mokslas

Po prestižinio Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso Šiaulių J. Janonio gimnaziją galima vadinti moksliškiausia mokykla Lietuvoje. Geriausiųjų dvidešimtuke – keturi janoniečiai. Pirmojo laipsnio diplomai nacionaliniame etape įteikti dešimtokams Pijui Žagrakaliui ir Simonui Praniui, kurie atrado, kad žemųjų dažnių virpesiais galima pagreitinti rapsų ir kitų sėklų dygimą. Sėklas veikė garsu J. Janonio gimnazijos fizikos kabinetas.

Greitai prabėgo dvi savaitės velykinių atostogų, kurias Londone studijuojanti alytiškė Ieva Makselytė praleido namie. Jau antrus metus ji – Kingstono universiteto filmų kūrimo specialybės studentė ir neabejoja, kad rado būtent savo kelią, o jos kūryba bus pastebėta.

2013 m. balandžio 21–27 d. Lietuvoje ir visame pasaulyje jau dvyliktąjį kartą rengiama Visuotinė veiksmo savaitė – kampanija, suburianti milijonus žmonių iš beveik 100 šalių. Šių metų kampanija siekiama atkreipti dėmesį į globalų kvalifikuotų mokytojų poreikį ir svarbą visuomenės gerovei, taip pat mokytojų kvalifikacijos bei autoriteto problemas.

Garsas iš esmės yra labai paprastas reiškinys. Kažkas vibruoja, ir jūs tai girdite savo ausimis. Tačiau su garso bangomis galima atlikti neįtikėtinus dalykus. Ir kai kurie iš jų turi praktinį panaudojimą moksle, mene ir medicinoje (nors kai kurie ir neturi). Gearmix.ru pristato 10 beprotiškiausių dalykų, kuriuos galima padaryti su garsu, apie kuriuos jūs greičiausiai nesat3 girdėję.

Biotechnologijos mokslų profesorius ir akademikas Arvydas Janulaitis sumokėjo milijoną litų, kad VU Biotechnologijos institute būtų įrengta mokslinių tyrimų laboratorija, į kurią iš Harvardo universiteto grįžtų jaunas mokslininkas dr. Linas Mažutis, informuoja lrytas.lt. A. Janulaičio finansuota laboratorija – L. Mažučio darbo vieta. Akademikas tikisi, kad jo investicija atneš naudos visai Lietuvai.

Šiandieninis penkiametis jau yra susidūręs su daugiau informacijos nei jo tėvai būdami dvidešimties. Daugeliui tėvų, pedagogų ir vaikų ugdymo specialistų ši tendencija kelia nerimą, nes jie dažniau girdi apie technologijų grėsmes vaikui nei apie naudą.

Paaiškėjo, kad vieną pagrindinių nacionalinės akademinių pasiekimų skatinimo programos „Mokslotronas“ prizų laimėjo Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos (Plungės raj.) devintokė Vaiva Augustinaitė. Ji greičiausiai surinko reikiamą tašku kiekį, kurie suteikiami už gerus pažymius, vidurkio kilimą bei kitus pažangumo rodiklius, ir todėl buvo apdovanota išmaniuoju telefonu.

Timas Farley, žinomas programuotojas iš JAV, turi naudingą pomėgį – kovą su pseudomokslu. Jis įkūrė keletą tinklaraščių, įrašinėja vadinamuosius „podkastus“, dalyvauja Jameso Randi fondo veikloje, kur paramoksliniai teiginiai yra tikrinami eksperimentiniais metodais. Tapęs tikru kovotoju su pseudomokslu Timas tapo ir reikšminga žiniasklaidos figūra. Jam dalinant interviu apie tai, kaip kovoti su melagingais mokslais, visi pamiršo, ką gi jis veikia iš tiesų, rašoma slon.ru.

