokyklų mokytojų, vadovų ir mokinių susibūrė pasidalinti savitomis ugdymo praktikomis – kuo jų mokyklos geros, stiprios, išskirtinės. Forume „Unikalūs ugdymo pokyčiai: mokyklų patirtys“ idėjomis ir naujovėmis dalijosi šešios Vilniaus ugdymo įstaigos. Atidarydamas forumą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius pabrėžė – kokią mokyklą sukursime priklauso ne tik nuo paties mokytojo, bet ir nuo aplinkos, kurioje dirba.

 Grupės parlamentarų siūlymas nuo kitų metų biudžete rasti apie 18 mln. eurų ir 5 proc. padidinti pedagogų darbo užmokestį tikriausiai bus neišgirstas - finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad tiek pakelti mokytojų algas neįmanoma. „5 proc., matyt, nėra realu“, - trečiadienį Konservatorių frakcijos nariams teigė R.Šadžius. Jo teigimu, dabartiniai mokytojų atlyginimai neleidžia jų įtraukti į biudžetininkų, kuriems reikia pirmiausiai kelti algas, sąrašą.

Statistikos agentūrai „Eurostat“ paskelbus, kad Baltijos šalyse pedagogų vyrų dirba mažiausiai Europos Sąjungoje, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė tv3.lt nurodė, kad viena iš priežasčių yra ta, kad mokytojo profesija reikalauja motiniško dėmesio ir švelnumo, o Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sakė, kad visuomenės akyse tai tiesiog laikoma „bobų darbu“. „Viena priežastis yra tai, kad visuomenės akyse ši profesija ilgus metus yra neprestižinė.

Jie yra visų laikų žiauriausi nusikaltėliai, kurių veiksmais ir citatomis iki šiol šlykštisi visas pasaulis. Pristatome jums „therichest.com“ skelbiamą serijinių žudikų citatų ir istorijų septynetą. Nors ji buvo negyva, tačiau vis tiek mane užknisdavo. Aš negalėjau priversti jos užtilti. Edas Kemperas buvo labai keistas vyras, kurio taikiniu tapdavo labai jaunos merginos. Jis taip pat pripažįsta, kad nužudė ir kelis savo šeimos narius.

  Ispanijos policija sulaikė nepilnametį, įtariamą mokytojo nužudymu ir dar keturių asmenų sužeidimu per išpuolį vidurinėje mokykloje pirmadienį Barselonoje.   Įtariamasis dar nėra 14 metų, nurodė policijos atstovas, kuris dar pridūrė negalįs patvirtinti, jog jaunuolis buvo tos mokyklos mokinys. „Mokytojas mirė“ nužudytas „ginklu su geležte“, kai viešojoje Joano Fusterio (Žoano Fusterio) vidurinėje mokykloje vos prasidėjo pamokos, nurodė policijos atstovas spaudai.

  Jei pateikti 17 ženklų atitinka jūsų būdą, tuomet, galbūt, esate mokytojas arba mokotės šios specialybės. Jeigu ne –padarėte klaidą, galėjote būti puikus pedagogas (buzzfeed.com).   1. Kaskart, kai kas nors išsiruošia į tualetą, ištariate – „prisėsk“ . 2. Kasdien, maždaug apie 16 val. pajuntate nepaprastą palengvėjimą. 3. Turite išskirtinių gebėjimų nuspėti, kas vyksta už jūsų akių. 4. Šūkaujantį būrelį žmonių nuraminate vos pažvelgę į juos.

Rūta Klišytė Tarpukario laikais Lietuvoje mokytojas buvo neginčijamas autoritetas, jo profesija buvo gerbiama kaip kunigo ir daktaro. Sovietmetis, deja, ir mokytoją privertė nulenkti galvą, taikytis prie sistemos. Tačiau ir tuo gūdžiu metu trynusieji mokyklos suolus turėjo savo mylimus mokytojus, kurie išmokė ir matematikos, ir žmogiškumo, o tai ne mažiau svarbu.

