mokymas

Europos bendradarbiavimo ir plėtros agentūros (EBPO) pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad profesinio mokymo programose gauti įgūdžiai Europoje iki šiol yra nuvertinami ir turėtų nusipelnyti daugiau dėmesio. Ataskaitoje nurodoma, kad nemažai daliai darbų pakanka vienerių ar dvejų metų profesinio pasiruošimo – profesinio mokymo programų, pameistrystės ar praktikų. Todėl tokiais būdais įgyti įgūdžiai turėtų būti vertinami ne mažiau nei tie, kuriuos gali suteikti aukštasis išsilavinimas.

Įsivaizduokime, jaunuolis baigia mokyklą, atradęs savo pašaukimą, įgyja profesiją. Greitai susiranda socialiai ir finansiškai aprūpintą darbo vietą, ilgai ir laimingai gyvena. Idealus scenarijus, kurio linkime kiekvieno žmogaus gyvenimo startui. Deja, šiuo metu Europoje daugiau kaip 5 milijonai jaunuolių yra suklupę kažkuriame šio idealaus scenarijaus žingsnyje.

  Baigėsi priėmimas į profesines mokyklas. Jose mokytis panoro 21,4 tūkst. asmenų, tai 12 proc. daugiau nei buvo planuota priimti. Pernai buvo priimta 21,2 tūkst. asmenų, arba dešimtadaliu daugiau planuoto skaičiaus.

Nuo šių metų rugsėjo1 -osios leidykla „Šviesa“ pranešė kviečianti Lietuvos mokytojus į atnaujintą, patogesnę ir daugiau galimybių bei turinio siūlančią skaitmeninę mokymo(si) aplinką „e. Šviesa“. Ja siekiama mokytojams palengvinti pamokų organizavimo procesą, o mokiniams padėti aktyviai ir atsakingai mokytis. Iki šių metų pabaigos „e. Šviesa“ mokytojai kviečiami naudotis nemokamai ir teikti pasiūlymus, kaip ją tobulinti.

El. verslo kompanija NFQ rugsėjį studentus ir moksleivius šeštą kartą pakvies į programavimo mokymų ciklą „NFQ Akademija“. Šįkart NFQ programuotojai jaunimą mokys ne tik kodo, bet ir kartu kurs naujas, rinkai aktualias interneto programas. Nuo 2012 m. pavasario rengiama „NFQ Akademija“ iki šiol jaunuolius daugiausia mokė programavimo subtilybių.

Jaunesni mokiniai kūrybiško mokymosi idėjas įsisavina lengviau nei vyresni. Pastarieji patiria daugiau įtampos dėl artėjančių egzaminų ir aukštų rezultatų reikalaujančių tėvų.

Nepriklausomybės lietuvių ir jų tėvų kartas šiandien jungia bent jau „The Beatles“ ar „Led Zeppelin“. Vis dėlto ateina karta, kuri bus labiausiai atitrūkusi nuo kitų, ir ji žada pakeisti pasaulio ekonomikos veidą. Apie ryškius skirtumus tarp šiandienių kartų pradėta kalbėti tada, kai įvyko technologinė revoliucija ir kompiuteris su internetu namie tapo tokiu pačiu savaime suvokiamu dalyku kaip šaldytuvas.

Lėtėjantis ekonomikos augimas patvirtina tai, kad per artimiausius dešimt metų Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkio pasiekti nepavyks. Neramina ir nedarbo, ypač tarp jaunų žmonių, lygis, diskutuojama, ar sugebame pakankamai inovuoti ir ar mūsų, nors ir išsilavinusi, darbo jėga įgyja gebėjimų, reikalingų XXI amžiaus ekonomikai. Kaip viena iš išeičių problemoms spręsti įvardijamas verslumas. Apie pastarojo, ypač tarp jaunų žmonių, skatinimą kalbama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.

