mokslo metai

Savivaldybei pasigyrus, kad popamokinė veikla mokyklose pradinukų tėvams šiemet nieko nekainuos, paaiškėjo, kad daliai mokinių prižiūrėti tiesiog nebus kam. Mat žadėtai nemokamai papamokinei veiklai trūksta maždaug 300 mokytojų. Tad kai kurios mokyklos sukasi iš padėties labai netikėtai – jos planuoja į mokyklas kviesti dirbti pensininkus ar bedarbes mamas.

Pirmąją mokslo metų dieną tėvai, auginantys vaikus iki 14 metų, turi galimybę prašyti ne mažiau nei pusės laisvos darbo dienos ir kartu dalyvauti mokyklose rengiamose šventėse. Tokią teisę Darbo kodeksas garantuoja visiems tėvams, kurių vaikai mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas ir kurie neturi teisės į mamadienius ir tėvadienius. Laisvas laikas pirmąją mokslo metų dieną yra apmokamas darbuotojui mokant vidutinį jo darbo užmokestį.

Netikėtai nusprendus šiemet mokslo metų startą nukelti iš rugsėjo 1-osios į rugsėjo 3-iąją prekybininkams atsivėrė įstatymo spraga – juk alkoholiu prekiauti draudžiama tik rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto tiek parlamentarai, tiek patys prekybininkai mano, kad šiemet alkoholio kranelį reikėtų užsukti būtent rugsėjo 3-ąją. Prekybos tinklas „Lidl“ portalui 15min patvirtino neketinantis alkoholiu prekiauti rugsėjo 3-ąją.

Šiemet moksleiviai su savo bendraklasiais nesiskirs iki birželio 15 d., išskyrus pradinukus ir abiturientus. Tiesa, ką, pailginus mokslo metus, moksleiviai veiks – neaišku. Tėvai piktinasi, jog už šias papildomas mokslo dienas jiems teks susimokėti. Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tv3.lt teigė, kad mokykla pati planuoja ugdymo turinį ir pati sprendžia, pritaiko sprendimus prie savo konteksto.

Mokslo metai nauji – bėdos tos pačios. Pedagogai nė neketina atsisakyti brangiųjų pratybų. Pastarųjų reikalauja ir kūno kultūros mokytojai. Tuo tarpu tėvai niršta, jog kasmet pratybos brangsta, o naudos esą iš jų nėra. Švietimo ir mokslo ministerija į pratybų sąsiuvinių turinį – nesikiša. „Mes sulaukiame tėvų skambučių, įvairiausių nusiskundimų dėl pratybų sąsiuvinių. Pernai jie buvo brangūs, bet šiemet dar brangesni.

Per tris šimtus tūkstančių moksleivių Lietuvoje pirmadienio rytą jau pradėjo pamokose. Prie ilgo miego ir dienų tik sau pripratusiems mokiniams mokslo metų pradžia – tikras iššūkis. Nauajs rėžimas laukia ir mokinių tėvų. pavyzdžiui, rytimiai kamščiai. Psichologai pataria, ką daryti ir kaip elgtis, kad vargas dėl pirmųjų pamokų neatbaidytų atžalų nuo mokslų.   Vilniečių mokinių fizinio lavinimo mokytoja tikina, jog itin pasiseka tiems, kurių tvarkaraštyje sporto pamoka viena pirmųjų.

Per pagrindinį priėmimą į profesines mokyklas priimta daugiau kaip 11 tūkst. mokinių, BNS nurodė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Iš 833 per bendrąjį priėmimą pasiūlytų programų mokiniai pakviesti į mažiau nei 700, taip pat informavo asociacija. Ketvirtadienį prasideda papildomas priėmimas į profesines mokyklas. Jame gali dalyvauti tik asmenys, neturintys pasirašytų profesinio mokymo sutarčių.

Pristatydama naujų mokslo metų naujienas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžia visos švietimo bendruomenės susitelkimo svarbą įgyvendinant pokyčius ir siekiant geresnės mokyklos kiekvienam jos nariui. Pasak ministrės, geriausių rezultatų keičiant ir atnaujinant bendrojo ugdymo planus ir turinį bus pasiekta tik visai bendruomenei veikiant kartu. „Analizuojant švietimo būklę akivaizdu, kad bendrojo ugdymo sistemoje pokyčiai būtini.

