mokslo ir sporto ministerija

Kai kuriems aukštųjų mokyklų dėstytojams besirengiant protestams dėl per mažai didinamų atlyginimų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė abejoja tokių akademikų veiksmų tikslingumu. „Mes šiandien turime visi įsivertinti, kad mes visi gyvename karo sąlygomis, yra didžiulė elektros krizė, mes turime infliaciją, mes turime tikrai labai sudėtingą situaciją, – ketvirtadienį Žinių radijo transliuotame interviu sakė ministrė.

Rugsėjis jau ryt, o kai kurie studentai, į sostinę atvykę siekti aukštojo mokslo, dar suka galvas, kur gyventi. Vietų bendrabučiuose nėra, o išsinuomoti būsto dalis neturi galimybių – brangu. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, keletas žmonių  trečiadienį susibūrė į mitingą.

Spalvingas sportininkų gyvenimas Lietuvoje: vieną dieną intensyviai treniruojasi artėjančiai olimpiadai, čempionatams, kad atstovautų šalį, o kitą – Užimtumo tarnyboje konsultuojasi dėl darbo. To priežastis – Seimo priimta naujoji Sporto reforma, nurėžusi trečdalio profesionalių lengvaatletų stipendijas. Netekę valstybės rėmimo sportininkai teigia, kad atsidūrė kryžkelėje ir svarsto, kad reforma gali neigiamai paveikti jų rezultatus.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją skubiau spręsti mokyklų tinklo pertvarkos, klasių komplektavimo klausimus. Didžiausia šalies švietimo srities profesinė sąjunga ketvirtadienį pranešė, jog kreipėsi į ministeriją su raginimu greičiau imtis Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų. Ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS tvirtina, kad šių klausimų sprendimas yra mokyklų ir savivaldybių atsakomybė.

Jau aiškūs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia juos vertinanti gerai, tačiau atskleidžia pastebinti ir nerimą keliančių tendencijų. „Yra dalykų, kurie džiugina, yra dalykų, kurie liūdina ir vis dar neramina“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministrė J. Šiugždinienė. Ji pasidžiaugė, kad šiemet mokslo metus pradės daugiau pirmakursių negu praėjusiais metais – 19 162 studentai.

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų, iš jų 12 tūkst. pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas.

Į Lietuvą iš karo siaubiamos Ukrainos nuo vasario pabaigos atvyko per 8 tūkst. vaikų. Šalies mokykloje jau registravosi 1,5 tūkst. jų, praneša švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, rusakalbių mokyklos pildosi greičiausiai, laisvų vietų ten beveik nebėra. Ministrės teigimu, ukrainiečių vaikai gali rinktis mokslą lietuviškose arba tautinių mažumų mokyklose, tačiau pastarosiose gali pritrūkti vietų.

Šalies mokyklos ruošiasi ukrainiečių vaikų priėmimui, ketvirtadienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  „Šiuo metu svarbiausia, kad į mūsų šalį atvykę vaikai jaustų šilumą, ramybę ir galėtų atsigauti nuo patirto streso, o netrukus galėtų tęsti mokslo metus. Ministerija ir mokyklos tam kruopščiai ruošiasi. Ukrainiečių vaikais pasirengusios rūpintis ir neformaliojo ugdymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija renka informaciją apie laisvas patalpas, kuriose būtų galima apgyvendinti žmones. „Visoms ugdymo įstaigoms buvo išsiųsti klausimai apie galima laisvas patalpas. Visos įmanomos patalpos, kurios tinka gyventi, būtų panaudojamos: bendrabučiai, tušti pastatai“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) savivaldybėms, profesinėms ir valstybinėms mokykloms pristatė 860 papildomų hibridinėms pamokos skirtos įrangos komplektų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Komplektus sudaro mobilūs vaizdo įrašymo ir transliavimo įrenginiai, juos NŠA įsigijo už 977 tūkst.

Lituanistikos tyrimams papildomai skiriama 257 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anksčiau šiems metams programai buvo numatyta skirti 1,87 mln. eurų, tačiau jų – neužteko padengti lituanistikos žurnalų leidybos, sklaidos projektų leidybinių išlaidų. Siekiant suteikti finansavimą visiems gerai įvertintiems moksliniams žurnalams, ši suma didinama iki 2,13 mln. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šalies sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms paskirstė 10 mln. eurų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti. Lėšas šiemet jau gaus anksčiau 7,4 mln. eurų šįmet skirti 36-ioms strateginių sporto šakų ir į olimpinių žaidynių programą įtraukų sporto šakų federacijoms. Kaip ir praėjusiais metais, daugiausia lėšų skirta Lietuvos plaukimo federacijai – 927 tūkst. eurų. 779 tūkst. eurų skirti lengvosios atletikos, 719 tūkst.