Rytoj, penktadienį, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius lankysis Ukmergėje, kur rengiama apskrito stalo diskusija-konferencija „Profesinis mokymas – dirbti regionui, rinkai ir kartu su verslu“. Anot premjero, profesinis mokymas turi lanksčiai ir operatyviai prisiderinti prie rinkos pokyčių, 2013-2014 m. profesinio mokymo įstaigoms skirta beveik 300 mln. litų, todėl ši sistema turi veikti efektyviai ir kokybiškai.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Žmonės nesijaučia laimingi ir ramūs, nes jiems trūksta teisingo realybės matymo. Taip teigia Lietuvoje viešintis Tibeto budizmo vienuolis Gešė Gyaltenas, iškilaus mokytojo Čoden Rinpočė mokinys. Anot jo, budistiniai mokymai aktualūs ne tik rytiečiams. „Tai aktualu ir lietuviams, nes žmonės ne tik Rytuose, bet ir Lietuvoje neišnaudoja viso savo pažinimo potencialo“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ sako Gešė Gyaltenas.

Nors žmonės jau geba lengvai išmokyti robotus atlikti naujas užduotis, viena potenciali problema vis dar išlieka. Kaskart naujoje darbo aplinkoje atsidūrusį „elektroninį darbuotoją“ tenka visko mokyti iš pradžių. Tačiau tai netrukus pasikeis. Vašingtono universiteto mokslininkai sukūrė būdą, kaip kompiuteriai gali mokyti vienas kitą, išlaisvindami žmones nuo šios varginančios pareigos. Metodas paremtas tuo pačiu principu, kuriuo eilinis dėstytojas sąveikauja su savo mokiniais.

2014 m. balandžio 4 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) rengia „Metodų mugę“ – praktinius seminarus pedagogams, kuriuose išbandomi aktyvieji mokymo ir ugdymo būdai, pritaikyti skirtingiems vaikų amžiaus tarpsniams. „Pastebėjome, kad šiame išmaniųjų technologijų bei sparčių pokyčių amžiuje pedagogams dažnai pritrūksta praktinių žinių apie konkrečiam amžiaus tarpsniui tinkamiausius mokymo, ugdymo ar motyvavimo metodus, – pasakoja Diana Petkūnienė, „Metodų mugės“ organizatorė.

Trečiadienį Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centre pristatytas Simono Daukanto gimnazijos istorijos mokytojo eksperto Virginijaus Navicko su kauniečiu kolega Domu Boguševičiumi parengtas ir išleistas naujas istorijos vadovėlis 11 klasei (3 gimnazijos klasei). Rengdami vadovėlį autoriai siekė konceptualumo, kad mokiniams būtų galima įsisavinti tik reikalingą informaciją apie visuotinę istoriją, nes esą vienas iš didžiausių keblumų buvo suderinti vidurinio ugdymo ir istorijos egzamino program...

Kad paskaitos virtualioje erdvėje gali pakeisti tradicines auditorijose, galima kalbėti tik tuomet, jei norisi patinginiauti ir nerūpi aukštojo mokslo kokybė bei gero specialisto parengimas, įsitikinusi ekonomistė Aušra Maldeikienė. Savo ruožtu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad virtualios studijos beveik neišvengiamai pakeis tradicines.

Profesinio rengimo centrai sparčiai adaptuojasi prie pokyčių darbo rinkoje. Išaugus pėdos priežiūros paslaugų paklausai, Kaune įsikūrusiame Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre jau veikia šių specialistų rengimo programa. Neseniai centro mokiniai savo įgūdžius tobulino praktinio mokymo centre Latvijoje. Pėdos priežiūros paslaugų specialybė skaičiuoja pirmuosius metus.

Lietuvoje pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas studentų praktiniam mokymui: aukštosios mokyklos steigia mokymo centrus, laboratorijas, apsirūpina modernia įranga. Apklausos rodo, kad daugiau praktinių žinių įgiję studentai yra patrauklesni darbdaviams. Pateikiame 7 naudingus faktus, kurių greičiausiai iki šiol nežinojote apie studentų praktinį mokymą Lietuvoje. 1. Specialistai rengiami pagal darbdavių poreikius.