 Kiti mokslo metai bus dešimčia dienų ilgesni – tai numatyta naujuose bendrojo ugdymo planuose, kuriuos patvirtino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Kaip penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija, mokslo dienų skaičius bus padidintas 2017-2018 mokslo metais. Pradinukams mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų trukmės atostogų. Pasak ministerijos, jos trikdė psichologų rekomenduojamą mokymosi ir poilsio balansą.

 Šis klausimas jaudina ne tik pačius mokinius, bet ir jų mokytojus bei vaikų tėvus. Daug specialistų aptaria esamą mokslo situaciją Lietuvoje. Mokinių tėvams susivokti yra sunkiausia, nes mes mažiausiai turime žinių apie ugdymą, jo kokybę bei tinkamas priemones.

Šimtai mokinių ir kelios dešimtys mokytojų šiandien protestavo prieš mokslo metų ilginimą. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad protestai tikslo nepasieks – jau ateinantys mokslo metai bus ilgesni. Viceministras Gražvydas Kazakevičius sako, kad šiuo metu konsultuojamasi su regionais, o balandžio pabaigoje turėtų paaiškėti, kaip trumpės mokslo metai ir kaip bus koreguojama programa.

Sostinėje prie Švietimo ir mokslo ministerijos aidėjo moksleivių, nenorinčių ilgesnių mokslo metų, šūkiai. Šimtai mokinių ir dešimtys mokytojų priešpiet prie ministerijos išsakė savo nepritarimą mokslo metų ilginimui ir nužygiavo link Vyriausybės. „Mūsų neįtikino ministerijos argumentai, kad pamokų skaičiaus didinimas pagerintų ugdymosi kokybę“, - sako protesto akciją organizavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Žadami Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pokyčiai švietime vis dar neįtikino visuomenės dėl bendros nuomonės. Nors mokslo metus tikimasi prailginti tik nuo 2018 m., diskusijos, kam to reikia, kaip atrodys pokyčiai ir kokia bus nauda, vyksta nepaliaujamai. Ministerija rengia nemokamas konsultacijas švietimo bendruomenės nariams, profsąjungos – stoja piestu, moksleiviai ir tėvai – pasimetę ir priešinasi.

Vis dažniau pasigirsta kalbos ir teiginiai, kad ši Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva yra populistinė, norint parodyti savo darbą. Tokias kalbas stiprina aiškaus plano visuomenei nepateikimas. Be to, šis siūlymas bendruomenę padalino į dvi barikadų puses. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengė švietimo darbuotojų, moksleivių, tėvų apklausą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos užmojų didinti mokymosi dienų skaičių. Jau dabar kalbama, kad rezultatai nepatiks ministerijai.

Net prieš mokslo metų ilginimą pasisakantys moksleiviai sutinka, kad dabartiniai krūviai – per dideli, o daugumoje Europos šalių mokslo metai tęsiasi iki Joninių, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Socialdemokratų frakcijos posėdyje antradienį pristačiusi planus ilginti mokslo metų trukmę ministrė pažymėjo, kad programos nebūtų keičiamos, o tiesiog išdėstomos per ilgesnį laiko tarpą, tad sumažėtų apkrovos visų mokslo metų laikotarpiu.

Paskutinė vasaros diena Vilniuje palydėta audringai. Policijai girti įkliuvo keturi girti vairuotojai ir dviratininkė. O pėsčiuosius teko tramdyti net elektros šoku. Dar prieš vidurnaktį Dunojaus gatvėje sustabdytas „Volvo“ - jo vairuotojas buvo pats girčiausias iš sugautų pirmąją rudens naktį. Jis įpūtė 1,24 prom. Tai lengvas girtumas, bet paaiškėjo, kad vyriškis ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Todėl teismas be baudos greičiausiai dar ir konfiskuos jo automobilį.

Gražuolei Monikai Šalčiūtei dažnai klijuojama lengvabūdės tuštutės etiketė, tačiau mergina, pasirodo, aktyviai domisi įvairiomis naujienomis ir jai nesvetimos socialinės visuomenės problemos. „Per žinias mačiau, kad daugybei šeimų, turinčioms vaikų, yra sunku juos aprūpinti mokslo metams rašymo priemonėms, sąsiuviniais ir panašiai.

