mokiniai

Spalio 5-ąją, antradienį, minima tarptautinė Mokytojų diena. Tądien ne vieną mokinį galima sutikti su gėlių puokšte rankose, o kone visose mokyklose trumpam apsikeičiama vaidmenimis: mokytojai susėda į suolus, o mokiniai stoja prie lentų ir tampa savo ugdytojų atspindžiu. Tačiau nors ne vienas spalio 5-ąją atiduoda pagarbą savo mylimiems mokytojams, vis dar gaji nuomonė, kad ši profesija toli gražu ne prestižinė, o retas kuris baigdamas mokyklą drąsiai sako, jog norėtų tapti mokytoju.

Pakeitę moksleivių maitinimo tvarką, uždraudę gaminius su maisto priedais, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai turėjo pastebėti, kad lazda visgi turi du galus. Visuomenėje kilo pasipiktinimo banga supratus, kad moksleiviai nuo šiol nebegaus sriubos, o maisto kainos mokykloje gerokai šoktelėjo, tuo tarpu patys bendrojo lavinimo įstaigų ugdytiniai spėjo praminti takus iki aplinkinių parduotuvių, kebabų, čeburekų ir kito greito maisto pardavėjų kioskų.

Mokyklose iš valgiaraščių išnykus sriubai, kaip esą nevertingam patiekalui, į kovą dėl jos pakilo mokinių tėvai. Valdininkai teisinasi tik norėję vaikus maitinti europietiškai, tačiau kilus nepasitenkinimui traukiasi ir vėl sriubą įrašo į valgiaraščius, praneša LTV „Šiandien“. Iki pietų pertraukos likus vos kelioms minutėms, Šiaulių centro pradinės mokyklos virėjos skuba vaikams į lėkštes dėlioti karštą maistą. Bet ant stalų – tik antras patiekalas ir vaisiai.

Vaikai ir jaunimas – viena iš pažeidžiamiausių bendruomenės grupių. Mūsų visuomenėje ligi šiol yra gajus mitas apie laimingą vaikystę. Tuo tarpu žmogus kiekviename amžiaus tarpsnyje, patiria intensyvias ne tik teigiamas, bet ir neigiamas emocijas. Emocijas išreikšti adekvačiai ir jas išsakyti išmokstame paprastai tik vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu, o kai kas čia patiria sunkumų visą gyvenimą.

Švietimo ir mokslo ministerija sulaukė tėvų skambučių ir klausimų dėl elektroninių dienynų naudojimo mokyklose. Ministerija informuoja, kad elektroninis dienynas nėra privalomas. Tačiau yra sudaryta galimybė mokykloms, kurios pildė spausdintą dienyną ir buvo susipažinę su elektroninio dienyno naudojimo tvarka ir galimybėmis, nebepildyti spausdinto, bet naudoti elektroninį dienyną.

Tinklalapio klase.lt iniciatyva siūlyti Seimui paskelbti nacionalinę Klasių susitikimo dieną oficialia nacionaline švente įgavo pagreitį. Interneto portalas www.klase.lt, tęsdamas 2009 m. startavusios Klasių susitikimo dienos idėją, rugsėjo 4 d. vėl kviečia visus rinktis savo klasių būreliuose.

Moksleiviai ir studentai Rugsėjo 1-osios vakarą galėjo tik liūdnai atsidusti – apniukęs dangus, šaltis ir vis prapliumpantis lietus sugadino daugelio planus vakarą praleisti grandiozinėje mokslo metų pradžiai skirtoje šventėje. Į antrąjį Vingio parke vykusį renginį šiemet susirinko kur kas mažiau prasidėjusius naujus mokslo metus atšvęsti pasiryžusių jaunuolių. Vis dėlto veikti čia buvo ką.

Trečiadienį, rugsėjo 1-ąją, draudžiama prekyba alkoholiu alkoholiu parduotuvėse, kioskuose ar degalinėse. Už šios tvarkos nesilaikymą gresia nuo 500 iki 2 tūkst. litų bauda. Alkoholiu trečiadienį galės prekiauti tik viešojo maitinimo įstaigos. Rugsėjo 1-oji – vienintelė diena metuose, kai visoje Lietuvoje draudžiama prekyba alkoholiu mažmeninės prekybos įmonėse. Prieš keletą metų buvo draudžiama prekyba alkoholiu ir parduotuvėse, ir viešojo maitinimo įstaigose.