„Kai tik mane aplanko motina, mūsų pasimatymas nesibaigia gražiuoju. Susipykstame net nenorėdamos, nes man, nors jau turiu savų vaikų, skaudi amžina motinos kritika. Kaip pagaliau liautis pykti ant jos?“ – klausia skaitytoja Leonora. Atsako psichologė Rūta Bubelienė. Sutikite, Leonora: mūsų tėvai nėra tobuli, kaip ir jūs nesate ideali mama. Mūsų tėvai yra paprasti nuodėmingi žmonės, kurie klumpa ir klysta, kartais būna nepakenčiami ir neteisūs.

100-ųjų Lietuvos švietimo reformos pradininkės Meilės Lukšienės gimimo metinių minėjimo renginiai eina į pabaigą kartu su 2013 metais. Pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš tautinės mokyklos koncepcijos autorių sakė, kad švietimo sistema – pirmiausia geras mokytojas. Geras, atsakingas švietimas yra prioritetas, kuris keičia visuomenę. Akivaizdu, jog pedagogo profesijos prestižas Lietuvoje yra jau seniai gerokai sumažėjęs.

2013 m. lapkričio 8 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) rengia „Metodų mugę“ – praktinius seminarus pedagogams, kuriuose išbandomi bendravimo įgūdžių bei konfliktinių situacijų valdymo, komandinio darbo, kūrybiškumo, saviraiškos, atsakingumo bei kitų socialinių kompetencijų ugdymo metodai, pritaikyti skirtingiems vaikų amžiaus tarpsniams.

Kauno miesto tarybos nario Aušrio Kriščiūno vieši įžeidūs žodžiai nepraslydo pro ausis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Dėl politiko elgesio savivaldybėje siūloma organizuoti specialius mokymus, rašo „Kauno diena“. Per spalio viduryje vykusį tarybos posėdį „Jaunosios Lietuvos“ frakcijos narys A.Kriščiūnas viešai pasišaipė iš kaunietės, kalbančios rusišku akcentu.

Pramogų agentūrai „Vaiduokliai“ surengus nuotraukų konkursą Mokytojų dienos proga, paaiškėjo, kurioje šalies mokykloje dirba linksmiausi pedagogai. Tokiais konkurso komisija paskelbė Pasvalio r. Pumpėnų vidurinės mokyklos mokytojus. Jiems atiteko pagrindinis prizas – pramogų agentūros „Vaiduokliai“ organizuojama pramoga, kurią mokytojai galės išsirinkti iš daugiau nei penkių pasiūlytų ekskursijų ir žaidimų. „Konkursą mokytojams surengėme pirmą kartą – iki šiol konkursai buvo tik mokiniams.

Rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena, kurią Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) mini jau daugiau nei 40 metų. Šių metų Tarptautinės raštingumo dienos tema – „Raštingumas XXI amžiui“. Ja siekiama pabrėžti vis dar aktualią būtinybę pasaulyje suteikti raštingumo pagrindus visiems ir skatinti nuolatinį raštingumą, kaip mokymosi visą gyvenimą pagrindą. Raštingumas – kiekvieno žmogaus teisė.

Praėjusią savaitę nuskambėjo dvi žinutės. Vyriausybė nepritarė kunigų pensijų padidinimui bei tai, kad į 3 Lietuvoje veikiančias kunigų seminarijas įstojo „rekordinis“ pirmakursių skaičius - net 17 klierikų. Fantazijos dėlei reikėtų įsivaizduoti universitetuose situaciją, kai kurse mokosi po du studentus. Telšių kunigų seminarijoje studijuoja iš viso 10 klierikų! Kokie seminarijos rūmai, pastato išlaikymas, šildymas, kiek dėstytojų, klierikų maitinimas nemokamas.

Jurga Bakaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vos grįžusi iš atostogų, Vokietijos kanclerė atėjo... į mokyklą. Vienoje iš Berlyno mokyklų ji vedė istorijos pamoką. Vokietijoje prasideda rudenį vyksiančių rinkimų kampanija, o Angela Merkel pirmauja nuomonių apklausose. Kai Norvegijos ministras pirmininkas vežiojo Oslo gyventojus taksi, Vokietijos žurnalistai purtė galvas: vargu ar jų kanclerė darytų ką nors panašaus. Bet prieš rinkimus arčiau rinkėjų žengia visi politikai.

