mokėjimo kortelės

Gyventojai skundžiasi, kad patekti į banką – taip pat sudėtinga, kaip ir pas gydytoją. Mažesniuose miesteliuose banko padaliniai užsidaro, o jeigu jie ir yra, tenka registruotis į susitikimą su banko darbuotoju iš anksto ir laukti. Bankų atstovai tikina, kad paslaugomis naudotis galima ir internetu, o gyventojai tai ir daro.

Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai išlieka dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, jų naudojimas atsiskaitymams per trejus metus mažėjo 6 proc., iki 62 proc., o naudojimasis mokėjimo kortelėmis ir augo 3 proc., iki 32 proc. Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 50 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime. Apklausos duomenimis, šiemet 62 proc.

Pradėjusi kruviną karą Ukrainoje Rusija sulaukė ypatingų Vakarų valstybių sankcijų. Jos taikomos ne tik gyventojams, tiesiogiai prisidedantiems prie karinių veiksmų, bet ir įmonėms, taip pat bankams, iš kurių daugelis buvo atjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos „Swift“. Tačiau tai – ne visos Rusijos bankų problemos, su kuriomis jie susiduria. Į Rusiją šiuo metu draudžiama eksportuoti aukštąsias technologijas.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja, kad netrukus atnaujins sistemas. Dėl to esą galimi paslaugų teikimo sutrikimai. „Klientų dėmesiui! Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (balandžio 7 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos“, – rašoma oficialioje banko „Facebook“ paskyroje.

Bankų išduodamos mokėjimo kortelės daugeliui tapo tokiu įprastu dalyku, kad net nesusimąstome, kodėl jos atrodo vienaip ar kitaip. Tačiau kai kurios naujos kortelės atrodo visiškai neįprastai. Tuo įsitikino vilnietė Gabrielė, šiomis dienomis iš savo banko „Luminor“ gavusi keistai atrodančią kortelę. Kitaip nei visos ankstesnės jos turėtos kortelės, šioje jos numeris, turėtojo vardas, pavardė ir galiojimo laikas nurodyta ne viršutinėje, o apatinėje dalyje.

Prireikus grynųjų pinigų ne didmiesčių gyventojams kartais tenka įveikti ir porą dešimčių kilometrų iki artimiausio bankomato. O nuo šių metų uždraudus atlyginimus mokėti grynaisiais, jų poreikis dar labiau išaugo. Nors pinigų gali prireikti jau dabar, papildomų vietų, kur jų būtų galima gauti, dar tik žadama įrengti. Lietuvos banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje veikiančių bankomatų skaičius sumažėjo dvigubai.

Bent vienerius metus kiekviena mokykla, norinti turėti kortelių skaitytuvą, tai galės padaryti nieko nemokėdama, rašoma pranešime žiniasklaidai. Norėdamas padėti užtikrinti Covid-19 plitimo prevenciją mokyklose bei padrąsinti mokinius atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis, o tėvus – nuo mokyklos ugdyti savo vaikų finansinį raštingumą ir savarankiškumą, SEB bankas pageidavimą išreiškusioms Lietuvos mokykloms nemokamai suteiks mokėjimo kortelių skaitytuvus ir užtikrins techninę jų priežiūrą bei ...

 „Visa“ ir „Mastercard“ šiais metais planuoja padidinti komisinius už daugelį mokėjimo kortelių operacijų, o tai gali ypač smarkiai paveikti smulkiąsias įmones, rašo verslo leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ), cituodamas informuotus šaltinius. Kalbama apie tarpbankinius komisinius, kuriuos mažmenininkai moka bankams, kai jų klientai atsiskaito už pirkinius banko kortelėmis.  Tarpbankinio mokesčio dydis gali siekti nuo 1 iki 3 procentų.

Šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, ypač svarbu laikytis higienos reikalavimų ir vengti  bereikalingų kontaktų su galimai nesaugiais paviršiais. Reaguodami į COVID-19 situaciją ir prisidėdami prie kovos su viruso plitimu, Lietuvoje veikiantys bankai pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė iki 50 eurų padvigubinti atsiskaitymų limitą bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis.

