moksleiviai

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui valstybei finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu moksleivių paskatos būdus sprendžia tik savivaldybės ar švietimo įstaigos. ŠMSM siūlo, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos Seime.

Neformaliajam ugdymui savivaldybėms, kaip ir pernai, skiriama 12 mln. eurų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerija pabrėžia, kad krepšelio dydis, kaip ir 2019-aisiais, galės svyruoti nuo 10 iki 20 eurų, o konkrečią sumą nusistato savivaldybė.  Pasak ŠMSM, šiemet savivaldybės pasirašė papildomus susitarimus su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru dėl veiklų pratęsimo iš sutaupytų 1,3 mln. eurų.

Dalyje Vilniaus mokyklų anglies dvideginio (CO2) koncentracija ore nuolat viršija rekomenduojamas normas, vietomis – net penkis kartus. Specialistai teigia, kad tokia prasta oro kokybė neigiamai atsiliepia ne tik moksleivių sveikatai, bet ir pasiekimams.

Mokytojas pakėlė vaiką už ausies, ją pasuko, o tuomet ėmė moksleivį smaugti, apie tokį šią savaitę įvykusį incidentą pasakoja galimai nukentėjusio trylikamečio tėvas. Tuo metu mokyklos vadovybė tokį įvykį neigia ir tvirtina, kad smurto apraiškų mokykloje išvis nebūna. Apie galimą smurtą informuoti vaiko teisių specialistai ir policija.

Policijos pareigūnai praneša, kad sausio 20 d. 8.50 val. Radviliškyje, Lizdeikos gatvėje esančioje gimnazijos, tarp dviejų tos pačios klasės mokinių kilo konfliktas. Pirminiais duomenimis, koridoriuje tarpusavyje susimušė du mokiniai, gimę 2003 metais. Vienas jų dėl galvos sumušimo ir smegenų sukrėtimo gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje.

Vis daugiau šeimų Lietuvoje nusivylę valstybine švietimo sistema reikalauja teisės mokyti savo vaikus namuose. Seimas įstatyme tokią teisę jau įrašė, tačiau kokios teisės ir pareigos bus užkrautos tėvams, dar nežinia. Tėvai nori kuo daugiau laisvės, tačiau politikai jau ruošia ribojimų arsenalą – esą mokymas namuose privalo atitikti visus vaiko interesus. Finansininkas Kristijonas su fotografe Agne gyvena Vilniaus Senamiestyje ir augina tris vaikučius.

Keičiantis laisvalaikio ir mitybos įpročiams, Lietuvoje daugėja antsvorį ir nutukimą turinčių moksleivių, rodo naujas tyrimas. Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais per didelį svorį turėjo 21,6 proc. moksleivių nuo 7 iki 17 metų amžiaus – tai vienu procentiniu punktu daugiau nei dvejais metais anksčiau. Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad didesnį nutukimą lemia technologiniai pokyčiai bei žalingi mitybos įpročiai.

Motinai pradėjus viešai stebėtis, kodėl jos nepilnametis vaikas mokykloje be tėvų žinios turi pildyti anketą, kurioje prašoma detaliai aprašyti šeimos padėtį, visuomenė susidomėjo, kas yra tas socialinis pasas, kuriam gauti neva ir buvo skirta anketa. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo socialinio paso koncepcija. Tačiau aiškėja, kad motinos paviešinta anketa galėjo neturėti nieko bendro su socialiniu pasu.

Totorijoje (Rusija) policija surengė protesto akcijų išvaikymo mokymus vienos iš mokyklų kieme. Atvykę pareigūnai paprašė moksleivių juos „provokuoti“, o paskui panaudojo prieš mokinius spec. priemones. Jaunuoliai skundžiasi, kad „liko mėlynės“. Dėl šio įvykio jau atleisti jį organizavę asmenys, respublikos VRM vadas – įspėtas. Novotroicko mokykloje surengę savo improvizuotą pasirodymą policininkai liko nesuprasti.

Siaubingas išpuolis sukrėtė Kauno Tado Ivanausko progimnazijos bendruomenę. Mokyklos teritorijoje lakstė nuogas vyras, pagriebęs laikė antrokes, jas lietė, galimai trynėsi ir net bandė bučiuoti. Vyras sulaikytas. Jis blaivus, ar vartojęs  narkotikų – paaiškės po tyrimo. Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio prievartavimo. Pirmadienio popietę išpuolis pašiurpino Šilainių gyventojus. Tado Ivanausko progimnazijos kieme bėgiojo nuogas vyras.