 Pagrindinis greitkelis, vedantis į Sietlą, tapo kraupios avarijos vieta. Ant tilto į turistinį autobusą-amfibiją rėžėsi keleivinis autobusas su beveik pusšimčiu žmonių. Dauguma jų – užsienio studentai ir dėstytojai iš Šiaurės Sietlo koledžo. Susidūrus autobusams, lengvųjų automobilių nesuvaldė dar du vairuotojai. Nukentėjusieji skaičiuojami dešimtimis. „Išvežėme daugybę nukentėjusiųjų.

Švietimo ir mokslo viceministrė pataria tėvams neskubėti jau dabar pirkti mokyklinių prekių, o palaukti mokslo metų pradžios, kai mokytojai turėtų atsakingai nurodyti, ko konkrečiai reikės šiems metams. „Tėveliams nereikėtų skubėti prieš rugsėjį pirkti prekių - turiu omenyje mokyklai skirtų reikmenų - vadovėlių, sąsiuvinių, ar pratybų sąsiuvinių.

Naujaisiais mokslo metais mokyklų laukia permainos - planuojama įvesti judrumo pertraukas, daugiau dėmesio skirti vaikų konsultavimui ir užtikrinti išvykusių mokytojų pavadavimą. Siekiant pagerinti mokinių sveikatą, visoms mokyklos rekomenduojama organizuoti fiziškai aktyvią 25 minučių pertrauką. „25 minučių judėjimo pertraukos turėtų atsirasti kaip galimybė, ypač mokiniams, kurie 8-9 valandas išbūna mokykloje, po penktos pamokos. Mokykla turės susitarti, kaip jie judės, kur jie judės.

Frazė „artėjant rugsėjui“ beldžiasi į tėvų galvas kiekvieną rugpjūtį. Rugsėjis – tai metas, kai Matukas pasakys, kad į mokyklą reikės spalvotų flomasterių, Indrutė mamai parodys suplyšusį penalą, o Andriukas tėčiui pasiskųs, kad paskutinę dieną mokykloje prieš vasaros atostogas Marius jam suplėšė kuprinę.

 Vyriausybė pritarė, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas būtų įtvirtinamas ne nuo 2015 metų rugsėjo, o nuo 2016-ųjų mokslo metų pradžios. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pakoregavo Švietimo įstatymo pataisas, ir joms trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Jos toliau bus svarstomos Seime. ŠMM nurodo, kad projektas pakeistas atsižvelgiant į patikslintus savivaldybių duomenis.

Mokslo metai neilgės. Tokį sprendimą priėmė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Susitikau su mokinių ir pedagogų organizacijomis, mokyklų bendruomenėmis, socialiniais partneriais – visi beveik vienbalsiai pasisako už tokią mokslo metų trukmę, kokia yra dabar“, – sako ministrė. Pasak ministrės A. Pitrėnienės, šiuo metu nesame tinkamai pasirengę mokslo metų ilginimui. Geriau pasirūpinti, kaip neprarasti nė vienos pamokos per tokios trukmės mokslo metus, kokia ji yra dabar.

 Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ateinančią savaitę ketina priimti sprendimą dėl mokslo metų trukmės nuo 2016 m. Ministrė neatmeta, kad mokslo metų trukmės ilginimas gali būti atšauktas. „Ministerijos patvirtintas mokslo metų ilginimas sukėlė daug diskusijų ir prieštaringų nuomonių. Švietimo profesinės sąjungos, dalis pedagogų, tėvų, mokinių nepritarė ilgesniems mokslo metams.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino bendruosius ugdymo planus, kuriais dvejus ateinančius mokslo metus vadovausis mokyklos. Pagrindinės naujovės: mažiau pamokų penktadieniais, tolygiau paskirstytas mokymosi krūvis per metus, daugiau valandų socialinei veiklai. Penktadieniais siūloma planuoti mažiau pamokų, o ilgąją pertrauką paversti fiziškai aktyvia. Socialinei veiklai skiriamų valandų skaičius išauga nuo 5 val. per metus iki 20 val.

