mokslininkai

Kalbant apie makiažą, turbūt kiekviena moteris  paliudytų, kad svarbiausia išlaikyti atitinkamą ribą, antraip iš gražuolės galite tapti „pabaisa“. Mokslininkai neseniai nustatė, kad reikiamas kosmetikos kiekis padaro moterį ne tik gražesnę, bet kartu ji atrodo kompetentingesnė ir patikimesnė. Tuo tarpu per didelis makiažo kiekis turi negatyvią reakciją ir žmonėms sudaro nepatikimo ar nesąžiningo asmens įspūdį.

Strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę (AE) „Hitachi“ grupės vadovas Europai seras Stephen Gomersall sako, kad „Hiatchi“ kompanija yra pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos verslo įmonėmis ir mokslo institucijomis statant naują atominę elektrinę Visagine.

Skelbiama, kad ozono sluoksnio sumažėjimas virš Arkties yra ypač žymus. BBC teigimu, mokslininkų skaičiavimu, ozono sluoksnis ypač suplonėjo. Virs Arkties atsiradusios ozono skylės gali reikšti, kad šis reiškinys gali būti susijęs su klimato kaita Žemėje. Ozono sluoksnis virš Arkties žiemą rekordiškai suplonėjo ir dėl itin didelių šalčių stratosferoje.

Tyrėjams pagaliau pavyko nustatyti, kaip veikia mūsų biologinis laikrodis. Atrastas naujas genas, kuris paaiškina, kaip veikia šis mechanizmas. Iki šiol buvo žinota, kaip smegenys liepia kūnui užmigti, tačiau nebuvo aišku kas liepia kūnui kiekvieną rytą atsibusti. Taip pat nustatyta, kad organizmui senstant biologinio laikrodžio veikla prastėja, todėl gali išsivystyti naujos ligos.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos pirmininkas Vidmantas Žiemelis nepritaria Andriaus Kubiliaus Vyriausybės siūlymams mažinti išmokas Lietuvos mokslų akademijos akademikams. Kaip teigia frakcijos seniūnas V. Žiemelis, pastaraisiais metais mažinusi kultūros finansavimą ir didinusi mokesčius spaudai, knygoms, sporto  ir meno renginiams, dabar A. Kubiliaus Vyriausybė užsimojo naikinti ir Lietuvos mokslų akademijos socialinius pamatus.

Rugsėjo 21 d. minima tarptautinė Alzheimerio liga. Šiuo metu Lietuvoje tokių pacientų yra apie 50 tūkst. ir kasmet jų padaugėja po 100, tačiau šįkart nenorime gąsdinti, o priešingai – pateikiame tyrimus, apie tai, kad vyresnis amžius – tai ne vien ligos, bet ir išmintis. Kai garbaus amžiaus žmonės negali prisiminti atėjusių svečių vardų, jie tiesiog nusprendžia, kad ėmė prasčiau mąstyti, tačiau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau tyrimų, paneigiančių tokią prielaidą.

Kazachstano pareigūnai iš rusų, gyvenančių Baikonūro (Baikonuro) miestelyje, pareikalavo vizų. Tiksliau, tai ne tikros vizos, bet tam tikri dokumentai, leidimai, su kuriais Baikonure gyvenantys rusai galėtų vykti kitur. Į kitas vietoves vykstantys asmenys turi turėti specialius dokumentus, kuriuos jiems privalo išduoti Rusija. Neturintiems minėtų dokumentų gali tekti susimokėti baudą. Iki šiol visi Baikonuro mieste gyvenantys rusai neprivalėjo turėti vizų, rašo lenta.ru.

JAV geologijos tarnybos duomenimis, 6,4 balo stiprumo žemės drebėjimas sukrėtė Vankuverio salą prie Kanados pietvakarinės pakrantės, praneša BBC. Penktadienį 22.41 val. Lietuvos laiku kilusio drebėjimo epicentras buvo 289 kilometrai į vakarus nuo Vankuverio. Žemės drebėjimas užfiksuotas 23 kilometrų gylyje. Liudininkai pasakoja matę siūbuojančios pastatus Vankuverio centre. Įspėjimas apie galimą cunamio pavojų nepaskelbtas.

