miškas

Dzūkijoje gyvenantis vyras, po vidurnakčio išgirdęs beldimą į namų duris, net įsivaizduoti negalėjo, kokį košmarą netrukus teks patirti. Veidus užsidengę vyrai, vos atidarius duris, ėmė jį mušti, nunešė į automobilį, įkėlė į bagažinę, nuvežė į mišką ir ten surengė kraupią egzekuciją. Visa tai nutiko Lazdijų krašte, o prieš teismą stojo du nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir neteisėtu laisvės atėmimu kaltinami vyrai.

Turbūt dauguma žino, kad gamtoje gyvūnams būdinga natūrali atranka. Dėl to dažnai dalis pavasarį gimusių žinduolių jauniklių iki rudens neišgyvena. Visgi, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate užfiksuotas vaizdas parodė priešingą vaizdą. Specialistai dalijasi, kad pamatytas vaizdas juos nustebino. Parodė visiems Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapio administratoriai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriuo buvo užfiksuoti šernai.

Vyriausybė trečiadienį įvertino Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo norima nustatyti, kad ekosistemų apsaugos paskirtis galėtų būti priskiriama ne tik draustiniuose esantiems ar priešerozinės paskirties miškams. Ministrų kabinetas, Aplinkos ministerijos siūlymu, šiam projektui iš esmės pritarė. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Tomo Tomilino parengtu įstatymo pakeitimo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad ekosistemų apsaugos grupės miškų Lietuvoje negalėtų mažėti.

Praėjusią savaitę Šiaulių rajone, netoli Ginkūnų kaimo, Saulius išėjo pasivaikščioti. Netikėtai jo akį patraukė krūmynuose besivoliojantis neįprastas radinys. Priėjęs arčiau Saulius pamatė – tai buvo nežinomo gyvūno apatinis žandikaulis. Tokio radinio Saulius negalėjo praleisti pro akis. Jis iškart griebėsi fotokameros ir greitai užfiksavo gyvūno liekaną. Šia nuotrauka Saulius pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje.

Prieš kelias dienas Alytaus rajone vaikštinėdama prie upės Ugnė aptiko jos akį patraukusį radinį. Priėjusi artyn ir pasižiūrėjusi įdėmiau moteris pamatė, kad tai – gyvūno kaukolė. Šis radinys užminė moteriai mįslę, ji pradėjo aiškintis, kokio gyvūno tai liekana. Iš nuotraukų buvo galima matyti, kad kaukolė tilpo Ugnės delne. Tai buvo nedidelis, jau kiek pageltęs radinys. Nuotraukose kaukolė atrodė įspūdingai, nes buvo galima pamatyti išraiškingas jos formas.

Stovyklavimas neatsiejamas nuo vasaros laisvalaikio. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena kokių taisyklių reikia laikytis, kad poilsis miške būtų ne tik saugus ir malonus, bet ir draugiškas aplinkai.  Stovyklaujant miške svarbu poilsiauti tik tam pritaikytose vietose ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais.

Lietuvos gamtoje pasirodė išskirtinis augalas – miškinė gluosvė, pasižyminti ypatingomis savybėmis. Kaip matyti iš Pagramančio regioninio parko socialiniuose tinkluose pasidalintos nuotraukos, šis augalas išties keistas, mat neturi nė krislelio žalumos. Aptiko išskirtinį augalą Beje, jį pamačius, ko gero, galima sumaišyti ir su grybu – nors tai nėra grybas, bet turi glaudų ryšį su grybiena.

Šie metai ypatingi tuo, kad labai anksti pasirodė visų lietuvių pamėgtos miško gėrybės – grybai. Tačiau ne visi grybautojai žino, kuriuos grybus reikėtų apeiti ir nedėti jų į pintines. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kokių grybų reikėtų vengti ir kas gresia jų užvalgius papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius. „Šiuo metu gamtos cikliškumas yra šiek tiek susimaišęs. Grybautojai sėkmingai grybauja ir randa grybų gan dideliais kiekiais.

