mokytojai

Pedagogų streiką organizavusiam Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiui Andriui Navickui pareiškus, kad nedirbantiems mokytojams algas turi sumokėti valdžia, premjeras Saulius Skvernelis atšauna, kad Vyriausybė to nedarys. „Tikrai ne, nes ponas Navickas paskelbdamas apie streiką, garantavo, kad visiems mokytojams profesinės sąjungos sumokės“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį pakartojo premjeras.

Streikuojantys mokytojai ir toliau negrįžta į mokyklas. Premjeras Saulius Skvernelis aiškina, kad papildomų 300 milijonų eurų profsąjungų reikalavimams įgyvendinti valstybė neturi. Kol mokytojai Švietimo ir mokslo ministerijoje žada nakvoti iki Kalėdų, Skvernelis ragina savivaldybes ieškoti naujų, nestreikuojančių mokytojų. Švietimo ir mokslo ministerijoje tęsiasi streikuojančių pedagogų protesto akcija. Mokytojai šiose patalpose nakvoja nuo trečiadienio.

Didžiausia problema šiuo metu yra ne streikuojantys mokytojai, o be mokymo likę vaikai, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis. Anot jo, Vyriausybė bandys su savivaldybėmis tartis, kad ugdymo procesas kuo greičiau būtų atstatytas, pvz., mokykloje streikuojant atskiriems mokytojams juos galėtų pavaduoti kiti pedagogai, o streike dalyvaujant visai mokyklai vaikus būtų galima laikinai mokyti kitur.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai paprašė šeštą dieną čia leidžiančių streikuojančių mokytojų per pirmadienį palikti patalpas. „Ne per seniausiai, prieš gerą pusvalandį paprašėme gerbiamų mokytojų, kad jie per šiandien paliktų ministerijos patalpas su savo daiktais“, – BNS sakė ministerijos kancleris Tomas Daukantas. Jis neatskleidė, ką ŠMM administracija darys, jeigu mokytojai atsisakys išeiti iš ministerijos.

Jau ketvirtą savaitę tęsiantis dalies pedagogų streikams, Vyriausybė pirmadienį aptars profsąjungų reikalavimus dėl didesnių atlyginimų. Tačiau prieš Vyriausybės posėdį premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pareiškė atleidžiantis tris ministrus – tarp jų ir švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Premjeras neslėpė esantis nepatenkintas, kad ministrė nekontroliuoja mokytojų streiko. „Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi svarbių pokyčių ir pertvarkų. Pavyko daug, bet ne viskas.

Daliai mokytojų streikuojant dėl apmokėjimo už darbą sąlygų, po Lietuvos Medikų sąjūdžio išreikšto palaikymo, prie paramos pedagogams pranešė prisijungiantys ir Odontologų rūmai. Pranešime jie teigia, kad dalyvaus sekmadienio popietę, 13 val., rengiamoje streikuojančių mokytojų palaikymo akcijoje. Šiek tiek anksčiau Medikų sąjūdis paskelbė reiškiantis solidarumą ir oficialų palaikymą streikuojantiems mokytojams.

Streikuojant daliai mokytojų, Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su pora Seimo narių atvyko į ministeriją pasikalbėti su ten tebesančiais maždaug 30 pedagogų. Deja, bendro sutarimo abiem pusėms pasiekti nepavyko, pedagogai liks nakvoti ministerijoje. „Atvykau pas jus kaip žmogus, turiu darbo visam savaitgaliui...“, – šeštadienį kalbėjo J. Petrauskienė. Tiesa, po ministrės vizito mokytojai jaučiasi nusivylę ir abejoja, kad gali tęsti derybas toliau.

Po mitingo prie Seimo mokytojai ir juos palaikantys žmonės susirinko prie Švietimo ir mokslo ministerijos: pasklidus žiniai, kad ministerijoje nakvoję mokytojai bus išprašomi lauk, kiti streikuojantys pedagogai suskubo jų palaikyti, keli žmonės į ministerijos pastatą pateko pro langus. Užrakinus ministerijos duris, viduje likę mokytojai planuoja likti ministerijoje dar vienai nakčiai.

