mokslininkai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą pagal Seimo nario Stasio Šedbaro skundą, kuriuo parlamentaras ginčijo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) sprendimą padidinti reikalavimus socialinių mokslų srities projektams. Teismas konstatavo, kad LMT kvietimas teikti paraiškas projektams nėra norminis administracinis aktas, todėl byla turi būti nutraukiama.

Be abejo, ne kartą patyrėte, kaip išgirdus prastas žinias, ima skaudėti skrandį, suktis galva ar pykinti. Galbūt tai patyrėte net jaudindamiesi prieš darbo pokalbį. Pasirodo, žmogaus fizinės ir psichinės būsenos yra glaudžiai susiję. Ir kad šis ryšys – akivaizdus, ypač patiriant stresą ar baimę, rašo indy100.com. Dabar mokslininkai atliko dar išsamesnius tyrimus ir nustatė, kad kvėpavimas padeda sumažinti šiuos streso keliamus pojūčius.

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys ir prancūzų mokslininkė Emmanuelle Charpentier, dirbanti Berlyno institute, apdovanoti Danijos fondo „Novo Nordisk” premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų). Mokslininkai apdovanoti už genomo redagavimo technologijos CRISPR-Cas9 tyrimus, pranešė Vilniaus universitetas. Šiuos tyrimus jie vykdė atskirai. „Tai didžiulė garbė ir privilegija bei, žinoma, staigmena.

Biologai iš JAV, Ispanijos ir Japonijos sukūrė chimerą – kiaulės ir žmogaus hibridą. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Cell“, apie mokslinius bandymus pranešė ir „Nature News“. Hibridą pavyko išgauti 1,4 tūkst. kiaulių embrionų suleidus vieną iš trijų tipų žmogaus indukuotų kamieninių ląstelių. Vėliau embrionai buvo persodinti kiaulėms, kur jie sėkmingai vystėsi.

Australijos San Diego universiteto mokslininkų po vandeniu filmuotoje medžiagoje, atrodo, nieko neįprasto nematyti. Bet pažiūrėjus iš arčiau matoma lėtai vandenyje sklendžianti, beveik pasyvi keistos formos figūra. Kažkuo primenanti jūrų arkliuką. Pasirodo ši filmuota medžiaga – tikras atradimas jūrų biologams – mat joje pirmą kartą gyvas nufilmuotas raudonasis jūrų drakonas. „Aptikau trečią jūrų drakonų rūšį, o tuo pačiu naują gyvūnų rūšį, apie kurios egzistavimą vandenynuose mes nežinojome.

Astronomų komanda išsakė drąsią prognozę: 2022-aisiais (± 1 metai), susijungs ir sprogs pora žvaigždžių, trumpam tapdama vienu iš ryškiausių dangaus objektų – Gulbės žvaigždyne esančios žvaigždės ryškis padidės 10 000 kartų. Tokių kosminių katastrofų tikslų laiką prognozuoti sunku, bet šios žvaigždės jau šoka gerai dokumentuotą mirties šokį, neišvengiamai pasibaigsiantį per kelis metus, sako jie.

Gruodžio 8 dieną žurnale Current Biology pranešta apie gintaro gabalėlyje rastą išlikusią 99 milijonų metų amžiaus dinozauro uodegą su kaulais, minkštaisiais audiniais ir netgi plunksnomis. Nors atskirų dinozaurų eros plunksnų gintare jau buvo rasta ir anksčiau, o plunksnuotų dinozaurų įrodymai išlikę fosiliniuose atspauduose, tai – pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko tiesiogiai susieti gerai išlikusia plunksnas su dinozauru, ir taip geriau suprasti dinozaurų plunksnų vystymąsi ir struktūrą.

„Gamtos medicinos“ (ang. „Nature Medicine“) žurnalas neseniai atliko tyrimą, pagal kurį paaiškėjo, kad sūrio mėgėjai gyvena ilgiau. Pasirodo, sūrio sudėtyje yra specialaus chemikalo, kuris padeda sumažinti riziką susirgti širdies ligomis, sulėtina senėjimą bei padidina vidutinę gyvenimo trukmę, rašo brightside.me. Mokslininkai pratęsė bandymus ir laboratorijoje. Išsiaiškinta, jog gyvūnai, valgę sūrį, gyvena ilgiau. Italijoje buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 800 žmonių.

