moksleiviai

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos bus rodomos moksleiviams laikinai okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje, praneša miesto taryba. „Okupantai ir toliau sistemingai primeta savo ideologiją Mariupolio vaikams.

Ne paslaptis, kad korepetitorių kainos auga kaip ant mielių, nes jų paslaugų prireikia vis didesnei daliai mokinių. Be viso to, mokėti šimtus eurų už pamokas, kurių kokybės niekas negali patikrinti, yra dar sunkiau. Viena moteris papasakojo, kad, vedant dukrą pas korepetitorius, rezultatas pasimato tik vėliau. Ir, jei po kelių pamokų išaiškėja, kad korepetitorius dirba nekaip, dešimtys ar šimtai eurų būna išleisti perniek – tenka ieškoti kito mokytojo ir vėl mėginti laimę.

Pedagogų trūkumas, prastėjanti švietimo kokybė, neaiškios reformos ir mokytojų streikai lemia, kad vis daugiau moksleivių be privačių mokamų pamokų išsiversti negali, nors švietimas Lietuvoje ir turėtų būti nemokamas. O jei kyla tokių paslaugų paklausa, auga ir jų kainos. Specialistai pastebi, kad tokio korepetitorių poreikio, kaip šiemet, dar nepamena. Tačiau ir jų paslaugos – nepigios. Pavyzdžiui, už 1 pamoką kai kur prašoma ir 40 eurų.

Sparčiais tempais augantis moksleivių narkotikų vartojimas, paauglių smurtas ir smūgiai į veidą per pamokas, viešos patyčios ir keiksmažodžiai mokinių akivaizdoje. Su tuo vis dažniau susiduria mūsų mokytojai. Vienas žymiausių Lietuvos pedagogų Miša Jakobas sako, kad jei taip ir toliau, mūsų laukia ne niūri, o juoda ateitis.  Naujoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Pirmadienį Lietuvą sukrėtė dar vienas moksleivių smurto protrūkis – Panevėžyje per pertrauką mokyklos kieme 14-metė peiliu sužalojo savo bendraamžę. O kovą žiaurus incidentas įvyko ir vienoje Vilniaus mokyklų – berniukas kitiems vaikams stebint klasėje numovė kelnes kitam vaikui ir į užpakalį jėga įkišo plastikinį butelį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja opozicijos užmojį lytiškumo dalį iš Gyvenimo įgūdžių programos perkelti į dorinio ugdymo pamokas. Pasak parlamento vadovės, tai prieštarauja esminei programos idėjai. „Kalbant apie jos dalies išskaidymą – tas pasiūlymas atrodo prieštaraujantis pačios programos idėjai.

Šimtai įvairių projektų, skatinančių pažinti kultūros paveldą, pastarąją savaitę vyksta visuose Lietuvos kampeliuose. Pažintiniai pasivaikščiojimai, susitikimai su archeologais, tyrėjais, restauratoriais, architektais, menotyrininkais ir istorikais, edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės ir dar daugiau kitų veiklų, į kurias kvietė Lietuvoje vykstantys Europos kultūros paveldo dienų renginiai.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, gydymo įstaigos pastebi, kad mokinių tėvai vėl kreipiasi į gydytojus dėl pažymų praleistoms pamokoms pateisinti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tokios pažymos nebeišduodamos nuo 2019 m., o patvirtinimą, kad lankėsi pas gydytoją, pacientai gali rasti savo E. sveikatos paskyroje.

Vokietijoje garsiausių klubų arenų ir stadionų apšvietimu besirūpinanti bendrovė „Ledvance“ skiria dėmesio ir Vilniaus sporto salių tobulinimui. Naujajame sezone Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) krepšininkai ir tūkstančiai Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai sportuos geresnėmis sąlygomis. SKM kartu su pasaulinės apšvietimo rinkos lyderių „Ledvance” iš esmės atnaujino ir modernizavo Fabijoniškių gimnazijos ir Taikos progimnazijos sporto salių apšvietimą.

