mokykla

Mokytojams nuo rugsėjo darbą pradedant pagal atnaujintas ugdymo programas pasirengimui bus papildomai skirti 7 mln. eurų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Skiriame ir lėšas, suprasdami, kad mokytojams bus šiek tiek daugiau darbo pasirengimui, nuo rugsėjo bus skiriama papildomi 20 proc. pasirengimo laiko, skiriamos lėšos tam. Tai bus daugiau nei 7 mln.

Artėjant naujiems mokslo metams į mokyklas sugrįžta ne tik moksleiviai bei mokytojų bendruomenė, tačiau ir šiurpą kelianti psichotropinių medžiagų ugdymo įstaigose plitimo problema. Vis labiau ryškėjanti tendencija, kai vaikams įsigyti narkotikų nėra sudėtinga, o vartojamų medžiagų sudėtis yra neaiški, kelia siaubą.

Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu aptars pasirengimą naujiems mokslo metams. Nuo rugsėjo bendrojo ugdymo mokyklų pirmų, trečių, penktų, septintų, devintų bei 11 (III gimnazijos) klasių moksleiviai dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Ministerijos teigimu, atnaujintose programose orientuojamasi į kompetencijų ugdymą, numatyti pokyčiai organizuojant vidurinį ugdymą bei išorinį vertinimą.

Nuo šių mokslo metų atnaujinamos bendrosios ugdymo programos. Jose atsiras tokie dalykai kaip astronomija, filosofija ar net musulmonų sunitų tikyba, o mokytojai gaus daugiau laisvės planuoti pamokas. Pedagogai sako, kad naujovės nėra blogos, bet trūksta mokymo priemonių – reikia užsakyti vadovėlius, kurių jie dar nė nematė, o kai kuriems dalykams vadovėlių lietuvių kalba apskritai nebus.

Praėjusių metų rugsėjis į aktoriaus Mariaus Jampolskio ir dailininkės Renatos Jampolskės gyvenimus atnešė pokyčių – vienturtė dukra Viltė tapo pirmoke. Vilniaus Vydūno progimnazijos moksleivė po naujų patirčių kupinos vasaros netrukus keliaus į antrąją klasę, o R. Jampolskė jau ruošia dukrą naujiems mokslo metams.  Naujienų portalui tv3.lt Renata sutiko papasakoti, kaip praėjo pirmieji Viltės metai mokykloje.

Praeitais metais su krepšinio karjera atsisveikinęs Kšištofas Lavrinovičius (43 m.) nesnaudžia ir yra kaip niekad aktyvus – šiemet su broliu Darjušu vyras nėrė į naują veiklą. Tačiau tarp darbų gausos, kaip teigia vyras, jis pėja ir pailsėti, gerai laiką praleisti ir su šeima. Naujienų portalui tv3.lt K. Lavrinovičius papasakojo apie atostogas, pasiruošimą naujiems mokslo metams bei vaikų pomėgius.

Nuo rugsėjo mokyklose startuoja naujos ugdymo programos. Nors pokyčiai pasieks ne visas, o kol kas tik nelygines klases, problemų kelia vadovėliai – dar ne visi dalykai turi parengtus naujus vadovėlius pagal naują programą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Visą Lietuvą sužavėjęs garsusis Tauragės ketvertukas – sesutės Milena, Lėja, Luknė ir Luka – vasarą nenuobodžiauja ir nuolat susiranda veiklos. Vis tik, neliūdi ir vasarai einant į pabaigą, nes labai laukia, kada vėl pradės varstyti mokyklos duris.  Ketvertuko mama Lina Strangienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip leido vasarą, kokių planų dar turi bei išdavė, kaip vyksta pasiruošimas mokslo metams.

Siaubingą dramą išgyveno Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija. Į mokyklą su kirviu įsiveržę romų tautybės asmenys plūdosi ir grasino kirviu. Aršiausią vyrą pavyko nuraminti pavaduotojui ir tuomet kirvį paimti. Mokiniai ir mokytojai sukrėsti, stebisi, ir kodėl visus sukapoti grasinęs kėdainiškis nesuim Šalyje sparčiai auga sergamumas gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis bei koronavirusu.

Artėjančios rugsėjo 1-osios proga „Lidl Lietuva“ išdalins daugiau nei 1300 mokyklinių rinkinių, kuriuos sudaro sėkmingai mokslo metų pradžiai reikalingos priemonės. Rinkiniai pasieks įmonės darbuotojų atžalas ir bendruomenės namuose gyvenančius vaikus. Tokiu būdu įmonė rūpinasi ne tik darbuotojų vaikais, bet ir atsakingai skiria reikiamą paramą tiems, kam reikia labiausiai.