Tikėtina, kad negalės viršyti 122 metų gyvenimo trukmės rekordo, užfiksuoto per visą duomenų kaupimo istoriją, sakoma trečiadienį paskelbtose tyrimo išvadose, kuriose taip pat teigiama, kad buvo nustatytos maksimalios žmogaus amžiaus „lubos“. Tikrindami demografinius duomenis iš daugiau kaip 40 valstybių, Niujorke dirbantys mokslininkai nustatė, kad galimas maksimalios žmogaus gyvenimo trukmės padidėjimas „jau buvo pasiektas“ 10-ajame dešimtmetyje.

Valstybės institucijos kviečia verslininkus ir mokslininkus sukurti Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkančią radijo ryšio technologiją, kuri leistų kariams neatskleisti tikslių savo pozicijų. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija, paskelbė šios technologijos konkursą.

Mokslininkai sako, kad Ecis, Ledo žmogus, vilkėjo drabužius iš rudojo lokio kailio ir stirnos odos, kai mirė Alpėse prieš 5 300 metų. Italijos mokslininkai genetinės analizės metodais nustatė, kad iš lokenos buvo pasiūta Ecio skrybėlė, o iš stirnenos – strėlinė.

Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR. Apie naujausius mokslinius tyrimus ir, kaip jie gali pasitarnauti gydant AIDS, persodinant organus ar išvengiant maliarijos ir Zikos viruso rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio numeryje.

Mokslininkai ne vienerius metus tyrinėja paslaptingas terasas, kurias prieš šimtus metų pastatė inkų civilizacija. Jų sumanumas ir organizuotumas, regis, pranoktų net šių laikų mokslininkus. Inkų civilizacija Peru aukštumose klestėjo maždaug XIII amžiuje. Paskutinė jų tvirtovė ispanų buvo užkariauta 1572 metais. Šios civilizacijos palikimas – terasos stūkso Morėjaus mieste, maždaug 50 km į šiaurės vakarus nuo Kusko.

Antibiotikais šeriamų karvių mėšlas į atmosferą išskiria 1,8 proc. daugiau metano dujų, negu mėšlas galvijų, kuriems šių preparatų nebuvo duodama, skelbia žurnalas „Proceedings of the Royal Society“. Mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu pusei karvių buvo tris dienas duodama antibiotiko tetraciklino, o kitai pusei šio vaisto nebuvo duodama. Biologai sako, kad per didelis antibiotikų naudojimas skatina antibiotikams atsparių ir metaną gaminančių mikroorganizmų atsiradimą karvių žarnyne.

  Tarptautinė mokslininkų grupė pirmadienį paskelbė atradusi tris į Žemę panašias planetas, kurios geriausiai tiktų gyvybės paieškoms už mūsiškės Saulės sistemos ribų.

Užsimanėt džiovintų vaisių ar riešutų? Nenustebkite, jei parduotuvėje ar turguje nusipirkę skanėstų pakelį, jame dar rasite ir papildomų dovanų – gyvų lervų, kenkėjų kūno dalių, ar net gyvių ekskrementų. Absoliučiai švarūs produktai Lietuvos dažnai taip ir nepasiekia. O jeigu ir pasiekia, čia apsiginti nuo kenkėjų, pasak mokslininkų, labai sudėtinga. Tiesa, medikai juokaudami ramina – į paniką pulti neverta, juk kenkėjai žmogaus organizmui - papildomi baltymai už dyką.

Mūsų Saulės sistemos tolimiausiame pakraštyje galbūt buvo aptikta anksčiau nežinoma milžiniška planeta, pavadinta Devintoji Planeta (Planet Nine), trečiadienį pranešė JAV mokslininkai. Objektas, kurio „masė yra dešimt kartų didesnė už Žemės“, skrieja „neįprasta, itin ištįsusia orbita Saulės sistemos pakraštyje“, – sakoma tyrėjų iš Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) pranešime.

„Pažanga neįmanoma be mokslinių duomenų, tyrimų ir kitos informacijos mainų. Todėl idėja sukurti mokslo informacijos duomenų archyvą yra sveikintina, nes mokslininkai gali naudoti vieni kitų pasiekimus, keistis svarbia informacija“ – teigia medicinos mokslų doktorantas Julijus. Pasak mokslininko, „Nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas (MIDAS) yra labai vertingas, nes vis daugiau įvairių sričių mokslininkų pradeda talpinti savo duomenis, tyrimus šioje sistemoje.