Neringos miškuose plinta į baravykus panašūs grybai, kurie, specialistų teigimu, gali išstumti nuo seno Nerijoje augančius šilbaravykius.Grybautojai sako, kad naujieji raudonkepuriai labai skanūs ir gausiai dygsta. Gamtininkų teigimu, šie raudonkepuriais vadinami grybai auga tik Šiaurės Amerikoje ir Taivanyje, o Europoje jais džiaugiamės galbūt pirmieji, praneša LTV „Panorama“. Į Kuršių nerijos mišką plūsta grybautojai. Čia juos vilioja nedidukai, bet tvirti raudonkepuriai.

JAV mokslininkai įspėjo kosminių tyrimų agentūrą NASA, kad vadinamųjų nuolaužų kosmoso erdvėje kiekis pasiekė kritinį tašką, praneša BBC. Pasak Nacionalinės tyrimų tarybos, nuolaužos gali pažeisti erdvėlaivius ar sugadinti vertingus palydovus. Raginama imtis tarptautinių veiksmų dėl šių nuolaužų tvarkymo ir atlikti daugiau tyrimų dėl galimybės dislokuoti didelius magnetinius tinklus ar skėčius. Kosmoso erdvėje yra įvairių skeveldrų bei palydovų nuolaužų.

Nesijauskite kalti darbo metu naršydami internete – jei tikėti tyrinėtojais, pasirodo, tai iš tiesų gali padidinti jūsų darbo našumą. Naujausio tyrimo duomenimis, naršymas internete gali atgaivinti pavargusį darbuotoją ir padidinti jo produktyvumą. Naršant internete to pasiekiama greičiau nei atliekant kitą veiklą: šnekučiuojantis telefonu, rašant žinutes ar elektroninius laiškus, nekalbant jau apie ištisinį darbą be poilsio.

Dauguma tėvų stengiasi padėti vaikams susirasti darbą, kurį jie norėtų dirbti. Tėvai savo vaikams atlieka įvairius įgūdžių ir gabumų testus, skatina juos atlikti praktiką ar pagal vaikų pageidavimą siunčia juos į atitinkamą universitetą. Visa tai daroma tikintis, kad mūsų vaikai dirbdami vieną ar kitą darbą bus laimingesni nei mes.

Vis dėlto dar yra savybių, kurios senajai popierinei spaudai leidžia turėti pranašumą prieš skaitmeninį internetą. Tulano universiteto (JAV) mokslininkams pavyko aptikti naują bakterijų atmainą, pavadintą TU-103. Jos ypatingos tuo, kad misdamos popieriumi išskiria butanolį, kuris laikomas perspektyviu biokuru, galinčiu pakeisti benziną. Tyrėjai dabar išbando seną Naujojo Orleano dienraščio „Times Picayune“ tiražą, ir, reikia pripažinti, jiems puikiai sekasi.

Pigesni ir labiau efektyvūs saulės elementai, baterijos ir apšvietimo sistemos gali būti sukurtos naudojant rentgeno lęšius, kurie leis mokslininkams detaliau tirti nanopasaulį. Mokslininkų grupė iš JAV Energijos departamento Argonne nacionalinės laboratorijos sukūrė naujos rūšies „daugiasluoksnius Laue lęšius“. Šie lęšiai sufokusuoja didelės energijos rentgeno lęšius taip stipriai, kad gali būti registruojami objektai iki penkiolikos nanometrų dydžio.

Mato Groso regionas Brazilijoje išsiskiria ypatinga faunos įvairove. Neseniai jame esančiuose miškuose atrasta naujo tipo titi beždžionėlė. Naujasis gyvūnėlis yra titi beždžionės tipas – beždžionių, kurios dažniausiai pasižymi pritrenkiančiu snukio plaukuotumu, rašo guardian.co.uk.

Nors medžiagų mokslo specialistai jau ilgą laiką kartojo, jog teoriškai esant itin aukštam slėgiui, galinčiam sukurti aplinką, artimą Žemės gelmėms, turėtų egzistuoti supertanki aliuminio atmaina, tokios atmainos niekas akyse nebuvo regėjęs. Tiesa, visai neseniai situacija kiek pasikeitė.