Lietuvoje vis daugiau vaikų mokyklose gauna nemokamą maitinimą, šeštadienį praneša LRT radijas.   Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, pernai, lyginant su 2021 metais, vidutiniškai per mėnesį nemokamą maitinimą gaunančių mokinių padaugėjo iki 122,4 tūkst. nuo 103,6 tūkst. užpernai.   Šių metų pirmą pusmetį vidutiniškai per mėnesį nemokamai buvo maitinami 33,6 proc. visų mokinių, o 2022 metais – 33 proc.

Nuo artėjančių mokslo metų aukštosios mokyklos siūlys būsimiems ir esamiems švietimo įstaigų vadovams nemokamas specializuotas magistrantūros studijų programas.

Nyderlandai antradienį pranešė, kad ketina uždrausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais pamokų metu, kad šie netrukdytų ugdymo procesui. Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji laikrodžiai trukdo mokiniams dalyvauti ugdymo procese. Tokia taisyklė turėtų įsigalioti kitais metais. „Daugėja įrodymų, kad mobilieji telefonai daro žalingą poveikį pamokų metu“, – teigiama Nyderlandų vyriausybės išplatintame pranešime.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį planuoja skelbti sprendimą dėl pedagogės ir visuomenės veikėjos Astros Genovaitės Astrauskaitės atleidimo iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos.  A. G. Astrauskaitė iš mokyklos atleista pernai gruodį, nustačius, jog ji buvo įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos.  Tuometinis Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas sakė, kad pedagogė išvis negalėjo būti priimta dirbti lietuvių kalbos mokytoja, nes neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Daliai vaikų praleidžiant daugybę pamokų, politikai nusprendė, kad šią situaciją reikia suvaldyti, nes nesilankydami pamokose vaikai protingesni netampa, veikiau atvirkščiai. Todėl Seimas antradienį įteisino 3 priemones. Pirma, švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatys visai Lietuvai bendrą tvarką, kiek praleistų dienų per mėnesį galės pateisinti tėvai ir kaip mokyklos turės reaguoti, jeigu praleistų pamokų bus daugiau.

Ukrainiečių karo pabėgėlių vaikai nuo ateinančių mokslo metų darželiuose, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo mokyklose ugdysis bendrose klasėse kartu su visais mokiniais, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak pranešimo, vienerius metus nuo atvykimo ukrainiečiai turėjo galimybę mokytis nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose, mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, gauti mokymosi ir švietimo pagalbą.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl Švietimo įstatymo pataisų, kurios nustatytų kriterijus bendrojo ugdymo programas vykdančioms mokykloms, priėmimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakeitimus parengė po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kad dabartinė tvarka, kai mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Seime į priekį juda Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iniciatyva griežtinti pamokų lankomumą nustatančią tvarką. Parlamentas šią savaitę 78 Seimo nariams balsavus „už“ ir keturiems susilaikius po svarstymo pritarė tokioms Švietimo įstatymo pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl jų priėmimo.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė Švietimo įstatymo eilės straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame siūlomi bendrieji ir specialieji kriterijai mokykloms.  Įstatymo nuostatuose apsiribojama kiekybiniais rodikliais, kurie tampa realia grėsme daugeliui švietimo įstaigų tiek regionuose, tiek miestuose.

Kai kurie tėvai perduoda vardus savo vaikams iš kartos į kartą, kiti pasirenka būti „unikalūs“ ir sugalvoja pačius keisčiausius vaikų vardus vien tam, kad jie išsiskirtų iš kitų. Tačiau tai ne visada pavyksta padaryti pagal planą, nes vietoj to, kad užaugę vaikai džiaugtųsi savo išskirtiniais vardais, dažnai jie pyksta ant savo tėvų dėl išrinktų pačių keisčiausių vardų.

Vilniaus mokykloje tarp bendraklasių kilo konfliktas, kurio metu buvo sužeista mergaitė, dėl to vyras sukėlė fizinį skausmą 12-mečiui, praneša policija. Konfliktas įvyko birželio 16 d. apie 16 val. Vilniuje. Vyras (gimęs 1984 m.) sukėlė fizinį skausmą dvylikamečiui (gimusiam 2011 m.) dėl galimai kilusio konflikto tarp klasiokų. Nukentėjusysis, suteikus medicininę pagalbą ligoninėje, gydomas ambulatoriškai. Birželio 17 d. 9 val. 55 min.