Siekiant daugiau jaunų pedagogų pritraukti į mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja įsipareigojusiems atidirbti būsimiems mokytojams mokėti didesnes stipendijas. Taip pat skatinamąsias pedagogines stipendijas planuojama skirti tik pasirinkusiems prioritetines studijų kryptis, trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė naują mokytojų rengimo planą pristatęs viceministras Ramūnas Skaudžius.

Moksleivių laukia nemažai permainų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rengia vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Ketinama įvesti ne tik daugiau atsiskaitymų, kurių rezultatai nuguls brandos atestate, bet ir vertinti mokinių pilietinę bei socialinę veiklą, įvesti privalomą brandos darbą.

Paskelbtas Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektas bus patvirtintas tik tada, kai bus pasiektas sutarimas švietimo bendruomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Svarstoma atsisakyti mokyklose daugumos mokomų dalykų skirstymo į A ir  B lygį, taip pat numatyti, jog 4-ųjų ir 8-ųjų klasių moksleivių vertinimai būtų privalomi, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „(Svarstoma – BNS), kad nacionaliniai pasiekimų vertinimai, kurie vyksta ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, taptų privalomais, kad būtų vertinami rezultatai, bet ne tik tam, kad tiesiog – šiandien jie yra neprivalomi, labai didelės išlaidos galbūt nėra daromos.

Brandos egzaminų ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) užduotys, laikymo sąlygos ir vertinimo nuostatos bus labiau pritaikomos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

Sporto federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų rengiamoms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms finansuoti iš valstybės biudžeto šįmet skirti 1,2 mln. eurų. Jie paskirstyti konkurso būdu, kurį kasmet skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iš 24 finansavimą gavusių tarptautinių varžybų daugiausia – 439 tūkst. eurų – skirta šiuo metu šalyje vykstančiam FIFA Pasaulio salės futbolo čempionatui.

Prasidėjo papildomas priėmimas į profesines mokyklas, jis truks iki rugpjūčio 25 dienos, penktadienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Profesinės mokyklos – puikus pasirinkimas norintiems per ganėtinai trumpą laiką įgyti darbo rinkai patrauklią profesinę kvalifikaciją, tad stojančiuosius raginame pasinaudoti papildomo priėmimo galimybėmis“, – pranešime teigė viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikė siūlymus dėl nacionalinės mokinių pasiekimų vertinimo sistemos, sudarant sąlygas kaupiamojo vertinimo diegimui. Siūlymai parengti remiantis atlikta mokinių pasiekimų vertinimo ir panaudojimo scenarijų analize.

Profesinės mokyklos kviečiamos teikti paraiškas pameistrystės finansavimui, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Paraiškas galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos, projektų finansavimui numatyta skirti daugiau nei 900 tūkst. eurų. Paraiškas Europos socialinio fondo agentūrai bus galima teikti iki rugsėjo 30 dienos. „Pameistrystė leidžia užtikrinti, kad profesinio mokymo pasiūla atitiktų darbo rinkos paklausą.

Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pakeisti ir papildyti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, o tai leidžia papildomai skirti 1,7 mln. eurų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms.

Nuo rugsėjo pradinukams mokyklose atsiras papildoma savaitinė meninio ugdymo – šokio arba teatro pamoka, trečiadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, taip iš viso pradinių klasių moksleiviai turės penkias meninio ir tris fizinio ugdymo pamokas per savaitę. Ministerija tikisi, kad papildoma meninio ugdymo pamoka leis pagal paskirtį išnaudoti visas sportui skirtas valandas Bendrojo ugdymo planuose.

Pradinukų mokslo metai truks savaite ilgiau, nei planuota – iki birželio 15-osios, BNS informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, savaite mokslo metai pailgės dėl savaitės papildomų atostogų pradinukams gruodį. „Tikslios pradinukų atostogų datos pasakyti negalime, mokyklos skaičiuojasi pačios ir datos gali skirtis. Tai priklauso nuo mokyklose vykdytos veiklos. Tačiau daugumos pradinukų atostogos prasidės maždaug birželio 15 dieną.