Neutronai yra dalelės, kartu su protonais slypinčios atomų branduoliuose, tačiau manoma, jog jie egzistuoja ne tik Žemėje, bet ir gerokai už mūsų gimtosios planetos ribų – po Visatos tolius išsimėčiusiose neutroninėse žvaigždėse, kurios ženklina žvaigždės evoliucijos pabaigą.

Naudodami EMSL laboratorijos eksperimentinę įrangą, mokslininkai iš Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (JAV) ir Londono universiteto koledžo (Jungtinė Karalystė) parodė, kad dviejų perovskitinių kristalų – lantano aliuminato ir stroncio titanato – sandūroje įvyksta struktūrinis susimaišymas. Šis reiškinys tyrėjus domina todėl, kad tokia sandūra, kuomet ji atitinkamai paruošiama, tampa elekriškai laidi, o atomų išsidėstymas įtakoja jo elektroninę sandarą.

Kavos dėmės gali atrodyti kasdieniškas dalykas, tačiau iš tiesų tai – įdomi fizikos keistenybė, rašo LiveScience.com. Tačiau mokslininkai galiausiai nustatė suktybę, keičiančią mūsų supratimą apie tai, kaip šios dėmės susiformuoja. Pasirodo, kad skysčiai, tokie kaip kava, kurie sudaryti iš rutulio formos dalelių, džiūsta kitaip nei skysčiai iš labiau pailgų dalelių, teigia tyrėjai.

Besisukanti neutroninė žvaigždė yra susisaisčiusi su paslaptinga uodega – arba bent jau taip atrodo. Astronomai, naudodami NASA Čandros rentgeno spindulių observatoriją, aptiko, jog šis pulsaras, žinomas PSR J0357+3205 (arba trumpiau PSR J0357) vardu, turi aiškią, nutįsusią rentgeno spindulių uodegą, besidriekiančią tolyn į kosmoso platybes. Ši mišri nuotrauka Čandros duomenis vaizduoja mėlyna spalva, o Skaitmeninės dangaus apžvalgos dalis – geltona.

Tyrėjai iš Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto (JAV) sukūrė paprastą, keičiamo mastelio metodą, leidžiantį tvarkingai išrikiuoti aukso nanolazdeles – darinius, pasižyminčius optinėmis savybėmis, kurios praverstų plėtojant atvaizdavimo technologijas biomedicinoje. Tvarkingai išrikiuoti aukso nanolazdeles yra svarbus uždavinys, nes šios dalelės skirtingai reaguoja į šviesą – priklausomai nuo jų orientacijos.

Akademikai įspėja – kiekviena prie televizoriaus praleista valanda gyvenimą sutrumpina vidutiniškai 22 minutėmis, skelbia „The Telegraph“. Žmonės, kurie per dieną žiūrėdami į televizoriaus ekraną praleidžia bent šešias valandas, rizikuoja mirti penkeriais metais anksčiau nei tie, kurių laisvalaikis aktyvesnis.

Žiūrint į istorinę perspektyvą lengva pastebėti, kad aktyviau apie informacinius karus pradėta kalbėti maždaug prieš du dešimtmečius. Sunkiau pasakyti, kada informaciniai karai tapo akivaizdžia realybe, tačiau šiandien, ko gero, nėra pagrindo kvestionuoti informacinės agresijos realumo.

Mokslininkai nustatė, kad žmogui badaujant, smegenys „valgo“ pačios save, t. y. ima naudoti savo ląsteles, kaip paskutinį energijos šaltinį, kas dar labiau sustiprina alkio pojūtį. Išsekus maistingųjų medžiagų atsargoms, smegenų ląstelės ima virškinti pačios save. Kūnas į tai reaguoja, gamindamas riebiąsias rūgtis, kurios sukelia alkio signalą smegenyse ir didina mūsų impulsą maitintis.

Savanorė moteris manė, kad Nim ją ketina apkabinti, tačiau vietoje šilto apkabinimo šimpanzė įkando moteriai į žandą. Kai ji susiėmė už kraujuojančio skruosto, beždžionė rankomis ėmė rodyti atsiprašymo gestus. Ir tai yra tik vienas iš daugelio filmo „Project Nim“ epizodų, kurį pastatė oskarą už „Man on Wire“ gavęs filmų kūrėjas. Britanijos kino režisierius James March ėmėsi netikėto projekto, kurio metu buvo siekiama paprastą šimpanzę auginti ir mokyti kaip žmogų.