Ši rugsėjo 1-oji gali tapti istorine diena, kai Lietuvos vaikai mokyklose pradės maitintis itin sveikai. Ar vaikai vietoj traškučių pradės graužti morkas, parodys laikas, o juos maitinančios įmonės šiuo metu su užsidegimu dėlioja sveikesnių patiekalų savikainos dėlionę, rašo „Verslo žinios“. Stambieji vaikų maitintojai dėsto, kad sėkmingai prisitaiko prie naujų reikalavimų, smulkieji neslepia, jog problemų kyla, o kai kurie rekomenduojami patiekalai kelia ir šypsnį.

Šiemet rugsėjo 1-ąją pasitiks daugiau kaip 200 atsinaujinusių – renovuotų arba renovuojamų – švietimo įstaigų, mokyklų, kurioms skirta per 180 mln. litų. Tai yra didžiausio mąsto vykdoma mokyklų renovacija per pastarąjį dešimtmetį. „Turime pradėti nuo mūsų pačių mažiausių piliečių, suteikdami jiems aukščiausios kokybės išsilavinimą, kad drąsiai galėtume konkuruoti visame pasaulyje. Tam turime sutvarkyti mokyklas bei pasirūpinti mokytojų darbu“, – sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Rugsėjo 1-oji – kitą trečiadienį. Paskutinės dienos prieš naujuosius mokslo metus - didysis egzaminas tėvams: ar teisingai parinko mokyklą atžalai. Visos vidurinės ir gimnazijos (jų yra 499) turi reitingus. Labiau jaudinasi tėvai nei mokinukai. Kad tik per žemo lygio mokyklos nepasirinkus. „Respublika“ aiškinosi, ar elitinėmis nurodytos mokymo įstaigos kala Lietuvos ateitį.

Norintieji išmokti vairuoti turės plačiau atverti pinigines. Nuo rugsėjo įsigaliojus susisiekimo ministro įsakymui padidinti praktinio vairavimo valandų nuo 20-ies iki 30-ies ir sumažinti teorijos mokymo valandų nuo 60-ies iki 40-ies, vairavimo mokyklos bus priverstos kelti kursų kainas, nes papildomai kainuos benzinas. Vairavimo mokyklos „Vairolita“ vadovas Valentinas Binkis neslepia, kad vairavimo kursai brangs apie 350 litų.

Iki šiol šeimos vairavimo instruktorius galėjo mokyti tik tada, kai būsimasis vairuotojas būdavo baigęs vairavimo mokyklą. Nuo rugsėjo 1 d. pradinių vairavimo įgūdžių bus galima įgyti mokantis su šeimos nariu, o praktinio vairavimo kursą vairavimo mokykloje bus privalu baigti prieš laikant vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“. www.janeheller.mlblogs.com nuotr. Būsimieji vairuotojai, „Regitra“ išlaikę teorijos egzaminą, praktinio vairavimo galės mokytis su šeimos nariais.

Šokiruojanti statistika apie mokinių sveikatą ir mitybos įpročius paskatino šalies bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių maitinimo tvarkos permainas. Sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio patvirtinta tvarka „praktiškai“ įsigalios prasidėjus naujiems mokslo metams, bet jau dabar su šiais pokyčiais susiduriantys mokyklų ir moksleivių maitinimą organizuojančių įmonių vadovai gūžčioja pečiais, mat, anot jų, pokyčiai kelia ne tik daug painiavos, bet ir dvejonių, ar pavyks su turimais ištekliais p...

Baigiantis vasarai tenka vis dažniau susimąstyti apie naujų mokslo metų pradžią. Jei iš anksto pasiruošite naujiems iššūkiams, juos bus žymiai lengviau įveikti. Tam tereikia labai nedaug: aiškiai žinoti norimus pasiekti rezultatus, nusimatyti, kaip įgyvendinsite planus bei rasti laiko profilaktinei sveikatos apžiūrai. Emocinė bei fizinė būsena yra labai svarbi, norint kryptingai ir sėkmingai artėti tikslo link.

