mokslas

Mokslininkai perspėja, kad šią vasarą Arkties ledyno tirpimas buvo rekordinis ir kad tai - besitęsiančio proceso dalis, praneša BBC. Norvegijos mokslininkai teigia, kad Arkties ledas darosi vis plonesnis ir silpnesnis. Praeitą mėnesį Arkties vandenyną dengiantis ledas nutirpo daugiausia nuo to laiko, kai prieš 30 metų buvo pradėta jį stebėti Žemės palydovais. Ledas tirps dar mažiausiai savaitę, nes paprastai tirpimas sustoja rugsėjo viduryje, kai pradeda vėsti oras.

Bermudų trikampio teritorija, kurioje dėl neaiškių priežasčių pradingo arba buvo sunaikinta daugiau nei šimtas laivų bei lėktuvų ir žuvo kiek daugiau nei tūkstantis žmonių, liejasi nuo Bermudų salų iki Majamio (JAV), nuo Majamio iki San Chuano (Puerto Rikas) ir nuo San Chuano iki Bermudų salų. Toliau pateikiame dešimt galimų Bermudų trikampio paaiškinimų. Žmogaus klaida Vienas iš galimų, tačiau pačių neįdomiausių, Bermudų trikampio paslapties paaiškinimų yra paprasčiausia žmogaus klaida.

Studijuoja ar studentauja – toks klausimas sukirba ne vieno galvoje, pamačius linksmą studentų kompaniją, besidalijančią įspūdžiais apie gyvenimą bendrabutyje. O kur dar „draugų“ ir „pažįstamų“ asmeninė patirtis, kad iš bendrabučių virtuvių dingsta keptuvės, o padoresni grobikai pavagia tik jų turinį, ir ką bekalbėti apie nesibaigiančius vakarėlius.

Ankstesnės žemės ūkio revoliucijos padėjo žmonėms išvengti bado, o dabar, teigiama, reikia naujų pokyčių, padėsiančių išmaitinti vis didėjančią žmonių populiaciją, rašo telegraph.co.uk. Teigiama, kad šiuolaikinio gyvenimo išradimas – pigus maistas – gali greitai išnykti. Vis daugiau ekonomistų ir mokslininkų mano, kad mums gresia esminiai pokyčiai: maisto gali pradėti trūkti ir jis taps brangesnis.

Prieš ką tik prasidėjusius mokslo metus tėveliai neabejotinai nemažai atseikėjo mokyklinėms uniformoms, kad jų vaikučiai puikiai atrodytų mokykloje. Tačiau neseniai Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog kiekvienais metais šalyje pametama uniformos dalių už įspūdingus 187 mln. svarų sterlingų, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Tokios sumos užtektų sumokėti už 7 tūkst.

Kaip ir prieš kiekvieną rudenį, naujieji ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bendruomenės nariai rugpjūčio 17-19 dienomis rinkosi pradėti naujų mokslo metų. ISM Fuksų žygis – kasmetinė išvažiuojamoji trijų dienų stovykla, į kurią jos organizatoriai – ISM Studentų atstovybė (ISM SA) – kviečia visus pirmakursius. Šiemet pakvietė į „Fux Online“ stovyklą, kurios tema, regis, neįprasta išvažiuojamajam žygiui. Online – aliuzija į kai kurių „geriausią draugą“, dar kitų – duoną kasdieninę.

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika? Pastaruosius trejetą dešimtmečių pasaulio ekonomika išgyvena pokyčių laikotarpį. Informacinių technologijų revoliucija pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė milžinišku greičiu augančią globalią rinką daugybei naujų prekių bei paslaugų.

Du universitetinius diplomus gavau per tris semestrus. Daugybė žmonių mano tinklaraštyje (nuoroda) klausinėjo kaip aš to pasiekiau. Ypač daug klausimų atsiuntė studentai. Pamaniau, jog pateiksiu dešimt patarimų, kaip padidinti produktyvumą ką tik prasidėjusiems mokslo metams. Geriausia tai, jog šiais patarimais gali pasinaudoti visi. Dauguma sako, jog per tuos tris semestrus tikriausiai save išvarginau ir visiškai neturėjau laisvalaikio. Netiesa! Mano sėkmės paslaptis – mano požiūris.