Gerbiamoji ministre, ką geriausiai prisimenate iš mokyklos laikų? Nebuvau lankiusi jokių darželių, taigi Telšių Žemaitės vidurinė mokykla man buvo pirmoji institucija, kurios duris aš pravėriau. Tai buvo labai didelis, nepakartojamas įvykis mano gyvenime. Jį iki šiol prisimenu labai šiltai, labai šviesiai, kaip ir savo pirmąją mokytoją Vandą Banienę, kuri man buvo kaip mama. Prisimenu jos išorę, bruožus, balsą, nors jos jau ir nebėra. Joks kitas mokytojas vėliau nepaliko tokio gilaus įspūdžio.

Į mokyklas ir mokinių gyvenimus besiveržiančios informacinės technologijos, moksleivių mentaliteto pokyčiai vis aktyviau kelia klausimą, koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas. Tiesa, jaunų, iki trisdešimties metų amžiaus, mokytojų mokyklose vos 5 proc., o beveik pusė – penkiasdešimtmečiai ir vyresni pedagogai. Tai kelia susirūpinimą kalbant apie šiuolaikinį ir ateities mokytoją. „Problema yra ne mokytojų vyresnis amžius, didesnė bėda ta, kad gali neatsirasti kas juos pakeičia.

Vita Ličytė, LRT radijas, LRT.lt Vilniuje renkasi lituanistinių mokyklų mokytojai iš viso pasaulio tobulinti įgūdžių, lietuvių kalbos žinių. Venesuela, Brazilija, Egiptas, Italija, Kazachstanas, Norvegija – tik keletas iš 20 šalių, iš kurių atvyko pradedantys dirbti mokytojai besisteigiančiose ar jau ne pirmus metus veikiančiose lituanistinėse mokyklose. 30 mokytojų 3 dienų seminare gilins Lietuvos istorijos, kalbos ir etnokultūros žinias.

Talentingus šalies vaikus globojantis Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ didžiulį dėmesį skiria ir juos ugdantiems pedagogams. Vitalius Žemaitis – vienas iš jų. Klarneto virtuozas, dirbantis Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, jau daugiau nei 40 savo gyvenimo metų ugdo neeilinių gabumų turinčius vaikus. Interviu – apie mokiniams ir muzikai paskirto gyvenimo džiaugsmus ir pamokas.

Technologijos skverbiasi į visas gyvenimo sritis, ne išimtis ir mokykla. Kompiuteriai, interaktyvios lentos ar net planšetėmis aprūpintos išmaniosios klasės – taip keičiasi šiandieninės ugdymo įstaigos. Mobiliųjų įrenginių iš rankų nepaleidžiančią jaunąją kartą tai džiugina, tačiau ar tokiems permainų vėjams pasirengę prie kreidos ir popierinių sąsiuvinių pratę pedagogai? Savo patirtimi apie mokytojų pasirengimą ir šiuolaikinę mokyklą dalinasi šios srities ekspertai.

Spalio 31 d. Lietuvoje baigsis „Metų Saugesnio interneto mokytojo“ konkursas, kuriame paaiškės geriausia šalies mokytojų patirtis mokant moksleivius saugiau naudotis internetu. Konkursą organizuoja bendrovė TEO kartu su projektu „Saugesnis internetas“. Konkurse kviečiami dalyvauti visi mokytojai, kurie moko saugaus ir etiško elgesio internete: rūpintis duomenų ir tapatybės apsauga, kovoti su elektroninėmis patyčiomis.

UAB „ID4S“, išduodanti ir administruojanti elektroninius mokinio pažymėjimus Lietuvoje, sudarė sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl geresnių sąlygų traukiniais keliaujantiems šalies moksleiviams ir mokytojams. Bendrovės išduodamą Elektroninį mokinio pažymėjimą (EMP) pateikusiems moksleiviams bus taikoma 20 proc. nuolaida, o Elektroninį mokytojo pažymėjimą (MP) pateikusiems mokytojams ir mokyklų darbuotojams – 5 proc. nuolaida kelionėms traukiniu visoje Lietuvoje.

