mokinio krepšelis

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai šiemet suruošti moksleivius į mokyklą kainuos brangiau nei pernai, sako prekybininkai – anot jų, kuprinėms ir visoms būtinoms kanceliarinėms prekėms turėtų užtekti 60–100 eurų: pigiausios kuprinės kainuoja 30-40 eurų, dar tiek pat kainuos įvairios kanceliarinės prekės.

Pastaruoju metu pasirodė daug visuomenę klaidinančios informacijos apie nevalstybinių mokyklų finansavimą iš valstybės biudžeto. Tai neteisinga formuluotė. Finansavimą gauna mokinys, bet ne mokykla!!! Mokiniui išėjus į kitą mokyklą, pinigai „išeina“ paskui mokinį. Jie mokykloje nelieka. Teigti, kad nevalstybinių mokyklų mokiniai finansavimą gauna valstybinių mokyklų sąskaita, yra tiesiog nepadoru.

Siūloma keisti mokyklų finansavimo modelį – būtų iš dalies atsisakoma vadinamojo mokinio krepšelio. Vyriausybė trečiadienį pritarė ir teikia Seimui svarstyti pataisas, pagal kurias dalis ugdymo lėšų būtų skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, o pagal klasių skaičių ir dydį. „Sparčiai mažėjant mokinių klasėse, mokinio krepšelis nebėra tinkamiausias finansavimo būdas, jis nebeatitinka mokyklų poreikių.

  Į Lietuvą atvykstančius pabėgėlius mokysiančios bendrojo lavinimo ugdymo įstaigos už jų mokymą turėtų gauti 30 proc. daugiau lėšų nei už kitų vaikų ugdymą.   Vyriausybė šią savaitę turėtų patvirtinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą, pagal kurį mokiniui, kuris yra iš pabėgėlių šeimos, būtų skiriamas 30 proc. didesnis mokinio krepšelis.

Nuo sausio penkiose Lietuvos savivaldybėse mokinio krepšelį pakeis nauja finansavimo metodika - klasės krepšelis. Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) metodiką patvirtinusi Vyriausybė konkrečių savivaldybių kol kas neskelbia. Eksperimentui įgyvendinti nuo 2016 metų sausio 1 dienos skiriama 3,75 mln. eurų. Pagal šią metodiką, bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo finansavimo principas bus kitoks negu mokinio krepšelio.

Vilniui pageidaujant, kad mokinio krepšelio lėšos būtų peržiūrimos kas mėnesį, o ne kartą metuose, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad problemas perskirstant lėšas ugdymo įstaigoms turi spręsti pati savivaldybė.

Vilniaus savivaldybė prašo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pakeisti mokinio ir darželinuko krepšelio skyrimo tvarką, kad lėšas vaikui perėjus į kitą įstaigą būtų galima perkelti ne kartą metuose, o kas mėnesį.

Birželio mėnesį 100 EUR kompensacijas tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius, patvirtinusi Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydama peržiūrėti mokinio krepšelio lėšų perskirstymo tvarką. Savivaldybės teigimu, patvirtinus 100 EUR kompensacijas, pastebimai padidėjo vaikų (mokinių) judėjimas tarp privačių ir valstybinių ugdymo įstaigų. Todėl esama Vyriausybės nustatyta krepšelio perskirstymo metodika tampa nebeefektyvi.

 Mokinio krepšelį kitąmet siūloma didinti 18 eurų iki 998 eurų - tai numatyta 2016 metų biudžeto projekte. Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento laikinoji direktorė Kristina Markelienė BNS sakė, kad mokinio krepšelio didėjimas susijęs su minimalios algos didinimu, kultūrininkų algų didėjimu. „Augimas yra dėl kultūros darbuotojų darbo apmokėjimo - bibliotekininkams padidinti atlyginimai nuo 2015 metų liepos 1 dienos ir į krepšelį įeina visiems 2016 metams didinimo suma.

Darbo partija siūlo atsisakyti mokinio krepšelio. Šiuos planus Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė ketina artimiausiu metu pristatyti koalicijos partneriams. Darbiečiai siūlo vietoje mokinio krepšelio įvesti vadinamuosius klasės komplektus, kai finansavimas skiriamas ne kiekvienam mokiniui atskirai, o visai klasei. Anot L. Graužinienės, taip būtų išspręstos problemos, atsiradusios dėl ydingos, kelis metus galiojančios mokinio krepšelio sistemos.