Dalis politikų bei psichologų nusitaikė į mobiliuosius telefonus, kuriuos vaikai atsineša į mokyklas. Seime surengtoje diskusijoje nuskambėjo ir draudimų motyvas – esą vertėtų pasinaudoti prancūzų pavyzdžiu ir mokyklose vaikams visiškai neleisti naudotis telefonais. Nors tokiems svarstymams parlamentarai žalios šviesos kol kas nejungia, pedagogai ir tėvai šiaušiasi. Šalies mokyklose, ko gero, nesutiksime nė vieno vyresnių klasių moksleivio, neturinčio išmaniojo telefono.

Viena Alytaus mokyklos bendruomenė liko šokiruota, kai sužinojo, kad vietos valdžia ruošiasi nugriauti jų mokyklą ir paskui pastatyti naują. Niekas nesupranta, kodėl užsimota griauti vėliausiai pastatytą miesto mokyklą. Pastatui – 30 metų. Žmones šokiruoja ir kaina. Mokyklos nugriovimas miesto biudžetui atsieitų 5 milijonus eurų. Alytaus Likiškėlių progimnazijoje pastaruoju metu tvyrp nerimo nuotaikos. Vietos valdžia sprendžia – nugriauti šią mokyklą ar ne.

Lietuvos moksleivių skaitymo gebėjimai niekaip nepasiekia tarptautinio vidurkio, tai parodė periodiškai visame pasaulyje atliekamas tyrimas. Tiesa, rezultatai nežymiai pagerėjo ir tai pradžiugino švietimo, mokslo ir sporto ministrą. Tačiau ekspertai tikina, kad džiaugtis čia nėra ko. Patys mokiniai sako, kad jiems daug įdomiau skaityti straipsnelius internete, o ne ilgus grožinės literatūros kūrinius. Ir turi originalių atsakymų, kodėl berniukai skaitymo gebėjimais niekaip nepaveja mergaičių.

Tėvai, svarstantys, į kurią mokyklą leisti savo atžalas, kad šios gautų kuo geresnes žinias, galėtų pradėti dairytis ir į privačias ugdymo įstaigas, nes šių vardai kyla vis aukščiau šalies mokyklų reitinge ir iš geriausiųjų dešimtuko išstumia net kai kurias elitines lyderes.

Lietuvos 15-mečių moksleivių skaitymo, matematinių gebėjimų ir gamtamokslio rezultatai per trejus metus paaugo tik truputį, o pagal savo sugebėjimus šiose srityse Lietuvos moksleiviai rikiuojasi per vidurį tarp 79 pasaulio valstybių, skelbia EBPO tyrimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Išgirdę, kad vaikai užaugo mokydamiesi ne mokykloje, o namuose, dalis žmonių turbūt pagalvotų, kad jiems tokio išsilavinimo neužtenka, tėvai negali atstoti mokytojų. Tačiau dvi savo atžalas namuose ugdžiusios motinos neigia šį mitą ir dalinasi savo patirtimi, ugdant vaikus namuose. Savo vaikus namuose ugdžiusi keturių vaikų mama Fausta Kybartienė ragina nemanyti, kad įstatymais uždegus žalią šviesą mokymui namuose, ištuštės mokyklos ar mokytojai neturės darbo.

Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis dėlto papildomos pamokos pagilinti savo žinias prieš egzaminus pasiekiamos toli gražu ne visiems – tokių pamokų kaina svyruoja nuo 5 iki 35 eurų už vieną pamoką, o specialisto paslaugos įmonėje gali kainuoti ir visus 150 eurų už keturias pamokas.

Viena motina socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino anketos, kurią mokykloje turėjo užpildyti 10 klasę lankanti jos atžala, nuotrauka. Motiną papiktino neįprasti anketos klausimai ir tai, kad tėvai apie šią moksleivių apklausą įspėti nebuvo. „Tokias anketas vaikai (10 klasės mokiniai) pildė klasėje. Tėvai neinformuoti. Tikslas nežinomas“, – šalia anketos nuotraukos rašė motina.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius žada aiškintis situaciją Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur teisėsauga aiškinasi informaciją apie galimą piktnaudžiavimą klastojant moksleivių sąrašus. Anot jo, jei paaiškės, kad lėšos panaudotos netinkamai, gali būti svarstomas ir įstaigų finansavimo klausimas. „Nesu įsigilinęs, tik šiandien išgirdau. Bet jei tokiu būdu yra kokie nors prirašinėjimai, tai yra nepriimtina.