Praėjusių mokslo metų pabaigoje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Zarasų rajono susivienijimo pradėtas kolektyvinis ginčas rugsėjo 12 d. pasieks kulminaciją. Išbandžiusiai visus įmanomus taikius būdus priversti Zarasų valdžią sėsti prie derybų stalo ir ieškoti visiems priimtino sprendimo, kaip išgyventi esamomis sąlygomis, švietimo bendruomenei liko imtis kraštutinės priemonės – streiko.

Lygiai po ketverių metų, kai gimė pirma dvynių pora, motina tą pačią liepos 18-ąją ir vėl pagimdė dvynukus. Dvynukų mama Kim Hefer – pirmoji moteris Didžiojoje Britanijoje, pagimdžiusi dvi poras dvynių tą pačią dieną kelerių metų skirtumu. Tokie atvejai yra itin reti – maždaug 1 į 3 milijonus. Tai – tik vienas iš neseniai įvykusių sutapimų, susijusių su gimimo diena. Pavyzdžiui, šeimoje mama, dukra ir senelė gimtadienį švenčia tą pačią dieną.

Rugsėjo 4 d. 11 val. Krašto apsaugos ministerijoje bus pasirašoma Krašto apsaugos ministerijos ir Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sutartis dėl biudžeto lėšų panaudojimo karo tarnybą atlikusių jaunuolių darbui ir įdarbinimui subsidijuoti.

Naujieji mokslo metai miesto mokyklose prasidėjo rugsėjo 1-ąją, o rajone didesnė dalis švietimo įstaigų Mokslo ir žinių dieną mini šiandien. Šeštadienį, rugsėjo 1 dieną, Panevėžys atgijo – prasidėjo šventinis naujųjų mokslo metų pradžios šurmulys. Mokslo ir žinių dieną mieste minėjo kone visos švietimo įstaigos. Iš 22 rajone veikiančių mokslo įstaigų dvylikoje mokslo metai prasidės šiandien. Kiekviena miesto švietimo įstaiga Mokslo ir žinių dieną minėjo savaip, pagal savus scenarijus.

Pasipuošę, švytintys, nešini gėlių puokštėmis moksleiviai šeštadienį prikėlė užsnūdusį miestą. Pirmą kartą mokyklos duris pravėrusios pirmokės tėvų buvo išpuoštos gražiausiomis suknelėmis, o abiturientės – lyg nužengusios nuo podiumo. Išjudino miestą Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija leido pačioms mokykloms spręsti, kada švęsti Rugsėjo pirmąją.

Atminties tyrėjui Jamesui McGaughui buvo sunku patikėti gautu elektroniniu laišku. Jo siuntėja, 34 metų namų šeimininkė Jill Price teigė prisimenanti visus svarbiausius kiekvienos dienos įvykius nuo pat tada, kai jai buvo maždaug 12 metų, o taip pat, ką ji pati tą dieną veikė. Kai kurie žmonės atsimena, kas nutiko beveik kiekvieną jų gyvenimo dieną. Jų paslapties išsiaiškinimas galėtų nušviesti mūsų visų atminties veikimą.

Žmogaus smegenys, kaip ir kompiuterių mikroprocesoriai, pasižymi tam tikra architektūra. Mūsų galvose slypi ne neuronų kratinys, o kruopščiai gamtos sudėliotas informacijos apdorojimo tinklas. Žinoma, kaip ir kiekviena sistema, mūsų smegenys turi tam tikrų ypatumų. Vienas svarbiausių smegenų veiklos principų yra energijos taupymas. Nepaisant to, šis organas, palyginus su likusiu žmogaus kūnu, energijos suvartoja itin daug.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį Širvintose dalyvavusi bendroje visų rajono mokyklų Mokslo ir žinių dienos šventėje, su širvintiškiais mokiniais paskelbė naujų 2012-2013 mokslo metų pradžią šalyje. „Šiandien mus visus vienija noras siekti mūsų vaikams geriausio. Jie - Lietuvos ateitis. Stiprios valstybės kūrimui reikia ne tik išsilavinusių, bet ir patriotiškų, tolerantiškų ir iniciatyvių žmonių.