Vienas didžiausių šalyje SEB bankas pranešė klientams nuo kitų metų vasario 17 d. keičiantis kai kurių paslaugų teikimo sąlygas ir jų kainas. Dalis jų atpigs, tačiau kai kurios brangs ir 30 proc. Pavyzdžiui, naujos ar atnaujintos debeto kortelės išdavimas banko skyriuje kainuos 5 eurus (dabar – 2 eurai). Tiesa, siunčiant kortelę Lietuvoje paštu, ši paslauga bus nemokama. Nepriklausomai nuo to, ar gausite pastovias pajamas (pvz.

Net jeigu turite pinigų, tai nereiškia, kad su jais galite daryti, ką norite ir kada norite. Gali būti, kad be jokios kaltės atsidursite situacijoje, kai kurį laiką liksite turtingi vargšai arba bankui turėsite atseikėti papildomai. Tuo galėjo įsitikinti vilnietis Dovaidas, savo istorija pasidalijęs paskyroje socialiniame tinkle. „SEB bankas pastarosiomis savaitėmis savo veiksmais sparčiai ragina jį keisti.

Šį savaitgalį SEB banke bus atliekami informacinių sistemų profilaktikos darbai, todėl naktį iš lapkričio 9 d. į lapkričio 10 dieną, nuo 0.00 val. iki 5.00 val. neveiks SEB interneto bankas ir SEB mobilioji programėlė. O nuo 3.00 val. iki 4.30 val. neveiks SEB banko elektroniniai kortelių skaitytuvai ir bankomatai, nebus galima naudotis SEB banko mokėjimo kortelėmis. SEB klientai perspėjami, kad nuo 3.00 val. iki 4.30 val.

Naujasis jungtinis DNB ir „Nordea“ bankas „Luminor“ praneša, kad dėl grėsmės, jog galėjo būti pasisavinti klientų duomenys, turėjo užblokuoti virš 100 kortelių. „Luminor“ projektų vadovė Agnė Karčiauskaitė teigia, kad šią savaitę dėl agresyvių duomenų pasisavinimo atakų keliose interneto parduotuvėse teko užblokuoti virš 100 mokėjimo kortelių. Taip siekiama apsaugoti klientų duomenis. Ar yra rizika, jog klientų duomenys iš tikrųjų buvo pasisavinti, kol kas nekomentuojama.

Lietuvos bankams pradėjus platinti bekontaktes mokėjimo korteles, leidžiančias už nedidelius pirkinius atsiskaityti greičiau, jų populiarumas auga. Bankai tikina, kad šios kortelės paskatino žmones labiau naudotis mokėjimo kortelėmis. Tokių kortelių atsiskaitymo limitas yra 10 eurų. Perkant prekių iki tokios sumos, kortelės savininkui nereikia suvesti PIN kodo, o pirkinio sumai viršijus 10 eurų, būtina suvesti PIN kodą.

SEB bankas ir vėl praneša apie galimus sutrikimus, kuomet šeštadienį nebus galima atsiskaityti nei banko kortelėmis, nei pasinaudoti bankomatais, nei internetine bankininkyste.Tai jau trečias toks savaitgalis. Tad klientai iš anksto turėtų pasirūpinti grynaisiais pinigais.  Lapkričio 12 d., naktį iš penktadienio į šeštadienį, nuo 2.00 val. iki 4.00 val.

SEB Bankas įspėja visus klientus pasirūpinti grynaisias pinigais prieš savaitgalį. Nors sistema neveiks naktį, savaitgalį taip pat galimi sutrikimai. Naktį iš penktadienio į šeštadienį bankas atnaujins bankomatų ir mokėjimo kortelių skaitytuvų sistemą, tad ji neveiks. Todėl naktį iš penktadienio į šeštadienį, nuo 2.00 val. iki 4.00 val. nebus galima atsiskaityti prekybos vietose SEB banko debeto ir kredito kortelėmis, pasiimti grynųjų iš bankomatų.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų teigia, jog bent kartą per mėnesį atsiskaito banko kortele, išsigrynina pinigus bankomate ar atlieka pavedimus internetu, tačiau net 38 proc. apklaustųjų nežino, kiek jiems tokios banko paslaugos kainuoja. Likusi apklaustųjų dalis mano, kad jiems tai atsieina nuo 1 iki 8 eurų. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

Lietuvos komerciniai bankai yra išdavę beveik 3,5 mln. debeto ir kredito mokėjimo kortelių, tačiau dauguma jų turėtojų nežino ne tik jų skirtumų, bet ir kiek kainuoja pati kortelė. Kokybinio tyrimo duomenimis, klientai pageidautų aiškesnės kainodaros, o paprasčiausias sprendimas galėtų būti fiksuoti su kortelėmis susijusių banko paslaugų mokesčiai.