Lietuvos mokslininkų grupės pasirašė sutartis ir pradėjo vykdyti valstybės lėšomis finansuojamus plataus masto mokslinius tyrimus – nuo minkštųjų audinių inžinerijos iki efektyvesnių profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos metodų diabetu, Alzhaimerio liga ar širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms paieškos bei plėtros.

Kanados mokslininkai paskelbė aptikę naują dinozaurų rūšį. Dabar jie stengiasi jį atsargiai iškasti ir išsaugoti dešimtis milijonų metų išsilaikiusias dinozauro fosilijas. Pasitelkus pažangiausias technologijas jau pavyko atkurti, ir kaip galiūnas atrodė. Nors šios atokios Kanados Albertos apylinkės žemė ypač nederlinga, mokslininkai joje atrado tikrą lobį. Tad dabar labai atsargiai iškasinėja naujos dinozaurų rūšies - Vendiseratopų – liekanas.

Magiškieji grybai ir LSD „turėtų būti vartojami gydant nerimą ir priklausomybė“, sako ekspertas, tvirtinantis, jog šie narkotikai turi būti priskirti žemesnei (ne tokių pavojingų) narkotikų klasei. Magiškieji grybai ir LSD turi būti perklasifikuojami, kad gydytojai galėtų juos paskirti gydant nerimą ir priklausomybę, teigia Karališkojo koledžo Londone psichiatras.

Lietuvos mokslo taryba paskelbė paraiškų konkursą vykdyti Lietuvos ir Šveicarijos mokslo ir studijų institucijų partnerystės projektus. Pagal partnerystės projektus dvišalėms mokslinėms stažuotėms, vizitams, konferencijoms ir kitiems bendriems renginiams bei mokslo publikacijų rengimui 2015–2016 metais bus skirta 0,909 mln. eurų (1 mln.

Kai kurie mokslininkai, inžinieriai būna kuklūs. Jie užsidarę dirba ir nerodo. Dirba paslapčia, įdeda visas savo jėgas, tačiau nesigiria ir neskelbia. Rodos jie gyvenime įpratę daugiau dirbti nei kalbėti. Vienas iš jų darbų - tai autonominis mobilus vežimėlis, asmeninis asistentas. Roboto kūrėjai - viena lietuviška aukštųjų technologijų įmonė. Tai šiuo metu yra didžiausias robotikos iššūkis Lietuvoje.

Pasaulyje kasmet vis labiau ryškėjant klimato kaitai ir siekiant sumažinti visuotinio atšilimo padarinius, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Notre Dame universiteto mokslininkai sukūrė indeksą („ND-Gain Index“), kuris sudarytas remiantis duomenimis apie įvairių pasaulio valstybių pažeidžiamumą klimato kaitai ir jų galimybes prisitaikyti. Tarp 197 pasaulio valstybių, per kelias pozicijas atsilikdama nuo Estijos, tačiau aplenkdama Latviją, Lietuva yra 31 indekso vietoje.

 Šiųmetis kovas buvo šilčiausias nuo 1880-ųjų, per visą instrumentinį stebėjimo laikotarpį, o pirmieji trys šių metų mėnesiai taip pat pažymėti naujais aukštos vidutinės temperatūros ženklais. Tokius duomenis prieš keletą dienų paskelbė JAV Vyriausybei pavaldi Nacionalinė vandenyno ir atmosferos administracija (NVAA), nuolat stebinti pasaulio sausumos ir vandenynų klimatą.

Nors mokslininkai nuolat kalba apie klimato kaitą ir pateikia neginčijamus įrodymus, dažnai žmonių tai neįtikina. Skepticizmas visuomet buvo didžiulė opozicija mokslui, o dabar, kai informaciją galima skleisti internetu, be niekieno pagalbos, jis ypač paplitęs.

Vos prieš kelias savaites į Baltijos jūros krantą audros išmestų ir Lietuvos jūrų muziejuje globojamų nusilpusių ir išsekusių ruoniukų būrys – tarsi gyva iliustracija iš Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos ataskaitos, kurioje pateikti mokslininkų įrodymai apie Žemės planetai iškilusius rimtus pavojus. Lietuvos biologus nustebino ne tik šį pavasarį į krantą išmestų ruoniukų gausa, tačiau ir prasti jų fiziologiniai duomenys.