Jolanta Kryževičienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Kiekviena paskaita JAV studentams kainuoja praktiškai tiek, kiek bilietas pirmoje Brodvėjaus teatro eilėje, todėl manau, kad jie turi gauti tikrą savo „bilieto“ vertę“, – sako statybos principus inžinieriams ir architektams dėstantis Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto profesorius Edmundas Saliklis.

 Lietuvoje šiuo metu itin trūksta aviacijos srities specialistų, o ateityje jų poreikis tik didės. Todėl Kauno mechanikos mokykla, kartu su šalyje veikiančiomis aviacijos bendrovėmis renka moksleivius į aviacijos mechanikų programą. Apklaustos Lietuvos aviacijos srities bendrovės pažymėjo, kad per artimiausius dvejus metus joms papildomai reikės 200 mechanikų ir kitų panašios kvalifikacijos darbuotojų, o dar po dviejų metų poreikis išaugs dvigubai iki 400 žmonių.

Studijų programų populiarumą lemia daugelis veiksnių: kartais jomis susižavima dėl matytų filmų, draugų komentarų, pomėgių, ateities planų ar svajonių. Nėra vieno vardiklio, tačiau kasmet galima stebėti kintančias ar išliekančias tendencijas. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete jau kelinti metai bene daugiausiai dėmesio sulaukia programos, skatinančios pažinti Rytų Azijos kultūrą bei kalbas, o savo populiarumu nuo jų mažai atsilieka Viduržemio regiono kalbos.

Kauno rajono Domeikavos gimnazija sėkmingai įgyvendino projektą „Auginkime vieni kitus“, kuris padėjo pradinukams pagerinti anglų kalbos žinias, taip pat sutelkė ir sustiprino visą mokyklos bendruomenę.

Visą gegužės mėnesį, sostinėje, pagal specialią „Jaunųjų gelbėtojų mokyklėlės“ programą baseine plaukti mokosi žinomi Lietuvoje žmonės kartu su savo atžalomis: Rimas Valeikis su sūnumi Pauliumi, Artūras Matkevičius (DJ Mamania) su dukryte Fausta, Ineta Stasiulytė su dukra Upe, Elena Puidokaitė (Atlanta) su dukra Saule. Kai kuriems vaikams, pirmą kartą plaukiantiems be plaukmenų, teko padėti ir tėveliams, teigiama pranešime spaudai.

Gegužės 21 d. daugumoje profesinių mokyklų vyks atvirų durų diena. Jos tikslas – supažindinti 9-12 kl. mokinius, jų tėvus, mokytojus su šių mokyklų galimybėmis: ko ir kaip galima mokytis, kokia įranga ir technika naudojama mokantis amato, kur atlikti praktikas ir kur įsidarbinti. 9.30 val.

Lietuvoje kasmet augant turistų srautams vis perspektyvesne veiklos sritimi tampa svetingumo verslas. Viešbučiui svarbi ne tik gera virtuvė, patogi lova, tačiau ir tinkamai užsienio kalbas mokantis turizmo srities personalas. Klaidinga manyti, jog svetingumo versle pakanka įprastų užsienio kalbos žinių. Svetingumo kalba turi specifinių bruožų. Gerai juos įvaldęs personalas – vienas iš svarbiausių šio sektoriaus įmonės kokybės ženklų.

Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje (AISV) ruošiasi jau antrus metus iš eilės mokykloje vyksiančiai respublikinei daugiakalbystės olimpiadai ,,AŠ KALBU, TU KALBI – MES BENDRAUJAME!”. Renginyje savo gebėjimus bendrauti keliomis kalbomis demonstruos daugiau kaip 30-ies šalies mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai, skambės per 20 skirtingų pasaulio kalbų.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) š. m. balandžio 3 d. Seime surengė spaudos konferenciją tema „Ar vaistas bedarbystei turėtų būti kuriamas dar mokykloje?“ Konferencijos metu buvo aptartas siūlomas dualinio mokymo modelis ir jo įvedimas į dabartinę Lietuvos švietimo sistemą bei pristatyti pilotinio projekto rezultatai. Anot idėjos autorių, viena pagrindinių švietimo sektoriaus problemų yra tai, kad mokyklose nėra iš esmės jokio praktinio mokymo.