Sandra Vilimaitė, Miglė Kriaučiūnaitė Švietimo ir mokslo ministerija bei pedagogų bendruomenės pradėjo diskusijas apie galimybę pailginti mokslo metus bendrojo ugdymo įstaigose. Jeigu ši pataisa būtų priimta, mokslo metai būtų pratęsti 10 dienų. Ką apie tokį galimą visuomenės švietėjų sprendimą mano vilniečiai? „Ne, tikrai nepritariu. Čia kažkokia nesąmonė. Lietuvoje ir taip orai kaip loterija būna, pusę vasaros kartais lyja, atostogas ir taip sudėtinga planuotis, jeigu jas leidi Lietuvoje.

 Ramunė Dambrauskaitė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vėl siekia ne visiems suprantamų naujovių – parengtame projekte siūloma, kad 2015–2016 mokslo metai mokiniams baigtųsi birželio 10 dieną, 2016–2017 mokslo metai – birželio 16 dieną. Dabar mokslo metų trukmė nesikeičia: 6–11 klasių mokiniai mokosi iki birželio 5-osios. Žvalgosi į Europos šalis.

Švietimo ir mokslo ministerija teikia svarstyti 2015–2017 m. m. Bendrųjų ugdymo planų projektą, kuriame, be kito ko, numatoma tolygiau paskirstyti mokinių mokymosi krūvį per mokslo metus, kad mokiniams atsirastų daugiau laiko neskubant įtvirtinti įgytus gebėjimus ir žinias.   Parengtame projekte siūloma, jog 2015–2016 mokslo metai mokiniams baigtųsi birželio 10 d., 2016–2017 m. m. – birželio 16 dieną. Dabar 6–11 kl. mokiniai mokosi iki birželio 5 d. Šių mokslo metų trukmė nesikeičia.

 Prasidėjus naujiems mokslo metams studentai su negalia turi savo aukštosioms mokykloms pateikti dokumentus tikslinei išmokai (520 Lt per mėnesį) gauti. Šias išmokas gali gauti studentai, kuriems nustatytas 45 proc. ir mažesnis darbingumo lygis. Europos socialinio fondo remiamą projektą „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“ įgyvendina Valstybinis studijų fondas su partneriais – 36 Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

Rugsėjo 1 d. Vilniaus universitetas iškilmingai paskelbs naujų mokslo ir studijų metų pradžią ir atidengs atnaujintą K. Donelaičio paminklą. 9.00 val. universiteto Bibliotekos kieme bus tradiciškai iškelta universiteto vėliava ir atidengtas paminklas grožinės literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui. 15 val. Vilniaus universiteto dėstytojų, studentų ir alumnų eisena Gedimino prospektu, Šventaragio ir Pilies gatvėmis žygiuos į universiteto centrinių rūmų Didįjį kiemą. 15.30 val.

„Laukia intensyvūs metai. Švietimo sistemai reikia esminių kokybinių pokyčių ir mes juos darome, – sakė švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, šiandien surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje naujų mokslo metų aktualijoms. – Kokybės gerinimas yra mūsų prioritetas visose švietimo srityse“. Bendrojo ugdymo prioritetas – mokinių pasiekimų gerinimas Siekiama sumažinti mokinių, turinčių žemus pasiekimus, skaičių ir pagerinti mokinių aukštesnius gebėjimus.

Baigiantis vasarai, į Lietuvos aukštąsias mokyklas sugužėjo studentai, nekantraujantys pradėti arba pratęsti studijas savo pasirinktose programose. Kaip ir kiekvienais metais, pirmakursius šiltai priėmusią įvadinę savaitę Vytauto Didžiojo universitete užbaigs visai bendruomenei skirta tradicinė Rugsėjo 1-osios šventė. Šventiniai Rugsėjo 1-osios renginiai prasidės 11.30 val. Kauno Šv.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, artėjant naujiems mokslo metams, dalyvavo kasmetinėje savivaldybių administracijų švietimo padalinių vedėjų konferencijoje „Švietimo prieinamumas ir lygios galimybės – iššūkiai užtikrinant kokybę“ ir sakė sveikinimo kalbą jos atidarymo proga. Sveikinimo žodyje Vyriausybės vadovas pastebėjo, kad šiemet Lietuvos mokyklos sulauks apie 343 tūkst. moksleivių, iš kurių – 27 tūkst. pirmokų ir 30,5 tūkst. abiturientų.