Psichologinis ir fizinis smurtas šalies mokyklose – mokinių prieš mokytojus ir mokytojų prieš mokinius – dažnas reiškinys. Mokykla tampa arena, kur nevaržomai liejasi neapykanta. Atsilygina tuo pačiu „Lietuvių kalbos mokytoja mus vadindavo idiotais, imbicilais, sakydavo, kad neišlaikysime valstybinio egzamino, nes esame daunai. Bet visi egzaminą išlaikėme, kai kurie – puikiai“, – pasakojo sostinės Jono Basanavičiaus gimnazijos absolventas.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Jaunesni mokiniai kūrybiško mokymosi idėjas įsisavina lengviau nei vyresni. Pastarieji patiria daugiau įtampos dėl artėjančių egzaminų ir aukštų rezultatų reikalaujančių tėvų.

Artėjant rugsėjo 1-ajai dviejų švietimo darbuotojų profesinių sąjungų - Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos – atstovai žurnalistams tradiciškai dėstė savo skaudulius. "Deja, šį rugsėjo pirmoji yra kitokia, nes tam tikri įvykiai verčia mus kalbėti apie reikalus, nesusijusius su švietimu, - sakė Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.

Mokytojai iš visos Lietuvos jau ruošiasi naujiems mokslo metams – šalies sostinėje prasidėjo analogų neturintys nemokami skaitmeniniai mokymai pedagogams. Daugiau kaip 100 mokytojų ir mokyklų vadovų, dalyvaujančių programoje „Samsung Mokykla ateičiai“, lavins savo skaitmeninius gebėjimus ir gilins žinias apie šiuolaikinius mokymo metodus, kurie galėtų padidinti moksleivių kompetenciją skaitmeniniame amžiuje.

Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, birželio 17 d. įteikusi reikalavimus Švietimo ir mokslo ministerijai, nemato jokių ženklų, rodančių politikų nusiteikimą daryboms. Liepos 9 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstant reikalavimus profsąjungų atstovai sulaukė tik piktų komentarų dėl švietimo sferoje esančių daug darbuotojams atstovaujančių organizacijų, kurios neva tarpusavyje nesikalbančios.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Gyventojų nuomone, didžiausia Lietuvos bėda yra mažos gyventojų pajamos, korupcija ir emigracija. „Mokslo ekspresas“ aiškinasi, kaip glaudžiai susijusios ekonominės, švietimo ir demografijos problemos ir kaip jas spręsti.

Iš 220 atrankoje dalyvavusių Lietuvos mokyklų buvo atrinktos 28-ios, kurių mokytojai turės galimybę penkis mėnesius nemokamai tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius – išmoks kurti animaciją, įdomias prezentacijas, tinklaraščius, prasmingai panaudoti socialinius tinklus pamokose.

Vyriausybė palaiko didesnių atlyginimų siekiančius mokytojus, tačiau vien finansavimo didinimas problemos neišspręs, reikia kompleksinio sprendimo, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. „Pagrindinė problema, kad trūksta vaikų, santykinai per daug mokytojų, biudžetas suskaičiuotas tiek, kiek yra vaikų. Turime mokytojų per daug, bet per mažai dirbančių, per mažai uždirbančių.

Keturias klases baigiantys šalies moksleiviai tampa nacionalinės Švietimo sistemos bandomaisiais triušiais. Dešimt metų teturintiems vaikams skiriami standartizuoti testai, kuriais bandoma nustatyti moksleivių žinių lygį. Šie testai nėra privalomi, tačiau kai kurios mokyklos, panorusios tikrinti vaikų pasiekimus, pateko į Nacionalinio egzaminų centro (NEC) eksperimentą. Prieš jį sukilo ir mokytojai, ir mokinių tėvai.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos mokytojų pasitikėjimas savo gebėjimais mažesnis, nei Europos Sąjungos vidurkis. Antra vertus, vis daugiau pedagogų namo, kad informacinių technologijų naudojimas ne tik informatikos pamokose, bet ir mokant kitų dalykų, skatintų vaikų iniciatyvą mokytis.

Kokia ateitis laukia mokinių, kurių mokytojai ignoruoja informacines technologijas? Koja į koją su informacinių technologijų pokyčiais žengiantys ir skaitmeniškai išprusę mokytojai įtraukia mokytis savo mokinius ir padeda užtikrinti, kad šie netaptų kibernetinės erdvės įkaitais ir nepaskęstų neaprėpiamos informacijos jūroje.   Skaitmeninio raštingumo svarba tiek Europoje, tiek Lietuvoje šiandien išaugo daug labiau negu bet kada anksčiau.

Tyrimų duomenimis Lietuvos mokytojų pasitikėjimas savo skaitmeniniais gebėjimais yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Be to, 44,7% tėvų mano, jog būtent naujausių technologijų naudojimas ne tik informatikos pamokose, bet ir mokant kitų dalykų, skatintų vaikų motyvaciją mokytis.

Šiandien „Samsung Electronics Baltics“ kartu su partnere „Renkuosi mokyti!“ pristatė mokytojų skaitmeninių gebėjimų gerinimo programą „Samsung Mokykla ateičiai“. Šia programa siekiama kurti motyvuojančią ir kūrybiškumą skatinančią mokymosi aplinką Lietuvos mokyklose. „Samsung Mokykla ateičiai” programoje turės galimybę nemokamai dalyvauti 112 mokytojų ir direktorių iš visos Lietuvos.

Bene kiekvienas naujai Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjęs vadovauti politikas siekia didinti švietimui skirtą nacionalinio biudžeto dalį. Vis dėlto korepetitorių paslaugoms abiturientų tėvų išleidžiamos lėšos kasmet didėja. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos moksleivių parlamento atliktos apklausos duomenimis, kiekvienas abiturientas valstybiniams brandos egzaminams vidutiniškai ruošiasi 1 164,5 valandos.

Kovo 10 d. 14 val. Vyriausybėje penkiems geriausiems 2013 m. mokytojams bus įteiktos Metų mokytojo premijos. Metų mokytojais tapo Asta Sakalienė, Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja ekspertė, Stasė Skurulskienė, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos muzikos mokytoja ekspertė, Virginija Savickaitė, Šiaulių Didždvario gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė, Laima Jonušaitė, Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos biologijos ir chemijos mokytoja met...

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas klasėse turėtų sėdėti po 25 vaikus, tačiau daugelis mokyklų į klases sutalpina ir po 30 mokinių. Anot portalo LRT.lt kalbintų pašnekovų, dėl pergrūstų klasių atskiram mokiniui mokytojas skiria vos po minutę, tačiau mokykloms tokia situacija finansiškai naudinga. Vilniaus Žemynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė portalui LRT.

Nenustebkite, jei kada nors iš mokyklos grįžęs vaikas imtųsi ugnies ritualų. Gali būti, kad paauglys švietimo įstaigoje jau spėjo pasisemti vedų išminties. Tokios paskaitos neseniai imtos rengti vienoje Šiaulių apskrities mokyklų, informuoja savaitraštis "Šiauliai plius". Vaikams padėjo išsiaiškinti, kad kunigas – žmogus „Mokiniams nepakanka vien dėstomų pamokų. Pamačiau, kad kažką reikia daryti su mokinių sielomis.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Padėtis mokyklose bus prasta, kol nepasikeis „viršūnių“ požiūris, sako KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. „Ar turime įrodymų, kad aukščiausioje valdžioje yra tie, kurie geriausiai mokėsi? Dabar laimi apsukrumas. Kol bus taip, bus sunku įtikinti tėvus, kad mokslas yra vertybė“, – mano jis.

Kolorado mokykloje mokinys nušovė ir sužeidė dar du mokinius, informuoja bbc.co.uk. Manoma, kad po išpuolio šaulys nusižudė. Pasak šerifo, mokinys atsinešė ginklą į mokyklą siekdamas susidoroti su tam tikru mokytoju, tačiau susidūrė su klasės draugu. Mokytojas, sužinojęs, kad yra taikinys, skubiai pasišalino iš mokyklos. Išpuolis įvyko likus vos vienai dienai iki metinių žudynių, įvykusių JAV pradinėje mokykloje. Jų metu žuvo net 20 mažamečių.

