mokslas

Mes visi turime pažįstamą, kuris, atrodo, nenustoja valgyti, tačiau niekada nepriauga svorio. Deja, mes turime liūdnų žmonių tiems, kurie mano, kad to galima išmokti. Pasirodo, ši savybė yra užkoduota giliai mūsų DNR. Žurnale „PLOS Genetics“ publikuoto tyrimo autoriai užsibrėžė atlikti iki šiol didžiausią tokio tipo tyrimą ir suprasti, kurie genai lemia lieknumą, o kurie – antsvorį. Jie atrado keletą naujų genetinių atmainų.

Olandų mokslininkai treniruoja bites užuosti ir atskirti teigiamą koronaviruso testą nuo neigiamo. Bitės testą atskiria per kelias sekundes ir taip ypač paspartina laukimo procesą.    Olandų mokslininkas Winas Van Der Poelis pasakoja: „Duodame bitėms teigiamą ir neigiamą koronaviruso testus ir po to jos gauna cukrinio vandens. Jei testas teigiamas, bitė ištiesia savo straubliuką gerdama.

Tikriausiai esate skaitę nors vieną istoriją apie tai, kaip kieno nors varpa įstrigo keistame daikte arba kaip keistas objektas užstrigo išangėje. Paprastai šias istorijas lydi toks pat keistas paaiškinimas, kaip minėtas daiktas/kūno dalis netyčia įstrigo minėtame objekte/kūno dalyje. Pavyzdžiui, vyras, kuris nukrito nuo kopėčių ir, jo nelaimei, nusileido užpakaliu ant sodo nykštuko. Arba vyras, kuris užmigo siurbdamas ir siurblys įtraukė jo varpą.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė prašo savivaldybių persvarstyti sprendimą dėl 5-11 klasių mokinių grįžimo į mokyklas, kad šie bent kelioms savaitėms gyvai susitiktų mokyklose. „Suprantame, kad pandeminė situacija nėra paprasta ir testavimo procesai nėra lengvi, savivaldybių pasirengimas testuoti yra skirtingas, tačiau sugrįžtančių mokinių skaičiai labai nustebino“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Tik apie 3 tūkst.

„Plokščiažemininkai“ tikrai nepasižymi logika. Jie kaip tik yra žinomi dėl savo noro nepaisyti faktų. Tačiau kai reikia paaiškinti loginius argumentų trūkumus, tai jiems dažniausiai nepavyksta. Pabandykime ignoruoti visus planetinius požymius, įrodančius, kad Žemė yra apvali, nesuskaičiuojamus eksperimentus, kuriuos galime atlikti namuose, ar net nuotraukas, padarytas esant kosmose. Vis tiek išlieka vienas didelis argumentų trūkumas, kurį reikia paaiškinti.

Kas nutinka mūsų smegenims, kai mirštame? Žmonės tūkstančius metų bandė atsakyti į šį klausimą, pasitelkę mokslą arba religiją. Tačiau paaiškėjo, kad atsakymas visą laiką buvo slepiamas devintojo dešimtmečio „Star Trek“ epizode „The Next Generation“. Vos prieš kelis mėnesius neurologų komanda paskelbė neįtikėtiną tyrimą, paaiškinantį, kas nutinka smegenims, kai mes mirštame. Tokio pobūdžio tyrimai buvo atlikti su gyvūnais, bet dar niekada – su žmonėmis.

Dalelių greitintuvai yra aparatai, kuriuose yra išvystomas milžiniškas dalelių greitis, paprastai siekiant, kad jos susidurtų. Tačiau milžinišku greičiu skriejančios dalelės neturėtų susidurti su žmogaus galva. Deja, vienam vyrui ši pamoka buvo labai skaudi. 1978 m. liepos 13 d. dalelių fizikos specialistas Anatolijus Burgoskis dirbo prie didžiausio dalelių greitintuvo Sovietų Sąjungoje – sinchotrono „U-70“. Incidento metu 36-erių mokslininkas apžiūrinėjo sugedusią aparato dalį.