Paauglių smurto protrūkis Panevėžyje – dienos metu aštuntokei egzekuciją Senvagėje surengė 8 bendraamžės. Mergaitę jos ne tik tampė, talžė, bet pargriovusios dar ir spardė į galvą, grasindamos mirtimi. O visa tai nufilmavusios pačios išplatino internete.  Sumuštos mergaitės mama kreipėsi į policiją, tačiau skriaudikės dėl per jauno amžiaus, greičiausiai, atsakomybės išvengs – už jas atsakyti turės tėvai.

Kultūros pasas pasipildė 600 naujų paslaugų – šiuo metu moksleiviams nemokamai siūloma apie 1700 įvairių renginių, edukacinių užsiėmimų, antradienį pranešė Kultūros ministerija. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino naują Kultūros paso paslaugų rinkinį, jame nurodomos naujos kultūros ir meno paslaugos, skirtos 1–12 klasių mokiniams. Iš viso naujas paslaugas pasiūlė per 200 įstaigų ar organizacijų.

Mokslo metų pradžią jaunimas paminėjo ir su svaigiaisiais gėrimais rankose. Nors rugsėjo pirmąją alkoholis parduotuvėse buvo nepardavinėjimas, jaunimas svaigiuosius gėrimus pirko baruose. Didelė dalis šalies mokyklų mokslo metus atidarė šiandien – ne rugsėjo 1-ąją, o antrąją dieną. Dėl to parduotuvėse visuotinis draudimas prekiauti alkoholiu šiandien negaliojo.

Nesvarbu, švenčia pirmą ar paskutinę rugsėjo 1-ąją, visi moksleiviai į savo klases sveikinti auklėtojų skuba su glėbiais gėlių. Kasmet ir moksleiviai, ir jų tėvai suka galvas, kur ir kokias gėles įsigyti. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis gėlėmis ir už kiek šių mokslo metų pradžią pasitiks didžiausi šalies prekybininkai. Platus gėlių pasirinkimas Parduotuvėse „Lidl“ pirkėjų šį šventinį savaitgalį lauks specialūs pasiūlymai, skirti paminėti Mokslo ir žinių dieną.

Prieš rugsėjo 1-ąją mokykloms išdalinti naujieji autobusiukai, kuriuose pirmą kartą šiais metais sumontuotos stebėjimo kameros. Tiesa, autobusiukais džiaugiasi ne visi regionai, o dalis vairuotojų naujose transporto priemonėse pasigenda kokybės ir kondicionavimo sistemų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau gyvena Rugsėjo 1-osios nuotaikomis. Penktadienį mokykloms buvo perduoti 47 geltonieji autobusiukai, kurių vertė siekia 2 milijonus eurų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Artėjant rugsėjo 1-ajai parduotuvės kanceliarinių prekių skyriuose – apsipirkinėjimo bumas. Tėveliai savo vaikams, besiruošiantiems naujiems mokslo metams, negaili ir kelių šimtų eurų. Ekonomistai visgi pataria nedaryti klaidos ir neskubėti iškart susipirkti visko. Mat neretai tik rugsėjį paaiškėja, ko reikia labiausiai. Vilnietė Dangira su savo antroke dukra parduotuvėje apžiūrinėja sąsiuvinius, nes jos apsipirkinėja naujiems mokslo metams.

 51 šalies mokyklai, kuriose moksleivių pasiekimai yra mažesni nei šalies vidurkis, nuo rugsėjo talkins švietimo konsultantai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šia priemone siekiama mažinti atotrūkį skirtingose šalies ugdymo įstaigose – savivaldybės pačios atrinko mokyklas, kurioms bus teikiamos konsultacijos, ekspertinė ir metodinė pagalba. Iš viso šiose mokyklose mokosi per 10 tūkst. 1-10 klasių moksleivių.

„Sodra“ primena, jog baigiantis vasarai kartu nustoja galioti ir mokslus ar studijas baigusių jaunuolių privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Taigi tiems, kas toliau nestudijuos ar rugsėjį neįsidarbins bei nesiregistruos Užimtumo tarnyboje, gali tekti mokėti PSD įmokas. „Jeigu žmogus rugsėjį toliau mokosi, studijuoja ar pradeda dirbti – viskas gerai.

Likus mažiau nei savaitei iki rugsėjo 1-osios, mokytojai vėl daro žygius dėl atlyginimų. Dauguma jų neturi galimybės dirbti pilnu krūviu – etatą turi mažiau nei ketvirtadalis šalies mokytojų, todėl dažnas uždirba už mažiau nei vidutinį mokytojų atlyginimą – apie 800 eurų atskaičiavus mokesčius. Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas, kaip ir kiti jo kolegos iš švietimo darbuotojų profsąjungos, pirmadienį susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministru.

