mokyklos

Trys Panevėžio miesto mokyklos – Gamtos, A.Lipniūno ir Skaistakalnio pagrindinės – už aktyvų dalyvavimą gamtosaugos mokyklų programoje apdovanotos Žaliosiomis vėliavomis ir sertifikatais.

Alytaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje audringai buvo svarstomas dviejų mokyklų – Simno gimnazijos Mergalaukio pradinio ugdymo ir Krokialaukio Tomo Noraus–Naruševičiaus vidurinės mokyklos Verebiejų pagrindinio ugdymo skyrių – uždarymas. Ypač didelio pasipriešinimo dėl mokyklos uždarymo sulaukta iš Verebiejų bendruomenės, jos jaunimo. Tačiau valdančiosios daugumos – konservatorių, socialliberalų ir tvarkiečių – nesugraudino prašymai palikti mokyklą Verebiejuose.

Europos Sąjunga svarsto galimybę pakeisti elektromagnetinės spinduliuotės priežiūros tvarką mokyklose bei uždrausti bevielio ryšio prietaisus pamokų metu. ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (EPA) pateiktas įstatymo pasiūlymas dėl potencialaus elektromagnetinių laukų ir jų pavojaus aplinkai taipogi įpareigotų 3G ryšio ir bevielio interneto stotis įrenginėjančias kompanijas privalomai tartis su švietimo įstaigų ir vietos bendruomenių atsakingais asmenimis dėl normų laikymosi.

Šią savaitę pristatytas naujasis Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingas. Šiemet valstybinės ir privačios šalies aukštosios mokyklos reitinguotos jau keturioliktąjį kartą.

Gegužės 17 d. vienas iš Panevėžio klubų sulaukė neįprastai jaunų lankytojų. Vidury dienos čia rinkosi dviejų Panevėžio mokyklų mokiniai atsiimti Susisiekimo ministerijos saugaus eismo žaidime laimėto prizo – atlikėjų Barto ir Vudžio koncerto.

Mažėjant norinčiųjų mokytis žemdirbiškų specialybių, vienos žemės ūkio profesinės mokyklos stambinamos. Kitos perduodamos savivaldybės žinion. Tačiau kai kurios savivaldybės, kaip Anykščių, tokios dovanėlės kratosi, praneša LTV „Panorama“. Gyventojų kaimuose mažėja, tad ir profesinių mokyklų klasės tuštėja. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija mokyklas stambina. Nuo liepos į vieną jungiamos Biržų ir Vabalninko profesinio mokymo mokyklos.

Lietuvos Seimas, pasitaręs su komisija, priėmė įstatymą, kuriuo remiantis ketinama likviduoti visas lenkiškas švietimo įstaigas ir kitus lenkiškos kultūros paveldus. Tokiu būdu siekiama apriboti tautinių mažumų, šiuo atveju lenkų, dominavimą Lietuvoje. Tokias išvadas tautinių ir etninių mažumų klausimu pateikė Lietuvos vyriausybės atstovai.

Nuo 2002 iki 2011-ųjų Kauno miesto mokyklose nebeliko 609 klasių - daugiau nei 17 tūkst. mokinių. Todėl dabar dar intensyvesnė tapo prieš šešerius metus pradėta mokyklų tinklo optimizacija. Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičių mokyklose ir viešosiose įstaigose 2011-2012 metams.

JAV mokykloms netoli JAV sostinės Vašingtono išsiuntinėti laiškai su baltais milteliais. Žinybos tiria iš viso 29 vokus, pranešė televizijos stotis „Fox 5“, kuria remiasi agentūra AFP. Žinybų duomenimis, milteliai greičiausiai yra nekenksmingi ir pavojaus žmonių sveikatai nekelia. „Fox 5“ duomenimis, laiškai išsiųsti iš Teksaso valstijos.