Pavojingiausias miško kenkėjas – žievėgraužis tipografas – toliau siautėja Lietuvos giriose ir masiškai naikina egles. Dvi šalies savivaldybės jau skelbia stichinę nelaimę, pažeistus miškus tenka iškirsti. Aplinkos ministras sako, kad šio miško kenkėjo populiacija šiemet Lietuvos miškuose mažesnė nei pernai. Vis dėlto kartelė gali būti peršokta, nes sausra ir šiltas oras dar labiau padeda žievėgraužiui tipografui daugintis.

Grybavimas Varėnos rajono miške penkiolikmetei merginai virto skaudžia patirtimi – jai į šlaunį įgėlė angis. Greitosios medicinos pagalba atvežė paauglę į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų skubiosios pagalbos skyrių. Toks atvejis Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jau ne pirmas, mat per pastarąsias porą savaičių nuo gyvatės įgėlimo medikai atvežė dar du nepilnamečius.

Jurginų karaliene tituluojama Aušra Petkevičienė iš Alytaus rajono, Radžiūnų kaimo, ketvirtadienio vakarą kartu su vyru grybavo Varėnos miškuose. Moteris džiaugėsi, kad rado nemažai voveraičių, tačiau staiga išgirdo trakštelnant šakas, o atsisukusi apstulbo: tarp krūmokšnių pamatė lūšį. Grybaudama išvydo lūšį „Net nejutau, kaip pačios kojos nešė. Bėgau, tik dairiausi, ar vyras mato. Nežinau ar dar buvęs toks atvejis, jog taip išsigąsčiau.

Kiekvienas gali prisidėti prie Afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimo užkirtimo – specialistai ragina pranešti apie rastas šernų gaišenas, be to, už tai galite gauti 30 eurų išmoką. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba socialiniuose tinkluose pasidalino priminimu grybaujantiems ar leidžiantiems laiką miške nepraeiti pro rastą šerno gaišeną. Galite gauti 30 eurų Aptikus šerno gaišeną, apie tai galima pranešti VMVT numeriais 1879 arba + 370 5 242 0108, taip pat el. paštu info@vmvt.

Savaitgalį po Kauno rajone esantį Padauguvos biosferos poligoną vaikščiojęs Vainius rado neįprastą radinį. Jo akį patraukė miške besimėtanti kaukolė, kurią vyras iškart įamžino telefonu. Vainius pasidalijo šia nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“, „Miško radinių“ grupėje. Jis sulaukė nemažai reakcijų iš grupės narių. „Truputis ir mūsų radinių“, – rašė vyras įraše. Vėliau jis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad jam ir jo artimiesiems buvo smalsu, kokio gyvūno tai kaukolė.

Šiuo metu žole apžėlusiuose laukuose, palaukėse ar pamiškėse visiškai netikėtai galima rasti stirnų jauniklių. Taip ir nutiko Kėdainių rajono Truskavos seniūnijos Okainių kaimo gyventojai Vaclovai Petrokaitienei – vienoje vietoje ji rado net tris stirniukus. Ką reikėtų daryti radus tokį radinį? Kaip elgtis, kad net norėdami gero nepakenktumėme mažyliams? Netikėtas radinys V. Petrokaitienė tris stirniukus rado vos už kilometro nuo savo namų – Gerdvilų kaimo ribose.

Prieš kelias dienas Kuršių nerijos miške vaizdo kamera užfiksavo išskirtinį vaizdą. Filmuotoje medžiagoje nepasididžiavo ir pasirodė pats girių karalius – briedis. Vaizdo įraše galima pamatyti gyvūno didybę ir išvysti, ką jis veikia nakties metu. Naktį miške apsilankė briedis Prieš kelias dienas savo „Facebook“ puslapyje Kuršių Nerijos nacionalinis parkas pasidalijo išskirtiniu momentu, kurį užfiksavo kameros. Pasak jų, vaizdas išties neeilinis.