Nuo rugsėjo 1 d. visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal kitokį etatinio darbo užmokesčio modelį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešimu spaudai. Ką svarbiausia žinoti? „Etatinis mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Likus savaitėms iki rugsėjo mokyklas pagaliau pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymai, kaip elgtis su tėvais ir jų vaikais dėl ligos, nelankiusiais pamokų. Mat gydytojo pažymos nuo šių mokslo metų tapo nereikalingos. Aiškėja, kad visa atsakomybė atiteks tėvams. Jie patys galės pateisinti nuo 5-ių iki 7-ių praleistų mokslo metų dienų. Jei dėl ligos mokinys praleis dienų daugiau, mokyklai siūloma elgtis ir kitaip.

Pirmasis naujų mokslo metų skambutis šiemet aidės ne visose šalies mokyklose. Dėl vaikų trūkumo dešimtys mokyklų nuo rugsėjo durų taip ir nebeatvers, arba taps kitų mokyklų dalimi. Kol mažų kaimų bendruomenės su ašaromis akyse žvelgia į tuščias, bet renovuotas mokyklų patalpas, Seimo valstiečiai kalba, kad reikia stengtis išsaugoti mažas mokyklėles. Opozicija ir profsąjungos tokias kalbas laiko populizmu.

Tirpstant paskutiniam vasaros mėnesiui Lietuvos mokykloms vis dar trūksta 300-ų mokytojų. Savivaldybės iki mokslo metų pradžios visais įmanomais būdais stengiasi užpildyti tuščias darbo vietas, tačiau sako, kad kiekvieną vasarą rasti reikalingų mokytojų darosi vis sunkiau. Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikisi, kad jaunimą tapti mokytojais motyvuos pinigai, didesnės stipendijos ir tūkstančius eurų siekiančios išmokos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas nuo rugsėjo atsisakyti šeimos gydytojų pažymų dėl vaikų pamokų nelankymo, ministerijos teigimu, buksuoja būtent švietimo bendruomenėje. Tačiau pastaroji teigia ieškanti būdų, kaip tėvams paprasčiau pateisinti vaikų pamokų nelankymą ne iki trijų, o iki penkių dienų. Vis tik panašu, kad, vaikui sirgus ilgiau, mokyklos vis tiek pageidaus gauti informaciją iš medikų.

Didelis, ypač didžiųjų miestų, tėvų galvos skausmas – kur dėti viduryje dienos pamokas baigiančius pradinukus ar priešmokyklinio amžiaus vaikus. Vienas tokių sprendimų – visos dienos mokyklos, suteikiančios vaikams galimybę ugdymo įstaigoje leisti laiką iki tol, kol jų tėvai baigs darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, praėjusiais mokslo metais 38-iuose Lietuvos mokyklose paleidusi bandomąjį visos dienos mokyklos projektą, paskelbė žadanti šią iniciatyvą plėsti.

Lietuvoje birželio 14 d. abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Laikiusieji neslėpė džiaugsmo, bet taip pat buvo ir dvejojančių, ar pavyks išlaikyti šių metų egzaminą. Be to, dalis abiturientų teigė, kad savo ateitį sies su užsienio universitetais arba šiuos metus praleis dirbdami ir niekur nestudijuos.

Moksleiviai klasėse jaučiasi it pirtyse, socialiniuose tinkluose dalinasi 40 laipsnių temperatūrą perkopusių termometrų nuotraukomis, o problema – tarsi įstrigusi. Tačiau sveikatos apsaugos ministras ir švietimo bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad dabartinė situacija yra nenormali ir ją būtina keisti netrukus.

Alinantis karštis mokyklose tampa vis didesne problema. Vienas Kretingos moksleivis socialiniuose tinkluose viešina klasėje laikyto termometro nuotrauką, kuriame užfiksuota net 40 laipsnių karščio. Dėl itin didelio karščio bangos dalis Lietuvos mokyklų trumpina arba visai stabdo pamokas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai gali koreguoti ugdymo procesą ir, esant ypatingai karštiems orams, gali leisti vaikams neiti į mokyklą, jei oro sąlygos kelia pavojų mokinių sveikatai ir neleidžia užtikrinti tinkamų mokymosi sąlygų nei mokyklų patalpose, nei kitose aplinkose, rašoma pranešime.