Trečią savaitę besitęsiant pedagogų streikui dėl didesnių algų, Vyriausybė siūlo dėl mokytojų atlyginimo kėlimo pasirašyti politinių partijų susitarimą. Nors dauguma politinių partijų linkusios palaikyti tokią idėją, socialdemokratai abejoja, iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų didesnėms algoms. Tuo metu viešųjų ryšių specialistai mano, kad pedagogų streikais puikiai pasinaudos opozicija.  Siūloma, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad nauja etatinio mokytojų apmokėjimo sistema yra stumiama jėga, o Vyriausybė stokoja administracinių gebėjimų vykdyti reformas. „Švietimo pertvarka reikalinga, bet jos įgyvendinimas stringa. Pertvarka stumiama jėga. Dėl to matome supriešintą mokyklų bendruomenę, įtampą visuomenėje“, – sakė D. Grybauskaitė. Jos komentarą šeštadienį BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė trečiadienį susitiks su pedagogų atstovais ir išklausys jų siūlymų, kaip koreguoti kritikos sulaukusį etatinio apmokėjimo modelį. Ministrė į susitikimą kviečia „visų mokytojų interesams atstovaujančių“ profesinių sąjungų vadovus. Ministerijos Etatinio koordinavimo grupė šiuo metu, atsižvelgdama į švietimo bendruomenės siūlymus, rengia modelio korekcijas.

Kai kurių Lietuvos mokyklų pedagogai šią savaitę tęs streiką dėl šiemet įvesto etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmadienį protestuos 50 mokyklų mokytojai visoje Lietuvoje. Streiką organizuojančios profsąjungos duomenimis, streikuoti numato 65 įstaigų pedagogai. Ministerijos, profsąjungų ir savivaldybių atstovai turėtų kitą savaitę pateikti pasiūlymus, kaip taisyti rugsėjį įvestą algų apskaičiavimo modelį.

Nuo pirmadienio Lietuvoje streikuoja mokytojai: streikuojančiųjų prisijungia vis daugiau. Apie situaciją švietimo srityje – pokalbis su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. Mokytojai streikuoja nuo pirmadienio, tačiau Jūs susitikote su jais ketvirtadienį. Kodėl tiek laiko laukėte? Jau kelias dienas susitinkame su mokytojais – nuo pirmadienio. Patikslinsiu – su streiko organizatoriais: su profsąjungų atstovais, kurie koordinuoja streikuojančius.

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites pateikti pasiūlymus, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį. „Sutarėme, kad per dvi savaites visos šalys pateiksime siūlymus esamiems teisės aktams, kaip galėtume tobulinti esamą sistemą“, – žurnalistams po posėdžio sakė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Keliasdešimtyje Lietuvos mokyklų tęsiantis streikui, Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiaus darbo grupė dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo sistemos gerinimo. Streiką organizuojanti Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga teigia, kad prie protesto prisijungus devynioms mokykloms ketvirtadienį iš viso streikuos 31 ugdymo įstaiga. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad kelios mokyklos jau pasitraukė iš streiko – protestuoti ketina 28 švietimo įstaigų mokytojai.

Dar dešimt mokyklų trečiadienį prisijungs prie besitęsiančio pedagogų streiko dėl šiemet įvestos etatinio apmokėjimo sistemos. Iš viso dėl rugsėjį įsigaliojusios mokytojų algų skaičiavimo tvarkos protestuos 24 mokyklų pedagogai. Protestuotojai teigia, jog sistema yra neskaidri ir neteisinga, nes ministerija tinkamai nepasirūpino pertvarkos įgyvendinimu, o mokytojai visoje Lietuvoje už tą patį darbą uždirba skirtingai dėl galimybės subjektyviai interpretuoti tvarką.

Mokytojų streikas apima vis daugiau mokyklų. Pasak streiką organizauojančios profsąjungos, šiandien pamokos nebevyko jau 12 ugdymo įstaigų, ryt prie streiko esą prisijungs dar dešimt. Švietimo ir mokslo ministrė sako, kad streiku sugundyti pedagogai tapo svetimų žaidimų įrankiais. Seimo konservatoriai ministrei grasina interpeliacija. Vilniaus Ąžuolyno muzikos mokyklos aktų salėje vidurdienį visuomet kas nors vyksta – ar repeticijos, ar koncertai.

Premjeras Saulius Skvernelis kartoja nematantis pagrindo mokytojų streikui, nes 70 proc. šalies mokytojų atlyginimas auga, o mažėjo apie 20 proc. ir to priežastis – sumažėjęs darbo krūvis. Taip pat Vyriausybės vadovas tvirtina, kad neįvedus etatinio apmokėjimo atlyginimų kritimas būtų dar didesnis, šalyje mažėjant moksleivių skaičiui.

Kai kurių Lietuvos mokyklų mokytojai antradienį tęs streiką dėl šiemet įvestos etatinio apmokėjimo sistemos. Opozicinių konservatorių frakcija Seime į posėdį kviečiasi švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, prie šešių protestuoti pirmadienį praėjusių ugdymo įstaigų antradienį prisidės dar šešios mokyklos.

