mitybos įpročiai

Žinomas aktorius ir nepailstantis keliautojas Leonardas Pobedonoscevas yra nuolat įsisukęs į daugybę veiklų. Nesibaigiantys filmavimai ir repeticijos užima išties didelę dalį žinomo aktoriaus laiko, tačiau savo gyvenimo jis neįsivaizduoja ir be mylimų kelionių. Tiesa, dažniau Leo įpratęs keliauti paprastai, tačiau šio šeštadienio TV3 laidoje „Virtuvės istorijos“ jis prisimins ir tuos laikus, kai kelionės buvo tapusios išties karališkomis.

Atėjus pavasariui, matome vis daugiau patarimų, ką valgyti ar ko atsisakyti, kad turėtume tobulą kūną vasarai. Tačiau dietos ir savęs varžymas neišeina į naudą, verčiau įsiklausyti į savo kūno signalus ir atsisakyti dietų – čia į pagalbą atkeliauja intuityvus valgymas.

Reguliariai ir sveikai maitinantis sumažėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis, jaučiamasi žvaliau, atsikratoma papildomų kilogramų ir pajaučiama daugybė kitų teigiamų pokyčių. Vis dėlto, neretai pradėjus sveikai maitintis po kurio laiko vėl sugrįžtama prie netinkamų valgymo įpročių.  Todėl užuot atlikę didelius pakeitimus savo mityboje, geriau pradėkite nuo kelių mažesnių žingsnių ir tikėtina, kad tai padės išsiugdyti ilgalaikius įpročius.

Gydytojų statistika baugina. Nors lietuvių žinios apie sveiką mitybą ir gyvenimo būdą gerėja, praktikoje tai yra vis dar menkai taikoma. Jei anksčiau maisto žmonės atsisakydavo dėl dietų, dabar atsirado kita, kur kas rimtesnė problema – pavalgymui tiesiog nebėra laiko. Laida „Sveikata.lt“ dalinasi su jumis lietuvių mitybos įpročiais ir patarimais kaip stiprinti savo organizmą.  Gydytojai teigia, kad didžiausia šių dienų problema – greitas gyvenimo tempas.

Dažnai girdime, jog cukrus – legalus narkotikas, nuo kurio šiandien priklauso daugybė žmonių. Vis dėlto, kartais net neįtariame, kokį didelį kiekį cukraus suvartojame kasdien, manydami, jog maitinamės gana sveikai. Kodėl būtina atsisakyti cukraus ir atkreipti dėmesį į perkamų produktų etiketes, pasakoja organizacijos Všį „Sveikatai palankus“ direktorė, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Dažniausiai nereikalingų kilogramų siekiama atsikratyti dėl dailesnės figūros, tačiau retas kuris susimąsto apie tai, kokį poveikį antsvoris daro sveikatai. Negana to, trokštant greitų rezultatų, neretai daromos grubios klaidos lieknėjant, kurios dar labiau gali mums pakenkti. Dietų ir mitybos specialistė Ieva Kuodienė pasakoja, kodėl kiekvienam patartina numesti nereikalingus kilogramus ir kokias klaidas dažniausiai darome norint sulieknėti.

Irma pradėjo kovoti su svoriu dar būdama paauglė: alinančios dietos, išsekimas ir vis augantys kilogramai kėlė neviltį. Visgi, dabar 30 metų mama atrodo stulbinamai, o rezultatą moteriai pavyko pasiekti vos per porą mėnesių. „Svoris ir išvaizda visą gyvenimą buvo mano didžiausi kompleksai. Kadangi esu aukšta ir dar stambi, tai mokykloje prie merginų jausdavausi, tiesiog, gigantiška.

Persivalgymas vėlai vakare – dažna įtemptu gyvenimo ritmu gyvenančių žmonių problema. Intensyviai dirbant pamirštamas mitybos režimas, griebiamasi greito maisto, o vėliau būkštaujama dėl sparčiai augančio svorio ir prastos sveikatos. Po darbo dienos grįžus namo ir pagaliau atsipūtus, kad ir kaip stengiamės save suvaldyti, vakaras baigiasi persivalgymu. „Žmogaus dienos racioną turi sudaryti 5 valgymai, tai yra 3 pagrindiniai bei 2 užkandžiai.

Tikriausiai sutiksite, kad svorio bei lieknėjimo tema, nors ir gvildenama nuolatos, savo aktualumu yra nei kiek nesenstanti. Šiandien grožio kultu tapęs lieknas, stangrus ir sveikas kūnas priverčia sunerimti net tuos, kurie iki šiol apie sveiką gyvenseną neturėjo nei minties. Ne išimtis ir Marija, kuriai vieną dieną užlipus ant svarstyklių teko išvysti gąsdinantį triženklį skaičių, privertusį kaip reikiant susiimti.