Balandžio 11 d., Briuselyje už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou įteiks prizus Europos Komisijos organizuojamo jaunųjų vertėjų konkurso „Juvenes Translatores“ nugalėtojams. Dvidešimt septyni moksleiviai – po vieną iš kiekvienos valstybės narės – pakviesti į Briuselį atsiimti apdovanojimo ir diplomo už geriausią vertimą savo šalyje. Lietuvoje geriausia jaunąja vertėja išrinkta Žemaičių Naumiesčio gimnazijos moksleivė Giedrė Pupšytė.

Norintys pakliūti į Rygos lietuvių vidurinę mokyklą laukia eilėje, latviai įrodinėja turintys lietuviškų šaknų, kad čia pakliūtų. Ši mokykla – viena moderniausių Latvijoje. „Tai – mano gulbės giesmė“, – sako mokyklos įkūrėja, direktorė Bronislava Aldona Treija. Lietuvos mokyklų vadovams ji pataria nesėdėti sudėjus rankų, o ieškoti galimybių. Norintieji laukia eilėje Prieš 22 metus įkurtoje mokykloje tada mokėsi devyni vaikai.

Mažos stipendijos, būtinybė derinti mokslą su darbu, finansinė priklausomybė nuo tėvų ar kitų asmenų – Lietuvos studentai dažnai kalba apie jiems kylančias problemas. Kiti labai džiaugiasi, kad yra aukštųjų mokyklų studentai ir sėkmingai išnaudoja jiems suteikiamas galimybes.

Lietuva ir Turkija – savo regionų ekonominės lyderės, tačiau nesugeba išnaudoti tarpusavio potencialo, teigė abiejų šalių verslo atstovai Lietuvos-Turkijos verslo forume, kuris įvyko ketvirtadienį Vilniuje. „Mūsų šalys užima gerą strateginę padėtį šiaurinėje ir pietinėje Europos žemyno dalyse.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Klaipėdoje šiandien prasidės tris dienas vyksianti nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai“. Šalies mokslininkai apžvelgs naujausių tyrimų rezultatus, kartu su verslininkais diskutuos kaip paskatinti jūrinio mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Šiandien sunku būtų rasti žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie klonavimą, avelę Doli, kamienines ląsteles. Kas gi tos kamieninės ląstelės? Ką tik motinos įsčiose užsimezgęs vaisius būna sudarytas iš vienos rūšies, vadinamųjų kamieninių ląstelių. Jam augant, šios ląstelės pamažu virsta visų kitų rūšių ląstelėmis. Suaugęs žmogus kamieninių ląstelių turi mažai – tik galvos smegenyse, kaulų čiulpuose ir riebaliniame audinyje.

Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Procesas, kad mus kuria technologijos, kaip ir mes kuriame technologijas, neabejotinai dvipusis. Jis vyksta jau seniai: tada, kai beždžionė pirmąkart pasiėmė pagalį ir pasikasė nugarą, ji tapo technologinės evoliucijos auka, o mes netekome laisvės ir valios. Taip teigia vienas iš Knygų mugėje vykusios mokslininkų diskusijos „Ar technologijos valdo žmogų, ar žmogus technologijas?“ dalyvių, docentas daktaras Mikas Vengris.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Pirmą kartą Lietuvoje atliekamas mokslinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti lietuvių mitybos įpročius ir jų įtaką sveikatai. Mokslininkai tirs ne tik ką valgome šiandien, bet ir ką lietuviai valgė prieš 100 ar 200 metų, bei kuo mūsų virtuvė skiriasi nuo kitų pietų Baltijos regiono šalių.

Pirmasis mėginimas nuskaityti arba, kaip genetikai sako, nusekvenuoti žmogaus DNR buvo pradėtas 1990, kai buvo paskelbtas tarptautinis Žmogaus genomo projektas. Tada tai buvo įspūdingas projektas, nes nei DNR skaitymo nei kompiuterių technologijos nebuvo išvystytos ir apie patį žmogaus genomą mažai kas buvo žinoma! Nemaža dalis tuometinių mokslininkų net netikėjo, kad projektą iš viso įmanoma įgyvendinti.