Šį rudenį į mokyklas neateis 20 tūkstančių vaikų. Mokyklų tuštėjimas, pasak specialistų, truks dar trejus metus, o paskui stabilizuosis. Įstrigus ant demografinių seklumų, nepagrįstai, vadovaujantis vien ekonominiais interesais, uždaromos nedidelės kaimų mokyklos. Be mokyklų, pašto skyrių ir bibliotekų kaimai ir jų kultūra merdi. Nors rugsėjis jau čia pat, Švietimo ir mokslo ministerija turi tik preliminarią statistiką apie mokyklų tinklo pertvarką.

Sostinės Mykolo Biržiškos gimnazijos mokiniai mokslo metus pradės ne savoje gimnazijoje, o gaudami užduotis darbui namuose bei mokydamiesi antroje pamainoje Sietuvos vidurinėje mokykloje. Taip nutiko todėl, kad planuota gimnazijos rekonstrukcija buvo pradėta pora mėnesių vėliau nei buvo planuota. „Labai gaila, kad tie, kurie vykdo gimnazijos rekonstrukcijos darbus, negalvoja apie mokykos darbą“, – apgailestavo švietimo įstaigos direktorius Valdemaras Kaupinis.

Net 74 proc. moksleivių skundžiasi nugaros skausmais, kuriuos sąlygoja sunkios kuprinės. Iš daugiau nei 10 tūkst. apklaustų 7-18 m. moksleivių 38 proc., pripažino, kad nugaros skausmus jaučia labai dažnai, 46 proc. – kartais arba retai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad dėl sunkių kuprinių nugaros ir pečių skausmais dažniausiai skundžiasi mergaitės.

Savaitgalį universitetai paskelbė kviečiamųjų studijuoti sąrašus, tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas tvirtino, kad esminių pokyčių šiemet – nėra. „Vis dėlto paskelbus kviečiamų studijuoti sąrašus, jau galime pasakyti, kad šiek tiek atsigavo informatikos mokslai, kuriuos studijuoti šiemet panoro gausesnis dvyliktokų būrys.

Sveikatos apsaugos ministras R. Šukys patvirtino mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką. Pagal ją moksleivių maiste negalės būti nustatytų konservantų, dažiklių, tirpiklių, saldiklių, aromato ir skonio stipriklių. Pagal šią tvarką nuo rugsėjo 1 dienos mokiniams nebus galima tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų.

Keturiems Lietuvos moksleiviams JAV ambasadorė Anne E. Derse vakar įteikė stipendijas mokytis Jungtinėse Valstijose. Juos pasveikino ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Moksleiviai – du iš Vilniaus ir po vieną iš Kauno bei Šiaulių – buvo atrinkti giežto konkurso metu įvertinus jų akademinius rezultatus ir anglų kalbos žinias.

Liepos 2-14 d. Astanoje (Kazachstanas) vykusioje 51-ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje Lietuvos jaunieji matematikai laimėjo 4 medalius. Sidabro medalį iškovojo Vilniaus licėjaus dešimtokas Linas Klimavičius (mokytojas  Benas Budvytis), bronzos medalius pelnė Vilniaus licėjaus dvyliktokė Greta Kuprijanovaitė (mokytojas Antanas Skūpas) ir vienuoliktokė Elena Dulskytė (mokytojas Benas Budvytis), VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos dvyliktokas Paulius...

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia bendrojo lavinimo ir specialiąsias mokyklas teikti paraiškas projektams, kurie padėtų užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kvalifikuotą švietimo pagalbą specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jaunimui. Projekto tikslinė grupė – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių arba socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Jo lėšomis bus remiamas specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas bei neformalusis švietimas.

Iki 2013 metų Lietuvoje bus parengta beveik 2000 karjeros konsultantų, kurie padės vyresniųjų klasių mokiniams suvokti savo gebėjimus, išsirinkti tinkamą profesiją ir vėliau sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.