Verslumu pasižymintys Z kartos atstovai yra kūrybingi, smalsūs ir drąsūs. „Būtų gerai, jei jie būtų ir sveiki“, – įsitikinusi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) sveikatinančios mitybos ugdymo dėstytoja Birutė Mielkuvienė. Racionali jaunų žmonių mityba – sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fizinei ir protinei raidai, mokymosi rezultatams, gyvenimo kokybei ir trukmei.

Statistikos departamento duomenimis, daugiau nei trečdalį savo mėnesio išlaidų Lietuvos žmonės skiria maistui. Tačiau, ar visada mokama kaina atitinka produkto vertę? Ar tikrai produktai, ant kurių etikečių puikuojasi užrašas „be konservantų“, yra maistingi ir saugūs mums ir ypač – vaikams? Į šiuos klausimus vartotojai negauna vienareikšmio atsakymo nei iš valstybinių institucijų, nei iš maisto gamintojų.

Saugus maistas ir sveikos mitybos įpročiai – vieni pagrindinių svertų, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. Po eilę metų trukusių tyrimų paaiškėjo, kad lietuviai – vieni mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių. Nejudrus gyvenimo būdas, neracionali ir nesveika mityba, žalingi įpročiai lemia net 70 proc. lėtinių ligų. Lietuvoje gyvena ir daugiausiai rūkančiųjų bei vartojančiųjų alkoholį. Renkasi pigesnį „Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, net 95 proc.

Šiandien dažnai girdime sąvokas žalias arba gyvas maistas, o žmonės praktikuojantys šias sveikos mitybos idėjas gali ilgai pasakoti ir įrodyti tokio maisto vertę. Žalias – tai toks maistas, kuris nebuvo termiškai apdorotas aukštesnėje nei 43 laipsnių temperatūroje. Gyvu ir pačiu vertingiausiu maistu vadinamos sudaigintos sėklos, riešutai, jauni daigai ir želmenys bei iš daigų ar želmenų išspaustos sultys.

Susikurti tobulą kūną vasarai jūs galite naudodamiesi greito riebalų deginimo programa. Nepainiokite jos su greitu svorio metimu ar dieta, riebalų deginimas pagerins jūsų sveikatos būklę. Greitas svorio metimas laikantis griežtų dietų privers jus susigrąžinti visą prarastą svorį, kai tik vėl pradėsite normaliai maitintis. Kadangi jūs deginsite riebalus, jūsų treniruotės bus griežtesnės ir tai turėsite suderinti su sveiku mitybos planu.

Vis daugėjant nutukusių žmonių, mitybos specialistai laboratorijose visame pasaulyje ieško atsakymo į klausimą - kas mus pasotina? „Kaip mes galime pasisotinti teisingu maistu, kitais žodžiais – valgyti mažiau ir jaustis mažiau alkanais? Tai tapo svarbiu klausimu,“ – tinklalapiui „Mail Online“ sakė nutukimo specialistas Dr. Alex Johnstone iš Rowett mitybos ir sveikatos instituto Aberdyne. Į tai krypsta ir mokslininkų, maisto bei maisto papildų gamintojų žvilgsniai.

Apetitas yra noras valgyti, jis jaučiamas kaip alkis. Alkio jausmą turi visi išsivystę gyvūnai, jo tikslas – gauti pakankamai maisto medžiagų ir energijos gyvybei palaikyti. Apetito praradimas vadinamas anoreksija, o padidėjimas – hiperfagija, polifagija arba bulimija. Apetito reguliavimas ypač daug tiriamas pastaruosius 10 metų, kadangi daugėja ligų, kurios atsiranda dėl pakitusio apetito, ir ligų, dėl kurių keičiasi apetitas.

Tikriausiai ne vienas Naujųjų metų išvakarėse sau pasižadėjome, kad šiais metais keisime įsisenėjusius įpročius ir gerinsime gyvenimo kokybę – mesime rūkyti, pradėsime sportuoti. Sveika mityba dažniausiai taip pat įeiną į tokių pasižadėjimų sąrašą. Tačiau atsiminkime – jei užsibrėšime nerealius tikslus ir vadovausimės mitais, galime ne pagerinti savo sveikatą, o atvirkščiai – pakenkti jai. “Dažniausiai žmonės užsibrėžia pernelyg drastiškus tikslus.