Išplėstiniame rektorato posėdyje buvo pristatyti 2012 m. priėmimo į Šiaulių universitetą rezultatai. Juos pristatė Šiaulių universiteto studijų prorektorius doc. Juozas Pabrėža. Šiais metais bendrame šalies priėmime dalyvavo 45 aukštosios mokyklos – 21 universitetas ir 24 kolegijos. Iš viso pakviesta studijuoti 29923 pirmakursiai (17052 į universitetus ir 12871 į kolegijas). Valstybės finansavimą gavo 15898 studentai.

Energetika – bene svarbiausia tema XXI amžiaus pasaulyje. Nuo to, kaip ir kurios energetikos sritys bus vystomos, priklauso žmonijos likimas. Mes privalome įvertinti visas alternatyvas ir įvairių energijos šaltinių efektą mūsų planetai, jos biosferai bei atmosferai. Žmonės pernelyg stipriai keičia aplinką, todėl pasaulyje, kur viskas tampriai susiję (ypač energetikoje), klaidos arba trumparegiškas požiūris – per didelė prabanga.

Beveik visų žinduolių organizmuose mažiau kailiu ar plaukais padengtas odos vietas krauju aprūpina venų kraujagyslių tinklas, kontroliuojantis kūno temperatūrą. Ne kitaip ir su žmonėmis. Tik mūsų atveju tokios kūno dalys yra delnai, padai ir pan. Kaip ir beveik visi kiti biologiniai procesai, fiziologiją galima atkartoti ir imituoti – technologiškai.

Daugiau nei du tūkstančiai užsienio studentų gali būti deportuoti iš Londono po to, kai vienas iš didžiausių universitetų, Didžiosios Britanijos Londono Metropolitan University prarado teisę teikti studijų paslaugas ne Europos Sąjungos šalių piliečiams, rašo „The Independent“. Britanijos švietimo sistemą prižiūrinčių institucijų atliktas tyrimas parodė, kad aukštojoje mokykloje trūksta daugiau kaip ketvirtadalio studentų iš ne ES šalių.

Harvardo inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokyklos (SEAS) puslapyje publikuota naujiena apie vieną iš jos fizikų pasiekimų. Mokslininkai sukūrė labai ploną plokščią linzę, kuri fokusuoja šviesą be iškraipymų, kurie būdingi dabartiniams analogams. Linzės galimybė didinti vaizdą yra maksimaliai artima difrakcinei ribai, kartu reikia turėti omenyje, jog jos storis sudaro vos 60 nanometrų.

Mokslininkai tvirtina, kad genialumas egzistuoja ne tik tarp žmonių, bet ir gyvūnų pasaulyje, rašo abc.net.au. Kai kurios beždžionės yra protingesnės nei kitos jų giminaitės. Pavyzdžiui, mokslininkai išskiria Ugandoje gyvenančią šimpanzę Natašą, kuri savo gebėjimais nurungia kitas beždžiones. „Prižiūrėtojai Natašą vadino protingiausia šimpanze. Be to, ir mūsų testai įrodė, kad ji tokia yra iš tiesų“, – sako tyrimo autoriai Esther Herrmann ir Josepas Callas.

Resursas DigiTimes, kuris kalba industrinių šaltinių lūpomis, pranešė apie kompanijos HTC ketinimus artimiausioje ateityje pristatyti planšetinį kompiuterį. Kaip tvirtinama, dabar taivaniečių mobilių įrenginių gamintojas veda derybas su ODM gamintoju Pegatron, kuriam bus patikėta išleisti naują planšetinį kompiuterį.

Palyginti su praėjusiais mokslo metais, šiemet Klaipėdos mokyklose bus net 44 klasėmis mažiau. Pasak uostamiesčio savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, vis dar stebima mokinių mažėjimo tendencija, rašo „Vakarų ekspresas“. Tiesa, mažėjimas nebėra toks drastiškas kaip ankstesniais metais, kai kasmet mokyklose sumažėdavo po tūkstantį mokinių. Prognozuojama, kad šiais mokslo metais mokyklose gali būti mažiau moksleivių.