Per pastaruosius metus terminą „saviizoliacija“ pradėjome naudoti beveik kasdien. Tačiau grupė savanorių šią idėją pritaikė visiškai kitame lygmenyje: jie 40 dienų išbuvo oloje be natūralios šviesos ir kontakto su išoriniu pasauliu. 15 laikinai urvinių žmonių į Lombriveso olą Prancūzijoje įžengė kovo 14 d. Šie savanoriai yra projekto „Deep time“ (liet. „Gilusis laikas“) dalyviai. Eksperimento metu buvo bandoma išsiaiškinti kaip visiška izoliacija paveikia žmogaus fiziologiją ir psichologiją.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino bendruosius ugdymo planus mokyklose, juose numatyta daliai vyresniųjų moksleivių didinti matematikos, fizinio ugdymo pamokų skaičių. Dar viena naujovė – pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosiuose planuose įtvirtinta galimybė net ir ne karantino metu iki 30 proc. ugdymo laiko skirti mokymuisi nuotoliniu būdu. Šie planai įsigalios nuo rugsėjo, jie skirti ateinantiems dvejiems mokslo metams.

Po viso pusmečio mokslų namie į klases sugrįžo dvyliktokai. Tiesa, iki egzaminų – vos mėnuo ir toli gražu ne visi abiturientai mano, kad grįžimas į suolus tokiam trumpam laikotarpiui prasminga. Ir dalis dvyliktokų, ir mokyklų vadovų nuogąstauja, kas bus, kai kitą savaitę kontaktinės pamokos atsinaujins ir jaunesniems vaikams. Esą smarkiai išaugs užsikrėtimų tikimybė, o virusui paplitus tektų praleisti egzaminus.

COVID-19 moksliniams tyrimams sveikatos ir švietimo srityse skirta beveik 3 mln. eurų, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos skelbtame konkurse iš viso Europos Sąjungos lėšomis bus finansuojama 12 projektų, iš jų – penki sveikatos srities ir septyni – švietimo.

Jūs tikriausiai gerai žinote, kad mėlyna ekranų šviesa kenkia miegui. Galbūt vakare telefoną perjungiate į nakties režimą, kuris ekraną nudažo gelsva spalva. Bet ar tai veikia? Naktinį režimą turi kone kiekvienas monitorius, išmanusis telefonas ir nešiojamas kompiuteris. Jo užduotis – sumažinti ekrano išskiriamą mėlyną šviesą, kuri skatina melanopsino išsiskyrimą. Melanopsinas – tai baltymas, kuris nurodo smegenims, kad reikia išlikti žvaliems.

Nors šių žmogžudysčių kaltininkų ar aukų jau seniai nebėra, mokslininkai išaiškino daugelį paslaptingiausių pasakojimų apie nusikalstamą ar įtartiną veiklą istorijoje. Tai priverčia suprasti, kaip lengva turėjo būti nusikalsti iki vaizdo stebėjimo kamerų, DNR ir pirštų atspaudų įrodymų bei XXI amžiaus medicinos. Štai krūva įspūdingų neišspręstų bylų iš praėjusių šimtmečių, kurias mokslas pagaliau padėjo išaiškinti.

„The Ocean Race Europe“ (toliau – TORE) varžybose startuosianti „Ambersail-2“ įgula tapo viena iš dviejų komandų, kurios visų varžybų metu ne tik rungtyniaus su konkurentais, bet ir rinks bei vėliau mokslininkams perduos svarbius aplankytų akvatorijų vandens pavyzdžius, leidžiančius nustatyti jų užterštumą mikroplastiku. Pasak mokslo atstovų, tai – svarbus indėlis plečiant gyvybiškai svarbias žinias apie akvatorijų būklę.

Atsižvelgdamas į koronaviruso pandemijos pasekmes ir kviesdamas abiturientus pasilikti studijuoti Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) steigia stipendijų fondą. Ši aukštoji mokykla žada skirti 300 studijų stipendijų geriausiems studentams, įstojusiems į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas, ketvirtadienį pranešė VDU.

Pandemijai vis dar kaustant šalies gyvenimą, nuotoliniu būdu tenka mokytis ir daugumai Lietuvos mokinių. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos Dalios (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) laiškas, kuriame ji teigia, kad problemų švietime – apstu, o situaciją dar labiau blogina nuotolinis mokymas.  Pateikiame visą skaitytojos laišką:  „Daugumai dešimtokų, vienuolikų dvyliktokų kankina klausimas, ką studijuoti, kokius dalykus rinktis.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti grįžti į mokyklas 5-11 klasių moksleiviams. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išvakarėse teigė siūlysianti, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys 5-8 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas nuo pirmadienio, 10 ir 11 klasių moksleiviai – dar po savaitės, nuo gegužės 10-osios.