Pernai mokėjimo kortelėmis už pirkinius dažniau atsiskaitė gyventojai visose Baltijos šalyse. SEB banko duomenys rodo, kad dažniausiai korteles naudoja 25-34 metų gyventojai.

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių. Bankas, kuris, atrodytų, neseniai iš padalinio persikėlė į kompiuterį, dabar kraustosi į išmanųjį telefoną.

Ministrų kabinetas pritarė fiksuotam bankų paslaugų krepšelio įkainiui, kuris turėtų apriboti jų paslaugų kainas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad bankininkystės rinkai reikėtų pereiti prie vieno standarto. Anot jo, siūloma krepšelio kaina yra 1,52 euro per mėnesį.

Atliktos apklausos duomenimis, pirmą kartą mūsų šalyje gyventojai už kasdieninius pirkinius dažniau atsiskaito kortele nei grynaisiais. Už tokius pirkinius, kaip maistas ir paslaugos, tik kortele arba apylygiai ir kortele, ir grynaisiais atsiskaito daugiau nei pusė – 56 proc. Lietuvos gyventojų. Likusi dalis dažniau susimoka grynaisiais arba vien tik grynaisiais. Palyginimui, prieš dvejus metus pirmenybę gryniesiems teikiančių žmonių Lietuvoje buvo dauguma – 60 proc. gyventojų.

 Gyventojai už pirkinius ir paslaugas rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais, taip pat sumenko ir grynaisiais išleidžiama suma. Kartu augo gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę, skaičius, tačiau didelė jų dalis dar nesinaudoja mokėjimo kortele kasdieniams atsiskaitymams, rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Kitąmet įsigaliojantys griežtesni saugumo reikalavimai internetu atliekamiems pervedimams reikš pokyčius banko klientams, kurie naudojasi kodų kortelėmis. Pervedimus, kurių suma viršija 30 eurų, kai kuriais atvejais reikės patvirtinti papildomu saugumo kodu, gautu SMS žinute. Bankas prašys kodų kortelių naudotojų pateikti savo mobilaus telefono numerį, kuriuo klientams bus siunčiami tokie saugumo kodai.

Kovodama su sukčiais, bankų mokėjimo kortelių operatorė „Visa“ paskelbė, kad automatiškai seks kortelių savininkų buvimo vietą. Tiesa, vartotojus kompanija žada sekti tik jiems sutikus.

 Radviliškyje, Dariaus ir Girėno g. esančiame bankomate sumontuota įranga padėjo pasisavinti gyventojų pinigus. Dar sausio pradžioje nenustatyti asmenys neteisėtai sumontavo mokėjimo kortelių skanavimo ir PIN kodo fiksavimo įrangą. Būtent šia įranga pagrobti 217 mokėjimo kortelių duomenys, kurių pagalba užsienio šalyse pradėtos vykdyti neteisėtos operacijos. Nuostolis siekia 15 078,06 Eur.

Maždaug trečdalis (28,9 proc.) Lietuvos vartotojų internetines transakcijas laiko patikimu finansinių operacijų metodu, o 29,5 proc. apklaustųjų pasitiki grynaisiais pinigais, atskleidė bendrovės „Kaspersky Lab“ užsakymu 2014 m. agentūros „A.W. Olsen & Partners“ Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Tuo tarpu apgavikai kuria vis naujus metodus, kaip vogti lėšas iš banko kortelių, teigia „Kaspersky Lab“ atstovai.