Sveikatos apsaugos bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai rengia planą visiems pradinukams grįžti į mokyklas. Jį Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienį. Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. „Šią savaitę vėliau, kai sveikatos ir švietimo ministrai sudėlios pasiūlymų normalų tekstą ar principus, svarstysime dėl sąlygų, kuriomis pradinukai galėtų grįžti į kontaktinį ugdymų“, – sakė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė sąrašą mokyklų, kurios pageidauja atnaujinti pradinukų ugdymą gyvai. ŠMSM duomenimis, tokį pageidavimą išreiškė 59 ugdymo įstaigos. Praėjusį penktadienį savivaldybės buvo pakviestos jungtis prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio. „Iki šiandien gavome atsakymus, kad 25 savivaldybės ir 59 mokyklos norėtų prisijungti prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio“, – antradienį teigė ministerijos atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečiadienį pranešė teismui skundžianti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimą dėl Meilės Lukšienės premijos skyrimo nuostatų. Tarnyba buvo nusprendusi, kad šios premijos teikimo tvarka pažeidžia vyresnių mokytojų teisę gauti apdovanojimą ir yra diskriminacinio pobūdžio. „Neįžvelgiu vyresnių mokytojų diskriminacijos, nuvertinimo, tik matau akivaizdų siekį paskatinti tuos pedagogus, kuriems reikia palaikymo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė inicijuojanti pakeitimus, susijusius su mokyklų vadovų atranka, jų galimybėmis tobulėti ir tęsti karjerą. Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius patvirtino tai numatančias Lyderystės ir vadovavimo švietimo įstaigose stiprinimo gaires.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nori leisti Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) parduoti buvusio Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) bendrabutį Vilniuje, kad pinigus universitetas galėtų skirti pedagogų rengimo centrui Kaune.  Dar vieną bendrabutį Vivulskio gatvėje ir padalinį Švitrigailos gatvėje siūloma perduoti universitetui valdyti dešimtmečiui.

Apie trečdalis Lietuvos savivaldybių kol kas nėra tinkamai apsirūpinusios asmens apsaugos priemonėmis, kurios bus reikalingos mokyklose prasidėjus mokslo metams, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Svarbu yra pasižiūrėti – ir mes tą padarėme – kaip mokyklų savininkai, steigėjai, darbdaviai yra pasirūpinę saugos priemonėmis. Matome, kad trečdalis savivaldybių dar nėra pakankamai išsisprendusios tų klausimų, tad raginame juos tai padaryti, tai yra jų pareiga.

Pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo gerą tendenciją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Žinoma, norime sulaukti galutinių priėmimo rezultatų, tačiau dabartiniai pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo išties gerą tendenciją“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė ministras.

Kauno regiono savivaldybės pasigenda pagalbos sprendimų iš Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM), Sveikatos apsaugos ministerijų (SAM), sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pirmadienį susitikime su Kauno regiono savivaldybių vadovais Birštone jis tvirtino, kad daugelis merų skundžiasi, jog „nesusilaukia pakankamai dėmesio“ iš ŠMSM dėl moksleivių pavėžėjimo, įtraukaus ikimokyklinio ugdymo ir kitų problemų.

Lietuva ir Lenkija atnaujina šalių susitarimą dėl šių šalių gyventojų galimybės studijuoti viena kitos universitetuose, kvalifikacijų pripažinimo. Atnaujintą susitarimą dėl aukštojo mokslo pirmadienį Vilniuje pasirašys švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas.

Studijų ir mokslo įstaigose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų algos didinti papildomai skirta 4,6 mln. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėstytojų ir tyrėjų algų augimas – ankstesnių investicijų į mokslą tąsa. „Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą, pritraukti jaunimo ir sudaryti geresnes, stabilesnes sąlygas dirbti jau pasirinkusiesiems šį kelią“, – pranešime teigė ministras.

Negalią turinčių žmonių sporto renginiams organizuoti iš Sporto rėmimo fondo paskirstyta beveik 228 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot ministerijos, lėšos paskirstytos penkiems renginiams, kurie bus įgyvendinami 2020–2023 metais. Jie atrinkti konkurso būdu, finansavimas skirtas geriausiai Sporto rėmimo fondo reikalavimus atitikusiems projektams.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Lietuvoje ir toliau augant koronaviruso susirgimų skaičiui, šalyje pirmadienį bus paskelbtas karantinas. Būtent tai keičia ir mokymo įstaigų planus – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakoregavo ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščius. 2020 metų kovo 13 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais yra pakeisti 2019–2020 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščiai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo pataisas, kurios leistų moksleiviams priemiestiniais autobusais važinėti su 50-80 proc. nuolaida. Ministerija pranešė teikianti Vyriausybei Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo projektą. Jame siūloma, kad nuo kitų metų bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, važiuodami priemiestiniais autobusais, galėtų su 50 proc. nuolaida pirkti vienkartinį ir su 80 proc. nuolaida vardinį terminuotą važiavimo bilietą.

Nuo rugsėjo šalies profesinėse mokyklose bus steigiama 40 naujų etatų neformaliam mokymui, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tai kaip kursai suaugusiems ir jaunimui. Jie nesuteikia kvalifikacijos, jų metu įgyjama tam tikrų profesinių įgūdžių, pavyzdžiui, kloti plyteles ar kepti pyragus“, – BNS perduotame komentare cituojamas viceministras Arūnas Plikšnys. „Tai lankstus modelis iškart prisitaikyti darbo rinkoje, išmokti to, ko reikia būtent tai darbo vietai.