Visos Lietuvos sulčių gėrimo eksperimente, kuris vyko edukacinės kampanijos „Tikros sultys kiekvieną rytą“ metu, dalyvauja jau 5500 dalyvių – 3000 moksleivių ir 2500 organizacijų darbuotojų visoje Lietuvoje. Iki šiol pats didžiausias sulčių eksperimentas Lietuvoje sulaukė didžiulio aktyvumo bei daug teigiamų atsiliepimų. Daugiausia paraiškų buvo gauta iš Vilniaus regiono, o aktyviausiai eksperimentavo draudimo sektoriaus darbuotojai. Draudikai sudarė 51 komandą visoje Lietuvoje.

Pastaruoju metu nuolat girdime ir skaitome, kokie žiaurūs ir nebaudžiami yra vaikai: terorizuoja bendraamžius, mokytojus, tėvus, visą visuomenę. Tačiau apie priežastis nutylime. Juk vaikai negimė žvėrimis, o elgesio mokėsi iš saugusiųjų. Visi „Vakarų ekspreso“ kalbinti mokiniai sutarė dėl vieno: skaudžiausios jiems yra autoritetingų žmonių - tėvų ir mokytojų - patyčios. Patyčios kuria griaunančią ir sergančią visuomenę.

Šveicarija sukurs ir pardavinės prezervatyvus, pritaikytus specialiai 12-14 metų berniukams. Mokslininkų atlikta studija parodė, kad seksualiai aktyvūs paaugliai Šveicarijoje vengia naudoti kontraceptines priemones vien dėl netinkamo dydžio. Projektą gaminti berniukams pritaikytus prezervatyvus itin remia Šveicarijos AIDS federacija. Ji remiasi mokslininkų surinktais duomenimis, kad vis daugiau jaunesnių nei 14 metų vaikų užsiima lytiniais santykiais.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės įsakymu miesto mokinių sveikatos priežiūrai paskirstytos 281,6 tūkst. Lt. Tokį finansavimą miesto teritorijoje esančioms įstaigoms skyrė Teritorinė ligonių kasa. Iš šios sumos 243,7 tūkst. Lt teks Visuomenės sveikatos biurui, 15 255 Lt - Panevėžio profesinio rengimo centrui, 8304 Lt - M.Rimkevičaitės technologijos, 7456 Lt - Prekybos ir paslaugų verslo, 6885 Lt - V.Mikalausko menų mokykloms.

Kupiškio rajono mokyklose nebetiekiami nemokami pusryčiai. Iki šiol juos valgė per 600 rajono vaikų, tačiau pasikeitus Mokinių nemokamo maitinimo rajono mokyklose tvarkai pusryčius šeimos gaus tik išimtiniais atvejais. Tik išimtiniais atvejais Iki žiemos atostogų rajono mokyklose nemokamai pusryčiavo per 650 vaikų.

Ne vienas sutiktas pažįstamas, baigęs mokslus aukštojoje mokykloje pasiguodžia, jog gailisi dėl veltui išeikvotos energijos ir pinigų. Akivaizdu, šiais laikais gautas diplomas visiškai neatsiperka, nebent esi nepaprastai gabus arba pašonėj yra supratingų tetų bei dėdžių, kurie saugiai pasodins į saugią darbo vietelę. Tačiau ne visi mes esame apdovanoti tokiais dėkingais giminaičiais ar draugais, kurie padėtų mums susikurti nerūpestingą ateitį.

Lietuvoje sumažėjo mokyklų, kuriose mokiniai negauna šilto maisto. Be to, valgiaraščių rengimo kokybė ir derinimas pagerėjo, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Praėjusiais mokslo metais atliktas mokinių maitinimo organizavimo Lietuvos mokyklose patikrinimas atskleidė nemažai problemų – daugumoje mokyklų mokiniai negalėjo gauti karšto maisto, bufetuose ir maisto automatuose pasitaikydavo nepageidaujamų, sveikatai nepalankių maisto produktų.

Nepasiturinčių šeimų vaikams ir toliau išliks nemokamas maitinimas. Tačiau ar tai bus pietūs, pusryčiai, ar pavakariai, spręs savivaldybės, atsižvelgusios į Vyriausybės rekomendacijas. Tai numato ketvirtadienį Seimo priimtos Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisos.