mokytojai

Nauji mokslo metai jau prasidėjo, tačiau ne viena Lietuvos mokykla vis dar neturi pakankamai mokytojų. Pedagogai važinėja mokyti net per kelias mokyklas, kad tik mokiniai neliktų be pamokų iš viso. Pastebima ir tai, kad su bėda bandoma kovoti priimant dirbti nekvalifikuotus mokytojus. Naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. šalyje užregistruotos 133 laisvos darbo vietos mokytojams. Labiausiai trūksta anglų ir pradinio ugdymo mokytojų.

Nors mokslo metai jau prasidėjo ir mokytojai puolė į darbus, jie vis dar nėra tikri, ką išvys algalapyje mėnesio pabaigoje. Vieni skaičiuoja, kad atlyginimas bus beveik toks pat, kiti – kad mažesnis. Mokytojai neslepia nusivylimo: tenka pasirašinėti sutikimus dirbti ant kurių nenurodytos algos ir laukti spalio mėnesio.

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo sulaukti spalio ir tada aiškintis, kodėl vienam ar kitam pedagogui sumažėjo atlyginimas, jeigu taip nutiks. „Reikia sulaukti spalio mėnesio, kada bus išmokėtas pirmas atlyginimas. Tada bus galima žiūrėti, dėl ko, dėl kokių priežasčių kam nors mažėja atlyginimas. Neturėtų niekam mažėti“, – antradienį LRT radijui teigė Vyriausybės vadovas. Jis pabrėžė, kad etatinio apmokėjimo įvedimas nemažina nei mokytojų atlyginimų koeficientų, nei darbo užmokesčio fondo.

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo sulaukti spalio ir tada aiškintis, kodėl vienam ar kitam pedagogui sumažėjo atlyginimas, jeigu taip nutiks. „Reikia sulaukti spalio mėnesio, kada bus išmokėtas pirmas atlyginimas. Tada bus galima žiūrėti, dėl ko, dėl kokių priežasčių kam nors mažėja atlyginimas. Neturėtų niekam mažėti“, – antradienį LRT radijui teigė Vyriausybės vadovas. Jis pabrėžė, kad etatinio apmokėjimo įvedimas nemažina nei mokytojų atlyginimų koeficientų, nei darbo užmokesčio fondo.

Nepaisant stabiliai augančios Lietuvos ekonomikos, socialinė atskirtis gilėja, kartu klampindama ir regionuose besimokančius vaikus. Tarptautiniai tyrimai, regionų mokyklų vadovai ir specialistai vieningai sako – geresnė tėvų socialinė padėtis teigiamai atsiliepia vaikų mokymosi rezultatams. Vis dėlto net keturios Lietuvos regionų savivaldybės demonstruoja, kad turtai nebūtinai užtikrina kokybišką išsilavinimą.

Ir vėl naujieji mokslo metai! Prekybos centruose jau gerą mėnesį šurmuliuoja mokyklinės mugės. Šiemet „mokyklinės mugės“ šurmuliuoja ir pačiose mokyklose. Nuo šių mokslo metų įsigalioja kitokia mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir modifikuota mokyklų finansavimo sistema. Kadangi pakeitimai labai švieži, mokyklas pasiekę tik vasarą, ten verda karštas darbas, skirtas naujai perdėlioti pinigus. Kaip kokioje mugėje, iš kišenės – į kišenę.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Antradienį prasidėjo norinčių studijuoti pedagogines programas motyvacijos vertinimas, kol kas užsiregistravusių šiam vertinimui – mažiau nei pernai. Pagrindinė motyvacijos vertinimo sesija truks iki penktadienio, kol kas į ją užsiregistravo 795 kandidatai. Registracija dar nėra pasibaigusi.

„Didžiuojuosi tuo, kad esu pedagogas“, – sako dvidešimt šešerių metų Karolis Januška, Mažeikių „Ventos“ progimnazijos pradinių klasių mokytojas, Klaipėdos universitete baigęs pedagogikos studijas. „Jei galvojate apie pedagogikos studijas – sveikinu, jūs jau žinote, kad norite dalintis savo patirtimi su kitais. Tačiau veikiausiai susiduriate su daugybe stereotipų: mažas mokytojų atlyginimas, sunkus darbas, sudėtingi šiuolaikiniai vaikai... Tai tik stereotipai, darbas nelengvas, bet labai įdomus.

Statistika vaikams iš skurdžių šeimų – negailestinga. Duomenys rodo, kad žemesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai neturi tų pačių galimybių siekti mokslo aukštumų, prasčiau mokosi ir rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į skurdžiai gyvenančių vaikų galimybes mokytis. Apžvalgoje naudojamasi 2015 m. PISA (angl.