„Rytais išėjus iš namų neįmanoma nepastebėti, kad prasidėjo mokslo metai – ir daugiau kaimynų tenka susitikti, ir automobilių keliuose padaugėja. Bet, žinokite, vieno dalyko aš niekaip nesuprantu ir kiekvieną kartą matydama baisiuosi“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Rimantė. Kiekvieną dieną tenka važiuoti į darbą pro mokyklą, kurioje mokosi vaikai iki aštuntos klasės.

Švietimo ir mokslo ministerija šeštadienį suskubo viešai paneigti melagingai plintančią informaciją, kad nuo šių mokslo metų mokyklose esą pradedama įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programa, pagal kurią moksleiviai neva būtų mokomi „lytiškumo pagal LGBT ideologijos standartus“. „‼️ Dėmesio, plinta klaidinga informacija apie nuo rugsėjo mokyklose pradedamą įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programa.

15-ąjį kartą vykusiame projekte 30 moksleivių ministerijose bei Vyriausybės kanceliarijoje atliko savaitės praktiką. Penktadienį pasibaigusio projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ renginyje dalyviai Vyriausybėje pristatė savo įžvalgas šių metų projekto tema „Moksleiviai – Lietuvai pasaulyje“ ir bendravo su premjere Ingrida Šimonyte. Projekto dalyvius pasveikinusi premjerė kalbėjo, jog kiekviena karta – skirtinga ir ypatinga, jai tenka saviti iššūkiai.

Moksleiviai ir jų tėvai užplūdo parduotuves, artėjant rugsėjui jie perka mokyklines prekes, uniformas, vaikiškus drabužius ir batus. Vis tik ne visi reikalingų daiktų ieško parduotuvėse. Žmonės tikina, kad mokykliniais daiktais mainosi su kitais tėvais, todėl pavysta sutaupyti ir po 100 eurų ar dar daugiau. Štai dviejų moksleivių mama iš Vilniaus pasakojo, kad trečiokė dukra išaugo uniformą.

Pernai tik pusė būsimų Lietuvos pirmokų buvo patikrinti dėl tuberkuliozės. Ši liga pernai buvo nustatyta 23 testuotiems vaikams, šešiems diagnozuota atvira forma. Medikai sako, kad tėvai mažiau skiepija vaikus, tokiu būdu mažiau skiepija ir nuo tuberkuliozės. Lietuvoje skiepą nuo tuberkuliozės gauna kiekvienas ligoninėje gimęs naujagimis, pranešė LNK Žinios. Po to prieš mokyklą atliekamas Mantu reakcijos tyrimas.

Šiemet abiturientai valstybinį matematikos egzaminą išlaikė geriau nei pernai – jo neįveikė per 15 proc. laikiusiųjų. Pernai neišlaikė net 35 proc. Tiesa, yra manančių, kad ir užduotys šiemet buvo lengvesnės nei pernykštės, nors jų rengėjai su tuo nesutinka. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė apie 7 proc. moksleivių.  Daugiau nei mėnesį laukęs brandos egzaminų rezultatų abiturientas Simonas pagaliau sužinojo, kokie jie.

Produkto vadovas dažnam skamba lyg sudėtinga, ne kiekvienam perprantama profesija. Vis dėlto, šios specialybės atstovas Lukas Jablonskas sako, jog jo darbas yra labai įdomus ir skatinantis bendrauti, aktyviai domėtis bei suprasti aplinkinius. L. Jablonskas dirba lietuvių įkurtoje įmonėje „Vinted“. Kaip pasakoja Lukas, jo darbo dieną apibūdinti sudėtinga – kiekviena diena darbe yra vis kitokia.

Per koronaviruso pandemija trečdalis studentų priaugo svorio, moksleiviai valgė mažiau daržovių, penktadienį skelbia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Universiteto mokslininkai 2022–2023 metais Lietuvoje atliko tyrimą, į kurį buvo įtrauktos trys atsitiktinės imtys: vienuoliktos klasės moksleiviai, kolegijų pirmo kurso studentai ir suaugusieji 20–64 metų gyventojai. Apklausta po maždaug pusantro tūkstančio kiekvienai iš šių grupių priklausiusių asmenų.