Trečiadienį vyko vienas svarbiausių brandos egzaminų – matematikos. Laikyti šį egzaminą nusprendė 15 560 kandidatų. Būti išlaikiusiam matematiką yra svarbu tiems, kas ketina studijuoti aukštosiose mokyklose. Po egzamino abiturientų nuomonės išsiskyrė – vieni egzaminu nesiskundė, o kiti griebėsi už galvų.  Po egzamino Paulina teigė, kad buvo sunku, tačiau jaučia stiprų šeimos palaikymą.

„Lytiškumo ugdymas vis labiau skverbiasi į Lietuvos provinciją. Jei manote, kad tik sostinėje vaikai vedami žiūrėti filmų apie vienas kitą pamilusius vyrus, tai jūs labai klystate!“, – taip prasidedanti Šilalės rajono savivaldybės tarybos narės, valstiečių atstovės Vitalijos Jankauskaitės–Milčiuvienės žinutė socialiniame tinkle sulaukė gausybės internautų reakcijų ir komentarų. Į tai sureagavo ir VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namų“ vadovė Lina Januškevičiūtė.

Jauna šiauliečių šeima, auginanti būsimą pirmoką, buvo atsidūrusi aklavietėje. Nors šeima specialiai Šiauliuose nusipirko butą prie pat „Juventos“ progimnazijos ir tikėjosi į ją leisti savo sūnų, tačiau turėjo skaudžiai nusivilti, kai savivaldybė pareiškė, neva šeima per vėlai deklaravo gyvenamąją vietą ir visos pirmosios klasės šioje mokykloje yra užpildytos. Tačiau po ilgokos kovos ir bandymų pavyko pasiekti, kad vaikas galėtų eiti į mokyklą už 100 metrų nuo namų.

Beveik pusė visų reanimacijoje gulinčių žmonių yra vaikai, apsinuodiję alkoholiu arba narkotikais. O didžiajai daugumai jaunuolių apsvaigus prasideda haliucinacijos – vaidenasi raganos, velniai ir puola gyvatės.  Daugiau nei trečdalis sostinės dešimtokų pirmą kartą alkoholio paragavo iki trylikos metų. Taip pat kas trečias sostinės dešimtokas bent kartą buvo girtas. Tačiau ne tik alkoholis, bet ir narkotinės medžiagos mokyklose ranka pasiekiamos kiekvienam.

SEB bankas paskolins iki 11,8 mln. eurų investicinio fondo „Nter Social Infrastructure Fund“ (buvusi „Orion Asset Management“) valdomai įmonei SIP3, kuri Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnijoje, pradės statyti daugiafunkcį centrą. Planuojama, kad 8,2 tūkst. kv. metrų ploto pastate bus 230 vietų darželis, 550 vietų progimnazija, kultūros, sporto ir laisvalaikio erdvės. Lėšos skolinamos 14 metų pagal viešosios ir privačiosios partnerystės projektą, pranešė bankas.

Kuršėniškį nustebino Lauryno Ivinskio gimnazijos sprendimas nerengti brandos atestatų teikimo šventės – juk tai ne tik šventė, bet ir visų 12 metų, praleistų mokyklos suole, paminėjimas. Tačiau gimnazijos direktorė teigia, kad toks sprendimas priimtas po diskusijų su abiturientais ir tėvais, o visi metai, praleisti mokykloje, buvo paminėti per paskutinio skambučio šventę.

JAV Virdžinijos valstijoje antradienį per šaudymą netoli vidurinės mokyklos išleistuvių žuvo du žmonės ir penki buvo sužeisti, pranešė policija. Tai naujausias masinių šaudynių epidemijos šalyje atvejis. Šaudynės įvyko apie 17 val. vietos (0 val.

Vaikai vis mažiau pasitiki savo tėvais, auga jų bendraamžių įtaka ir polinkis į rizikingą elgesį, kartu ir į narkotikų vartojimą, pastebi specialistai. Vis dėlto, anot jų, imtis pernelyg griežtų kontrolės priemonių nereikėtų – tai vaikus gali paskatinti dar labiau atsiriboti nuo šeimos ir specialistų. Efektyviausia priemonė yra ryšio su vaikais kūrimas ir jų sąmoningumo ugdymas.

Per balandį ir gegužę pasirašius sutartis su projektuotojais, iki 2026 m. Vilniuje atsidarys dar keturios naujos įvairaus amžiaus vaikams skirtos švietimo įstaigos: darželis Balsiuose (Aušrinės g. 10A), darželis Šnipiškėse (Kernavės g. 82), progimnazija Pavilnyje (S. Lozoraičio g. 95) bei progimnazija Pašilaičiuose (Pavilnionių g. 25). Progimnaziją S. Lozoraičio g. 95 bei progimnaziją Pavilnionių g. 25 projektuos MB „De architectura“, darželio Kernavės g. 82 projektuotoju tapo MB „Statinio proje...

