mokslinė fantastika

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Skamba nuvalkiotai, tačiau žmones visada žavėjo ateitis. Vieni negaili pinigų būrėjoms, kiti – mokslinės fantastikos knygoms ir filmams. Kainos skiriasi, tačiau nauda abiem atvejais vienoda. Futurologai gali ne tik konsultuoti verslą ir valdžios struktūras, bet sėkmingai jas demaskuoti. Visame pasaulyje gerai žinomas mokslinės fantastikos rašytojas amerikietis Davidas Brinas duodamas interviu savaitraščiui „Ekonomika.

Rytų Kinijos Dziangsu provincijos Taihu ežere pagautas retos rūšies ungurys, labai panašus į siaubą keliantį gyvį iš mokslinės fantastikos filmo „Svetimas“, kuris prasigraužia iš filmo veikėjo krūtinės, skelbia dailymail.co.uk. Tačiau išorinis laimikio panašumas į siaubo filmo personažą yra apgaulingas: pasirodo, ežere sugautas retos ungurių rūšies atstovas. Tai vadinamasis purpurinis ungurys, nekeliantis jokio pavojaus žmogui, be to, galintis išaugti tik iki 30 cm ilgio, sakoma pranešime.

Mokslinė fantastika dažniausiai bando pažvelgti į ateitį, tačiau kartais ateitis pasirodo ne tokia tolima. Kas buvo laikyta moksline fantastika, iš tikrųjų įvyksta. Retkarčiais viena idėja sukuria begalę gerų mokslinių istorijų, kol jas paneigia mokslas, ar technologijos pažengia toliau. Šiame straipsnyje pateikiamos 9 idėjos, kurias mokslas paneigė ar patvirtino. 1. Marso planetoje nėra civilizacijos Vos kiek daugiau nei prieš 100 metų žmonės dar tikėjo, kad Marse gali būti protingų būtybių.

Žmonių skaičiui pasaulyje artėjant prie 9 milijardų, o maisto trūkumui vis aštrėjant, Japonijos menininkė Ai Hasegawa pateikė itin kontroversišką idėją, kaip kovoti su abiem problemomis: moterys galėtų gimdyti įvairių rūšių gyvūnus ir juos valgyti. Vienas iš kol kas labiausiai intriguojančių projektų vadinasi „Aš noriu pagimdyti ryklį...“ (angl. “I Wanna Deliver a Shark…”). A. Hasegawa sprendžia „žmogaus reprodukcijos problemą žmonijos persipildymo ir aplinkos krizės amžiuje.

Internete pasirodė pirmasis naujo mokslinės fantastikos filmo „Europa Report“ („Ataskaita iš Europos palydovo“) anonsas. Tokie mokslo populiarinimo leidiniai kaip „Space.com“, „Popsci.com“, „io9.com“ šį filmą jau dabar vadina vienu realistiškiausių kosminės kelionės ekranizacijų per pastaruosius kelerius metus. Astronautų įgula privačia kosmine misija iškeliauja į ledinį Jupiterio palydovą Europą ieškoti gyvybės pėdsakų.

Kino festivaliuose daugybę apdovanojimų susišlavęs mokslinės fantastikos filmas „Aurora“ (angl. Vanishing Waves) tapo pirmuoju lietuvišku vaidybiniu filmu, rodomu JAV kino teatruose. Režisierės Kristinos Buožytės juosta susidomėjo kino platinimo bendrovė „Artsploitation Films“, rašo hollywoodreporter.com. Kuriant 1,175 mln. eurų biudžeto filmas – bendro Lietuvos, Prancūzijos ir Belgijos kūrėjų darbo rezultatas, kuris sulaukė puikių įvertinimų kino festivaliuose abiejose Atlanto pusėse.

Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ pristatytas antrasis mokslinės fantastikos ir mokslo populiarinimo filmų festivalis „Eureka 2013“. Technologijų naujovėmis ir mokslo pasiekimų menine interpretacija besidomintiems festivalyje šiemet bus parodyta dešimt filmų. Iš anksto užsiregistravus, juos galima žiūrėti nemokamai.

Kai kurie šių ginklų atrodo tarsi atkeliavę tiesiai iš fantastinių filmų, tačiau šie lazeriai, robotai, šviesos ir mikrobangų ginklai yra realūs. O kai kurie – jau ir naudojami karo zonose. Ši ant visureigio sumontuota „ Boeing“ gamybos lazerinė patranka „Laser Avenger“ gali numušti lėktuvą. Jos lazerio spindulys nėra labai galingas, tik 1 kilovato, tačiau „ Boeing“ teigimu, ji buvo sėkmingai išbandyta ir sugebėjo numušti 50 skirtingų tipų skraidančių taikinių.

Hugo Gernsbackas – išradėjas, verslininkas, rašytojas. Nemažai žmonių jį laiko „mokslinės fantastikos tėvu“, kadangi būtent jis išleido pirmąjį pasaulyje mokslinės fantastikos žurnalą „Amazing Stories“. Kaip teigė Ray'us Bradbury, „Gernsback privertė mus visus pamilti ateitį“. Ir, žinoma, jis pats mėgo pranašauti, kas toje ateityje bus.

Praėjus šimtmečiui po to, kai Albertas Einsteinas išdėstė savo reliatyvumo teoriją, aplink Žemę jau skrieja daugybė visuotinės padėties nustatymo sistemos palydovų, kurie praktikoje naudoja jo novatorišką laiko sampratą. Jei Higgso bozono dalelės atradimas pasitvirtins, ar tai leis sukurti technologijas, kurios kol kas egzistuoja tik mokslinėje fantastikoje? Teoriškai tai įmanoma, tvirtina Arizonos valstijos universiteto fizikas Lawrence'as Krausas, tačiau praktiškai – mažai tikėtina.

Gyvybę Žemėje pražudė baisi katastrofa, ir vienintelė viltis susigrąžinti gyvbę planetoje – kiborgė Rosa. Jis vienintelė gali atstatyuti žemės ekosistemą. Tačiau  pradėjusi veikti ji staiga supranta, kad po Apokalipsės košmaro prabudo ne tik ji. Šį kone 10 minučių trukmės mokslinės fantastikos trumpo metražo animacinį filmą per vienerius metus be jokio finansavimo sukūrė dailinikas Jesús Orellana. ROSA from Jesús Orellana on Vimeo.

Penktadienį erdvėlaivis ,,Atlantis„ išskraidins krovinius į Tarptautinę kosminę stotį. Tai bus paskutinis kartas, kada ,,Shuttle“ tipo erdvėlaivis paliks Žemės atmosferą. Šia proga portalas CNBC.com, remdamasis BoxOfficeMojo.com duomenimis, sudarė daugiausiai JAV uždirbusių filmų apie kosmoso keliones sąrašą. Sudarytojai neįvertino infliacijos ar augančių bilietų kainų, o filmui, turinčiam kelias dalis, buvo skaičiuojamas pelno vidurkis.