Ukrainiečių karo pabėgėlių vaikai nuo ateinančių mokslo metų darželiuose, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo mokyklose ugdysis bendrose klasėse kartu su visais mokiniais, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak pranešimo, vienerius metus nuo atvykimo ukrainiečiai turėjo galimybę mokytis nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose, mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, gauti mokymosi ir švietimo pagalbą.

Privačios ugdymo įstaigos nėra visiems įperkamas „malonumas“. Vis tik negavus vietos į valstybinį darželį tėvams tenka mokėti keletą tūkstančių eurų už privatų. O mokyklų stygiaus nėra, tad privačias mokyklas renkasi tie, kurie siekia išskirtinio, į kiekvieną moksleivį sutelkto ugdymo. Darželių stojimo mokestis siekia 150, 350 ir daugiau eurų. Už mėnesį vidutiniškai tenka mokėti 500 eurų, už mokslo metus – virš 4 tūkst. eurų.

Pernai Lietuvoje fiksuotas didžiausias darbo jėgos stygius – tokią žinią skelbia Europos Komisijos ataskaita. Šaliai stipriai trūksta darbuotojų paslaugų, statybų, pramonės sektoriuose. O atėjus šiltajam sezonui ypač stipriai darbuotojų pritrūko restoranai ir viešbučiai. Jie sako, kad negali prisikviesti jaunimo, nors jis anksčiau verždavosi užsidirbti pinigų mokslams ir poilsiui.

Leidžiasi 22-ojo Moksleivių krepšinio lygos (LIDL–MKL) sezono uždanga. Masiškiausios Lietuvos krepšinio lygos organizatoriai šį sezoną pristatė aibę naujovių, kurios padėjo į lygos veiklą įtraukti dar daugiau moksleivių, jų draugus, šeimos narių ir krepšinio sirgalių. Jau birželio 8 d., ketvirtadienį, Raudondvario pilyje įvyks iškilminga LIDL–MKL sezono uždarymo šventė.

Moksleivių krepšinio lyga (MKL) turės naują prezidentą. Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, R. Kaukėnas MKL lygoje neatliko jokių funkcijų jau ilgą laiką, kadangi beveik visą buvusio krepšininko dėmesį atėmė krepšinio klubo Alytaus „Wolves“ valdymas. Gedimino Žiemelio įsteigtame klube R. Kaukėnas taip pat užima vadovaujančias pareigas. Gegužės pradžioje R. Kaukėnas buvo pričiuptas neblaivus prie automobilio vairo. Vilniuje sustabdytam R. Kaukėnui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Dar vieni neįkvepiantys moksleivių tyrimo rezultatai – kasdien fiziškai aktyvus vos kas devintas mokinys, daugiau nei pusė nevalgo pusryčių, o net vienam iš keturių vaikų sunku užmigti. Maža to, beveik pusė mokinių reguliariai nesivalo dantų. Daugėja ir pasitenkinimo gyvenimu nejaučiančių vaikų. Tyrimą atlikę mokslininkai piešia liūdnas prognozes – per mažai lakstantys ir judantys vaikai prasčiau ir mokosi, o atsakomybę už tai turėtų prisiimti ir mokyklos, ir tėvai.

Vienas iš dešimties mokinių kasdien rūko tabako gaminius, kas penktas – elektronines cigaretes, auga nelaimingų vaikų skaičius, prastėja higienos įgūdžiai ir mityba, mažėja fizinio aktyvumo, rodo naujausias Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos (HBSC) tyrimas.  Anot vieno iš pagrindinių tyrimo organizatorių šalyje Kastyčio Šmigelsko, tyrimo metu vertinamos keturios dimensijos – gyvensena, psichikos sveikata ir gerovė, rizikinga elgsena ir socialiniai gerovės aspektai.