Jie žavūs, talentingi, apdovanoti gražiais balsais, charizmatiški ir ištvermingi – tai tie talentai, kurie peržengė aklųjų „Lietuvos balso“ perklausų slenkstį ir pateko į kitą kokybiškiausio muzikinio projekto etapą. Jų net 56 arba po keturiolika kiekvieno mokytojo – Donato Montvydo, Merūno Vitulskio, Katažinos Nemycko, Ingos ir Arūno Valinskų − komandoje. Tikros muzikos ir geriausių balsų gerbėjai šeštadienį per LNK pamatė paskutinių kelialapių į kitą „Lietuvos balso“ etapą dalybas.

Mano paauglys sūnus tiesiog nekenčia chemijos mokytojo. Namuose nieko kito negirdžiu tik apie tai, kad mokytojas „nusodina“, „specialiai mažina pažymį“, „nuolat kabinėjasi“ ir t.t. Jau tikrai neramu, galvoju reikėtų nueiti pas tą mokytoją. Tačiau neatmetu galimybės, kad ir mano sūnus nėra šventasis... Loreta Tikėtina, kad kalbėtis su mokytoju nebus lengva. Nes... galite išgirsti visai kitokią versiją, nei pasakojo jūsų vaikas.

„Vyksta negarbinga konkurencinė kova dėl pinigų“, – sako profesinio rengimo įstaigų darbuotojai apie kovą su gimnazijomis dėl mokinio krepšelio. Gimnazistai agituojami likti gimnazijose, neskubėti į profesines mokyklas. Užsienio universitetų kviesliai dvyliktokus agituoja netrukdomi, o profesinių mokyklų atstovams neretai užtrenkiamos durys.

Pergalių skonis antrus metus kokybiškiausiame LNK muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“ mokytojaujančiam Merūnui Vitulskiui pažįstamas puikiai. Šiandien jam lenkiasi ir ploja garsių pasaulio operų publika, jo pasirodymų scenoje su nekantrumu laukia tarptautinių konkursų ir festivalių organizatoriai. Tačiau buvo metas, kai žinomas tenoras negalėjo paslėpti jaudulio ir tikėjosi, kad niekas nemato, kaip scenoje dreba jo kojos. „Mes, muzikantai, esame tikri adrenalino fanatikai.

Ko reikia mokytojams, kad jie galėtų veiksmingiau mokyti ir tapti savo srities lyderiais, būtų labiau patenkinti savo profesine veikla ir turėtų daugiau pasekėjų? Be to, kokio mokytojo reikia šiuolaikiniam mokiniui, kad atitiktų šio poreikius, siekiant sėkmingesnio mokymosi ir geresnio prisitaikymo prie sparčiai kintančios aplinkos? Šie ir kiti klausimai analizuojami projekto „Lyderių laikas 2“ išleistoje trumpoje švietimo problemos analizėje „Mokytojas lyderis – visuomenės varomoji jėga“. Mokyt...

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiaulių miškų urėdija atveria vartus visiems, mylintiems gamtą. Tokia atvirų vartų savaitė urėdijoje vyksta jau septintą kartą. Pirmieji į urėdijos medelyną atvažiavo netolimo Bazilionų miestelio mokyklos mokiniai. Pasižvalgę miške jie kibo į darbą. „Radome daug šiukšlių,visokių butelių ir laiką praleidom labai naudingai“, – džiaugėsi LRT televizijos žurnalistės kalbintas vaikinas.

Veliučionių socializacijos centro teisiami mokytojai ir socialiniai darbuotojai tikina, kad vaikai eina vyresnių nusikaltėlių pėdomis – skųstis ir kaltinti smurtu. Vilniaus rajono apylinkės teisme atsidūrę aštuoni socializacijos centro, kur auklėjaimi asocialūs ir nusikalsti linkę vaikai, tikina nenaudoję smurto, o karcerio centro patalpoje nėra. “Auklėtiniai patys yra žiaurūs ir įžūlus, todėl prisigalvoja įvairių istorijų pasimokydami iš vyresnių nusikaltėlių.