Šalies mokyklose masiškai trūksta pedagogų, o ypač – gamtos mokslų. Ministerija surado išeitį. Tas pats mokytojas galės vaikus mokyti ne vieno, o dviejų, ar net trijų dalykų, net jei tokios specialybės diplomo ir neturi. Mokytojai džiaugiasi galimybe daugiau užsidirbti, tačiau patenkinti ne visi. Moksleivių tėvai abejoja, ar mokytojams nepritrūks kvalifikacijos mokyti vaikus niekuomet nedėstytų dalykų.

Kėdainių rajone drastiškai mažėjant gyventojų, ypač jaunimo skaičiui, senstant visuomenei, vis dažniau susiduriama su dilema: ką daryti su ištuštėjusiomis kaimo mokyklomis. Svarstymų esama įvairių, vieni siūlo jas uždaryti ir vaikus vežioti į stambesnes gimnazijas, kiti siekia bet kokia kaina mokyklas išlaikyti. Kėdainių rajono savivaldybės taryba, prašoma mokinių tėvų ir pedagogų, vienoje mokykloje leido steigti 9-ąją klasę, kurioje mokysis 8 vaikai.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pirmadienį pritarė etatinio pedagogų apmokėjimo modelio įvedimui. Už tai, kad naujasis modelis būtų pradėtas diegti jau nuo rugsėjo, balsavo šeši komiteto nariai, prieš buvo du. Toliau projektai bus svarstomi Seimo salėje. Projektus dėl etatinio modelio įdiegimo komitetas planavo apsvarstyti dar penktadienį, tačiau negalėjo to padaryti griuvus kvorumui, kai posėdį paliko modelį metams atidėti siūlantys opozicijos atstovai.

Tik iš trečio karto pirmąją stadiją Seime praėjęs pedagogų etatinio apmokėjimo modelis vis dar kelia aibę baimių pedagogams. Nors reformos autoriai ramina, kad visos pedagogų baimės nepagrįstos, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pabrėžia – ši reforma stumiama buldozeriu, neįsiklausant į pedagogus. Seime pirmadienį surengti pedagogų bendruomenės klausymai dėl planuojamo įgyvendinti etatinio apmokėjimo įvedimo.

Įspėjamąjį streiką penktadienį surengusių pedagogų reikalavimus premjeras Saulius Skvernelis vadina keistais. „Aš laikau jį (streiką – BNS) keistu, kadangi streikuojama prieš atlyginimų pakėlimą mokytojams, prieš krūvių subalansavimą ir didesnių socialinių garantijų užtikrinimą. Bet mes esame demokratinė šalis ir galime streikuoti ir tada, kada atlyginimai nekeliami, ir tuomet, kada jie yra keliami“, – žurnalistams penktadienį sakė S. Skvernelis.

Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose numatant pradėti etatinio darbo apmokėjimo įvedimą, Vyriausybė teikia Seimui naują tvarką įteisinančius projektus. Pagal pataisas, etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas per du etapus – nuo 2018 metų rugsėjo ir nuo 2019 metų rugsėjo, mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

Auštojo mokslo pertvarka įgavo kūną – galiausiai paaiškėjo, kaip ir kur bus rengiami pedagogai. Šiuo metu Vilniaus universitetas būsimiems pedagogams siūlo dvi bakalauro studijų programas, o Šiaulių universitetas – šešias. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, Vilniuje pedagogų rengimo centru tampa Vilniaus universitetas (VU), turintis daugiausia akademinio potencialo.

Nuo rugsėjo pradedamą įvesti mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę darbo krūvis, trečdalis jo bus skirta ne pamokų vedimui - tai būtų vadinamosios nekontaktinės valandos. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informuoja, kad pradedantiems mokytojams numatoma dar mažiau laiko vesti pamokas. „Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms, t. y. su pamokomis susijusioms veikloms, ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei“, – teigia ŠMM.

Visuomenė ir ekspertai nutarė – viena idėjų Lietuvai turėtų būti mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025-ųjų, todėl Švietimo ir mokslo ministerija pristatė, kaip ketina pasiekti šį užmojį. Tačiau pedagogai turi savo baimių ir į dalį ministerijos pasiūlymų žiūri skeptiškai. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) trečiadienį vyko diskusiją, kurioje pristatyta, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos.