Šie metai abiturientams kitokie – pirmą kartą istorijoje jie gaus elektroninius brandos atestatus. Vis dėlto išleistuvių šventės dalis mokyklų neatsisako. Vieni žada mokslų baigimą minėti kelias dienas ir su ryškiausiomis Lietuvos muzikos žvaigždėmis, kiti pagal galimybes užkurs vakarėlį sodyboje. Tačiau kai kuriose mokyklose išleistuvių nebus ir tai – ne pirmas kartas.

Jungtinėje Karalystėje įtraukusis mokymasis turi visai kitokią reikšmę. Vaikai istorijos, geografijos, mokslo, meno mokosi su virtualios realybės akiniais, kurie leidžia mokiniams viską pamatyti ir paliesti iš arti. Vienos Jungtinės Karalystės mokyklos mokiniai iš arti apžiūrinėja Saulės sistemos planetas. Visas jas, įskaitant Žemę, jie gali ne tik iš arti apžiūrėti, bet ir kaip tik nori pasukinėti.

Seimas ėmėsi siūlymo griežtinti pamokų lankomumą nustatančią tvarką. Parlamentas šią savaitę pritarė tokioms Švietimo įstatymo pataisoms, už balsavo 96 Seimo nariai ir dešimt susilaikė. Svarstymas numatytas birželį. Projektus pristačiusi buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymėjo, kad praleistos pamokos turi didelę įtaką mokinių pasiekimams, o apie penktadalis visų praleistų pamokų yra nepateisintos.

Neeilinis incidentas Tauragėje – 18-metis moksleivis per pamoką išsitraukė peilį ir juo grasindamas kitiems vaikams ir mokytojui sužeidė bendraklasį. Vaikiną nuginklavę policininkai jį išvežė į psichiatrijos kliniką. Mokiniai įsibaiminę, kas jų laukia, kai bendramokslis grįš, o tauragiškiai jaudinasi, kad į Lietuvos mokyklas neateitų užsienyje vis dažniau matomi pavyzdžiai, kai moksleiviai ima masiškai žudyti bendraklasius ir mokytojus.

Tauragės profesinio rengimo centre – itin nemalonus incidentas su agresyviu paaugliu, kuris užpuolė mokinius ir mokytojus. Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Darius Bredelis. Prireikė elektrošoko Kaip jis sakė, incidentas įvyko kūno kultūros pamokos metu, kai vienas mokinys, kuriam jau suėję 18 metų, atvykęs iš globos namų, agresyviai puolė mokinius ir mokytojus. Jo teigimu, užpuolimas buvo panaudojant fizinę jėgą.

Moksleivių elektroninių cigarečių rūkymas yra vis opesnė problema. Tad Kauno policija į pagalbą telkiasi šiuolaikinius būdus – rūkančius paauglius prie mokyklų fiksuoja dronais. Ir kone kaskart nustato pažeidėjus. Medikai sako, kad jų pacientais tampa vis jaunesni neaiškios kilmės skysčiais, kuriuose net narkotikai ir žiurkių nuodai, apsinuodiję moksleiviai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pastebi, kad  pastaruoju metu Lietuvoje kyla labai daug problemų, kuriuos susijusios su vaikais ir vaikų elgesiu. Vaikai masiškai svaiginasi, jie bėga iš namų. Yra ir dar daug daugiau problemų. Pasak jos, visos problemos ateina ne tik iš namų ir artimos aplinkos, o prie tokio vaikų elgesio galėjo prisidėti karo ir pandemijos padariniai.

Manau, dauguma supranta, kad įvairiose srityse, ypač ekonomikoje, konkurencija – geras dalykas. Dėl to gauname geresnių daiktų, paslaugų, geresnį gyvenimą, nes konkurencija yra pažangos požymis. Šią nuostatą perkeliame ir į kitas gyvenimo sritis, įskaitant švietimą. Vyrauja stereotipas, kad švietime konkurencija skatina dėti daugiau pastangų, kad mokiniai varžytųsi tarpusavyje, kuris geriau mokosi ar daugiau pasiekė, tik ar tai tikrai gerai? Švietimo srityje kyla dvi netinkamos prielaidos.

Lietuva pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus patenka į sėkmingiausių šalių dešimtuką, antradienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS rezultatais. 2021 metais vykusiame tyrime dalyvavo 65 šalys. Lietuvos mokinių pasiekimai šiame tyrime geriausi per du dešimtmečius – nuo tada, kai šalis dalyvauja šiame tyrime.