Streiką pirmadienį pradedančių kelių Lietuvos mokyklų pedagogai ragina peržiūrėti šiemet įvestą etatinio mokytojų apmokėjimo sistemą. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas naują darbo apmokėjimo sistemą pavadino neteisybe ir pažeminimu. „Mokytojai labiausiai jaučiasi įžeisti vien dėl to, kad yra neteisinga, neaiški ir neskaidriai įdiegta darbo užmokesčio sistema “, – sakė jis.

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga reiškia nepasitenkinimą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos išsakomos apibendrintos kritikos, esą dėl etatinio mokytojų apmokėjimo problemų kalti mokyklų vadovai. „Nuolatinė kritika tikrai diskredituoja vadovus, sąžiningai ir laiku atlikusius visus įpareigojimus, tariantis su mokytojais, nepriklausomai nuo to, kaip vadovai patys asmeniškai vertino mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį“, – rašoma viešame profsąjungos laiške.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po etatinio pedagogų apmokėjimo įsigaliojimo, šis modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o mokytojai vienas po kito ima viešinti savo pirmuosius algalapius. Nedaug pakilę ar net sumažėję atlyginimai pykdo ne tik pedagogus ir jų profsąjungas, bet ir parlamentarus, ėmusius grasinti interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei.

Nuo rugsėjo įvedant etatinį mokytojų apmokėjimą klaidų neišvengta, jos taisomos, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešime spaudai ji sako suprantanti dalies mokytojų nepasitenkinimą bei tai, kad mokyklų vadovams ir savivaldybėms pakeisti visą užmokesčio sistemą yra „labai sudėtinga“. „Gerbdami susitarimą su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis ir vykdydami Seimo sprendimą įvesti etatinį, laiko turėjome nedaug, bet visi intensyv...

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad įvedus etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelį ir apžvelgus pirmojo mėnesio rezultatus paaiškėjo, kad pinigų trūko toms mokykloms, kuriose suformuota per daug klasių komplektų, arba tose, kuriose didžioji dalis mokytojų turi aukštą kvalifikacinę kategoriją ir didelį darbo stažą.

Kartu su mokslo metų pradžia startavęs etatinis mokytojų apmokėjimas kaitina šalies pedagogų kraują ir skaldo mokytojus į dvi stovyklas. Kol vieni pedagogai modelį vadina perdėtai sudėtingu ir ydingu, kiti džiaugiasi, kad pagaliau leista mokykloms prisiimti atsakomybę už save.

Švietimo ministerijos planas vyresnius mokytojus į pensiją išleisti anksčiau laiko su didesne išeitine ir jų vieta atiduoti specialistui, turinčiam mažesnį nei 20 metų mokymo stažą, nepraėjo pro lygių teisių kontrolierių filtrą. Tačiau įžvelgtas diskriminacijos pavojus, anot mokytojų, tik tariamas.

Nuo rugsėjo įsigaliojusi etatinio apmokėjimo tvarka kelia sąmyšį ir nuvilia dalį pedagogų, bet daugelis savivaldybių ir mokyklų tikisi, kad problemos su Švietimo ir mokslo ministerija bus išspręstos. Didmiesčiai laukia papildomų pinigų Didžiųjų šalies miestų savivaldybių atstovai perspėja, kad nuo rugsėjo pritaikius etatinio apmokėjimo modelį, kai kuriose mokyklose mokytojų algoms gali imti trūkti lėšų.

Mokytojo dienos išvakarėse Kaune vykusiame renginyje švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę savo atlyginimais nepatenkinti pedagogai sutiko švilpimu. Mokytojų sąjūdžio pirmininkės Rūtos Andriuškevičienės teigimu, įvedus etatinį apmokėjimo modelį daliai pedagogų algos mažėjo, o tiems, kuriems didėjo, – neproporcingai augo krūvis, pranešė LRT laida „Panorama“. Ministrė J. Petrauskienė tvirtina, kad mažėti atlyginimai negalėjo.

Senėjantys mokytojai ir vis lėčiau užpildomos darbo vietos regionų mokyklose pedagogų bendruomenei bei Švietimo ir mokslo ministerijai kelia iššūkį – kaip užpildyti sparčiai tuštėjančias mokyklas. Nors dauguma savivaldybių imasi vilioti pedagogus būstais, stipendijomis ir pagerintomis darbo sąlygomis, tiek mažieji miestai, tiek patys mokytojai pripažįsta, kad interesantų pritraukti nepavyksta.