Vilniaus universiteto (VU) Senato komisija patvirtino 2013 metų priėmimo taisykles į pirmąją ir antrąją pakopas. Šiemet universitetas kviečia studijuoti 83 pirmosios pakopos ir 116 antrosios pakopos, tarp jų – vientisąsias teisės, medicinos ir odontologijos studijų programas. „Šiais metais į pirmosios pakopos studijas esame pasiruošę priimti 4792 studentus. Į valstybės finansuojamas vietas priimsime 3663 studentus, į nefinansuojamas – 1129 studentus.

Fransas Pretorius (Frans Pretorius) ir Viljamas Ystas (William East) iš Princtono universiteto žurnale „Physical Review Letters“ paskelbė straipsnį, kuriame, remdamiesi kompiuterinio modeliavimo rezultatais, teigia, kad juodąją skylę sukurti gali būti kiek paprasčiau, nei buvo manoma iki šiol – tam reiktų 2,4 kartų mažiau energijos nei rodė ankstesni skaičiavimai.

Skaitytojų laiškai, telefono skambučiai, net mūsų mokykloje besilankančių mokinių tėvų klausimai prašo skirti pokalbiui temą: ar mokyklose tikybos mokymas turėtų tapti privalomu dalyku? Tai itin subtilus klausimas, nes liečiamas mokinio pasaulio formavimas, turįs įtakos būsimo žmogaus asmenybei. Nenorėčiau jo suplakti su politika, bet pasigilinti į diskusijos esmę.

Prieš dvidešimt trejus metus kartu su džiaugsmu tikėjome, kad laisvė savaime atneša sotų, ramų, daugybės garantijų apsuptą gyvenimą. Tačiau peržengę kalėjimo slenkstį pamatėm, kad tikėjimas greitais pokyčiais buvo per naivus ir patekome į didelį konkurencijos pasaulį. Tai, kad esame pirmoji tauta, paskelbusi Nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, greitai nunyko iš užsienio spaudos puslapių ir iš žmonių atminties.

 Vienas iš trijų žmonių kuriuo nors gyvenimo metu susirgs vėžiu. Kadaise taip bijota, kad jos pavadinimas buvo tariamas pašnibždomis, ši liga nebėra neatšaukiamas mirties nuosprendis. Dabar beveik du trečdaliai tų, kuriems išsivystė vėžys, po penkerių metų tebebus gyvi, kai tuo tarpu aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje to galėjo tikėtis vos pusė.

Vandens dumbliai išgyvena pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis – net rūgštinių geizerių baseinuose. Trūkstamus atsparumui genus jie pasiima iš bakterijų. Raudonieji dumbliai Galdieria sulphuraria auga karštųjų Jeloustouno parko (JAV) šaltinių baseinuose. Naudodami fotosintezę jie pasigamina reikalingų maistingųjų medžiagų.

Harvardo universiteto prezidentas Larry Summersas 2005-aisiais pareiškė, kad moterų mokslo srityje yra mažiau, nes jos ne tokios gabios. Įsiplieskusi diskusija tęsiasi iki šiandien – žurnalas „Nature“ bando rasti tikrąsias priežastis. Moterų mokslo institucijose ir bendrovėse išties yra mažiau. Nors pusė iš ginančių daktaro disertacijas Jungtinėse Valstijose yra moterys, tik 21 proc. profesorių yra moterys ir vos 5 proc. moterų yra profesorės inžinierijos srityje.

Naujausi linksmieji kalneliai žada išgąsdinti aštrių pojūčių ieškotojus kitaip nei anksčiau, nes šįkart jų projektavimą koordinavo ne tik inžinieriai, bet ir profesionalūs psichologai bei mokslininkai, informuoja dailymail.co.uk. Atrakcionai, pavadinti „Alton Towers‘ Smiler“ bus atidaryti gegužę. Juose bus galima pajusti kritimą iš apytiksliai 30 m. aukščio ir greitį, siekiantį beveik 85 kilometrus per valandą.