Lietuva pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus patenka į sėkmingiausių šalių dešimtuką, antradienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS rezultatais. 2021 metais vykusiame tyrime dalyvavo 65 šalys. Lietuvos mokinių pasiekimai šiame tyrime geriausi per du dešimtmečius – nuo tada, kai šalis dalyvauja šiame tyrime.

Vyriausybė skelbia pasiekusi tikslą, kad 5–8 klasių mokiniai nebesimokytų jungtinėse klasėse.  Tai įrašyta tarp teigiamų švietimo sistemos pokyčių Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kuriai pirmadienį pritarė Ministrų kabinetas. Ataskaita toliau bus svarstoma Seime.

Šiuo metu Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje (MKL) vyksta finalinių ketvertų maratonas. Šį savaitgalį santykius elitiniame U17 čempionate aiškinasi auksinės 2006 m. kartos jaunimas. Staigmeną jau pirmajame pusfinalyje pateikė Kauno KM „Žalgiris-I“, kuris sugebėjo įveikti reguliaraus sezono nugalėtojus ir čempionate tris kartus iš eilės triumfavusius Tomo Purlio „SKM-I GEALAN“ auklėtinius.

Jau treji metai iš eilės stebimas taip ilgai lauktas pokytis – lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta.  Valstybės duomenų agentūros duomenimis, savo ateitį kurti Lietuvoje nusprendžia daugiausia darbingo, 25–35 metų amžiaus tautiečiai. Augant grįžtančiųjų jaunų žmonių skaičiui, daugėja ir grįžtančių su vaikais. Per pastaruosius trejus metus grįžusių nepilnamečių asmenų skaičius išaugo net 60,53 proc.

Lietuvos moksleivius sukvietusi antroji Įdomioji pamoka papasakojo apie sveiką gyvenseną ir kaip tai gali padėti gyventi atsakingiau. Įdomiąją pamoką „Mažiau – tvariau! Arčiau – sveikiau!“, skirtą trečiokams ir ketvirtokams, stebėjo ne mažiau kai 20 proc. visų Lietuvos 3-4 klasių ugdymo įstaigų. Skaniausias kefyras Visagino „Verdenės" gimnazijos 3a klasės mokinukai tvarumo pradžiamokslyje dalyvavo pirmą kartą. Mokytoja Daiva Maldžiuvienė pasidžiaugė, kad vaikams Įdomioji pamoka paliko įspūdį.

Trečiadienį, balandžio 19 d., vakarėjant, Alytaus Žirgų gatve važiuodami pareigūnai, atokiau nuo gatvės, miškelyje, pastebėjo automobilį „Audi 80”, kuriame matėsi sėdintys žmonės. Pareigūnai nutarė patikrinti automobilį ir jo ekipažą. Privažiavus policijos patruliui, automobilyje sėdėję jaunuoliai tikino, kad atvažiavo pabūti gamtoje, pabendrauti, tačiau elgėsi nerimastingai, matėsi, kad yra įsitempę.

Ketvirtadienį prasideda antrus metus iš eilės rengiamas demokratijos žinių konkursas 9–12 klasių mokiniams. Pirmajame nuotoliniu vyksiančiame etape moksleiviams reiks atsakyti į 30 testo tipo klausimų. 60 geriausiai šiame etape pasirodžiusių dalyvių gegužės 6 dieną Seimo rūmuose dalyvaus finale. Demokratijos žinių konkurso finale be 30 testo klausimų geriausiųjų lauks ir Seimo darbo simuliacijos iššūkis.

Keliose Irano mokyklose šeštadienį apsinuodijo dešimtys moksleivių, pranešė vietos žiniasklaida, taip pratęsdami mįslingų apsinuodijimų seriją, kuri jau kelis mėnesius drebina šalį. Nuo lapkričio pabaigos daugelyje mokyklų, daugiausia mergaičių, įvyko staigių apsinuodijimų dujomis ar toksinėmis medžiagomis, dėl kurių kai kuriais atvejais mokiniai apalpo ir buvo paguldyti į ligoninę.