Amerikiečių statup'as Nano Engineered Applications ir Riversaide (JAV) esantis Kalifornijos universitetas sukūrė įrenginį, kuris skirtas atmosferoje esančioms plataus spektro medžiagoms analizuoti. Potencialus naujovės, kuri šiuo metu yra prototipo stadijoje, panaudojimas labai platus – nuo sprogstamųjų medžiagų oro uostose paieškos iki pat įvairių pramonės bei žemės ūkio šakų. Išradimas remiasi to paties universiteto profesoriaus Nosang Myung darbu.

Gana neblogai ir Lietuvos vartotojams žinoma kompanija Archos pristatė pirmąjį įrenginį, priklausantį plonų planšetinių kompiuterių serijai Gen10 XS – tai modelis Archos 101 XS, turintis 10,1“ įstrižainės ekraną. Naujovės ypatumas – aksesuaras Coverboard. Tai yra QWERTY klaviatūra su specialiu sudedamu padėkliuku, skirtu planšetiniam kompiuteriui užfiksuoti. Kai tik planšetė nenaudojama, Coverboard gali tapti puikiu apsauginiu dangteliu, kuris turi magnetinį tvirtinimą.

Nešiojamiems kompiuteriams prireikė metų (jei ne dešimtmečio), kad pardavimų lygiu būtų aplenkti stacionarūs kompiuteriai. Tam didelės įtakos turėjo ir mobilių kompiuterių kainų mažėjimas bei spartos augimas – dabar daugeliui vartotojų nešiojamo kompiuterio įsigijimas jau neatrodo kaip kompromisas.

13 ne visuomet reiškia nesėkmę. Būtent tiek naujų ir inovatyvių verslų vasaros pabaigoje gavo patvirtinimą apie jų idėjų finansavimą. 13 pradedančiųjų, savo idėjas pristačiusių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA), sulaukė žinios, kad jų darbai virs verslu ir 2012–2013 m. jiems bus skirta 1 mln. litų valstybės paramos. Patys MITA ekspertai kalbėdami pabrėžė, kad šįkart siekė finansuoti ne mokslo tyrimus, o mokslo idėjas paversti praktiniais rezultatais.

Jau tūkstančius metų žmonės mėgina atrasti atsakymą į klausimą, kur slypi protas. Sąmoningo paciento, stokojančio trijų iki šiol pagrindiniais savimonei laikytų smegenų regionų, atvejis atskleidžia, kad ligšioliniai bandymai įminti šią mįslę buvo abejotini. Tyrimo su šiuo pacientu rezultatai verčia galvoti, jog mentalinės funkcijos nėra susijusios vien tik su tam tikrais smegenų regionais, rašo newscientist.com.

Šiemet Vytauto Didžiojo universitete studentai pradės šurmuliuoti kiek anksčiau nei įprastai – rugpjūčio 27 d. Tuomet startuos jau tradicija tapę „Įvado į studijas VDU“ renginiai, kurių metu pirmakursiams ne tik bus pristatyta studijų programa, dalykai bei dėstytojai, bet ir vyks kino seansai, koncertai, intriguojantys neformalūs pokalbiai, susitikimai su žinomais žmonėmis ir daug kitų įdomybių, kuriose apsilankyti kviečiami ir vyresni VDU studentai! „Jau įsitikinome, kad pirmakursiai džiaugia...

NASA ir marsaeigis „Curiosity“ tęsia tyrimus Marse, o vietą, kurioje nusileido aparatas jie pavadino „Bradbury nusileidimu“, praneša newsru.com. Kaip praneša NASA atstovai, naujausi „Curiosity“ bandymai įvyko sėkmingai, visos sistemos veikia puikiai. Tuo tarpu marsaeigio nusileidimo vietą mokslininkai pavadino „Bradbury nusileidimu“ („Bradbury landing“) JAV rašytojo-fantasto Ray'aus Bradbury garbei.

Nico valandų valandas praleidžia prie veidrodžio. Tačiau tuštybe to nepavadinsi: Nico – tai robotas humanoidas, gebantis atpažinti savo atspindį, todėl žengęs didelį žingsnį savęs supratimo link. Be to, remdamasis atspindžiu veidrodyje, Nico gali identifikuoti tikslią savo rankos buvimo vietą erdvėje. Justinas Hartas ir Brianas Scassellati iš Jeilio universiteto neseniai jį išmokė atpažinti savo rankos buvimo vietą net 2 cm tikslumu bet kurioje dimensijoje.