Mokytojų noras užsitikrinti stabilų atlyginimą artėja prie finišo tiesiosios. Profsąjungų atstovai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prie derybų stalo gludina mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Tačiau profsąjungos turi savų nuogąstavimų. Mokytojai bijo, kad įgyvendinus ministerijos siūlomą modelį darbo neteks tūkstančiai.

Tarp Vyriausybės Seimui teikiamų pakeitimų atsidūrė ir pasiūlymai pavasarį kelti atlyginimus pedagogams, kariams, žvalgybos pareigūnams ir teisėjams. Nors ne visos ministerijos atskleidė, kaip keisis šių specialistų uždarbis, dalies profesijų atstovai į iniciatyvą žiūri skeptiškai ir tiesiai šviesiai vadina tai „pakazūcha“. Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė svarstymams pateiks pakeitimus dėl etatinio apmokėjimo sistemos mokytojams, ketinama keisti mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėj...

Švietimo bendruomenei išsireikalavus pažadų kelti atlyginimus, nuo jų neatsiliko ir medikai – pažadą taip pat gavo. Dar praėjusių metų spalį buvo susitarta, kad etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018-2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų. O sistema bus pradedama įvesti nuo 2018 metų rugsėjo, tam biudžeto projekte tam numatyta 20 mln. eurų. Juolab, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų.

Įjungus žalią šviesą universitetų jungimui, po kurio pedagogus ruošęs Lietuvos edukologijos universitetas taps Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, pedagogai baiminasi, kas ir kur ruoš pedagogus. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė ramina, kad pedagogų rengimo kokybė nesmuks, o specialistų nepritrūks. Po švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ įsižiebė diskusija.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, dauguma įmonių savo darbuotojams rengia Kalėdinius vakarėlius, skiria šventines premijas, lepina dovanomis. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios Kalėdų šventimo tradicijos vyrauja ugdymo, gydymo įstaigose bei kaip žiemos šventes savo kolektyve mini policijos pareigūnai.  Kretingos Grūšlaukės pagrindinės mokyklos direktorė Petronėlė Jocienė sako, jog kaip paminėti didžiąsias metų šventes, mokytojai nusprendžia patys.

Mokyti vaikų lietuvių kalbos į Rusijai priklausančią Karaliaučiaus sritį vykdavę Lietuvos mokytojai pastaruoju metu susiduria su vis didesnėmis kliūtimis, jiems nebeišduodamos darbo vizos. Lietuvos politikai nuogąstauja, kad iš šio krašto stumiama lietuvybė. „Situacija yra keistoka. Apskritai nenori duoti vizų mokytojams, per didelius vargus išduodama viza, bet ne tokia, kokios reikėtų. Išduodama kultūrinė viza, o reikia darbo vizos.

Antradienį naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojo informacija apie vienoje sostinės mokyklų nutikusį incidentą. Vienoje Naujamiesčio mokyklų antradienį ryte per lietuvių kalbos pamoką berniukas bandė nusižudyti, patvirtino direktorė. Kaip naujienų portalui tv3.lt patikslino direktorė, šoką mokykloje sukėlęs įvykis nutiko antradienį per antrą lietuvių kalbos pamoką. Laimei, klasiokams pavyko greitai sureaguoti ir iškviesti pagalbą.

Pajamų trūkumas Lietuvoje persekioja ne tik medikus, bet ir mokytojus. Būtent tai, kartais nurodoma kaip priežastis, kodėl ši profesija nevertinama ir, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais. Tačiau profesorius iš Suomijos Juveskiulės universiteto dalinasi savo šalies patirtimi ir tikina, kad ne atlyginimai yra pagrindinis veiksnys. Suomija – pavyzdinė šalis švietimo sektoriuje.

Seime jau prasidėjo svarstymai dėl kitų metų šalies biudžeto nuostatų. Iš jų matyti, kad atlyginimai iš esmės didės trijų sričių darbuotojams, tačiau pokyčiai neaplenks ir savarankiška veikla užsiimančiųjų bei uždirbančiųjų iki 1160 eurų. Naujienų portalas tv3.lt pateikia pakeitimus, kurie labiausiai paveiks gyventojų pajamas. Didžiuliai pokyčiai – savarankiškai besiverčiantiems Biudžeto projekte valdžia numatė panaikinti individualios veiklos skirstymą į 5 ir 15 proc.