Šią savaitę vyksiantis pedagogų streikas apims bent 107 ugdymo įstaigas - mokyklose dviejų pirmų pamokų neves dalis pedagogų, porą valandų nuo darbo pradžios vaikų nepriims dalis darželių auklėtojų, neformaliojo švietimo įstaigose dalis pedagogų nedirbs dvi valandas nuo jų darbo pradžios. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sakė negalintis tiksliai pasakyti, kiek mokytojų prisijungs prie protesto akcijos ketvirtadienį.

Praeitą savaitę paskelbti Lietuvos mokyklų reitingai visuomenei sukėlė begalę klausimų – kodėl vienos mokyklos ir aukštosios yra vertinamos geriau, kitos – prasčiau. Ką rinktis studijuoti abiturientams, į kokią mokyklą nešti mokinio krepšelį ir pan.

Per 20 metų švietimo srityje nuolat reformuojama viskas – vertinimai, egzaminavimai, karpomas mokyklų tinklas. Kada baigsis eksperimentai? Prieš du dešimtmečius kalbėta apie tautinę mokyklą, buvo net jos samprata. Vėliau paaiškėjo, kad tautiškumas nebėra madingas, tad jo mokyklose, ko gero, mažiau nei sovietmečiu.

  Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį sutarė pakeisti metodiką, pagal kurią skirstomos lėšos mokykloms. Pasak Švietimo ir mokslo ministro, pakeitimais siekiama išsaugoti mažas mokyklas, daugiau lėšų skirti psichologams mokyklose. Naujovės įsigalios nuo 2014 metų.

Kai kuriose šalies bendrojo lavinimo mokyklose pritrūkta pinigų mokytojų atlyginimams, rašo "Respublika". Prieš Naujuosius metus mokytojams išmokėti tik avansai, o viso atlyginimo už gruodį pedagogai sulauks tik šį mėnesį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą atlyginimai darbuotojams už dvyliktą mėnesį turi būti mokami tais pačiais kalendoriniais metais.

Kai kuriose šalies bendrojo lavinimo mokyklose pritrūkta pinigų mokytojų atlyginimams, rašo „Respublika“. Prieš Naujuosius metus mokytojams išmokėti tik avansai, o viso atlyginimo už gruodį pedagogai sulauks tik šį mėnesį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą atlyginimai darbuotojams už dvyliktą mėnesį turi būti mokami tais pačiais kalendoriniais metais.

Valstybės kontrolei atlikus tyrimą dėl mokinio krepšelio lėšų panaudojimo, paaiškėjo, kad mokyklose dažnai lėšos naudojamos ne mokymo procesui tobulinti, o mokytojų atlyginimams išmokėti, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.

Valstybiniai auditoriai, įvertinę kaip planuojamos ir naudojamos mokinio krepšelio lėšos, nustatė, kad mokinio krepšelio lėšų dydis skaičiuojamas ne pagal mokinių ugdymui reikalingų lėšų poreikį, krepšelio koeficientai buvo per dažnai keičiami. „Dešimtmetį egzistuojantis švietimo įstaigų finansavimo modelis paremtas mokinio krepšelio principu reikalauja korekcijų“, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Nuo 2003 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 150 tūkst.

Mokytojų profsąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerija sėda aiškintis pedagogų reikalavimų, dėl kurių šie grasina surengti neterminuotą streiką.Tačiau prieš porą savaičių įspėjamąjį streiką surengusi viena iš mokytojų profsąjungų prie derybų stalo atvykti atsisakė. Susirinkusios profsąjungos ir ministerijos vadovybė kelias valandas bandė rasti išeitį, kad grasinimai surengti neterminuotą mokytojų streiką nevirstų realybe. Įspėjamąjį signalą švietimo bendruomenė politikams jau yra išsiuntusi.

Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė Jolanta Kalvaitienė atliko „Sakalėlio“ pradinės mokyklos praėjusių metų finansinį auditą. Jo metu nustatyta trūkumų tikslingai panaudojant mokinio krepšelio lėšas, surenkant pinigus už pailgintos dienos grupes, skirstant pervestą gyventojų pajamų mokesčio dalį, skaičiuojant mokytojams atlyginimus, į apskaitą įtraukiant ilgalaikį turtą.

Vasario pabaigoje gali įvykti įspėjamasis 2 val. trukmės švietimo darbuotojų streikas, o nepavykus pasiekti tam tikrų rezultatų, gali grėsti dar vienas neterminuotas mokytojų streikas, tikina Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Spaudoje išplatinta „Wspolnota Polska“ asociacijos iniciatyva parengta ataskaita, kuri paruošta bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų draugija, savo turiniu nustebino politikus ir visuomenę. Be daugybės aptariamų aspektų paminėta ir švietimo situacija lenkiškose mokyklose: „Finansinė lenkiškų mokyklų padėtis yra prasta.