JAV kosminių skrydžių agentūra NASA paskelbė apie pirmąją marsaeigio „Curiosity“ misijos nesėkmę: sulūžo vienas iš Marso roboto vėjo daviklių, kurių dėka aparatas gauna duomenis apie orus raudonosios planetos paviršiuje, praneša gazeta.ru. Misijos vadovybė pažymi, kad ši problema nėra labai svarbi: „Curiosity“ galės ir toliau vykdyti savo matavimus, tiesa, nebe taip kokybiškai. Kol kas nėra aišku, kas sukėlė įrangos gedimą.

Atliktas tyrimas atskleidžia, kad 52 procentai lenkų mano, jog Žmonės žemėje gyveno tuo pačiu metu kaip ir dinozaurai, skelbia thenews.pl. Tyrimas rodo, kad pagrindinės mokslinės žinios Lenkijoje yra vienos iš blogiausių Europoje. 46 procentai lenkų galvoja, kad dujos, sukeliančios šiltnamio reiškinį, atsiranda iš atominės elektrinės.

Nuo šiandien iki rugsėjo 28 d. Valstybinis studijų fondas priima studentų prašymus paskoloms gauti. Valstybės remiamos paskolos teikiamos visose pakopose studijuojantiems ar laipsnio nesuteikiančias studijų programas pasirinkusiems asmenims, nepriklausomai nuo studijų formos. Studentai valstybės remiamas paskolas gali gauti studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Netenkantiems darbo darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams ir pradinių klasių mokytojams – nemokamos studijos ir galimybė išlikti darbe Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja konkursą į tikslines studijų programas, skirtas mokytojams, kurie dėl mažėjančio mokinių skaičiaus netenka darbo ir įsidarbina pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas, neturėdami šiam darbui reikalingų kompetencijų, Pedagogų atranką į ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir pradin...

Kompanija Kaspersky Lab įspėja kompiuterių vartotojus, jog atsirado nauja itin pavojinga kenkėjiška programa, kuri naikina duomenis užkrėstame duomenų kaupiklyje. Trojos arklys pavadintas Shamoon, arba Trojan.Win32.EraseMBR.a. ir Trojan.Win64.EraseMBR.a. Pažymima, jog jis naudojamas tikslinėms atakoms prieš verslo sektoriaus kompiuterines sistemas.

Kanadoje atliktas tyrimas atskleidė, kad kiaušinių tryniai, nesvarbu virti ar kepti, gali pakenkti arterijoms beveik taip pat kaip ir rūkymas, praneša Atlanta Blackstar. "Kiaušinių trynių neturėtų valgyti žmonės, priskirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei", - teigia tyrimo autorius, Kanados Vakarų Londono universiteto neurologijos profesorius daktaras Davidas Spence'as.

Mūsų laikais mokslinė fantastika tampa nebe fantastika. Dėl sparčiai besivystančių technologijų vakarykštė mokslinė fantastika šiandien tampa mokslo faktu. Štai tik keletas fantastinių istorijų, kurios virto realybe, rašo mixednews.ru. Kosminės raketos Žiulis Vernas ( Jules Verne) pelnė šlovę už savo 1865 metais išleistą knygą „Iš Žemės į Mėnulį“ - tai buvo viena iš ankstyviausių šiuolaikinio mokslinės fantastikos žanro atstovių.

Tarptautinėje mokinių astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje, rugpjūčio 4–14 d. vykusioje Brazilijos Vassouras mieste, mokinys iš Lietuvos pirmą kartą tapo absoliučiu nugalėtoju. Tai – aukso medalį laimėjęs Motiejus Valiūnas, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro astronomijos būrelio narys (mokytoja Aurelija Visockienė) ir Vilniaus licėjaus abiturientas.

Kartonas retai kada naudojamas ilgalaikių daiktų gamybai, o štai tų pačių daiktų transportavimui kartoninėse dėžėse naudojamas visuotinai, ir štai čia lyg ir jų vaidmuo baigiasi. Izraelio išradėjas Izhar Gafni nusprendė ištaisyti šį „trūkumą“ ir sukūrė kartoninį... dviratį. Pirmasis prototipas iš pradžių priminė kartoninių dėžučių ir dviračio hibridą, tačiau galutinis gaminys įgavo jau visai civilizuotą išvaizdą.