Lietuvos mokslų akademijoje antradienį, sveikindamas 2012 metų Lietuvos mokslo premijų laureatus, Premjeras Algirdas Butkevičius pasidžiaugė Lietuvos mokslininkų integracija į Europos mokslo struktūras, vykdomais bendrais projektais bei pabrėžė būtinybę mokslą išlaikyti nacionaliniu prioritetu. "Nuo 1993 metų įteikinėjame Mokslo premijas. Šiemet jų ratą išplėtėme premijomis už darbus žemės ūkio mokslų srityje.

Mes esame tikrų tikriausi milžinai. Kiekvieną akimirką, 24 valandas per parą, mus atakuoja mažieji organizmai. Kodėl nieko nejaučiame? Kaip ginamės? Ar virusai ir bakterijos yra piktavaliai blogiečiai? „Einame gatve ir staiga susitinkame buvusią meilę, o ji ar jis netyčia nusičiaudi tiesiai jums į veidą. Aaapčy! Aplinkui staiga pasklinda apie 100 000 bakterijų, virusų ir grybų, lekiančių 160 kilometrų per valandą greičiu.

Meteoritų medžiotojai pasaulio apačia vadinamoje Antarktidoje į krepšį įsimetė retą dabartiniam Pietų žemyno metų laikui radinį: 18 kg sveriantį nežemiškos kilmės uolos gabalą. Kaip skelbia portalas livescience.com, belgų ir japonų ekspedicijos nariai šį stambų meteoritą atrado sniegaeigiais (angl. snowmobiles) važiuodami Rytų Antarktidos plokščiakalniu.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia Lietuvos valstybinių Kazimiero Būgos stipendijų konkursą. Šios stipendijos kasmet teikiamos užsieniečiams, užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojantiems lietuvių kalbą. Stipendijos skiriamos siekiant skatinti domėjimąsi lietuvių kalba ir literatūra užsienyje.   Šiuo metu pasaulyje, daugiausiai Europoje, veikia daugiau nei 30 lituanistikos centrų, kuriuose per 100 humanitarų dėsto ir tiria lietuvių kalbą ir kultūrą.

Jau kuris laikas kelius į Kauną mina JAV kosminių tyrimų agentūros NASA mokslininkai. Lietuvoje jie atrado tai, ko per ilgus bandymų dešimtmečius negalėjo sukurti patys.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Nesibaigiančioje kovoje su vėžiu naudojami patys moderniausi medicinos prietaisai bei metodai. Lietuvos mokslininkai tyrinėja sudėtingas baltymų molekules - vadinamuosius biožymenis, kurie it šnipai demaskuoja vėžio ląsteles ir tiksliai praneša gydytojui, kur jos tūno.

Pernai Savivaldybės siūlymai uždaryti kai kurias miesto mokyklas sukėlė tokį pasipiktinimą, kad mokyklų pertvarkos planas kuriam laikui buvo „pamirštas“. Tačiau jau dabar aišku, kad nuo naujųjų mokslo metų nebeliks vienos mokyklos – „Verdenės“ pagrindinės. Ji bus prijungta prie M. Karkos pagrindinės mokyklos. Tam neprieštarauja ir abiejų įstaigų direktoriai.

Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija kartu su 14 partnerių sėkmingai įgyvendino projektą „TOC For Education“ metodikos taikymas bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėms per netradicines ugdymo formas”. Jo metu per pustrečio tūkstančio šalies moksleivių, mokytojų ir kitų švietimo sistemos dalyvių, tėvų, nevyriausybinių organizacijų atstovų susipažino, išbandė ir pradėjo naudoti savo gyvenime inovatyvius „TOC For Education“ verslumo metodus.

Lietuvos studentų sąjunga, gindama studentų interesus, kreipėsi į Vyriausybę dėl kritiškai vertinamos vakar patvirtintos 2013-ųjų metų studijų finansavimo tvarkos. Organizacija siekia atkreipti dėmesį į aukštojo mokslo kokybę neigiamai paveikti galinčius sprendimus ne tik mažinti aukštajam mokslui numatytą biudžetą, bet ir turimas lėšas skirstyti pagal studijų kryptis. Studentų poziciją palaiko ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.