Norintiesiems tęsti mokslus savo mokyklos 5-oje klasėje į Švietimo skyrių kreiptis nereikia (pateikiamas prašymas mokymo įstaigos direktoriui). Kaip ir ketinant mokytis katalikiškos krypties K. Paltaroko gimnazijoje, A. Lipniūno pagrindinėje bei specialiosiose mokyklose (Specialiojo ugdymo centre, Specialiojoje mokykloje, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje). vaikai priimami pačiose mokyklose.

Kovo trečią ir ketvirtą savaitgaliais Vilniuje rinkosi projekto „Bendrojo lavinimo mokyklų mokymo turinio atnaujinimas ir praplėtimas, sukuriant ir pritaikant naujus mokymo metodus“ dalyviai. Gimtųjų kalbų (lietuvių, lenkų, rusų) mokytojai baigiamosios konferencijos metu pristatė grupėse atliktus darbus apie ugdymo praktikoje pritaikytus kūrybingo mokymo(si) metodus.

Skaičiuojamam, kad šiuo metu suaugusiųjų mokyklose mokosi apie 10 tūkst. asmenų, bet suaugusiųjų švietimo srityje dirbantys specialistai skambina pavojaus varpais, nes tinkamai nesutvarkius šio sektoriaus neliks ne tik kam mokyti, bet ir kam mokytis. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės spaudos konferencijoje „Ar Lietuva pribrendo suaugusiųjų švietimui?“ buvo aptariami aktualūs švietimo klausimai.

Skaitytojų laiškai, telefono skambučiai, net mūsų mokykloje besilankančių mokinių tėvų klausimai prašo skirti pokalbiui temą: ar mokyklose tikybos mokymas turėtų tapti privalomu dalyku? Tai itin subtilus klausimas, nes liečiamas mokinio pasaulio formavimas, turįs įtakos būsimo žmogaus asmenybei. Nenorėčiau jo suplakti su politika, bet pasigilinti į diskusijos esmę.

Programa „Renkuosi mokyti!“ jau penktąjį kartą kviečia prisijungti jaunus žmones, norinčius dvejus metus skirti darbui mokyklose, bei mokyklas, ketinančias kolektyvą papildyti entuziastingais ir darbščiais mokytojais. Apie dvidešimt praėjusių atranką asmenų bus apmokomi ir parengiami darbui šalies mokyklose. Jau ne pirmus metus programa itin didelį dėmesį skiria mokykloms, esančioms nuo didžiųjų miestų nutolusiose vietovėse.

  Prie Europos Komisijos tinklo „eTwinning“, kuriam šiuo metu priklauso 100 000 internetu bendraujančių mokyklų 33 Europos šalyse, nuo šiol galės prisijungti ir Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos bei Ukrainos mokyklos. Iniciatyva „eTwinning Plus“ šių šalių mokiniams ir mokytojams atvers duris į virtualiąsias klases, kuriose jie galės sužinoti daugiau apie kitų šalių mokinius ir mokytojus bei dalyvauti sąveikiuosiuose projektuose, skirtuose mokytis, pavyzdžiui, kalbų ar matematikos.

Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) antrus metus vykdomo projekto „Gabių mokinių ugdymo efektyvumo didinimas švietimo sistemoje“, kurį finansuoja Europos socialinis fondas, naujieji dalyviai tobulina gabių vaikų ugdymo modelį ir išbando inovatyvaus gabių vaikų mokymo metodo taikymą savo krašto mokyklose.

Šių dienų gyvenimo tempas yra toks greitas, kad net trumpos atokvėpio akimirkos tampa reta aukso vertės prabanga. Ką jau kalbėti apie nuolat lydintį jausmą, lyg vytumės važiuojantį traukinį ar dalyvautume lenktynėse su savimi. Negirdomis nuleidžiame pastebėjimus, kad po visos prie kompiuterio praleistos dienos reikia bent truputį pajudėti, o greitomis suvalgytas sumuštinis tikrai neatstos pietų.