Mokytojai iš visos Lietuvos jau ruošiasi naujiems mokslo metams – šalies sostinėje prasidėjo analogų neturintys nemokami skaitmeniniai mokymai pedagogams. Daugiau kaip 100 mokytojų ir mokyklų vadovų, dalyvaujančių programoje „Samsung Mokykla ateičiai“, lavins savo skaitmeninius gebėjimus ir gilins žinias apie šiuolaikinius mokymo metodus, kurie galėtų padidinti moksleivių kompetenciją skaitmeniniame amžiuje.

 Artėjant rugsėjui pagrindinis rūpestis mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams –pasiruošimas mokyklai. Kiek bus išleista priklauso ne tik nuo bazinio mokyklinių prekių krepšelio turinio, bet ir nuo vaiko norų. Bet kokiu atveju, pasirengimas mokyklai kainuoja. Tačiau mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų apklausa rodo, kad tik kas dešimtas skolintųsi pasirengimui mokyklai.

Prasidėjus naujiems mokslo metams ir atlikus vaikų profilaktinį patikrinimą paaiškėjo, kad vaikų sveikatos būklė blogėja. Pasak medikų, tik kas dešimtas vaikas sveikas. Dažniausiai diagnozuojami sutrikimai – iškrypęs stuburais ir netaisyklinga laikysena. Pasak specialistų, sunkios kuprinės – viena pagrindinių prastos vaikų sveikatos priežasčių. Pradinuko mama Marija Matulytė tvirtina, kad jos vaikas į mokyklą susikrauna sunkią kuprinę.

Dalis šalies mokyklų mokslo metus pradėjo kalendorinę rugsėjo 1-ąją ir mokslo ir žinių šventę surengė sekmadienį, o kitose į klases kviečiantis skambutis skambėjo pirmadienio rytą. Kad mokslo metų pradžia yra didelė šventė ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, įrodė ir tai, jog daugelis jų atsisakė kitų pirmadienio ryto darbų ir lydėjo savo atžalas į mokyklą. Gausybė pasipuošusių ir šventiškai nusiteikusių moksleivių ir jų tėvų ankstyvą rytmetį pasipylė į sostinės gatves.

Kai kurios šalies mokyklos sekmadienį, rugsėjo 1-ąją, rengia mokslo metų pradžios šventę. Šia proga prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino mokymąsi ir mokymą suvokti kaip esminį šaltinį išsilavinusiai, kūrybingai ir laisvai valstybei. Pasak šalies vadovės, to mus mokė Lietuvos švietimo reformos pradininkė Meilė Lukšienė, kurios 100-ąsias gimimo metines minime šiemet. "Mokykla – ne tik žinios, jos misija didingesnė. Mokykla ir šeima – mūsų namai.

Rugsėjo 1-oji – mokslo ir žinių diena, ta proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia pranešimą apie mokinius, mokytojus ir mokymosi įstaigas. Iš viso 2012–2013 mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ar studijavo 578,2 tūkst. mokinių ir studentų. 2012–2013 mokslo metų pradžioje šalies bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 373,9 tūkst. mokinių. Palyginti su 2011–2012 mokslo metais, mokinių sumažėjo 19 tūkst.

Kauno rajonas yra viena jauniausių Lietuvos savivaldybių. Tai patvirtina ir kasmet didėjantis pirmaklasių skaičius mokyklose. Šiemet jų tikimasi sulaukti daugiau kaip 800.   Kuriasi jaunos šeimos Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojos ugdymui Nijolės Benikienės pateikti duomenys rodo, kad 2011 m. rajone mokėsi 706, pernai - 780 pirmaklasių.

Rugsėjo 1-ąją kiekvienas pirmokas gaus Lietuvos pirmoko pasą. Šiuos simbolinius dokumentus visiems pirmokėliams dovanoja Švietimo ir mokslo ministerija. Pirmoko pase trumpai ir žaismingai supažindinama su Lietuvos gamta, kalba, miestais, kariuomene, gretimomis šalimis, pateikiama faktų iš Lietuvos istorijos, Lietuvos himnas, papasakojama apie svarbiausius Lietuvos simbolius – Vytį ir vėliavos spalvų reikšmę. Pirmokėliai čia suras ir patarimų, kaip saugiai elgtis kelyje ar gatvėje, ir kt.