Ne paslaptis, kad moksleivių atostogų metu kelionių pasiūla ir paklausa stipriai išauga. Taigi ta pati kelionė gali atsieiti net keliais šimtais eurų daugiau. Siekdami sutaupyti kai kurie tėvai su vaikais pasirenka keliauti praleidžiant pamokas. Specialistai tokį įprotį vertina itin neigiamai ir laiko tai didele problema. Mokinių lankomumu piktnaudžiaujantys tėvai gali susilaukti Švietimo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar policijos dėmesio.

Išskirtiniais mokslo, kultūros, meno, sporto ir pilietiškumo pasiekimais garsėjantiems moksleiviams Vilniaus rotušėje šiandien įteikta dvylika Mažojo Šv. Kristoforo apdovanojimų. Tai – jų talento ir pasiekimų pripažinimo ženklas bei miesto padėka už darbštumą bei atkaklumą, siekiant tikslų ir kuriant ateities Vilnių, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Apdovanojimas pavadintas Mažojo Šv. Kristoforo vardu, bet negaliu pasakyti, kad tai mažesnis apdovanojimas nei Šv.

Skaitymo rezultatų vidurkis, lyginant su praėjusiais metais, nacionaliniame ketvirtokų pasiekimų patikrinime pagerėjo, o matematikos išliko panašus, ketvirtadienį paskelbė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Šiais metais skaitymo rezultatų vidurkis siekia 62,4 proc., kai pernai – 55,1 proc. Ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis pernai siekė 64,3 proc., o šįmet – 61,9 proc.

Lidl-Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (LIDL-MKL) jau pristatė ryškiausius gruodžio mėnesio trenerius, teisėjus bei jaunuosius Lietuvos krepšininkus ir krepšininkes. Prieš pat naujuosius metus, gruodžio pabaigoje, LIDL-MKL bendruomenė Lietuvos moksleivių krepšinio lygos Facebook platformoje galėjo savo simpatijas atiduoti populiariausio arbitro rinkimuose. Populiariausio gruodžio mėnesio arbitro nominacija atiteko Klaipėdos regiono teisėjui – Renatui Daugėlai.

Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (LIDL-MKL) pristatė ryškiausius lapkričio mėnesio jaunuosius Lietuvos krepšininkus ir krepšininkes. Primename, kad šiame sezoną geriausiųjų rinkimus taip pat papildė populiariausio arbitro bei populiariausio trenerio ir trenerės nominacijos. Lapkričio pabaigoje LIDL-MKL bendruomenė Lietuvos moksleivių krepšinio lygos Facebook platformoje galėjo savo simpatijas atiduoti arbitro rinkimuose.

Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų rūmuose šeštadienį vyks jaunųjų verslininkų mugė „eXpo 2022, kurioje savo produktus ir paslaugas pasiūlys 130 jaunųjų mokinių bendrovių. Kalėdinės mugės „eXpo“ organizatoriai „Lietuvos Junior Achievement“ sako, kad šiemet mokiniai pristatys savo produktus ir paslaugas, kurios puikiai tiks Kalėdoms. „Pandemijos metu įpratome švęsti Kalėdas mažose grupelėse, todėl šiemet šventės tikriausiai bus priešingos – su daug žmonių.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

Pasirinkę rusų kalbą 6-12 klasių moksleiviai vadovėliuose kviečiami keliauti po Rusiją, aplankyti okupuotą Krymą, o karą Ukrainoje tęsianti šalis pristatoma kaip patraukli demokratiška valstybė, trečiadienį skelbia LRT radijas. Vadovėlių leidėjai teigia, kad prasidėjus karui sustabdė prekybą jais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nemato galimybės skubiai pakeisti mokymo priemonių.