Bendradarbiaudami mokslininkai sukūrė paprastą sintetinę ląstelę, kuri auga ir tvarkingai dalijasi į vienodas sferas, atkartodama kai kuriuos įprasto ląstelių dalijimosi aspektus ir suteikdama naujų įžvalgų apie tai, kokie genai yra esminiai augimui ir ląstelių dalijimuisi. „Mes norime suprasti svarbiausias gyvybės kompozicines taisykles, – sakė dr. Elizabeth Strychalski, tyrimo bendraautorė.

Tai istorija apie tėvystės nustatymo testą, genetinį chimerizmą ir vyrą, kurio vaiko tėvas iš tikrųjų jo paties negimęs dvynys. Po daugybės vaisingumo procedūrų 2014 m. birželio mėn. anoniminei porai iš Vašingtono gimė berniukas. Atrodė, kad gimimas yra gana įprastas iki tol, kol kraujo tyrimai parodė tėvų ir kūdikio kraujo grupių neatitikimą. Dėl šių pradinių išvadų vyro buvo paprašyta atlikti tolesnius tėvystės nustatymo testus. Buvo išsiaiškinta, kad jis nėra kūdikio tėvas.

Žemė nuolat bando išlaikyti balansą tarp planetos sugeriamos Saulės šilumos ir energijos, kurią mūsų planeta išspinduliuoja atgal į kosmosą. Jau nuo pramonės perversmo, žmonija kenkia šiai šilumos apykaitai. Išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos įkalina šilumą planetos atmosferoje. Šiltnamio efektą sukuriančių dujų išmetimas veikia mūsų planetos spinduliuotės balansą.

Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pradėjo dirbti skaitmenizacijos projektų vadovė Justina Kugytė. Taip pat paskirtas ministro patarėjas aukštojo mokslo sričiai Andrius Zalitis. „Rūpinsiuosi projektu „EDtech skaitmeninė švietimo transformacija“, inovacijų kultūros diegimu ir formavimu. Didelį dėmesį norėčiau skirti švietimo inovacijoms ir startuoliams bei švietimo registrams ir skaitmeniniam ugdymo turiniui atnaujinti, - sako Justina Kugytė.

Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu galėtumėte nužudyti savo priešus vienu nuodingu įkandimu. Tai gal ir skamba kiek nerealiai, tačiau nauji tyrimai parodė, kad žmonės turi potencialo tapti nuodingais: tie patys genai, reguliuojantys mūsų seilių liaukas, gyvatėms leidžia burnoje gaminti nuodus. Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuotame tyrime teigiama, kad nuodų gamybą burnoje lemiantys genai yra aptinkami tiek roplių, tiek žinduolių DNR.

Krūtys būna skirtingų formų ir dydžių, tačiau yra vienas bendras dalykas – jos būdingos tik žmonėms. Šioje planetoje gyvena daugiau nei 5000 žinduolių rūšių. Vis dėlto homo sapiens yra vienintelės gyvybės formos su nuolatinėmis krūtimis. Kai kas gali pavadinti šią žmogaus anomaliją seksualia, tačiau taip pat kyla klausimas: kodėl žmogaus krūtys tokios didelės? Ar tai buvo evoliucinė klaida? Kiekvienam kitam žinduoliui ovuliacijos ar žindymo metu atsiranda laikinos krūtys.

Pirmą kartą mokslininkai pademonstravo, kad žmogaus DNR galima surinkti iš oro mėginių. Nors darbas dar tik ruošiamas, koncepcijos įrodymas gali atverti kelią į įdomius teismo medicinos, ekologijos ir net medicinos pokyčius. Šioje technikoje naudojama vadinamoji aplinkos DNR (eDNR) – atsiskyrusių genetinių medžiagų, kurios iš organizmo patenka į aplinką, atliekos. Pavyzdžiui, odos ir plaukų, taip pat šlapimo ir kitos atliekos.

Po ketverių metų įtempto stebėjimo mokslininkai džiūgauja – daugiau nei 50 milijonų šviesmečių nuo žemės nutolusioje galaktikoje tarptautinė astronomų komanda užfiksavo naują gigantiškosios juodosios skylės nuotrauką. Messier 87 galaktikoje juodoji skylė pirmą kartą buvo nufotografuota prieš dvejus metus. Tuomet mokslininkai nuotraukoje užfiksavo ryškią, žiedą primenančią struktūrą su tamsiu centru – juodosios skylės šešėliu.