Specialistai pastebi, kad vaikai vis mažiau ir mažiau pasitiki savo tėvais, mokytojais, juos augina jų bendraamžių įtaka, o palaipsniui atsiranda ir potraukis į rizikingą elgesį, polinkį į narkotikų vartojimą. Vis tik, pasak specialistų, imtis pernelyg griežtų kontrolės priemonių nereikia – tai vaikus gali atgrasinti arba paskatinti dar daugiau atsiriboti nuo šeimos ir specialistų. Vaikai narkotikų gauna be problemų, svaiginasi vis dažniau, tačiau ne visada supranta, ką iš tikrųjų vartoja.

Vyriausybė skelbia pasiekusi tikslą, kad 5–8 klasių mokiniai nebesimokytų jungtinėse klasėse.  Tai įrašyta tarp teigiamų švietimo sistemos pokyčių Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kuriai pirmadienį pritarė Ministrų kabinetas. Ataskaita toliau bus svarstoma Seime.

Ugdymo programos atnaujintos, tačiau mokytojai neturi net naujų vadovėlių. Pedagogai griebiasi už galvų, kaip nuo rugsėjo reikės mokyti vaikus, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad vadovėlių gali nebūti ir dar keletą metų. Kol kas nežinia ir ko bus reikalaujama vėliau mokinius egzaminuojant. Apie situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo aukščiausius rezultatus pasiekiančio Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Daugėjant vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, ir dažnėjant atvejų, kai iš mokyklų apsinuodiję narkotikais mokiniai tiesiu taikymu pakliūna į ligoninę, sukruto ir valdininkai. Keturios ministerijos susėdusios prie bendro stalo kartu su policija puolė ieškoti sprendimų, ir vienas pagrindinių – priversti mokyklas neslėpti problemų.  Mat kol kas mokyklos labiau rūpinasi savo reputacija nei bando viešinti esamas problemas. To paties – netylėti apie esamas problemas valdininkai prašo ir tėvų.

Vilniaus policija trečiadienį gavo du pranešimus apie smurtą prieš nepilnamečius – motina įtariama smurtavusi prieš du savo vaikus, tuo metu mokykloje buvo sumušta paauglė. Trečiadienį Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad pirmadienį dienos metu Vilniuje, namuose, 48 metų moteris  galimai smurtavo prieš savo 7-erių ir 12-kos metų vaikus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiams, informuoja policija.

Dešimtokų pasiekimų patikrinimas, įvedus keturių balų kartelę, turės pragaištingų padarinių mokykloms ir mokytojams, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. „Ji (įvesta kartelė – BNS) turės pragaištingų padarinių didelei daliai gimnazijų (...). Tai reiškia, kad mažėtų gimnazijų mokytojų krūviai, mažėtų atlyginimai, dalies mokytojų, mokyklų apskritai nereiktų, jas reikėtų uždaryti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Sarafinas.

Oficialiai statistikai rodant, jog mažėja mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokykloje, didžiųjų miestų savivaldybės pastebi, jog šie duomenys nėra tikslūs, nes realūs nesimokančiųjų skaičiai yra gerokai mažesni. Remiantis praėjusią savaitę paskelbtais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022-2023 metais Lietuvoje mokykloje nesimokė 15 753 vaikų nuo 7 iki 15 metų amžiaus.

Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, nepilnametis į gimnaziją atsinešė kovinį šovinį, šeštadienį pranešė policija. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 2008 metais gimęs paauglys šovinį rado apleistame pastate, jį paėmė policijos pareigūnai.

Žiauraus paauglių smurto protrūkis vienoje sostinės mokyklų. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi vaizdo įrašu, kuriame matosi išpuolis. Mokyklos direktorius po šio įvykio sukrėstas. Teisėsauga praneša, kad apie patyčias ir smurtą prieš sūnų jiems pranešė nukentėjusiojo motina. Įspėjame, kad jautrius skaitytojus gali sukrėsti įvykio detalės. Vaizdo įraše matyti, kaip berniukas apstumdo vaiką, kitiems vaikams stebint numauna jam kelnes ir į užpakalį jėga įkiša plastikinį butelį.

Prezidentūrai pasiūlius atidėti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą kol bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nemananti, kad ją reikėtų stabdyti. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa yra savarankiška programa, ji turi savo kriterijus, bus įgyvendinama taip, kaip įgyvendinama. Tikrai nemanome, kad reiktų kažką stabdyti ar kažką peržiūrėti“, – BNS sakė Klaipėdoje penktadienį besilankanti J. Šiugždinienė.