Ataskaita parengta „Wspolnota Polska“ asociacijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų draugija. 2009 metų gegužė. Lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 235 tūkst. lenkų (7% visos Lietuvos populiacijos). 31 tūkst. etninių lenkų gyvena Šalčininkų rajone (80% visos rajono populiacijos), 12 tūkst.

Šiuo metu Alytaus miesto savivaldybės taryba rengiasi tvirtinti švietimo įstaigų direktorių tarnybinių atlyginimų koeficientus. Tačiau daugumai jų išliks tie patys, nepaisant, kad rugsėjį į miesto mokyklas atėjo per 600 mokinių mažiau nei praėjusiais mokslo metais. To priežastis – švietimo ir mokslo ministro įsakyme dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos nustatyti kriterijai jų vadovų atlyginimams.

Kartu su švietimo reforma įvesti moksleivio krepšeliai ne kartą tapo aršių diskusijų objektu. Pastaruoju metu pasigirsta siūlymų, ne taip seniai įsigaliojusią tvarką naikinti ir pereiti prie kitokios finansavimo sistemos.

Kaip ir kasmet, Lietuvą apėmęs artėjančių mokslo metų šurmulys. Vieniems jis matomas apsilankius parduotuvėse, kurios į pirmąsias gretas išrikiavo mokyklines prekes. Kitus gi rugsėjis paliečia betarpiškai, kai tenka aprūpinti moksleivį pilna kuprine pirkinių. Tuoj skaičiuosime, kiek kainuoja tėvų nuperkamas „mokinio krepšelis“ - rašikliai, sąsiuviniai, dažai, uniformos. 100, 200 litų, o kartais ir daugiau.

Kiekvienam moksleiviui valstybės skirta vidutinė pinigų suma, vadinama „mokinio krepšeliu“ yra 3310 litų. Vis dėlto, leidžiant vaiką į mokyklą, nepakanka jį aprengti ir į kuprinę įdėti sumuštinį – tėvams tenka lįsti į savo apytuštes pinigines mokinio kuprinei dar ir pripildyti. Prekybos centruose jau prasidėjo mokyklinių prekių išpardavimai, tad „Šiauliai plius“ pasidomėjo, kiek šiemet kainuoja išleisti pirmoką į mokyklą.

Mokinio krepšelis plaukė ne pagal paskirtį Valstybės kontrolė įvertino, kaip Šiaulių miesto savivaldybė 2009 metais panaudojo daugiau nei 95 milijonus litų valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybiniai auditoriai turėjo pastabų dėl 3,7 milijono litų panaudojimo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Daugiausiai priekaištų Savivaldybė sulaukė dėl mokinio krepšelio lėšų panaudojimo.

Nuo naujųjų metų Lietuvoje gali atsirasti darželinuko krepšelis, praneša LNK Žinios. Toks sprendimas svarstomas dėl lėšų trūkumo. Pavyzdžiui Panevėžio darželiai nežino, ar užteks lėšų iki metų pabaigos. Prasiskolinusi savivaldybė prašo taupyti, bet jau dabar neužtenka lėšų net pedagogų atlyginimams. Darželiai pritaria pasiūlymui įvesti darželinukų krepšelius.

Ginčai dėl aukštojo mokslo sistemos reformos vis nerimsta. Šalininkai teigia, kad atėjo laikas pertvarkyti „nepažangią ir neefektyvią“ sistemą, tuo tarpu priešininkai yra linkę manyti, kad žygiuojame visai ne į tą pusę, o priimti sprendimai ne tik, kad neišspręs egzistuojančių problemų, bet ir sukurs naujų. Kaip dažnai būna, „teorinė“ diskusija dalinantis užsienio šalių patirtimi bei įvairiais modeliavimo rezultatais „pražiopsojo“ jau sukauptą patirtį.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino naują mokinio krepšelio lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką. Pagal ją, mokykloms suteikta teisė savarankiškai disponuoti 95 proc. krepšelio lėšų, Savivaldybei – perskirstyti 5 proc. šių lėšų. Mokyklos krepšelio lėšas naudos darbo užmokesčiui, ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, bibliotekos darbuotojams išlaikyti, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti, vadovėliams ir kt.

Nuo 2010 m. supaprastinama mokinio krepšelio lėšų skirstymo tvarka – Panevėžio mokyklos nepanaudotus pinigus galės skirti pedagogų darbo užmokesčiui. Mokykloms taip pat suteikiama teisė savarankiškai disponuoti 95 proc. krepšelio lėšų, o savivaldybės turės teisę perskirstyti tik 5 proc. atskiros mokyklos lėšų. Iki šiol jos galėjo perskirstyti iki 15 proc. šių lėšų.