UAB „WILIBOX“ Lietuvoje startuoja su nauja iniciatyva technologijų mokslų studentams. Bendradarbiaujant su VU telekomunikacijų centru bus organizuojami atviri mokymai visiems norintiems (ne tik VU studentams). Mokymų metu bendrovės ir partnerių specialistai bei VU telekomunikacijų centro darbuotojai dalinsis techninėmis žiniomis ir praktine patirtimi. Įgytas žinias dalyviai iškarto galės išbandyti ir pritaikyti praktikoje.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto kova su skalūnų dujų žvalgyba mokslininkus ir stebina, ir piktina. Jie kreipėsi į šalies vadovus ir įspėjo nekreipti dėmesio į apsišaukėlius ekspertus, informuoja "Lietuvos rytas". Lietuvos geologus užrūstino kai kurių Seimo narių sprendimas siūlyti stabdyti skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje.

 Šiuolaikinis mokslas turi mažai galimybių pasiekti ką nors panašaus, ką padarė Galileo, pirmasis teleskopu ėmęs tyrinėti dangų, ar Charlesas Darwinas, kuris pasiūlė evoliucijos teoriją, teigia psichologas ir mokslo genijų ekspertas. Deanas Keithas Simontonas iš Kalifornijos universiteto teigia, kad kaip ir pasmerktieji drontai, šiems tyrėjams prilygstantys mokslo genijai jau išnyko.

Vasario 7 – 9 dienomis kviečiame moksleivius studijų parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera 2013“ aplankyti Vilniaus universiteto (VU) stendą. Jame būsimiems studentams suteiksime informaciją apie priėmimą, studijas ir mokslą VU. „Man Vilniaus universitetas yra vieta, kur galiu išreikšti save, įgyvendinti savo idėjas. Studijų pasirinkimas yra labai svarbus sprendimas.

Savaitės pradžioje prasidėjusi sumaištis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje dėl SAM svarstomo sprendimo perskirstyti valstybės finansavimą privačioms ir valstybinėms medicinos įstaigoms sukėlė atgarsį ir švietimo sektoriuje. Lietuvos Vyriausybė žada peržiūrėti ne tik medicinos paslaugų verslo, tačiau ir nevalstybinių mokslo įstaigų finansavimą.

  Naujoji valdžia jau šiemet žada imtis reguliuoti lėšų paskirstymą aukštajam mokslui pagal valstybės poreikius, informuoja „Vakarų ekspresas“. Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas, kurį dar turi patvirtinti Vyriausybė, manoma, turėtų paskatinti abiturientus rinktis dabar nepopuliarias specialybes ir pakeisti padėtį darbo rinkoje. Tokia iniciatyva, kurią aktyviai kėlė šalies pramonininkai, sukėlė prieštaringų diskusijų.

Seksas yra labai svarbi gyvenimo dalis ir, žinoma, mokslinių tyrimų objektas. 2012 metai buvo itin vaisingi, nes studijos aprėpė tiek hormonų nulemtą masturbaciją, tiek ir mūsų rūšies sąsajų su neandertaliečiu klausimą. Livescience.com pateikia jums 10 mokslinių studijų, kurios tikrai gali priversti raudonuoti... 1. Vyriškasis hormonas paskatina moteris... masturbuotis Aukštas testosterono lygis dažnai siejamas su dideliu sekso poreikiu būtent dėl hormono sąsajų su vyriškumu.

Aktyviems ir žingeidiems mokslui, naujausiomis žiniomis savo sprendimus grindžiantiems studentams Vilniaus universiteto Teisės fakultetas (VU TF) sudaro galimybę burtis į Studentų mokslinę draugiją (SMD). Šiemet jų veiklą, pasiekimus, atradimus viešinanti konferencija SMD 2013 – tai kartu ir Teisės mokslo pavasarį skelbiančio renginių ciklo dalis.