Tėvų bendruomenė ir specialistai skambina pavojaus varpais: tarp moksleivių it virusas masiškai plinta elektroninių rūkymo prietaisų vartojimas. Tokius rūkalus jau išbando ir ketvirtokai, o dešimt procentų moksleivių kasdien rūko elektronines cigaretes. Šių tabako gaminių prekyba internete klesti, tačiau vieningai veikiančios sistemos tam pažaboti dar stokojama.

Mokslo metų pabaiga daliai moksleivių ir studentų gali pateikti staigmeną rudenį, kai baigsis jų privalomasis sveikatos draudimas (PSD) valstybės lėšomis. Todėl mokyklą ar universitetą pabaigusiems jaunuoliams svarbu žinoti keletą dalykų apie sveikatos draudimą ir laiku pasirūpinti dokumentais. Universiteto studijas ar mokyklą šiuo metu galutinai baigiantys jaunuoliai gali būti ramūs iki rugpjūčio pabaigos.

Lietuvos abiturientai birželio 1 d. laikė privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Vienoje iš Vilniaus gimnazijų egzaminą laikantys abiturientai skundėsi, kad dalis temų buvo nesuprantamos, o kitiems – labai lengvos. Visgi, didžioji dalis laikiusiųjų rašė samprotavimo temas.

Kur palikti mažamečius moksleivius, jei darželyje ar mokykloje dėl epidemijos paskelbtas karantinas? Iki šiol tėvai laužydavo galvas, spręsdami, ką daryti su į mokyklą negalinčiais eiti pradinukais, rizikuodavo palikti juos vienus ar net vesdavosi į savo darbus. Nuo naujųjų metų gera žinia mažųjų tėvams. Jei mokykla uždaryta dėl karantino, visi tėvai gaus išmokas. Tam iš valstybės biudžeto planuojama atseikėti beveik penkis milijonus eurų. Praėjusi žiema kaip reikiant parodė savo nasrus.

Dėl neigiamų demografijos tendencijų per metus moksleivių ir studentų skaičius Lietuvoje sumažėjo dar 18 tūkstančių, skelbia Statistikos departamentas. Departamento duomenimis, 2018–2019 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 468 tūkst. mokinių ir studentų – tai yra 3,7 proc. mažiau, nei metais anksčiau. Labiausiai, 7,9 tūkstančiais arba beveik penktadaliu, sumažėjo besimokančių profesinėse įstaigose – šių moksleivių pernai rugsėjį buvo 34,2 tūkstančio.

Ketvirtadienio vakarą buvo paskelbti pokyčių konkurso „Talentas keisti“ finalininkai – į paskutinį etapą pateko 6 į vaikų gerovę orientuoto socialinio verslo idėjos. Jų autorių laukė dar viena gera žinia – šansai gauti finansavimą šiemet padvigubėjo.Geriausios konkurso idėjos įgyvendinimui „Tele2“ skirs 20 tūkst. eurų. Prie iniciatyvos šiemet prisijungia ir moterų įgalinimą skatinantis fondas „The Ella Fund“. Ši organizacija skirs dar vieną 20 tūkst.

Rikiuojant savivaldybes ne pagal akademinius, o įvairesnius rodiklius nuo mokinių savijautos iki pedagogų amžiaus, geriausia aplinka mokiniams augti ir tobulėti – visai ne didmiesčiuose, o Druskininkų savivaldybėje. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su penkiomis geriausiomis ir prasčiausiomis savivaldybėmis pagal švietimo parametrus.

Lietuvoje esama mokyklų, kurios per metus vaikų ugdymui skiria per 7,2 tūkst. eurų. Specialistai ironizuoja, kad už tokią sumą vaikams galima samdyti ne mokytojus ar korepetitorius, bet ir tarnus. Savo ruožtu, mokyklų vadovai pripažįsta, kad pateikti skaičiai kelia nerimą. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė tyrimą, kuriame apžvelgė, kiek Lietuvos gimnazijos ir pagrindinės mokyklos skiria lėšų vieno mokinio ugdymui per metus.

Lietuvos aštuntokai pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal turimus mobiliuosius telefonus, tačiau visoje Bendrijoje moksleiviams trūksta programavimo įgūdžių. Europos Komisijos atlikto tyrimo dėl duomenimis, Lietuvoje 84 proc. mokinių naudojasi internetu mokymo tikslais mokyklose, ES vidurkis yra 73 procentai. Per pamokas lietuvių moksleiviai dažniausiai ieško informacijos, naudoja „word“ formatą.