 Moksliškai įrodyta, kad naminės katės turi asmenybės bruožų. Mokslininkai, stebėję suaugusių kačių elgesį, nustatė, kad katės renkasi individualius elgesio modelius, ir kiekvienas gyvūnas turi savitą charakterį. Katės turi platų spektrą ženklų, kuriais geba išreikšti emocijas. Tai kūno kalba (ausų, uodegos padėtis, viso kūno įtampa ar atsipalaidavimas) taip pat garsiniai signalai: murkimas, šnypštimas ir įvairių tonų miaukimas.

 Parengė Sergejus Stonkus Pasaulis – įdomi, nuostabi, bet kartais labai jau keistų klausimų kelianti vieta. Todėl mokslininkai ir nusprendė atsakyti į kai kuriuos iš jų, kad mes pagaliau liautumėmės kamavęsi. Kodėl mūsų pačių knarkimas mūsų nepažadina? Todėl, kad garsiausiai knarkiame, kai miegame giliausiai ir būname sunkiausiai pažadinami.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF) išsikėlė sau svarbų tikslą. Suvieniję jėgas jie ketina išsaugoti jaunų Lietuvos krepšinio talentų sveikatą ir garantuoti, kad jų karjeros nesustabdytų traumos. Veiksminga traumų profilaktika Kaip teigia LSMU Sporto instituto vadovas profesorius Rimtautas Gudas, norint užkirsti kelią sportininkų traumoms, itin svarbus yra duomenų klasifikavimas ir surinkimas.

Vasario 11 d. (trečiadienį) 14.00 val. Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centre (Saulėtekio al. 9, jungiamuosiuose rūmuose, EF JR10 auditorijoje) vyks naujai sukurto Nacionalinio atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvo (MIDAS) pristatymas, pranešė VU atstovai. Vilniaus universitetas kartu su VU Santariškių klinikomis ir kitais partneriais sukūrė atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvą, leidžiantį teikti el.

Žvejai sunerimę, kad Lietuva, vykdydama Europos Sąjungos reikalavimus nustatyti saugomas teritorijas Baltijos jūroje, nepersistengtų ir nepaliktų jų be žvejybos plotų, rašo „Vakarų ekspresas“. Šiuo metu Lietuva Baltijos jūroje steigia saugomas teritorijas - vadinamuosius poligonus.

 Arvydas Praninskas Maroke beveik prieš 4 metus aptiktas meteoritas iš Marso sukėlė didelį mokslininkų susidomėjimą. Manoma, kad jis liudija, jog šioje planetoje egzistavo gyvybė. Svetimas akmuo Tačiau tai – ne vienintelė šio iš dangaus nukritusio kosminio akmens užminta mįslė, pastebi Prancūzijos mokslo populiarinimo žurnalas „Sciences et Avenir“. Daugelis skaitytojų nesupranta, kaip šis akmuo iš Marso apskritai galėjo patekti į Žemę.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumas mokslinių tyrimų pagrindu kuria darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį (toliau – socialinis modelis). Projekto tikslas – tobulinti darbo rinką ir socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus taip, kad būtų didinamas užimtumas, gerinamas darbo santykių reguliavimas, skatinamos investicijos ...

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje vyks mokslo premijų užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams įteikimo ceremonija. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius. Mokslo premijas gaus Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katarzyna Korzeniewska–Wolek (Katažyna Korženevska-Volek) iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV.

Lapkričio 4 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje vyks mokslo premijų  užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams apdovanojimo ceremonija, pranešė ministerijos atstovai. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius.

Harvardo medicinos universiteto mokslininkai atrado kelią, kaip paversti kamienines ląsteles „žudymo mašinomis“, kurios kovotų prieš vėžį., rašo BBC Eksperimentuose su pelėmis, kamieninės ląstelės buvo genetiškai modifikuotos gaminti ir išskirti toksinus, kurie žudo smegenų auglius nepažeidžiant kitų ląstelių ar jų pačių. Mokslininkai teigia, kad kitas žingsnis yra išbandyti procedūrą su žmonėmis. Kamieninių ląstelių specialistas teigia, kad tai yra vėžio gydymo ateitis.

Monrealio Neurologijos Instituto darbuotojai nustatė muzikos ir pozityvių emocijų ryšį.  Pristatome 5 kūrinius, kurie sukelia laimės pojūtį, padėdamos išskirti natūralų organizme gaminamą junginį dopaminą.

Prieš penkerius metus pradėtas projektas „Konkursinis trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas“ didelis apimtimi ir gilus turiniu. Pagrindinis jo tikslas – stiprinti mokslininkų gebėjimus, skatinti tęsti mokslinę veiklą, raginti juos likti Europoje ir kartu pritraukti geriausius protus. Todėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijos gali pasikviesti tarptautinio lygio mokslininkų, kurių kompetencija ir žinios padeda stiprinti mūsų šalies mokslinį potencialą.

