mokslininkai nustatė

Rugpjūčio 5 d. yra istorinė diena – mokslininkai perspėja apie sparčiau besisuksiančią Žemę ir galimas katastrofiškas pasekmes. Nors pokytis sieks vos milisekundę, ekspertai įspėja: tai gali būti tik pradžia rimtų globalių padarinių, tarp kurių – potvyniai, paros ritmo sutrikimai ir ekstremalūs orų reiškiniai. Šį pokytį, kurį lemia Mėnulio trauka, sukėlė Žemės sukimosi greičio padidėjimas ties ašigaliais, dėl to įprasta 24 valandų diena sutrumpės 1,25 milisekundės.

Pasaulis artėja prie klimato krizės ribos. Mokslininkai įspėja, kad liko mažiau nei treji metai, kol bus išnaudotas paskutinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų „biudžetas“, leidžiantis išvengti katastrofiškų padarinių. Nors kasmetinės klimato konferencijos artėja, dauguma valstybių vis dar neturi naujų planų, kaip stabdyti atšilimą. Ekspertai teigia, kad laikas baigiasi, o pasaulio vyriausybės delsia, net ir esant aiškiems įrodymams, kad planeta šyla sparčiau nei bet kada anksčiau.

Tyrėjų komanda padėjo įminti paslaptį, susijusią su ugnikalnio išsiveržimu, kuris beveik prieš 200 metų visame pasaulyje sukėlė badą ir derliaus stygių, rašoma „The Independent“. „St Andrews“ universiteto mokslininkai teigia atradę ugnikalnį, kuris išsiveržė 1831 m. ir sukėlė pasaulinį atšalimą maždaug 1°C. Komanda nustatė, kad tai buvo Zavaritskio ugnikalnis nuošalioje negyvenamoje Simuširo saloje, kuri priklauso Kurilų saloms – ginčytinai teritorijai tarp Rusijos ir Japonijos.

Christine Janis vadovaujama mokslininkų grupė iš vienos mažiausių JAV valstijų – Rod Ailando sostinėje Providense veikiančio Brauno universiteto nustatė, kad dar Pleistoceno epochoje išmirusio kengūrų porūšio Sthenurinae atstovai vaikščiojo 2 kojomis. Mokslininkai tokios išvados priėjo analizuodami šių gyvūnų kaulus bei lygindami juos su kitomis – tiek tebegyvenančiomis, tiek ir seniai išmirusiomis rūšimis. Šios biologų išvados skelbiamos žurnale „PLoS ONE“. Ch.