Ketvirtadienį dviejų valandų įspėjamąjį streiką rengia ne tik dalis mokytojų, bet ir aukštųjų mokyklų pedagogų. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) pirmadienį pranešė informavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad ketvirtadienį, lapkričio 28 dieną, nuo 8 val. iki 10 val., skelbiamas įspėjamasis streikas. Po streiko Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinė sąjunga rengia piketus prie Vyriausybės ir Finansų ministerijos.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis priekaištauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl neviešinamų Sporto rėmimo fondui teikiamų projektų vertintojų. „Pasižiūrėkit, man atrodo, yra gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl projekto administravimo lėšų skirstymo taisyklių, kur vienas iš siūlymų yra konstatuotas, kad tai yra ydinga praktika ir daranti prielaidas galimai korupcijai dėl ekspertų neviešinimo“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarime sakė premjeras.

Lietuvos sportininkų sveikatą prižiūrinčio Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) darbuotojai dar negavo atlyginimų už rugsėjį, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi centro darbuotoja portalui teigė, kad problemos dėl algų prasidėjo, kai nuo spalio LSMC tapo pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Kūno kultūros ir sporto departamentui. LSMC direktorius Edmundas Švedas patvirtino, kad darbuotojai laukia algų trečią savaitę.

Piktybiškas pamokų nelankymas – problema su kuria švelniau ar griežčiau kovoja dauguma Europos šalių. Kol vienur mokyklos bėgančius iš pamokų baudžia palikdamos juos po pamokų, kitur – bausdamos tėvus milžiniškomis sumomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip bėgimo iš pamokų problemą sprendžia Lietuva ir kitos Europos šalys. Lietuva Pamokų lankomumo apskaitos tvarką Lietuvoje tvirtina mokyklos. Čia pat numatomi būdai, kaip padėti pamokų nelankantiems moksleiviams.

 51 šalies mokyklai, kuriose moksleivių pasiekimai yra mažesni nei šalies vidurkis, nuo rugsėjo talkins švietimo konsultantai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šia priemone siekiama mažinti atotrūkį skirtingose šalies ugdymo įstaigose – savivaldybės pačios atrinko mokyklas, kurioms bus teikiamos konsultacijos, ekspertinė ir metodinė pagalba. Iš viso šiose mokyklose mokosi per 10 tūkst. 1-10 klasių moksleivių.

Pasibaigus pirmajam priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, matyti, kad dar labiau sumažėjo abiturientų, norinčių studijuoti technologinės krypties studijas. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar neskambina pavojaus varpais, universitetai ir švietimo specialistai pažymi, kad prie šios problemos bene labiausiai prisideda prastas mokytojų parengimas. Universitetuose technologinių mokslų krypties studijas pirmu pageidavimu nurodė 1,05 proc.

Į portalą tv3.lt besikreipusi skaitytoja guodžiasi, kad prieš dvejus metus duoti pažadai dėl stojimo į aukštąsias mokyklas yra pamiršti, o tai ją privertė galvoti apie išvykimą iš Lietuvos. Ministerijos atstovai teisinasi, kad prieš dvejus metus duoti pažadai virto realybe, o merginos svajonė dar gali išsipildyti. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Laura (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Reikšdami pageidavimus ką studijuoti abiturientai šiemet dažniausiai pirmenybę teikė medicinos studijoms Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir tarptautiniam verslui Vilniaus kolegijoje, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos BNS pateikti duomenys.

Dėl ligos pamokas praleidusiems mokiniams nebereikės į mokyklą nešti tą pateisinančios gydytojo pažymos. Pirmą ligos dieną tėvai apie tai turės informuoti mokymo įstaigą. Švietimo įstaigų atstovai sako, kad tokia tvarka paskatins piktnaudžiavimą, tačiau sveikatos ir švietimo ministerijos teigia, kad užtikrins patikimą tvarką. Tiesa, dar nežino, kaip. Nepaisant to, nauja tvarka įsigalios jau nuo ateinančių mokslo metų šį rugsėjį.

Kultūros ministerija pranešė sulaukusi per tūkstančio pasiūlymų Kultūros pasui. „Pasibaigus antram šių metų kvietimui 343 kultūros įstaigos ir organizacijos, kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 1054 naujas paraiškas Kultūros pasui, siūlydami savo edukacijas, pastatymus, renginius, kitas kultūros ir meno paslaugas, kuriomis nemokamai naudosis 1–12 klasių moksleiviai“, – teigiama antradienį išplatintame Kultūros ministerijos pranešime.