Amerikiečių rašytojo oficialiame tinklalapyje skelbiama, kad 87 metų kūrėjas mirė 2012 m. rugpjūčio 15 dieną. G. Garisonui pasaulinę žlovę pelnė daug kartų išleistos  fantastikos knygos „Plieninė žiurkė,“,„Mirties pasaulis“, „Edemas“ ....

Amerikiečių archeologei Angelai Mycol pavyko, naudojantis populiaria internetine programa „Google Earth“, aptikti Nilo upės baseine kaip manoma, du naujus Egipto piramidžių kompleksus,  rašo britų laikraštis „Daily Mail“. A. Mycol dešimt metų studijavo šią geografinę programą (nuo 2001 iki 2005 metų ji vadinosi ne „Google Earth“, o „Earthviewer“), kuri, be kita ko, pateikia ir reljefinį kompiuterinį Žemės paviršiaus vaizdą.

Maskvoje mirė vienas žymiausių šios šalies mokslo populiarintojų, TV laidos „Akivaizdu, bet neįtikėtina“ vedėjas, žymios Rusijos mokslininkų  dinastijos atstovas,  fizikas Sergejus Kapica. 1935 metais S. Kapica baigė Maskvos aviacijos institutą. Būdamas 33 metų tapo fizikos–matematikos mokslų daktaru.

Po penktadienį pasibaigusio papildomo priėmimo kvietimo studijuoti šalies aukštosiose mokyklose sulaukė beveik 4 tūkst. asmenų. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) praneša, kad papildomame priėmime dalyvavo 8 029 asmenys, o iš viso studijuoti pakviesti 3 949. Studijuoti universitetuose valstybės finansuojamose studijų vietose pakviesta 213 asmenų, į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakviesti 1 573 asmenys, iš jų 11 įgijo teisę į studijų sti...

„Pagaliau! Sensacija! Higgsterija“ – tokiais žodžiai beveik prieš mėnesį prapliupo viso pasaulio žurnalistai ir mokslo mylėtojai. Viena mažiausių visatos dalelių, kurią fizikai gainiojo keturiasdešimt metų, praktiškai surasta. Tai liepos 4-ąją paskelbė po Šveicarija įkurtoje didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje CERN dirbantys mokslininkai. Anot jų, tikimybė, kad surastoji dalelė nėra Higgso bozonas – viena iš dviejų milijonų, ir šis skaičius nuolat auga CERN mokslininkų naudai.

Šalies švietimo sistema nesugeba ugdyti žmonių, kurie pritaptų žaibiškai kintančiame pasaulyje, kur reikės ne vien armijos teisininkų ir vadybininkų. I dalis Bioinformatikos, neurobiologijos, genetikos, biologijos, informacinių technologijų, robotų rinkos ir organinio maisto specialistai – tokias ateities profesijas vardija mokslininkai.

Šalies švietimo sistema nesugeba ugdyti žmonių, kurie pritaptų žaibiškai kintančiame pasaulyje, kur reikės ne vien armijos teisininkų ir vadybininkų. Bioinformatikos, neurobiologijos, genetikos, biologijos, informacinių technologijų, robotų rinkos ir organinio maisto specialistai – tokias ateities profesijas vardija mokslininkai. Deja, Lietuvoje išsvajotasis aukštojo mokslo diplomas dažniau nešamas ne į inovacijų centrus, o į darbo biržą arba yra tinkamas tik apelsinams Ispanijoje skinti.

Šiau­lių uni­ver­si­te­te (ŠU) nuo rug­sė­jo pra­dės stu­di­juo­ti apie 1330 nau­jų stu­den­tų, tai 14 pro­cen­tų ma­žiau nei per­nai. Pir­ma­kur­sių ba­ka­lau­rų ma­žė­ja, bet dau­gė­ja ma­gist­ran­tų. Ma­žė­ja po­ra šim­tų Va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pre­li­mi­na­rius priė­mi­mo re­zul­ta­tus pa­gar­si­no ŠU stu­di­jų pro­rek­to­rius Juo­zas Pab­rė­ža ir ŠU priė­mi­mo ko­mi­si­jos at­sa­kin­go­ji sek­re­to­rė Li­na Bi­vai­nie­nė.