Lietuvos mokslininkai, norintys kelti profesinę kvalifikaciją ir vykstantys tęsti karjeros Europos šalyse, gali pasinaudoti EURAXESS centrų teikiamomis nemokamomis paslaugomis, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). EURAXESS – Europos Komisijos iniciatyva įkurtas Europos mokslininkų mobilumo centrų tinklas. Šiuo metu jis veikia 40 Europos valstybių.

Naujas italų mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad moterys ir pažeidžiamos visuomenės grupės, tarp jų ir LGBT* asmenys, yra neigiamai veikiami neapykantos kalbos socialinės žiniasklaidos platformose, praneša Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL.

Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai dirba prie naujos technologijos, kuri vadinasi Wi-Fi Backscatter. Jos esmė – leisti Wi-Fi moduliams, esantiems išmaniuosiuose telefonuose, planšetėse ir mobiliuose kompiuteriuose dirbti praktiškai neeikvojant juose esamų energijos šaltinių. Kitais žodžiais tariant, tokių modulių darbui turėtų užtekti vien tik maršrutizatoriaus siunčiamo signalo.

ES paramos lėšos įmonėms moksliniams tyrimams, reikalingiems naujiems gaminiams ar paslaugoms kurti.  ...

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, dirbantys inžinerinės informatikos ir programų inžinerijos srityse, su tarptautine verslo įmone kuria modernią kalbinę-semantinę vertimo technologiją. Ji padės verslo įmonei sutaupyti IT specialistų darbo laiko apdatuojant ir diegiant verslo valdymo sistemas įmonėse. VGTU mokslininkų sukurtas automatinis ataskaitų vertimas nereikalaus vertėjo paslaugų, o supaprastintas jų sugeneravimas bei taisymas atlaisvins programuotojų rankas.

Vakar virš Rytų Ukrainos, kaip manoma, zenitine raketa numuštu „Malaysian Airlines“ keleiviniu lėktuvu „Boeing 777“ skrido ir grupė žymių mokslininkų, vykusių į mokslinę konferenciją Australijoje. Pranešama, kad tarp žuvusiųjų buvo AIDS specialistai, mokslininkai ir gydytojai, skridę į Melburne (Australijoje) netrukus prasidėsiančią XX tarptautinę konferenciją, skirtą kovai su šia liga. Apie tai informavo Tarptautinės kovos su AIDS sąjungos (IAS) atstovai.

Žinių radijas Pasitelkdami technologijas, mokslininkai įprastas chemines medžiagas suskaido į mikroskopines nanodaleles, kurios, pasirodo, gali turėti kitokių savybių nei pradinė medžiaga. Dėl šių savybių nanodalelės plačiai naudojamos kosmetikos, kuro, dažų, tekstilės, elektronikos, vaistų, sporto įrankių pramonėje. Teigiama, kad į nanodaleles vis dažniau ėmė dairytis ir maisto pramonės atstovai.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) ir Japonijos mokslo finansavimo agentūra „Japan Society for the Promotion of Science“ (JSPS) netrukus pradės rengti konkursus finansuoti mokslinės veiklos projektus, plėtosiančius dviejų šalių mokslininkų ryšius ir judumą mokslinių tyrimų tikslais. Dėl bendradarbiavimo schemos susitarta praėjusią savaitę Japonijoje vykusiame Tarybos ir JSPS vadovų susitikime, pranešė LMT atstovai. Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof.

Vytauto Didžiojo universiteto studentai, doktorantai, jaunieji mokslininkai turi originalių verslo idėjų bei ryžtingai imasi jas įgyvendinti. Pasibaigus pirmajam projekto „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas (INOVEKS)“ etapui, buvo atrinkti geriausi verslo projektai, kurių pagrindu bus kuriamos aukštos pridėtinės vertės technologinės įmonės.

Pirmoji Lietuvoje mokslinių vizualizacijų paroda „Art in Science“ (liet. menas moksle) tapo puikia galimybe šalies mokslininkams atrasti grožį savo laboratorijose. Nors, kaip teigė projekto sumanytojai, menas ir mokslas paprastai yra suprantami kaip skirtingi ir visiškai nesusiję dalykai, meniškų detalių paieškos moksle tyrėjams tapo nesudėtinga užduotimi.