Vilniuje bendraklasės stipriai sumušė keturiolikmetę. Mergaitė paguldyta į ligoninę. Incidentas įvyko pirmadienį apie 15 val. Skroblų gatvėje. Stipriai bendraklasių sumušta mergaitė dėl smegenų sukrėtimo paguldyta į ligoninę. Įvykiu domisi policijos pareigūnai.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose nuo pernai metų rugsėjo padaugėjo vaikų ar buvo įsteigtos naujos ikimokyklinio ugdymo grupės, gaus papildomą finansavimą. Švietimo ir mokslo ministerija iš savo asignavimų ikimokyklinio amžiaus vaikams ugdyti 2011 m. numatė 5,4 mln. Lt. Tai nustato ministro įsakymu patvirtintas Ikimokyklinio amžiaus mokinių ugdymo finansavimo 2011 metais tvarkos aprašas.

Pagal naująjį Švietimo įstatymą, per keletą artimiausių metų Panevėžyje nebeturi likti vidurinių mokyklų. Vietoj jų bus įteisinta nauja mokyklų forma – progimnazijos. Naujajame Švietimo įstatyme nurodoma, kad šalyje bus pradinės mokyklos, progimnazijos (iki aštuntos klasės), pagrindinės (iki dešimtos klasės) ir gimnazijos. Tiesa, vidurinės mokyklos irgi kol kas išliks, tačiau ne ilgiau kaip iki 2015-ųjų.

Dažnai mėgstama pabrėžti, kad šių dienų visuomenės problemos – netinkamo auklėjimo šeimoje ir prasto ugdymo pasekmė. Lietuviams, kaip tautinis bruožas, priskiriamas perdėtas kuklumas ir prastas savivertės jausmas, o kalbai pasisukus apie jaunimo problemas, baksnojama į patyčių mokykloje statistiką ir kitus ne itin malonius faktus.

Atsižvelgdama į bendruomenių poreikius, Švietimo ir mokslo ministerija pakeitė klasių komplektavimo tvarką. Vyriausybė pritarė pateiktam projektui dėl „Dėl Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko projekto „Kūrybiškumas, lyderystė, įkvėpimas ir kultūra“ ( KLIK) įvadinis seminaras mokyklų atstovams, kurį ves organizacijos  „Nimble Fish“ įkūrėjai, – scenos menų kūrėja Samantha Holdsworth ir publicistas bei prodiuseris Gregas Klerkxas. KLIK projekto tikslas – atskleisti, kaip kūrybiška veikla ir verslumo gebėjimai gali paskatinti pokyčius mokyklose.

Istorijos mokslų daktaras, „Peer-Ed“ švietimo inovacijų direktorius Lester J. Foltos (JAV) apmokys 20 šalies pedagogų ir švietimo vadybininkų dirbti pagal tarptautinį pripažinimą pelniusį „Parama kolegai“ modelį (angl. „Peer coaching“). Penkių dienų įvadiniai mokymai prasidėjo 2011 m. kovo 28 d. Druskininkuose. Pirmame modelio įgyvendinimo etape 20 parengtų kvalifikuotų trenerių-facilitatorių apmokys po 12 patarėjų (angl.

Lietuvos lenkų sąjunga (LLS) kreipėsi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama vetuoti Seimo priimtą naują Švietimo įstatymą. LLS prašo, kad nuostatos, kurioms „akivaizdžiai priešinasi daugiatūkstantinės Lietuvos tautinių mažumų bendruomenės, liktų išbrauktos iš Švietimo įstatymo, ir būtų pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei paruošti modelį, suderinus jį su tautinių mažumų bendruomenėmis, kuris išties atspindėtų veidrodinį principą, atitiktų moksleivių ir tėvų lūkesčius, ir vals...

Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus (Hamid Karzai) paragino Talibano maištininkus nebepulti šalies mokyklų, skelbia BBC. H. Karzajus teigia, kad jei Talibanas siekia iš Afganistano išginti užsieniečius, jis privalo leisti vaikams mokytis. „Mokyklų deginimas –bailių užsiėmimas", –tautai kalbėjo Afganistano prezidentas. Maištininkai savo taikiniu dažnai pasirenka šalies mokyklas –dėl išpuolių grėsmės šiuo metu neveikia daugiau nei 400 ugdymo įstaigų.