Nauja individualizuota vakcina nuo vėžio nesukėlė jokių problemų dėl saugumo ir parodė potencialią naudą pacientams, sergantiems skirtingais vėžio tipais, įskaitant plaučių ir šlapimo pūslės vėžį, kurių atsinaujinimo tikimybė yra didelė.

Buvęs Izraelio kosmoso saugumo programos vadovas Haimas Eshedas arba ką tik išdavė didžiausią paslaptį pasaulio istorijoje, arba labai kliedžia. H. Eshedas tvirtina, kad Galaktikos federacija palaiko ryšius su JAV ir Izraelio vyriausybėmis, tačiau prašė jos egzistavimą laikyti paslaptyje. H. Eshedas yra buvęs generolas, 29 metus vadovavęs Izraelio kosmoso saugumo programai, taip pat Izraelio technologijos instituto „Technion“ profesorius.

Kalifornijos juoduosius lokius užklupo paslaptinga smegenų liga, dėl kurios jie elgiasi draugiškai ir be baimės. Tačiau progresuojant neurologinei ligai, pasireiškia tokie simptomai kaip letargija, dramatiškas svorio kritimas, ryškus galvos pakrypimas, drebulys ir neįprasta eisena. Negydoma liga gali būti mirtina.

Kanados Naujojo Bransviko provincijoje virš 40 žmonių susirgo paslaptinga smegenų liga. Kanados sveikatos pareigūnai paaiškino, kad yra 43 atvejų grupė (35 patvirtinti atvejai ir 8 įtariami atvejai), susirgusi nežinomos kilmės progresuojančia neurologine liga. Naujojo Bransviko vyriausioji sveikatos priežiūros gydytoja dr. Jennifer Russell pažymi, kad tai „greičiausiai yra nauja liga“. „Turėsime daug darbo, nes reikia nustatyti priežastį“, – pridūrė dr. J. Russell.

Retkarčiais atsiranda naujienų apie nelaimėlius, kurie po palaidojimo arba nugabenus į morgą staiga „prisikelia iš numirusiųjų“. Tokie pranešimai paprastai yra apsupti nepatikrinamų faktų ir neaiškių šaltinių, tačiau idėja, kad galima grįžti į gyvenimą po to, kai jau atrodė, kad žmogus mirė, nėra vien pasaka ar mitas. Yra daug atvejų, kuomet žmonės „prisikėlė iš numirusiųjų“, kai jau atrodė, kad jie mirė.

Du nauji tyrimai pateikė neįtikėtinų įžvalgų apie tarpžvaigždinę kometą „2I/Borisov“, kuri buvo pastebėta 2019 m. rugpjūčio mėn. Dėl jos sudėties analizės, astronomai mano, kad jos įsiveržimas į Saulės sistemą buvo pirmas kartas, kai ji kada nors praskrido taip arti žvaigždės, o jos gimtojoje planetų sistemoje tikriausiai yra dujų milžinės planetos. Tikrai nuostabu, kad tiek daug galima išmokti remiantis kometos sudėtimi.

Manoma, kad mėnulis susiformavo milžiniško susidūrimo metu, kai maždaug Marso dydžio planeta atsitrenkė į ankstyvąją Žemę. Šis objektas buvo pramintas Tėja, titanidės, brangiųjų metalų bei brangakmenių deivės ir mėnulio deivės Selenos motinos graikų mitologijoje garbei. Dabar naujame tyrime teigiama, kad Tėja nėra visiškai išnykusi – milžiniški jos gabalai tikriausiai vis dar egzistuoja mūsų planetos gilumoje.

Senėjimas – tai liga, kurią galima valdyti naudojant jau žinomus papildus bei gyvenimo būdo pokyčius. Mokslininkai ir Vaterlo universiteto Kanadoje tai jau sako užtikrintai – nepaisant to, kad senėjimas yra natūralus, tai vis tiek yra liga, kuriai dar ieškome geriausio gydymo. Pasirodo, svarbūs ne tik patys papildai, bet ir paros laikas, kada juos vartojame. Senėjimas dažniausiai matomas kaip įprastas organizmo kitimas bėgant laikui.