Į mokyklą – ne nuo septynerių, o nuo šešerių metų. Taip pareiškė į Lietuvą atvykę užsienio ekspertai, kurie analizuoja, ką Lietuvai reikia daryti, kad šalies švietimo kokybė nenusileistų Europos Sąjungos vidurkiui, kaip yra dabar. Be to, lietuviai mokytojai neranda laiko individualiam mokymui, o to šiuolaikiniams vaikams būtinai reikia. Ministerija žada, kad kels švietimo kokybę, tačiau mokytojai tuo netiki.

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad atlyginimai gali skirtis net keliais šimtais eurų. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad darbo užmokestis bendrame viduriniame ugdyme II šių metų ketvirtį siekė 703,2 Eur neatskaičius mokesčių.

Kitąmet nuo rugsėjo planuojamam įvesti etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui numatyta 20 mln. eurų, spaudos konferencijoje Vyriausybėje paskelbė premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka.   Tiek lėšų mokytojams papildomai turėtų būti išmokėta per keturis paskutinius 2018 metų mėnesius. „Kiek atlyginimas augs, priklausys nuo to, kaip bus įvedamas ir kaip bus apsispręsta dėl etatinio apmokėjimo“, - sakė S. Skvernelis.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad trečdalis šalies pedagogų gauna mažesnį nei 500 eurų mėnesinį užmokestį. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje ministrė aiškino, kad didelės dalies mokytojų mažą daro užmokestį lemia nepakankamas krūvis. Anot jos, tik apie 15 proc. mokytojų uždirba didesnį nei 1 tūkst. eurų (iki mokesčių) atlygį. J. Petrauskienė taip pat teigė, kad didžiausi vidutiniai atlyginimai yra Jonavoje ir Akmenėje, mažiausi - Pakruojyje ir Lazdijuose.

Trečiadienį Kaune artėjančios Tarptautinės mokytojų dienos proga vyks Mokytojų festivalis. Mokytojų festivaliui savo erdves atvers miesto universitetai, mokyklos, muziejai, kitos organizacijos, kuriose vyks kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs užsiėmimai, paskaitos, ekskursijos, meistriškumo pamokos, teigia Švietimo ir mokslo ministerija. Festivalio tema – kūrybiškumo ugdymas ir ugdymas kaip kūrybinis procesas.

 Marijampolės pradinės mokyklos mokytoja pamokos metu įplėšė vaikui ausį. Bent jau tuo ją kaltina antrokas. Vaikas pasakoja, esą mokytoja supyko, kai jis nedailiai sąsiuvinyje parašė raidę, ir, griebusi už ausies, ją išsuko. Pradinukų mokytoja aiškina, esą visi šie kaltinimai išgalvoti, o vaiko ji nėra prilietusi nė pirštu. Kaip įtariama, mokytojos sužalotas antrokas grįžta iš mokyklos. Jį pasitikusi mama rodo jau bebaigiančią užgyti žaizdą po vaiko ausyte.

Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina padidėjusių atlyginimų nejaučiantys. Priešingai, mažos algos katastrofiškai retina specialistų gretas. Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

Atlyginimais nepatenkinti švietimo įstaigų profsąjungų atstovai ruošiasi pateikti reikalavimų sąrašą ir vėl išeiti į gatves. Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija pateikia naujus savo planus, kaip ruošiasi mokytojus labiau motyvuoti. Tačiau ar to pakaks? Švietimo ir mokslo ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame akcentavo ir statistinius mokytojų atlyginimus, ir siekius, kaip mokytojo specialybę padaryti vėl patrauklią.

Naujieji mokslo metai jau ant nosies, tuo metu mokyklose masiškai trūksta mokytojų. Neturėdama kitos išeities, Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė specialiomis stipendijomis į mokyklas vilioti specialistus ne mokytojus. Patyrusiems pedagogams kelia pyktį, kad užuot didinusi jiems algas, ministerija žada papildomus pinigus pašaliniams.  Trisdešimtmetis Alius ruošiasi naujiems mokslo metams Užupio gimnazijoje.

Baigiantis registruoti prašymus mokytis profesinėse mokyklose, juos užpildė daugiau kaip 16 tūkst. asmenų. Stojančiųjų dėmesio nesulaukia apie 100 programų iš maždaug 900. Šiemet pirmą kartą priėmimas į profesines mokyklas rengiamas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Prašymai bendroje informacinėje sistemoje dar priimami iki rugpjūčio 18 dienos. Nuo prašymų priėmimo pradžios birželį iki šiol pageidavimus pateikė per 16 tūkst. stojančiųjų.