Trijų kartų ryškiausios Lietuvos sporto žvaigždės ves kūno kultūros pamokas penkiose šalies mokyklose, kurios tapo bendro sportininkių ir UAB „Vesiga“ projekto „Ateities čempionai“ konkurso laureatėmis, teigiama pranešime spaudai.

Seimui šiandien ruošiantis priimti naująjį Švietimo įstatymą, patys švietimo dalyviai tvirtina, kad į jų argumentus beveik neatsižvelgiama, o ugdymo sistema nuo darželio iki universiteto verčiama komercine preke. Nauji įstatymai esą daugelį problemų tik pagilins. Reformuos „atgal“ Šiandien Seimas planuoja priimti Švietimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta nemažai pasikeitimų. Daugelis - ne švietimo dalyvių, t. y. mokinių, mokytojų, taip pat jų įstaigų, naudai.

Grupė  Seimo narių pagaliau pastebėjo, kad Lietuvos mokyklose yra nesaugiausia iš visų ES valstybių: vaikai žudosi, vartoja alkoholį ir narkotikus, rūko, patiria traumas ir t. t. Todėl jie siūlo įstatymu įpareigoti mokyklų steigėjus aptverti ugdymo įstaigų teritorijas ir įvesti kitokias kontrolės priemones. Tik nepagalvojo, iš kur teks imti pinigų.

Lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose vienodinamas lietuvių kalbos mokymas, o dar po dvejų metų – ir pats egzaminas. Lenkiškos ir rusiškos mokyklos naujovę sutinka priešiškai. Esą negali būti kalbos, kad mokinių jėgos laikant tą patį egzaminą bus vienodos, praneša LTV „Panorama“.Nuo kitų mokslo metų lenkiškų ir rusiškų mokyklų 11–12 klasių mokiniai lietuvių kalbą ir literatūrą privalės mokytis tokiu pat krūviu kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai.

Lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose vienodinamas lietuvių kalbos mokymas, o dar po dvejų metų – ir pats egzaminas. Lenkiškos ir rusiškos mokyklos naujovę sutinka priešiškai. Esą negali būti kalbos, kad mokinių jėgos laikant tą patį egzaminą bus vienodos, praneša LTV „Panorama“. Nuo kitų mokslo metų lenkiškų ir rusiškų mokyklų 11–12 klasių mokiniai lietuvių kalbą ir literatūrą privalės mokytis tokiu pat krūviu kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai.

Per porą metų mokyklinio amžiaus vaikų Panevėžyje sumažėjo daugiau kaip dviem tūkstančiais. Mokyklos jau nesurenka reikalingo mokinių skaičiaus net sveikatos priežiūros specialisto etatui įsteigti. Panevėžyje veikiančiose bendrojo lavinimo mokyklose dirba 20 visuomenės sveikatos priežiūros specialistų. Anksčiau mokyklų medicinos seselėmis vadintos specialistės dabar tik viena kita dirba visu etatu, dauguma – tik puse ar dar kitokiomis dalimis etato.

Deklaruodama susirūpinimą piliečių saugumu, valdžia leidžia milijonus vaizdo stebėjimo sistemoms gatvėse. Žmonės stebimi troleibusuose, net vaikus kai kuriose mokyklose seka vaizdo kameros. Tačiau iki šiol niekas nepasivargino pateikti argumentų, kokią naudą visuomenei duoda toks rūpestis, aukojantis piliečių privatumą. Sekami ne tik nusikaltėliai Lietuvoje ruošiamasi elektroninėmis priemonėmis sekti nuteistuosius, mat laikyti juos laisvės atėmimo vietose labai brangiai kainuoja.

Lietuvoje dėl gripo viena po kitos darbą kuriam laikui nutraukia bendrojo lavinimo mokyklos, nes jose mažėja pamokas lankančių vaikų.Kaip praneša Lietuvos radijo korespondentė Lidija Jankauskienė, Šiauliuose dėl susirgimo gripu ir peršalimo ligomis karantinas paskelbtas 9 mokyklose. Pamokos nevyksta trijose gimnazijose, keturiose pagrindinėse mokyklose, vienoje vidurinėje ir vienoje pradinėje mokykloje. Dar 15 miesto bendrojo lavinimo mokyklų nedirba atskiros klasės.