Motyvacines priemones naujiems mokytojams į mokyklas pritraukti taiko beveik trečdalis Lietuvos savivaldybių. Jie dažniausiai aprūpinami būstu, jiems mokamos stipendijos ir finansuojamos studijos, teikiamos darželio lengvatos jų vaikams, sudaromas tinkamas darbo krūvis ir sąlygos, teikiamos metų mokytojo nominacijos.

Nors Lietuva imasi reikšmingų pokyčių švietimo srityje, dar yra daug kur tobulėti tiek kalbant apie mokytojo profesijos prestižą, tiek apie mokymosi aplinką. Suomija – neabejotina Europos švietimo lyderė, šalies mokyklose taikanti naujausias technologijas, o mokytojų specialybę ne tik vadinanti, bet ir paverčianti prestižine.

Nuo rugsėjo 1-osios pedagogams įvedus etatinį darbo apmokėjimo modelį, kilo mokytojų pasipiktinimo banga. Vieni tikina, kad gaus mažesnius atlyginimus, kiti savo atlyginimų apskritai nebežino, o treti jaudinasi dėl pasikeitusių darbo sąlygų. Tačiau Jurgita Petrauskienė ramina, kad mokytojų algos esą tikrai nemažės, o jų baimės yra nepagrįstos.

Nauji mokslo metai jau prasidėjo, tačiau ne viena Lietuvos mokykla vis dar neturi pakankamai mokytojų. Pedagogai važinėja mokyti net per kelias mokyklas, kad tik mokiniai neliktų be pamokų iš viso. Pastebima ir tai, kad su bėda bandoma kovoti priimant dirbti nekvalifikuotus mokytojus. Naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. šalyje užregistruotos 133 laisvos darbo vietos mokytojams. Labiausiai trūksta anglų ir pradinio ugdymo mokytojų.

Nors mokslo metai jau prasidėjo ir mokytojai puolė į darbus, jie vis dar nėra tikri, ką išvys algalapyje mėnesio pabaigoje. Vieni skaičiuoja, kad atlyginimas bus beveik toks pat, kiti – kad mažesnis. Mokytojai neslepia nusivylimo: tenka pasirašinėti sutikimus dirbti ant kurių nenurodytos algos ir laukti spalio mėnesio.

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo sulaukti spalio ir tada aiškintis, kodėl vienam ar kitam pedagogui sumažėjo atlyginimas, jeigu taip nutiks. „Reikia sulaukti spalio mėnesio, kada bus išmokėtas pirmas atlyginimas. Tada bus galima žiūrėti, dėl ko, dėl kokių priežasčių kam nors mažėja atlyginimas. Neturėtų niekam mažėti“, – antradienį LRT radijui teigė Vyriausybės vadovas. Jis pabrėžė, kad etatinio apmokėjimo įvedimas nemažina nei mokytojų atlyginimų koeficientų, nei darbo užmokesčio fondo.

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo sulaukti spalio ir tada aiškintis, kodėl vienam ar kitam pedagogui sumažėjo atlyginimas, jeigu taip nutiks. „Reikia sulaukti spalio mėnesio, kada bus išmokėtas pirmas atlyginimas. Tada bus galima žiūrėti, dėl ko, dėl kokių priežasčių kam nors mažėja atlyginimas. Neturėtų niekam mažėti“, – antradienį LRT radijui teigė Vyriausybės vadovas. Jis pabrėžė, kad etatinio apmokėjimo įvedimas nemažina nei mokytojų atlyginimų koeficientų, nei darbo užmokesčio fondo.

Nepaisant stabiliai augančios Lietuvos ekonomikos, socialinė atskirtis gilėja, kartu klampindama ir regionuose besimokančius vaikus. Tarptautiniai tyrimai, regionų mokyklų vadovai ir specialistai vieningai sako – geresnė tėvų socialinė padėtis teigiamai atsiliepia vaikų mokymosi rezultatams. Vis dėlto net keturios Lietuvos regionų savivaldybės demonstruoja, kad turtai nebūtinai užtikrina kokybišką išsilavinimą.

Ir vėl naujieji mokslo metai! Prekybos centruose jau gerą mėnesį šurmuliuoja mokyklinės mugės. Šiemet „mokyklinės mugės“ šurmuliuoja ir pačiose mokyklose. Nuo šių mokslo metų įsigalioja kitokia mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir modifikuota mokyklų finansavimo sistema. Kadangi pakeitimai labai švieži, mokyklas pasiekę tik vasarą, ten verda karštas darbas, skirtas naujai perdėlioti pinigus. Kaip kokioje mugėje, iš kišenės – į kišenę.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Antradienį prasidėjo norinčių studijuoti pedagogines programas motyvacijos vertinimas, kol kas užsiregistravusių šiam vertinimui – mažiau nei pernai. Pagrindinė motyvacijos vertinimo sesija truks iki penktadienio, kol kas į ją užsiregistravo 795 kandidatai. Registracija dar nėra pasibaigusi.