Kiek tiksliai pinigų turi savo mokėjimo kortelėje, žino vos 28 proc. kortelių naudotojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 66 proc. gyventojų savo kortelės likutį gali įvardinti su dešimčių ar šimtų litų paklaida. Tuo tarpu likusi gyventojų dalis (5 proc.) teigia net nenumanantys, kiek pinigų šiuo metu yra jų mokėjimo kortelėse. Banko duomenimis, kasdien dėl nepakankamos kortelėje esančios sumos yra atmetama daugiau nei 4 tūkst.

Rusijos vyriausybė, dėl Vakarų šalių sankcijų grėsmės pasijutusi pernelyg priklausoma nuo tarptautinių „Visa“ ir „Mastercard“ finansinių tranzakcijų tinklų, neseniai pranešė apie būtinybę kurti nacionalinę mokėjimų sistemą. Nors tokia idėja pačių Rusijos specialistų vertinama gana skeptiškai, jau aiškėja, kad toks Kremliaus sumanymas iš tikrųjų pradedamas vykdyti.

Darbo, studijų bei asmeniniais tikslais Lietuvos gyventojai kasmet vis dažniau keliauja į užsienio šalis. Statistikos departamento duomenimis, vien per pirmąjį šių metų pusmetį lietuviai svetur vyko 770 tūkst. kartų, vienos kelionės metu vidutiniškai išleisdami apie 1,5 tūkst. litų. Artėjant gražiausioms metų šventėms nemažai gyventojų planuoja jas praleisti užsienio šalyse – „Swedbank“ specialistai primena švenčių įkarštyje neprarasti budrumo atsiskaitant banko mokėjimo kortelėmis.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, tačiau smulkusis verslas aiškina, kad suteikti šią paslaugą – per brangu. Tad bankai bando įvairiais siūlymais įtikinti smulkųjį verslą, kad mokėjimo kortelės atneša ne žalą, o naudą. Bankų teigimu, verslas, kuris negali suteikti klientams galimybės atsiskaityti kortelėmis, praranda dalį apyvartos. Pavyzdžiui, SEB bankas skaičiuoja, kad mokėjimo kortelėmis paslauga gali išauginti įmonės apyvartą 15–20 proc.

Kaip ir knygynai ar muzikos įrašų parduotuvės, bankai ateityje persikels į virtualią erdvę, o mokėjimo kortelės, kaip ir grynieji pinigai, išnyks, mano „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys. „Prisiminkite, kada paskutinį kartą pirkote muzikos fizinėje parduotuvėje ir mokėjote grynais? Mes turėjome fizines prekes ir fizines parduotuves, dabar mes turime skaitmenines prekes ir skaitmenines parduotuves.

Garsėjant kalboms apie didelius bankų kortelių įkainius Lietuvos bankas (LB) paskelbė kitą savaitę kviesiantis didžiąsias Lietuvos verslininkų asociacijas į susitikimą aptarti su įkainiais susijusių klausimų. Vieni verslininkai grasina, kad jei nebus rastas sutarimas su bankais, jie taip pat prisidės prie protestuojančiųjų, tačiau yra ir tokių, kurie dideliais įkainiais nesiskundžia.

Dar 2004 metais jau buvo pranešta, kad banko kortelių su integruotu ekranu – tai tik artimos ateities klausimas, tačiau iš tikrųjų pirmieji gaminiai debiutavo tik šiais metais.

Visi norime išvykti atostogų ar įsigyti geresnį automobilį, tačiau kartais svajonių įgyvendinimui  reikalingi  finansai prasilenkia su realiu piniginės turiniu.  Taupyti visada galima pradėti nuo mažesnių dalykų, tad pirmiausia svarbu įvertinti patiriamas išlaidas. Bankinės paslaugos mus lydi kiekvieną dieną.

Japonijos kompanija NEC sukūrė eksperimentinį ypač plonos baterijos pavyzdį, kurį bus galima priklijuoti prie motorinės plokštės ar kitos mikroschemos. „Organic Radical Battery“ tiks ir banko kortelėms bei lankstiesiems ekranams. Dėl tokių baterijų banko kortelėse galės atsirasti naujų funkcijų, pavyzdžiui, ekranas, bevielis duomenų apsikeitimas arba šifravimas. Žadama šių baterijų masinę gamybą pradėti 2013 metais. „Organic Radical Battery“ projektas buvo pradėtas 2005 metais.