Prieš kelias dienas vaikščiodama Vilniuje esančiame Kairėnų miške, Oksana Nevedomskienė aptiko neįprastą radinį – nugaišusio gyvūno griaučius.  Moteris pasakoja, kad griaučius miške pamatė vaikštinėdama su savo šuniu, o surasto kaulo nuotraukomis Oksana pasidalijo „Facebook“ grupėje „Miško radiniai“.  „Šiandienos radinys“, – rašė ji. O keli grupės nariai pakomentavo ir įsitraukė į diskusiją po Oksanos įrašu.

Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti miškininkams skirtą dieną. Ją siūloma minėti rugsėjo trečiąjį šeštadienį. Tai numatančias Atmintinų dienų įstatymo pataisas įregistravęs Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbantis konservatorių frakcijos narys Justinas Urbanavičius sako, kad tokiu būdu būtų pagerbta miškininko profesija, kurios reikšmė keičiantis klimatui tik didės.

Sekmadienį po Dzūkijos mišką vaikštinėjusi Ieva susidomėjo ant žemės surastu radiniu. Jos akį patraukė didelė, baltos spalvos kaukolė, kuri išsiskyrė žaliame miško fone. Moteris pasiryžo išsiaiškinti, kam priklauso ši kaukolė. Ji nufotografavo radinį ir nuotraukas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje, taip tikėdamasi gauti atsakymą iš grupės narių.

Vyriausybė trečiadienį leido Nacionalinei žemės tarnybai perduoti 3,1 tūkst. hektarų valstybinės žemės Valstybinių miškų urėdijai (VMU) naujiems miškams veisti. VMU atiteks 250 sklypų Šiaulių (2,4 tūkst. ha), Kėdainių (0,3 tūkst.) ir Tauragės (0,18 tūkst.) rajonuose.   „Taip sudaromos galimybės didinti šalies miškingumą ir priartėti prie Vyriausybės programoje numatyto tikslo, kad miškai Lietuvoje užimtų 35 proc. šalies teritorijos“, – trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Birželio 16 d. į mišką grybauti išėjusi ir kaip dingusi be žinios ieškota 50 metų moteris grįžo į namus. Tokia žinia antradienio vakarą pasidalino Alytaus policija. „Ačiū visiems, kad dalinotės informacija apie dingusią moterį. Artimieji pranešė, kad moteris grįžo į namus. Dar kartą dėkojame už Jūsų gerumą ir pilietiškumą“, – skelbia policija. Birželio 18-osios vakarą moteris sveika sugrįžo į namus.

Atrodo taip neseniai skaičiavome, džiaugėmės Aukštadvario regioninio parko pušynuose pražydusias melsvai violetiniais vėjalandžių šilagėlių žiedais. Keitėsi pavasario mėnesiai, šiltėjo orai, mišką puošė tai vienų, tai kitų augalų žiedai viliodami saldžiais nektaro lašais kamanes ir bites.

Kai kuriems gali atrodyti, kad ramus pasibuvimas miške su šeima, stovyklavimas, uogų ragavimas, mėsos kepimas ar smagus pasivažinėjimas keturračiu niekam nekenkia ir tuo labiau nėra nusikaltimas. Vis tik, kol šiltuoju metų laiku daugelis lietuvių mažiau laiko leidžia mieste ir traukia į gamtą, reikia nepamiršti, kad ir miškuose yra privaloma laikytis tam tikrų taisyklių.

Prieš kelias dienas vaikščiodamas Valkininkų miške, netoli Spenglos hidrografinio draustinio, Gediminas (vardas pakeistas) aptiko neįprastą radinį. Tai – didelis gyvūno kaulas, kuris sukėlė vyrui klausimų. Vyras rastą kaulą įamžino ir pasidalijo nuotrauka su kitais. Parodė radinį Surasto kaulo nuotraukomis vyras pasidalijo „Facebook“ grupėje „Miško radiniai“. Įrašu jis klausė grupės narių, kam priklauso šis kaulas. „Kaip manote, ar čia stirnos?“, – rašė jis.