„Didžiuojuosi tuo, kad esu pedagogas“, – sako dvidešimt šešerių metų Karolis Januška, Mažeikių „Ventos“ progimnazijos pradinių klasių mokytojas, Klaipėdos universitete baigęs pedagogikos studijas. „Jei galvojate apie pedagogikos studijas – sveikinu, jūs jau žinote, kad norite dalintis savo patirtimi su kitais. Tačiau veikiausiai susiduriate su daugybe stereotipų: mažas mokytojų atlyginimas, sunkus darbas, sudėtingi šiuolaikiniai vaikai... Tai tik stereotipai, darbas nelengvas, bet labai įdomus.

Statistika vaikams iš skurdžių šeimų – negailestinga. Duomenys rodo, kad žemesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai neturi tų pačių galimybių siekti mokslo aukštumų, prasčiau mokosi ir rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į skurdžiai gyvenančių vaikų galimybes mokytis. Apžvalgoje naudojamasi 2015 m. PISA (angl.

Šalies mokyklose masiškai trūksta pedagogų, o ypač – gamtos mokslų. Ministerija surado išeitį. Tas pats mokytojas galės vaikus mokyti ne vieno, o dviejų, ar net trijų dalykų, net jei tokios specialybės diplomo ir neturi. Mokytojai džiaugiasi galimybe daugiau užsidirbti, tačiau patenkinti ne visi. Moksleivių tėvai abejoja, ar mokytojams nepritrūks kvalifikacijos mokyti vaikus niekuomet nedėstytų dalykų.

Kėdainių rajone drastiškai mažėjant gyventojų, ypač jaunimo skaičiui, senstant visuomenei, vis dažniau susiduriama su dilema: ką daryti su ištuštėjusiomis kaimo mokyklomis. Svarstymų esama įvairių, vieni siūlo jas uždaryti ir vaikus vežioti į stambesnes gimnazijas, kiti siekia bet kokia kaina mokyklas išlaikyti. Kėdainių rajono savivaldybės taryba, prašoma mokinių tėvų ir pedagogų, vienoje mokykloje leido steigti 9-ąją klasę, kurioje mokysis 8 vaikai.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pirmadienį pritarė etatinio pedagogų apmokėjimo modelio įvedimui. Už tai, kad naujasis modelis būtų pradėtas diegti jau nuo rugsėjo, balsavo šeši komiteto nariai, prieš buvo du. Toliau projektai bus svarstomi Seimo salėje. Projektus dėl etatinio modelio įdiegimo komitetas planavo apsvarstyti dar penktadienį, tačiau negalėjo to padaryti griuvus kvorumui, kai posėdį paliko modelį metams atidėti siūlantys opozicijos atstovai.

Tik iš trečio karto pirmąją stadiją Seime praėjęs pedagogų etatinio apmokėjimo modelis vis dar kelia aibę baimių pedagogams. Nors reformos autoriai ramina, kad visos pedagogų baimės nepagrįstos, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pabrėžia – ši reforma stumiama buldozeriu, neįsiklausant į pedagogus. Seime pirmadienį surengti pedagogų bendruomenės klausymai dėl planuojamo įgyvendinti etatinio apmokėjimo įvedimo.

Įspėjamąjį streiką penktadienį surengusių pedagogų reikalavimus premjeras Saulius Skvernelis vadina keistais. „Aš laikau jį (streiką – BNS) keistu, kadangi streikuojama prieš atlyginimų pakėlimą mokytojams, prieš krūvių subalansavimą ir didesnių socialinių garantijų užtikrinimą. Bet mes esame demokratinė šalis ir galime streikuoti ir tada, kada atlyginimai nekeliami, ir tuomet, kada jie yra keliami“, – žurnalistams penktadienį sakė S. Skvernelis.

Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose numatant pradėti etatinio darbo apmokėjimo įvedimą, Vyriausybė teikia Seimui naują tvarką įteisinančius projektus. Pagal pataisas, etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas per du etapus – nuo 2018 metų rugsėjo ir nuo 2019 metų rugsėjo, mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

Auštojo mokslo pertvarka įgavo kūną – galiausiai paaiškėjo, kaip ir kur bus rengiami pedagogai. Šiuo metu Vilniaus universitetas būsimiems pedagogams siūlo dvi bakalauro studijų programas, o Šiaulių universitetas – šešias. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, Vilniuje pedagogų rengimo centru tampa Vilniaus universitetas (VU), turintis daugiausia akademinio potencialo.