Pagal brandos egzaminų rezultatus Kaunas jau ne pirmus metus laikosi lyderių pozicijose tarp šalies savivaldybių. Miestas ir toliau siekia pažangos, siūlant inovatyvius, įtraukiančius mokymosi metodus. Kauno švietimo inovacijų centras pristato seriją „matematiškų“ naujienų – nemokamą matematikos laboratoriją devintokams – „MatLab“, matematikos konkursą pradinukams ir kompetencijų ugdymo mokymus jų mokytojams. Nuo rudens sugrįžta ir „Aktyvių tėvų akademija“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Kiss and ride“ (angl. „pabučiuok ir važiuok“) stotelėse Vilniuje tėvams, vežantiems vaikus automobiliais į darželius, bus leidžiama trumpam sustoti ir popiet. Iki 15 minučių jose sustoti buvo galima tik ryte, nuo 7 iki 9 valandos. Nuo šiol tai bus galima padaryti ir 16-18 valandomis. Pasak Vilniaus vicemerės Editos Tamošiūnaitės, iki šiol popiet tėvams, pasiimantiems atžalas iš vaikų darželių, tekdavo ieškoti tolimesnės vietos stabtelėjimui arba tai daryti neleistinoje vietoje.

Mokslo vaisiai saldūs, o šaknys karčios. Kartu burnoje gali pasidaryti ir tėvams besiruošiantiems savo vaikus išleisti į mokyklą. „Swedbank“ Finansų institutas skaičiuoja, kad išleisti pirmoką į mokyklą šiemet kainuos mažiausiai 350 eurų – ir tai perkant tik pigiausias prekes. O tėvai, kurie savo vaikams renka brangesnius mokslo reikmenis – atseikės ir pusę tūkstančio eurų. Ir visgi brangiausiai kainuos uniformos.

Infliacijai perkopus 20 procentų, tėvai jau suka galvas, kiek šiemet kainuos išleisti vaikus į mokyklą. Prekyba jau įsibėgėja, o verslas neslepia – per metus brango ir kuprinės, ir sąsiuviniai. Pastarųjų kaina didėjo penktadaliu, o bendras mokyklinių prekių krepšelis brango 10 procentų. Visgi prekybininkai tikina, kad tėvus išgelbės taikomos akcijos.

Vienoje iš Ivanovo (Rusija) mokyklų populiarėja „karinio-patriotinio ir religinio paruošimo klasės, kuriose yra ruošiami „Kristaus kariai“, rašoma „Podjom“. Mokyklos vadovybės teigimu, populiarumu jie nesiskundžia, atvyksta mokytis vaikai net ir iš kitų šalių. Ši mokykla-internatas priklauso vietos vienuolynui, o jos vadovybė papasakojo, kad dažnai baigę šią mokymo įstaigą vaikai vėliau tampa bažnyčios tarnais, kariais ar gelbėtojais.

Vis daugiau moksleivių ir studentų per vasaros atostogas nusprendžia padirbėti. Specialistai pastebi, kad vis dažniau darbo ieško nepilnamečiai moksleiviai. Jiems įsidarbinti sunkiausia, mat darbdaviams keliami papildomi reikalavimai. Panevėžio savivaldybė jau antrus metus įdarbinti jaunus žmones darbdavius skatina pinigais. Penkiolikmečiui Aivarui – pirmoji darbo diena. Būsimas dešimtokas padeda pakuoti šaltyje džiovintas uogas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė savivaldybėms ir mokyklų vadovams pristatė projektą, skirtą skatinti mokinių atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose. „Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus.

Austrijos pareigūnai pranešė sraigtasparniais išgelbėję daugiau kaip 100 moksleivių ir mokytojų iš Vokietijos, per mokyklinę ekskursiją dėl netikslaus internetinio žemėlapio nuklydusių į nepažymėtą ir sunkiai praeinamą taką. Vakarinės Forarlbergo žemės policijos trečiadienio pranešime sakoma, kad antradienio vakaro operacijoje dalyvavo daugiau kaip 60 gelbėtojų, įskaitant vietos merą.

Pirmadienį abiturientai laikys populiariausią pasirenkamą brandos egzaminą – anglų kalbos. Šiemet jį nutarė laikyti 17 tūkst. 912 kandidatų, dirbs 183 egzaminų centrai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Jaunuoliams reikės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Balandžio 20, 21 ir 22 dienomis kandidatai jau laikė anglų kalbos kalbėjimo dalį.