Vilnius, Klaipėda, dar Kaunas ir visa likusi Lietuva. Tokį valstybės žemėlapį braižo studentai ir tebesėdintieji mokyklos suoluose. Varžybose dėl gabaus, išsilavinusio jaunimo nuo didmiesčių vis daugiau atsiliekančiame Panevėžyje kasmet gyventojų sumažėja maždaug 1500.Švietimo bendruomenė ant pirštų skaičiuoja studijas baigusius ir į gimtąjį miestą sugrįžtančius jaunuolius. Statistikos departamento duomenimis, iš beveik 112 tūkst. panevėžiečių, jaunimo iki 25-erių metų – vos per 30 tūkst.

Lietuviškosios Šalčininkų rajono švietimo įstaigos kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių su prašymu apginti mokinius, kurių gimtoji kalba – paprastoji kalba ir leisti jiems patiems pasirinkti pageidaujamą mokyklą bei sustabdyti Šalčininkų rajono seniūnijos bei savivaldybės darbuotojų daromą spaudimą šeimoms, norinčioms leisti vaikus mokytis mokyklose su mokomąja lietuvių kalba.

Profesinio mokymo kokybė Lietuvoje nepakankama, nes ilgą laiką šiai sričiai valstybė neskyrė reikiamo dėmesio ir finansavimo, todėl šiuo metu daugumos profesinių mokyklų turimos praktinio mokymo priemonės yra moraliai pasenusios, trūksta aukštos kvalifikacijos mokytojų, o mokymo kokybė neatitinka rinkos poreikių. Prie tokios išvados priėjo valstybiniai auditoriai, išankstinio tyrimo metu įvertinę, kaip Lietuvoje užtikrinama profesinio mokymo kokybė.

Vilniaus mero Raimundo Aleknos reikalavimu šiandien bus padengtas visas Savivaldybės įsiskolinimas telekomunikacijų bendrovei TEO LT. Perskirsčius miesto biudžetą, tam skirta papildomų lėšų. „Tokia situacija negali būti toleruojama. Šiandien pat bus pervesti visi pinigai, kuriuos esame skolingi TEO LT, tad jau rytoj telefono ryšys mokykloms ir darželiams bus atnaujintas“, – sako Vilniaus meras. Vilniaus mokyklos ir darželiai nuo lapkričio pabaigos gyveno be telefono ryšio.

Įvairesnės mokyklos, dėmesys būsimųjų pedagogų vertybių formavimui, mokinių bendravimas su menininkais, gyvesnis neformalusis ugdymas mokyklose – visa tai padėtų ugdyti visapusiškesnę mokinio asmenybę. Tuo įsitikinę vakar Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusios diskusijos „Dvasinis ugdymas: švietimo įstaigų vaidmuo“ dalyviai – pedagogai, mokslininkai, dvasininkai, menininkai. Per diskusiją buvo apžvelgta situacija mokyklose dvasingumo ugdymo atžvilgiu.

Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, remdamasi 2007–2009 mokslo metais atlikto mokyklų išorės vertinimo rezultatais, išrinko aštuonias Lietuvos mokyklas ir inicijavo filmo apie jas sukūrimą. „Išrinkome mokyklas, kuriose vadyba tiesiogiai veikia ugdymą ir mokymąsi, o tai ir yra tikrasis mokyklos pašaukimas, – sako Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės vidaus įsivertinimo skyriaus vedėja Laima Gudaitė.

Mokyklų aukso amžius – jau istorija. Pedagogines studijas baigusiam jaunimui teliks klausytis ne vieną dešimtmetį mokykloje skaičiuojančių kolegų pasakojimų apie turėtus didžiulius krūvius ir sočią pedagogo duoną. Mokinių mažėjimo tendencija mokytojus varo į neviltį – pastaruosius šešerius metus Panevėžys kasmet netenka vidutiniškai 1042 mokinių. Tiek užtektų vienai vidurinei. Dar prieš gerą dešimtmetį vargu ar kas būtų galėjęs patikėti, kad miesto mokykloje mokysis vos per 300 vaikų.