Šią savaitę Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksta diplomų įteikimo ceremonijos bakalauro ir magistrantūros studijų programų absolventams. Sėkmingai studijas baigusiems studentams bus iškilmingai įteikta 620 diplomų. Vasario 1 d. Jurajui Kunak (Juraj Kunak) iš Slovakijos, kaip ir dar dvylikai jo bendramokslių, pirmą kartą bus įteikti Mykolo Romerio universiteto ir Monteskje Bordo IV universiteto (Prancūzija) jungtinės Europos Sąjungos teisės ir valdymo studijų programos magistro diplomai.

Nuo šiol mokyklose bus galima išmokti naujos disciplinos – savo karjeros planavimo, o kas tai yra, parodoje „Mokymasis, studijos, karjera“ padės suprasti kvalifikuoti karjeros konsultantai ir šios iniciatyvos vykdytojai bei koordinatoriai – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, įgyvendinantis specialų projektą. Projektas, kurio tikslas – dar mokyklos suole išmokyti planuoti ir siekti savo karjeros, mokyklose pradėtas įgyvendinti pernai.

Šių metų vasario 4 – 6 dienomis Vilniaus universiteto Teisės fakultete (VU TF) pirmą kartą organizuojamas renginių ciklas Teisės mokslo pavasaris. Tai visiškai nauja šio fakulteto iniciatyva, kurios esmė – sukviesti į senąją Alma Mater teisininkus tyrėjus, praktikus, studentus diskutuoti aktualiomis teisės mokslo temomis. Pirmą kartą organizuojamame renginių cikle dalyvaus visų trijų, teisininkus ruošiančių, universitetų atstovai.

Bendrovė „Nikon“ surengė kasmetinį „Small World in Motion Competition“ konkursą, kuriame kviečia dalyvauti pro mikroskopą nufilmuotų mokslinių vaizdo siužetų autorius. Šiame rinkinyje galima pamatyti 12 tokių videosiužetų, kurie susilaukė palankiausių konkurso žiuri vertinimų. Pirmoji vieta buvo skirta Olionos Kamenevos iš Betesdoje (JAV) veikiančio Nacionalinio sveikatos instituto filmukui „Jaučiant pavojų“. Jame užfiksuotas pelės limfinio mazgo imuninis atsakas į poveikį lazerio spinduliu.

„Liūdniausia“ šių metų diena mokslininkų pripažinta sausio 21-oji Lietuvoje nepraėjo be nelaimingų atsitikimų. Kasmet pagal formulę apskaičiuotą „liūdnąją“ dieną, kuri minima trečiąjį sausio pirmadienį, didžiausia šalies ne gyvybės draudimo rinkos bendrovė „Lietuvos draudimas“ sulaukė ketvirtadaliu daugiau klientų skambučių nei įprastą pirmadienį.

Kai kitą kartą stovėsite prekybos centre eilėje prie kasos, pamąstykite apie ūkininkus, padėjusius pripildyti jūsų prekių krepšį. Jiems dabar gyvenimas nelengvas ir galite būti tikri, tai reikš aukštesnes maisto kainas ir jums ir sunkesnius laikus milijonams, kuriems maisto trūkumas reiškia skirtumą tarp gyvenimo ir mirties. Negana to, tyrimai rodo, kad pasauliui 2050 metais reikės dvigubai daugiau maisto.

Jau ketvirtus metus vykstanti „Moksleivių diena Vytauto Didžiojo universitete“ kiekvienais metais sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Sausio 18 d. universitetą užplūdo beveik 1200 moksleivių, jų tėvelių ir mokytojų iš visos Lietuvos. Padėjo rinktis gyvenimo kelią „Moksleivių dienos“ programoje buvo numatyta gausybė renginių, paskaitų, susitikimų, eksperimentų, tačiau ypatingo populiarumo sulaukė lapkričio mėnesį vykusio renginio „Matuokis profesiją“ tęsinys.