Mokyklose – baimė ir chaosas prieš abiturientams pradedant teikti kontaktines konsultacijas. Daug mokytojų ir abiturientų dar nepasiskiepiję, tad bijo užsikrėsti. Mokytojai neįsivaizduoja, kai reikės suktis, mat moksleivius reikės mokytis tik mažose grupėse, po penkis. Profsąjungos dėl tvyrančio chaoso kaltina ministeriją.

Galbūt jau girdėjote trikdantį faktą, kad kai kurie žmonės neturi vidinio monologo (mintyse nekalba su savimi). Įtraukime į šį painų sąrašą dalykų, kuriuos daro kai kurių žmonių smegenys, būklę, vadinamą afantazija. Tai – nesugebėjimas mintyse vizualizuoti daiktų ar vaizdų. Pasirodo, tokius žmones yra sunkiau išgąsdinti baisiais pasakojimais.

Remiantis tūkstančiais „Buzzfeed“ testų, jūsų muzikos skonis gali daug ką pasakyti apie jus. Iš pasirinktų dainų šie testai gali pasakyti, kuriam Hario Poterio koledžui priklausote, ar kokia Kylie Minogue era atitinka jūsų aprangos stilių. Žinoma, visa tai yra nesąmonė. Tačiau pagal naują (labiau mokslinį) tyrimą, jei esate didelis „No Diggity ft. Dre“ dainos gerbėjas, greičiausiai esate psichopatas. Nedažnai galime remtis „No Diggity“ daina moksliniuose tyrimuose, bet šįkart galimybė yra.

Nesvarbu, ar tai būtų Jėzaus atvaizdas skrebutyje, ar namas, kuris atrodo kaip Adolfas Hitleris, mūsų smegenys turi savotišką įgūdį atpažinti veidus kasdieniuose negyvuose daiktuose, nepaisant to, kad tai, į ką žiūrime, iš tikrųjų neturi veido. Remiantis nauju žurnalo „Psychological Science“ tyrimu, šios komiškos iliuzijos kyla dėl to, kad nerviniai mechanizmai, koduojantys žmogaus veidų bruožus, taip pat įdarbinami kitiems vaizdams apdoroti.

Sibire esantis milžiniškas plyšys yra toks didelis, kad vietiniai jį vadina „Vartais į pragarą“. Vargu, kad jis yra pakankamai ugningas tokiam apibūdinimui, taigi jį vadinsime Sibiro Pražūties plyšiu. Kaip atskleidė naujas tyrimas žurnale „Quaternary Research“, šis įtrūkimas didėja, ir tai vyksta labai greitai. Mokslininkų vadinamas Batagaikos krateriu, Pražūties plyšys yra maždaug 1 km ilgio ir 86 m gylio. Per metus jis vidutiniškai pailgėja nuo 10 iki 30 metrų.

Nors ir gali būti sunku patikėti, dažna masturbacija gali žymiai sumažinti prostatos vėžio riziką. Harvardo universiteto tyrėjai paskelbė neseniai atliktą tyrimą, publikuotą žurnale „European Urology“, kuriame teigiama, kad vyrų, kurie patiria orgazmą bent 21 kartą per mėnesį, riziką susirgti prostatos vėžiu sumažėja trečdaliu. Tyrimas truko ilgiau nei 18 metų.

Technika, skatinanti sąmoningai sapnuoti, pirmą kartą buvo nepriklausomai patikrinta ir gali būti dar efektyvesnė, kai ji derinama su kitomis. Daugiau nei pusė dalyvių bandymo metu sąmoningai sapnavo – tai rekordinis sėkmės rodiklis, pasiektas vos per savaitę, nenaudojant išorinės intervencijos. Sąmoningas sapnavimas yra terminas, suteiktas būsenai, kurios metu žmogus supranta, kad sapnuoja, ir gali šiek tiek kontroliuoti tai, kas vyksta sapne.

Šilta vandenyno srovė, kuri palaiko gyvybę Šiaurės Europoje, yra silpnesnė nei bet kuriuo praėjusių tūkstančių metų laikotarpiu, rodo nuosėdos ir ledo šerdys. Šis atradimas padidina tikimybę, kad dabartinė srovė dar labiau susilpnės, o tai turės katastrofiškų padarinių Jungtinei Karalystei ir Airijai, o blogų žinių – daugeliui kitų vietų. Tūkstančius metų Atlanto meridianinė apvirtimo cirkuliacija (AMOC), geriau žinoma kaip Golfo srovės sistema, kontroliavo Šiaurės Europos klimatą.