Rudenį 80 proc. visų šalies mokyklų patikrinę visuomenės sveikatos centrų specialistai vakar pateikė šokiruojančius rezultatus: 917 jų neatitinka higienos reikalavimų, o ketvirtadalis net neturi higienos pasų. Kur ten turės, jei tualetai – lauke, vandentiekio nėra, nežinoma, kas yra kanalizacija. Skersvėjai tualete „Mūsų mokykloje tualetas iki šiol lauke. Be galo jame šalta, skersvėjai pučia. Galima ten ir įvairiomis ligomis susirgti.

Panevėžio savivaldybėje bręsta negirdėtas precedentas: jei Taryba pritars, devynių miesto mokyklų ir gimnazijų direktoriai bus paduoti į teismą, kad iš jų būtų išieškota beveik 70 tūkstančių litų. Toks sprendimo projektas parengtas vadovaujantis gegužę paskelbtomis Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadomis, apie kurias „Panevėžio balsas“ jau rašė.

Remiantis Didžiosios Britanijos vyriausybės planais, mergaitės šalies mokyklose bus mokomos pasakyti „ne“ seksui. Valdžia tikisi, kad „seksualinio sutikimo“ pamokos leis sumažinti jaunų mergaičių ir moterų išprievartavimo atvejų skaičių, rašo „The Daily Mail“. Vyriausybės nuomone, būtina kuo anksčiau pradėti mergaites mokyti palaikyti sveikus santykius, kad įgytas žinias jos galėtų pritaikyti savo gyvenime vėliau.

Švietimo ir mokslo ministerijoje pirmadienį vykusioje konferencijoje „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose 2006-2010 metais“ penkeriems metams buvo pratęsta daugiašalio bendradarbiavimo sutartis, dar plačiau paskleisianti olimpizmo idėjas mokyklose.

Musulmonų vaikai yra mokomi, kaip nukirsti vagims rankas ir, kad žydai rengia sąmokslą, kaip užkariauti visą pasaulį, praneša telegraph.co.uk. 5000 mokinių lanko savaitgalines mokyklas Britanijoje, kuriose mokoma iš vadovėlių, teigiančių, kad žydai buvo transformuoti į kiaules ir beždžiones, taip pat teigiama, kad už kai kuriuos nusikaltimus gali būti baudžiama užmėtant akmenimis. Viena iš knygų, skirtų šešiamečiams, perspėja, kad tie, kurie netiki islamu, bus pasmerkti degti pragaro ugnyje.

Prieš pora metų pradėta Lietuvos mokyklų tinklo pertvarka sukėlė nemažai sumašties, nes dalis provincijos mokyklų buvo naikinamos, mažinamas klasių skaičius, jungiamos pačios udymo įstaigos. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad vis daugiau šalies mokyklų ryžtasi tapti katalikiškomis.

Vakar vienoje sostinės mokyklų kilus gaisrui, moksleiviai buvo pasirengę gelbėtis šokdami pro langus. Kyla klausimas: kiek mūsų vaikus ugdančios įstaigos yra pasirengusios susidoroti su ekstremaliomis situacijomis? Nuo gaisro neapsaugotas nė vienas. Ypač pavojingas jis tampa vietose, kur didelė koncentracija žmonių – ypač vaikų. Tuomet išvengti didesnių nelaimių būna ypač sunku. Siekiant užkirsti joms kelią, ugdymo įstaigose organizuojamos evakuavimo pratybos, mokoma teorinių dalykų.

Patys gabiausi vaikai Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose yra priversti vegetuoti – jų gebėjimai neugdomi, o ir žinių jie gauna per mažai, teigia lrt.lt kalbinti gabių vaikų tėvai. Specialistai pastebi, kad mūsų šalyje vis dar nėra bendros gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo sistemos, ir vis dar diskutuojama, ar tokia sistema yra reikalinga ir koks turėtų būti gabių vaikų ugdymo modelis.