Vilniaus apygardos teismas už mažamečių seksualinį išnaudojimą, jų svaiginimą narkotinėmis medžiagomis 15 metų kalėti nuteisė vilnietį, buvusį fizinio lavinimo mokytoją Vadimą Kaluginą (27 m.). Pusę paskirtosios bausmės jis turės atlikti kalėjime, pusę – pataisos namuose. Kelios ekspertizės Kadangi už panašius nusikaltimus vyras teisiamas jau ne pirmą kartą, tai teismas jį pripažino pavojingu recidyvistu.

Milžiniškais tempais mažėjant mokinių skaičiui, net ir profesinės sąjungos prakalbo apie mokytojų mažinimo vajaus būtinybę. Vyriausybė, baimindamasi protesto akcijų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu, ir toliau ramina pažadais įvairias profesines grupes. Policijos pareigūnams žadėta padidinti atlyginimus nuo 2014 m. sausio 1 d., gyvenimas neturėtų blogėti ir pedagogams. Mažėja ir mokinių, ir mokytojų Naujųjų mokslo metų šalies pedagogai laukia su nerimu.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kašubai – viena didžiausių Lenkijos etninių mažumų, nors ir neturi tokio specialaus statuso. Bendruomenė dokumentuose gali pavardes rašyti savo regionine – kašubų – kalba, tačiau skundžiasi kašubų kalbos mokytojų stoka. Kašubai žino, kur kreiptis dėl bendruomenei kylančių problemų, – jų būstinė įsikūrusi Gdansko senamiestyje. Kašubai – susiformavę maišantis vakarų slavų, germanų ir vakarų baltų tautoms.

Panevėžio „Žemynos“ pagrindinės mokyklos septintokas su savo kūno kultūros mokytoju susitikinėja ne sporto salėje, o teisme. Miesto Apylinkės teismui bene pirmą kartą teko byla, kurioje pedagogas kaltinamas per pamoką pakėlęs ranką prieš mokinį. Pedagogą į teisiamųjų suolą atvedusio incidento aplinkybėmis domėjosi Inga Kontrimavičiūtė. Mokytoją prašo nubausti Panevėžio „Žemynos“ pagrindinės mokyklos septintokas su savo kūno kultūros mokytoju susitikinėja ne sporto salėje, o teisme.

Neoficialiai apie įvykį pranešė mergaitės mokytojai. Josvainiuose gyvenanti mergaitė nuolat patiria smurtą – tėvas ją talžo diržu, paleidžia kumščius, kitaip smurtauja. Anot policijos, smurtą nepilnametė kenčia jau beveik pusmetį. Gegužės devintą dieną vaikas vėl buvo sumuštas, tai sukėlė pedagogų pasipiktinimą. Kalbama, kad devynmetė į pamokas ateina sumušta, nusėta kraujosrūvų.

Šešiolika mokytojų ir du dėstytojai profesinio mokymo įstaigose ir kolegijose mokantys inžinerinės pramonės technologijų, stažuojasi Vilniaus, Kauno įmonėse. Pedagogai turi galimybę susipažinti su šios pramonės srities technologijų naujovėmis. Grįžę į mokyklas, įgytas praktines ir teorines žinias jie perduos savo mokiniams. „Pastaraisiais metais daug investuojama į profesinių mokyklų atnaujinimą.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis idėjos tikrinti mokytojų lietuvių kalbos žinias neatsisako, tačiau siūlo nevadinti to dar viena atestacija. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams jis aiškino, kad idėja kilo susitikimuose su mokytojais ir tėvais. Juose buvo atkreiptas dėmesys, kad kitų dalykų mokytojai taisydami mokinių darbus nekreipia dėmesio, kad tie atsakymai parašyti su kalbos klaidomis.

Mažų Šiaulių miesto mokyklų mokytojai dar itin skaudžiai jaučia krizės pasekmes – jų gaunami atlyginimai žymiai skiriasi nuo tą patį darbą atliekančių kolegų atlyginimų didžiosiose mokyklose. Negana to, kad sumažėjo mokinių skaičius mokyklose, o kartu ir jų darbo krūviai, neskubama atstatyti krizės laikotarpiu sumažinto bazinio mėnesinio atlyginimo dydžio ir keisti ydingos jų darbo apmokėjimo sistemos.