Lyderystė yra išmokstamas elgesys, kuris per laiką tampa nesąmoningas ir automatiškas. Pavyzdžiui, lyderiai gali priimti kelis svarbius sprendimus per laiką, kurio kitiems užtektų tik problemai suvokti. Dauguma žmonių svarsto, kaip lyderiai žino, kurie sprendimai yra geriausi, ypač kai juos priima esant nemenkam spaudimui, rašo "Forbes.com". Patys sėkmingiausi lyderiai sprendimus priima instinktyviai.

"Valstiečių laikraštyje" tęsiamas pokalbis "Negi laidosime lietuvių kalbą?" („Tėviškės šviesa“, 2012 m. sausio 25 d.). Išeivijos lietuvės dr. Rožės Šomkaitės išreikštas susirūpinimas dėl lietuvių kalbos likimo pagrįstas. O ir atgarsiai į jos mintis – prasmingi, svarbūs. Tai mokytojų pasisakymai, literatūrologės Birutės Sriogytės, prof. Kazimiero Garšvos mintys. Gerai, kad pokalbis tęsis ir 2013-aisiais. Gal bus bent pristabdytos nesibaigiančios reformos, užverti vartai abejotinoms patirtims.

Šiaulių miesto savivaldybės darbo grupė rengia mokyklų įvertinimą pagal bendrojo mokyklų tinklo pertvarkos plano nuostatas. Neatitinkančioms plano kriterijų mokykloms gresia jungimai. Vėl kalbama pirmiausia apie pradinių mokyklų, kurios nesurenka nustatyto minimalaus moksleivių skaičiaus, naikinimą.

Prieš kelias savaites lietuviai.co.uk kvietė jus dalyvauti apklausoje, kurios tikslas buvo išsiaiškinti, kaip keitėsi lietuvių kalbos skaitymo ir rašymo gebėjimų lygis, pradėjus mokytis anglų kalba. Tiksline grupe buvo pasirinkti asmenys, kurie išvyko iš Lietuvos vaikystės ar paauglystės laikotarpiais, tačiau iki tol jau buvo lankę mokyklą Lietuvoje, o vėliau tęsė savo mokslus Anglijoje. Iš viso apklausoje dalyvavo 26 žmonės, kurių amžiaus vidurkis yra apie 20 metų.

“Negaliu susirasti geresnio darbo, nes nemoku anglų kalbos”, “Negaliu studijuoti, bijau, kad nesuprasiu, ką man sako dėstytojai”, “Gal galėtum paskambinti už mane į banką – nesuprantu, ką man sako ir ko jie nori iš manęs” – kiek sykių esame girdėję ar ištarę šį pasiteisinimą? Panašu, kad jų naudojimui ateina galas: JK vyriausybė žada skirti milijonus, kad kiekvienas galėtų mokytis ar tobulinti anglų kalbą.

 Briuselyje sausio 31 dieną Užsienio reikalų tarybos posėdyje ministrai patvirtino išvadas dėl Europos Sąjungos paramos prie demokratijos pereinančioms visuomenėms sutardami, kad ES tikslas – padėti šalims partnerėms ir jų piliečiams pasiekti atskaitingą vyriausybę, politinę ir ekonominę laisvę. „Dar neseniai patys įgyvendinome esmines reformas kurdami demokratinę valstybę ir veikiančią rinkos ekonomiką.

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva Lietuvių kalbos instituto jaunieji mokslininkai parengė skaitmeninę dviejų dalių lietuvių kalbos mokymo priemonę 1-2 ir 3-4 klasių mokiniams „Kalba mane augina“. Nors knyga orientuota į mokinių iš dvikalbės ir daugiakalbės aplinkos lietuvių kalbos ugdymo ypatumus, ja gali naudotis ir mokiniai, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji.

Užsieniečiai ne kartą atviravo, kad pramokti lietuvių kalbos nėra labai lengva, bet to, ką išvysite šiame vaizdo įraše, mokėjimu pavadinti sunku. O ką jau kalbėti apie tai, kai mokyti imasi nemokša. Internete patalpintas vieno paauglės iš Rusijos vaizdo dienoraštis Lietuvos interneto vartotojus sudomino dėl jame siūlomų lietuvių kalbos pamokų.