Prekybos centras „Saulės miestas“ kartu su Šiaulių moterų LIONS klubu skelbia akciją „Gerumo sparnai“ – rugpjūčio 9 – 23 dienomis kviečia visus dovanoti daiktus vargingai gyvenančių šeimų vaikams, kad jie galėtų drąsiai žengti į naujus mokslo metus. Jeigu jūsų vaikas išaugo batus, bet jie dar puikiai tinkami nešioti, dukrai pabodo kuprinė, o sūnaus nustumti į kampą žaislai liūdi – atneškite šiuos ir kitus vaikams labai reikalingus daiktus.

Daugelyje šalies savivaldybių moksleiviams vasaros atostogos bus viena diena ilgesnės. Pirmasis šių mokslo metų skambutis jiems nuskambės rugsėjo 2-ąją. Tik nedaugelis mokyklų apsisprendė nelaužyti tradicijų ir mokslo metų pradžią skelbti sekmadienį, minint Mokslo ir žinių dieną, rašo "Lietuvos žinios". Švietimo ir mokslo ministerijos iš savivaldybių gautais duomenimis, mokslo metų pradžios šventė rugsėjo 1-ąją bus švenčiama Mažeikių, Ukmergės ir dalyje Šilutės rajono mokyklų.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ Šiauliuose neseniai pasklidęs gandas, kad jau miesto mokyklose mažinami direktorių pavaduotojų etatai – lieka tik po vieną, nepasitvirtino. Tiesiog ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir kai kurios progimnazijos diegia naują valdymo struktūrą – mažina direktoriaus pavaduotojų skaičių ir steigia skyrių vedėjų etatus.

Niekas taip nemėgsta pradėti naujų mokslo metų, kaip tėvai. Tai dar kartą įrodė dviejų vaikų motina iš Masačiusetso, kuri, išleidusi du sūnus į mokyklą, sušoko įspūdingą pergalės šokį. Jau ketvirtą kartą iš eilės dviejų vaikų mama Tracy Mautafis Framingem naujųjų mokslo metų pradžią atšvenčia šokiais. Kai jos 9-erių ir 11 metų sūnų atvyksta paimti mokyklinis autobusas, moteris savo emocijas parodo linksmai nuteikiančiai judesiais.

Rugsėjį eismo įvykių skaičius Lietuvos keliuose išauga nuo 15 iki 20 proc., palyginti su vasaros mėnesiais.  Šią tendenciją atskleidžia skandinavų draudimo bendrovės „If“ 2008–2011 metų eismo įvykių statistika. „Rudens pradžioje eismas tampa gerokai intensyvesnis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai iki rugsėjo 7 dienos ypač dėmesingai kontroliuos, kaip vairuotojai ir pėstieji laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Rūpindamiesi pėsčiųjų saugumu, ypač rugsėjį mokyklas pradėsiančiais lankyti vaikais, pareigūnai drausmins pėsčiųjų negerbiančius vairuotojus ir pėsčiuosius, nesilaikančius Kelių eismo taisyklėse jiems nustatytų reikalavimų.

Naujų mokslo metų pradžia pasitinka lyg išbandymas tuos, kurie leidžia savo vaikus į mokyklą. Tėvams svarbu ne tik aprūpinti savo atžalas mokykliniais reikmenimis. Jiems svarbu, kad mokyklinė kuprinė būtų  paruošta kokybiškomis priemonėmis. Viena dažniausiai naudojamų mokyklinių priemonių – sąsiuviniai. Renkantis pačius pigiausius sąsiuvinius, galima apsirikti. Dažniausiai jie lieja parkerio rašalą ir mokinio raštas persisunkia į kitą popieriaus pusę.

Politikos užkulisiuose padvelkė lažybomis: ar Konstitucinis teismas pašalintam prezidentui Rolandui Paksui užtrenks duris į Seimą, ar paliks praviras? Jau šią savaitę R. Pakso komanda atvyko į Vyriausiąją rinkimų komisiją su prašymu partijos lyderį registruoti kandidatu į Seimą. Partijos Tvarka ir teisingumas sąraše jis įrašytas pirmas.