Dideliu mastu, daug didesniu nei galaktikos, visatos medžiaga yra išsidėsčiusi į gijas primenančias struktūras, kurias vadiname „kosminiu tinklu“. Tai milžiniškas susitelkusių galaktikų tinklas, kurį jungia tarpžvaigždinės dujos. Stebėti šias dujų gijas tikrai nėra lengva, o ir galimybė jas studijuoti atsirado tik visai neseniai. Dabar, pirmą kartą istorijoje, astronomai stebėjo kelias kosminio tinklo gijas vienu metu.

Ar yra iš anksto nustatytas suaugusiojo amžius? Tarkime, kai jums sukanka 18 metų ir esate oficialiai pilnametis. O gal tampate suaugusiu žmogumi tik praėję tam tikrą gyvenimo etapą? Paskola, santuoka, darbas nuo devynių iki penkių, du su puse vaiko, „Volvo“ hečbekas, balta tvora ir panašiai. Na, mokslas turi atsakymą ir tiesa nėra tokia aiški.

Jau seniai nustatyta, kad šizofrenija yra paveldimas sutrikimas, dažnai pasireiškiantis per daugybę kartų šeimose, kurių dvyniai turi didesnę riziką susirgti. Tačiau šis sudėtingas psichikos sutrikimas išliko milžinišku kalnu, į kurį reikia įkopti tyrinėtojams. Nepaisant nuoseklių šios srities tyrimų, nustatyti genus, kurie siejami su šizofrenija, yra gana keblu.

Yra tam tikrų žmonių, kuriems niekada neturėtų būti liepta siekti savo svajonių. Pavyzdžiui, Hitleriui. Arba tam, kas trokšta vieną dieną užaugti, studijuoti gamtos mokslus ir sujungti žmogų ir beždžionę. Deja, Ilja Ivanovičiui Ivanovui jaunystėje niekas nepasakė „pasiduok“. Ivanovas buvo rusų biologas, kuris gimė 1870-aisiais. Jis sulaukė įspūdingų savo srities pasiekimų, iš kurių vienas buvo dirbtinis apvaisinimas.

Istorijoje gausu gydytojų ir mokslininkų, kurie dėl mokslo eksperimentavo su savimi. Tačiau yra gana retas atvejis, kai jie už rizikavimą savo gyvybe laimi Nobelio premijas, net jei jų eksperimentai neapsiriboja specifine sritimi. Vienas žmogus, gavęs Nobelio premiją, buvo Werneris Forssmannas, kuris turėjo atlikti eksperimentą itin sudėtingomis aplinkybėmis ir už tai buvo atleistas. 1929 m. W. Forssmannas buvo chirurgijos rezidentas, dirbęs Eberswalde ligoninėje.

Europos Sąjungos mokslininkai pradėjo naują programą, kurios tikslas – sukurti visos žemės skaitmeninę simuliaciją. Joje bus galima kurti ateities klimato modelius ir taip pasiruošti potencialioms katastrofoms. Ateinančius 10 metų truksiantis projektas „Destination Earth“ (liet. „Kelionės tikslas – žemė“) yra ambicingo plano iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą dalis.

Didžiausias iš šiemet netoli Žemės praskriesiančių asteroidų pralėkė netoli mūsų planetos, nesukeldamas jokio kataklizminio susidūrimo pavojaus, ir suteikė astronomams retą galimybę ištirti dangaus kūną, susidariusį Saulės sistemos formavimosi pradžioje. Pasak JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA), asteroidas prasilenkė su Žeme, būdamas už 2 mln. kilometrų.

Klausimas „o kur visi?“ yra Fermi paradokso ašis. Jeigu gyvybė žemėje nėra tokia ypatinga ir unikali, tuomet kur slepiasi visos ateivių civilizacijos? Buvo pasiūlyta daugybė paaiškinimų, kodėl gali atrodyti, jog milžiniškoje visatoje mes esame visiškai vieni. Deja, nei viena hipotezė nebuvo šimtu procentų įtikinanti ir žmonės toliau ieško atsakymo į šį klausimą. Tačiau Rusijos nacionalinio elektronikos technologijų universiteto fizikas Aleksandras Berezinas turi savo idėją.