Mokinei, dėl mamos nusiskutusiai galvą, mokyklos vadovai liepė prisidengti skara. Maddie (17), kad galėtų surinkti aukų „Macmillan Cancer Support“ labdaros organizacijai, padedančiai jos mamai Sue gydytis žarnyno vėžį, ne tik nusikirpo savo ilgas kasas, bet ir visiškai plikai nusiskuto galvą. Grįžus į Maidstone, Anglijoje esančią mergaičių mokyklą, jai buvo liepta ant galvos užsirišti skarą.

Seimas antradienį patvirtino bendrojo ugdymo gaires, jose nurodyta, kad mokytojai turėtų įgyti magistro laipsnį. Vienas gairių iniciatorius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sako, jog tokia nuostata – siekiamybė, o ne imperatyvas.

Seimas linkęs dar metams pratęsti išlygą dėl mokytojų darbo apmokėjimo, nors tam priešinosi pagrindiniu šiam klausimui paskirtas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas įsigaliojo šių metų vasarį, tačiau iki rugpjūčio 1 dienos mokytojams, mokyklų direktoriams ir jų pavaduotojams jis netaikomas pilna apimtimi.

Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose pradėjęs plisti vaizdo įrašas abejingų nepaliko. Vaizdo įraše Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos mokinys užfiksavo, kaip pamokos metu mokinė smurtauja prieš mokytoją – ją smarkiai pastumia. Nors dabar aiškėja, kad mokinė turi sveikatos sutrikimų, viena provincijos mokytoja nusprendė nebetylėti. Anot jos, mokyklose situacija yra baisi, o mokytojas turi kasdien turėti jėgų atsistoti prieš pagarbos nerodančią klasę.

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) vėluojant pervesti mokinio krepšelio lėšas Vilniaus savivaldybei, didžiojoje dalyje mokyklų mokytojams vėluoja atlyginimai. „Nežinau, ar dėl to, kad finansiniai metai prasidėjo, bet yra iš ministerijos tas vėlavimas. 23 dieną tie avansai mokytojams turėjo būti pervesti, vakar iki pietų jų nebuvo“, - BNS sakė už švietimą atsakingas vicemeras Valdas Benkunskas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema turėtų įsigalioti vėliausiai nuo 2018 metų pradžios. „Iki kovo mėnesio mes parengsime modelį ir pateiksime aptarimui. Priklausomai nuo to, koks tas modelis bus, turime įvertinti, ar reikės papildomų lėšų, jeigu reikės, kiek (...), tada ir diskutuosime, ar jį galime įvesti liepos mėnesį, ar rugpjūčio mėnesį, ar nuo 2018 metų“, - žurnalistams antradienį sakė J.Petrauskienė.

Į Valdovų rūmus susirinkę gabiausi šalies moksleiviai ne tik džiaugiasi puikiais rezultatais tarptautinėse olimpiadose, bet ir kelia jiems svarbius klausimus. Dvyliktokai sako žino ne vieną istoriją, kaip mokykloms direktoriai vadovauja kone iki gyvos galvos. Mokyklų bendruomenes vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės. Tai ir piktnaudžiavimas padėtimi, neskaidriai valdomos lėšos, neadekvačios bausmės moksleiviams.

Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerija kartu su profsąjungomis prakalbo apie iki kovo mėnesio žadamą parengti mokytojų etatinio apmokėjimo modelį. „Esame įsipareigoję iki kovo mėnesio kartu parengti etatinio apmokėjimo modelį“, - žurnalistams pirmadienį po susitikimo su švietimo profesinių sąjungų vadovais sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Praeitą savaitę Seime patvirtintas ir Prezidentės pasirašytas biudžetas socialinėms reikmėms skiria daugiau, nei pusę milijardo eurų. Šiomis lėšomis bus keliamos algos policininkams, mokytojams, keliamos pensijos. Tačiau policijos ir mokytojų darbuotojų atstovai nevienodai džiaugiasi naujosios Vyriausybės planais ir būsimomis algomis.

Nuo kitų metų pradžios augs mažiausiai uždirbančių mokytojų algos, taip pat ruošiamasi keisti jų skaičiavimo tvarką, penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Švietimo ir mokslo ministerija per tris ateinančių metų mėnesius parengs naują etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Atlyginimą mokytojams numatoma skaičiuoti nebe pagal kintantį pamokų skaičių, bet už visus su ugdymo procesu susijusius darbus. „Tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo.

Mokytojai, suvažiavę iš visos Lenkijos buvo tarp tūkstančių žmonių, šeštadienį protestuojančių Varšuvoje prieš dešiniosios vyriausybės pasiūlytas švietimo reformas, anot kritikų, galinčias sunaikinti tūkstančius darbo vietų.