Sostinės policijos pareigūnai sulaikė du kišenvagius, kurie įtariami iš vilnietės pavogę piniginę su pinigais ir mokėjimo kortelėmis. Su įkalčiais jie sulaikyti antradienį šalia nusikaltimo vietos – Trakų gatvėje esančios kavinės, kur iš pietaujančios pilietės rankinės buvo pagrobta piniginė su pinigais ir įvairiomis mokėjimo kortelėmis. 31-erių vyras ir 23-ejų mergina buvo pristatyti į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Tikimės, jog jau artimoje ateityje iš namų galėsime išeiti nešdamiesi tik mobilųjį telefoną ir nieko daugiau“, – mano „Google Wallet“ produkcijos vadybininkas Marcas Freed-Finneganas.  „Google Wallet“ planuoja suskaitmeninti viską, kas yra mūsų kišenėse, ir perkelti tai į išmanųjį telefoną.

Bendrovė „Google" rytoj Niujorke rengiamoje spaudos konferencijoje pristatys mobiliųjų mokėjimų platformą, leidžiančią susimokėti išmaniaisiais telefonais taip pat paprastai, kaip ir bankų mokėjimo kortelėmis. Gerai apie bendrovės planus informuotas šaltinis teigia, kad šioje spaudos konferencijoje dalyvaus ir stambių JAV finansinių institucijų, bendradarbiavusių su „Google„ kuriant šią mokėjimų sistemą, atstovai, praneša „Physorg.

Lietuvos bankų asociacija gyventojus skatins už pirkinius ir paslaugas mokėti kortelėmis, o ne grynaisiais. Valstybė ir bankas iš to išlošia, nes „elektroniniai“ pinigai, kurie cirkuliuoja mokėjimo kortelėse, – pigesni. Jų nereikia spausdinti, išvežioti, skaičiuoti ir t.t. Vis dėlto žiūrime į pliusus ir minusus, su kuriais susiduriame kasdien už prekes ir paslaugas atsiskaitydami mokėjimo kortelėmis.

JAV bendrovė „Dynamics“ anonsavo naujos kartos plastikines mokėjimo korteles, rašo „Mashable“. „Hidden“ modelio kortelė neleis pašaliniams asmenims pasiimti pinigų iš jos savininko sąskaitos. Dešimt iš šešiolikos skaičių yra užrašyti ant kortelės, kiti šeši rodomi įtaisytame ekrane. Norint pamatyti visą kortelės numerį, reikia įvesti saugos kodą. „Multiaccount“ kortelė apjungia savyje dvi banko sąskaitas. Sąskaitos perjungiamos  kortelėje esančiu mygtuku.

JAV bendrovė „QuickPay“ pagamino pirmąjį pasaulyje per 3,5 mm garso jungtį prie mobiliųjų telefonų jungiamą duomenis šifruojantį  įrenginį „ROAMPay Swiper“. Jis suteikia galimybę atsiskaityti už paslaugas ar pirkinius magnetinėmis mokėjimo kortelėmis, nuskaitomomis „iPhone“ , „Blackberry“ ar „Android“ OS valdomais telefonais, įskaitant „Nexus One“, „HTC Hero“ ir kt.

„Swipe It Reader“ telefoną „iPhone“ paverčia mobiliu elektroninių tranzakcijų terminalu, kuriuo galima susimokėti naudojant „Visa“, „MasterCard“ ir kitas bankų korteles.

„Credit Card Holder“ pravers turintiems kelias mokėjimo ar kitos paskirties plastikines korteles. Šioje joms skirtoje piniginėje telpa 6 kortelės, kurias galima pažymėti skirtingomis piktogramomis, kad nesusimaišytų. Yra skyrelis ir gryniesiems pinigams, jei prireiktų.

Lustinėse mokėjimo kortelėse aptikta saugumo spraga suteikia galimybę įsilaužėliams naudotis pavogta kortele net nežinant jos PIN kodo. Kembridžo universiteto (D. Britanija) kompiuterių saugumo specialistai pranešė, kad šimtai milijonų Europos šalyse naudojamų mokėjimo kortelių su integruotais lustais turi saugumo spragą, leidžiančia į pavogtą kortelę įvesti bet kokį PIN kodą ir atlikti „teisėtą“ tranzakciją.