Naująją gatvių apšvietimo sistemą ne tik pigiau prižiūrėti – jai reikia 80 proc. mažiau energijos. Nors projektas tebetestuojamas, autoriai iš savo kūrinio tikisi nemenkos komercinės sėkmės. Išmaniąją gatvių apšvietimo sistemą „Intelligente straatverlichting“ sukūrė ir įsidiegė Delfto universiteto (Olandija) mokslininkai. Sistemą sudaro šviesos diodų žibintai, judesių jutikliai ir žibintus į vieną tinklą apjungiantis bevielis ryšys, kuriuo sistema stebima iš dispečerinės.

Tyrimas parodė, kad paauglių besaikis naudojimasis internetu gali sukelti jų smegenų tam tikrų dalių nykimą. Mokslininkai pastebėjo smegenų pilkųjų ląstelių atrofijos požymių tų paauglių smegenyse, kurie labai daug laiko praleisdavo naudodamiesi internetu. Tai gali turėti neigiamos įtakos jaunų žmonių atminčiai ir gebėjimui susikaupti bei priimti sprendimus, skelbia dailymail.co.uk. Mokslininkai tyrė 19 metų amžiaus studentų smegenis.

Kinų mokslininkai rado būdą pagelbėti žmonėms, kurių imuninė sistema blogai priima gyvulinės kilmės baltymus.Šių baltymų taip pat ya ir želatinoje. Želatina – gyvulinės kilmės biopolimeras, plačiai naudojamas ne tik maisto, bet ir kosmetikos bei farmacijos pramonėje. Pavyzdžiui, kapsulės pavidalo vaistų piliulės gaminamos ne iš ko nors kito, o iš želatinos. Tiesa, įprastinė žel atina tinka ne visais atvejais.

Esant dideliame aukštyje, net ir įgudusio alpinisto gebėjimai laisvai judėti išnyksta. Tačiau to priežastys slypi ne raumenyse, o smegenyse. Esant sąlygoms, kai deguonies tankis ore yra mažesnis, smegenys blokuoja judėjimo sugebėjimus tam, kad apsaugotų žmogų nuo potencialiai pavojingo įsitempimo. Raumenų nuovargio dideliame aukštyje priežastys tapo dažnų diskusijų objektu, rašo newscientist.com. Kai kurie mokslininkai pabrėžia fizinių pokyčių svarbą, tokių kaip pieno rūgšties susikaupimas.

Ištirta, kad nespalvoto televizoriaus žiūrėjimas vaikystėje galėjo sumažinti spalvotų sapnų pasireiškimą. Tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie vaikystėje turėjo galimybę žiūrėti tik juodai baltus vaizdus rodančius televizorius, dažniausiai sapnuoja nespalvotus sapnus, praneša dailymail.co.uk. Tik kas penktas vyresnio nei 60 metų amžiaus asmuo teigia sapnuojantis ryškius, spalvotus sapnus, rodo Amerikos psichologų asociacijos atliktas tyrimas.

Paleontologai aptiko dinozauro liekaną, kuri, kaip teigia mokslininkai, galutinai patvirtino hipotezę, kad dinozaurai  išnyko prieš 65 milijonus metų nukritus meteoritui. Meteorito kritimo hipotezė pirmąkart sulaukė įrodymų 1980 m., kai mokslininkai  ištyrė geologinį 65 milijonų metų sluoksnį, kuriame gausu iridžio – elemento, kurio randama dangaus kūnuose.

Mokslininkai iš esmės pakeitė požiūrį į dantų implantus – jiems pavyko iš kamieninių ląstelių išauginti pilnavertį dantį, kuris vėliau buvo persodintas graužikui. Šis transplantas yra dar vienas žingsnis veiksmingos sistemos link, pakeisiančios donoro organų transplantaciją, sukūrimo.

Kai astronomas Artas Hoagas pirmą kartą nukreipė teleskopą į žieduotą telkinį, jo galvoje kirbėjo klausimas: ar tai viena galaktika, ar dvi. Tai nutiko 1950 metais, tačiau Hoago objekto paslaptis iki šiol verčia mokslininkus kasytis galvą, rašo „Daily Mail“. Jo išorėje – iš milijonų jaunų, mėlynų žvaigždžių sudarytas žiedas, o centre – raudonesnių, daug senesnių žvaigždžių kamuolys. Tarp šių dviejų telkinių – beveik visiškai tamsus žiedas.

Šis robotas panašus į sidabrinį kirą ne tik savo forma, bet ir skridimu. Robotas skrenda plasnodamas, panašiai kaip ir tikras paukštis, o uodegą naudoja skridimo krypčiai keisti.

Pagal naujus pateiktus Vokietijos mokslininkų duomenis aiškėja, kad mirtinos žarnyno infekcijos šaltinis, kaip ir įtarta, yra šalyje auginti pupelių daigai, praneša BBC. „Tai pupelių daigai. Pupelių daigus valgę žmonės viduriavo su krauju devynis kartus dažniau nei tie, kurie jų nevalgė", - penktadienį sakė Vokietijos ligų kontrolės centro vadovas Reinhardas Burgeris (Reinhard Burger). Jis įspėjo, kad epidemija, dėl kurios mirė 29 žmonės, o dar daugiau nei tūkstantis susirgo, dar nesibaigė.

Karo, politinės priespaudos ir nepritekliaus iš namų genamų žmonių skaičių netrukus papildys ir klimato chaosas. Kur dėsis milijonai klimato pabėgėlių? Italijos aplinkosaugos judėjimo ,,Legambiente" paskelbtame raporte teigiama, kad 2010 metais pasaulyje buvo apie 40 mln. vadinamųjų klimato pabėgėlių – dėl klimato kaitos namų netekusių žmonių.

Didžiosios Britanijos mokslininkai padarė sensacingą atradimą. Jie teigia, kad apgamų skaičius ant žmogaus kūno atskleidžia organizmo senėjimo greitį, todėl pagal juos galima nustatyti, kiek žmogui liko gyventi. Specialistai iš Londono karališkojo koledžo įsitikinę, kad apgamų skaičius yra tiesiogiai proporcingas ant chromosomų galų esančių fragmentų ilgiui. Telomerais vadinamų fragmentų ilgis oficialiai pripažįstamas organizmo senėjimo rodikliu.

Tarp naujausiose palydovinėse Egipto nuotraukose identifikuotų pastatų yra ir 17 iki šiol neatrastų piramidžių, pranešė BBC. Analizuojant iš 700 kilometrų aukščio darytas infraraudonojo spektro palydovines nuotraukas, kuriose matyti po žeme esantys pastatai, aptika per 1 tūkst. kapaviečių ir 3 tūkst. senovinių gyvenviečių. Palydovuose sumontuoti galinga fotoįranga, kuria galima nufotografuoti mažesnius nei 1 metro skersmens Žemės paviršiuje esančius objektus.

Tarptautinis konkursas „Šlovės laboratorija“ („FameLab“) jau ir Lietuvoje ieško talentingų mokslininkų, kurie gali tris minutes originaliai bei uždegančiai kalbėti apie savo išradimus, tyrinėjimų objektus ar atrastas teorijas. Projektas, dar 2004 metais startavęs Jungtinėje Karalystėje, šiemet apima daugiau nei dešimt šalių, sakoma Britų tarybos pranešime. Tarp jų – Austrija, Graikija, Izraelis, Vokietija, Honkongas, Marokas ir Egiptas.

Vilniaus universitetas praneša, kad degužės 10 d. , antradienį, 15 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje Vilniaus universiteto garbės daktaro vardai bus suteikti Berlyno Humboldtų universiteto profesoriui emeritui, Rusijos mokslų akademijos, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesoriui Jurijui Kuzmenko ir JAV Ohajo universiteto profesoriui Algiui Mickūnui.

Vienas iš ilgalaikių socialinio vystymosi tikslų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (2003) yra išugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius bei sustiprinti intelektinį visuomenės potencialą. Trumpalaikiais uždaviniais siekiama, kad žinios ir mokslas taptų svarbiu veiksniu, užtikrinančiu spartų ekonominį ir socialinį vystymąsi, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, švarią ir sveiką aplinką.

Žmogaus intelekto koeficiento (IQ) matavimas yra netikslus mokslas ir būtent dėl šios priežasties Gineso rekordų knyga dar 1990 metais pašalino didžiausio IQ kategoriją, rašo portalas „Business Insider“. Vis dėlto, norint išsiaiškinti protingiausius pasaulio žmones reikia remtis ne vien tik oficialiais testais, kurių rezultatai gali kaskart būti skirtingi, tačiau ir įvairiais gandais bei paskalomis. Štai sąrašas žmonių, kuriuos portalas „Business Insider“ išskyrė kaip protingiausius pasaulyje.

Kaip žmonės jaučia laiką? Kodėl vieniems jis lekia it strėlė, o kitiems virsta amžinybe? Mokslininkai, atlikę unikalų eksperimentą, rado atsakymą į šį klausimą. Jie nusprendė pažiūrėti, kas nutiks palikus žmogų be laikrodžio, televizoriaus, dienos šviesos, bendravimo su išoriniu pasauliu. Tarptautinio mokslinio tyrimo centro “Arktika" specialistai surinko savanorių grupę ir izoliavo juos 40 parų aprūpinę viskuo, kas būtina. Atsidūrę už laiko ribų žmonės ėmė gyventi pagal biologinius laikrodžius.

Dietos besilaikantys žmonės turi baimintis, kai laikrodžio rodyklės artėja prie 15.23 val. Mokslininkų teigimu, būtent tuo metu žmogaus valia ima silpnėti ir jis jau gali siekti kokio saldėsio, skelbia britų laikraštis „The Daily Express“. Iki šiol buvo manyta, kad dietos besilaikantiems ar šiaip maistą ribojantiems žmonėms pavojingiausios yra naktinės „kelionės“ iki šaldytuvo. Tačiau ekspertai mano, jog pavojingiausias laikas yra būtent pavakarys, tada žmonės tampa labiausiai pažeidžiami.

Vyrams graži moteris – pasididžiavimas. Jie pasirengę net specialiai demonstruoti savo damą draugams, kad tik sulauktų jų pagyrų. Tačiau Liverpulio universiteto ekspertai perspėja stipriosios lyties atstovus dėl santykių su gražiomis moterimis, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Kaip pavyzdį ekspertai pateikia amerikiečių aktorę Andželiną Džoli (Angelina Jolie). Pirmos dvi jos santuokos truko iš viso trejus metus.

Mokslininkai nustatė, kodėl kai kuriuose Vincento van Gogho paveiksluose ryškiai geltona spalva parudavo. Šio paveikslų dėvėjimosi priežastis – sudėtinga cheminė reakcija, praneša BBC. Šis atradimas – pirmas žingsnis stengiantis užkirsti kelią kai kurių žymiausių olandų tapytojo kūrinių blukimui. Tyrimą, kurio rezultatai skelbiami žurnale „Analytical Chemistry“, atlikę mokslininkai siūlo paveiktus paveikslus kuo labiau saugoti nuo ultravioletinių spindulių ir saulės šviesos.

Pusantrų metų eksperimente, kuriame imituojama misija į Marsą, dalyvaujantys savanoriai priartėjo prie svarbaus misijos etapo. Trys iš šešių projekto dalyvių šeštadienį „nusileido ant Marso paviršiaus“, o pirmadienį jų laukia pirmasis „pasivaikščiojimas raudonojoje planetoje“. Ir visa tai vyks Maskvoje įsikūrusiame tyrimų centre.„Imituojamas nusileidimas sėkmini gali baigtas 12 val.

Pentagono karinių mokslinių tyrimų padalinys DARPA sintetinės biologijos technologijas nori kilstelėti iki „šiurpiosios“ mokslinės fantastikos lygmens – norima sukurti organizmus, kuriuos būtų galima „užprogramuoti“ gyventi neribotą laiko tarpą. Juose būtų numatyta savaiminio susinaikinimo funkcija. Tiesiog atsargai.

Pieno gamintojai 0,1–0,2 proc. pieno tyrimų paklaidos net nepastebėtų, o tokiu atveju kita pusė, nė piršto nepajudinusi, per metus papildomai gautų net 45–90 mln. litų. Bandymų falsifikuoti pieno mėginių duomenis užfiksuojama vis rečiau, tačiau tokių atvejų vis dar pasitaiko. Gudrauja ne tik pieno gamintojai, bet ir perdirbėjai.