Nebijok klausti – taip Kauno miesto mokiniai buvo raginami pasidalinti savo rūpesčiais, nerimu ir abejonėmis su specialistais ar tėvais, kitais suaugusiais žmonėmis. Juk atviras ir nuoširdus bendravimas yra psichikos sveikatos pagrindas. Apmaudu, jog vis didėjančio tempo, kartais nespėjame nei paklausti, nei atsakyti į užduotą klausimą.

Rugsėjo 25 dieną startuoja jau šeštus metus vykdomas Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacijos (LGMOA) socialinis projektas „Ne imti, bet duoti VI", kuris skirtas vaikų globos namų auklėtiniams. „Projekto tikslas – parodyti globos namų vaikams, kad mokslai gali būti įdomūs bei smagūs ir jie tikrai „nesikandžioja", - kalbėjo projekto koordinatorė bei LGMOA narė Rūta Leinartaitė.

Panaikinus apskritis akreditacijas mokyklose organizuos viena Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija. Šie pakeitimai nustatyti švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu „Dėl ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Paraiškos akreditacijai bus teikiamos tiesiogiai ministerijai. Akreditacijos tikslas – visiems mokiniams užtikrinti kokybiškas sąlygas įgyti vidurinį išsilavinimą.

Pakeitę moksleivių maitinimo tvarką, uždraudę gaminius su maisto priedais, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai turėjo pastebėti, kad lazda visgi turi du galus. Visuomenėje kilo pasipiktinimo banga supratus, kad moksleiviai nuo šiol nebegaus sriubos, o maisto kainos mokykloje gerokai šoktelėjo, tuo tarpu patys bendrojo lavinimo įstaigų ugdytiniai spėjo praminti takus iki aplinkinių parduotuvių, kebabų, čeburekų ir kito greito maisto pardavėjų kioskų.

Rugsėjo 1-osios stebuklą valdininkai pasitiko kaip žemės drebėjimą: staiga pradėtos remontuoti mokyklos bei studentų bendrabučiai. Dėl renovacijos išvarytiems studentams tenka glaustis ir po keturis kambaryje, o moksleiviai kremta mokslus statybų aikštelėse. Bet suaugusieji ramina, kad tai normalu, nes yra valstybių, kur žmonės išgyvena ir dar blogesnėmis sąlygomis. Gyvena kaip kinai Rugsėjo 1-ąją švietimo įstaigose pagal tradicijas prasideda ugdymo procesas.

Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokyklas toliau nuosekliai mažinti perteklinį „popierizmą“. Ministerijos specialistai, peržiūrėję visų tipų mokyklų ir ikimokylinio ugdymo įstaigų veiklos dokumentus, parengė jų sutrumpintą sąrašą. „Mokytojai, mokyklų vadovai turės daugiau laiko savo teisioginiam darbui – moksleivių ugdymui ar savišvietai, o ne įvairių aprašų ir ataskaitų, nuostatų, planų, kurių dažniausiai niekam neprireikia, rašinėjimui, – sako ministras Gintaras Steponavičius.

Nauja grupė žmonių, pirmadienį Saugaus eismo centre pradėjusi lankyti vairavimo kursus, susidurs su šiokiomis tokiomis permainomis. Bene reikšmingiausia naujovė – kursų pabaigoje teks laikyti privalomą teorinių žinių patikrinimo įskaitą, kuri parodys, ar kursų lankytojai įsisavino išdėstytas žinias ir yra pasiruošę laikyti egzaminą valstybės įmonėje ,,Regitra“. Tikrins teorines žinias Saugaus eismo centro direktorius Raimundas Buinevičius sako, kad teorinių žinių patikrinimo įskaita bus toki...

Trečiadienį Vilniuje valdžios nebus. Trys aukščiausi šalies pareigūnai lankys mokymo įstaigas ir ten sakys sveikinimo kalbas. Pasirinktos, kaip įprastai, gražiausios, po remontų švytinčios mokyklos. Dar remontuojamos ar tik ruošiamos remontuoti valdžios elito viešnagės palauks. Trečiadienį nuo ankstaus ryto pirmieji šalies asmenys, užuot dirbę įprastus darbus, pasklis po šalies mokyklas. Sveikins moksleivius su mokslo metų pradžia. Ir patys sulauks gėlių, plojimų, padėkų ir sveikinimų.