Pajūryje labai neįprastoje vietoje veikia mokykla ir darželis. Jie įsikūrę pušų paunksnėje, mokytojai ir net direktorė ten vaikšto basi, nuo ketverių metų leidžiama drožinėti aštriais peiliukais, pažymiais vaikų niekas nevertina, o didžioji dalis pamokų vyksta lauke.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Atėjus vasarai, gamta lepina įvairiomis gėrybėmis. Tad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalinasi rekomendacijomis kaip atsakingai elgtis gamtoje.

Liūtys, perkūnija ir škvalas pamažu traukiasi. Artimiausiomis dienomis šie pavojingi reiškiniai Lietuvą pasieks vis rečiau. Tačiau atsipalaiduoti per daug būnant gamtoje nereiktų – skambinama pavojaus varpais dėl pavojaus šalies miškuose. Daliai Lietuvos miškų šią savaitę vis dar gresia gaisrų pavojus. Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, šalyje birželio 6-7 d. vyraus trečios ir ketvirtos, kai kur bus antros ir penktos klasės miškų gaisringumas.

Siekiant efektyviau kovoti su spygliuočių medžių kenkėju žievėgraužiu tipografu, Vyriausybė atšaukė nuo liepos turėjusį įsigalioti sprendimą iki 10 dienų pailginti laiką, per kurį nupirkta valstybinių miškų spygliuočių mediena turi būti išgabenta iš miško. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui, kad nuo liepos pirkėjai paruoštą medieną privalėtų pasiimti per 5 dienas, kaip yra dabar. Toks terminas galiotų nuo balandžio 1 iki spalio 1 dienos.

Aukštadvario regioninio parko Skrebio botaniniame draustinyje šių metų gegužės 8 dieną užregistruotas antrasis Mošos piliakalnis (U.K.48717). Jis datuojamas I-uoju tūkstantmečiu, pranešama, kad papėdėje rasta lipdytos keramikos šukių. Piliakalnis apaugęs mišku: skroblais, liepomis, lazdynais, sausmedžiais. Aikštelėje žydi paprastosios pakalnutės, daugiažiedės baltašaknės, auga miškinės lelijos, triskiautės žibuoklės, vaistinės plautės.

 Seimui bus pateikta rezoliucija raginanti stabdyti aplinkos ministro Simono Gentvilo inicijuotą Valstybinių miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę. Kaip tvirtina parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, toks valstybės įmonės pertvarkymas gali būti pražūtingas Lietuvos miškams. Anot jo, nepalankiai į tokį sprendimą žiūri ir Seimo Aplinkos komitetas.

Esant sausiems orams, miškuose didėja gaisrų tikimybė, todėl Valstybinė miškų tarnyba primena apie Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse nurodytus draudimus gaisrams palankiu laikotarpiu, miško kirtimo liekanų sandėliavimą, transporto priemonių miškuose naudojimą ir laužų kūrenimą.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, vertindami šių metų orų sąlygas ir aktyvią žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, prognozuoja, kad eglynams žievėgraužis tipografas bus pavojingas ir šiemet. Kenkėjas galimai sudarys masinio dauginimosi židinius ir dėl to nudžius jo apniktos eglės.

Miškininkai pralaimi kovą su agresyviu kenkėju žievėgraužiu, tad lietuviškos eglės toliau sparčiai nyksta. Pastaraisiais metais miškininkai išpjovė šimtus hektarų pažeistų eglių.  Maždaug pusantro milijono medžių nudžiuvo patys. Ir nors urėdijos, miškų tarnyba kovoja su agresyviu kenkėju žievėgraužiu – kovą kol kas šis vabalas laimi. Jų plotai plečiasi ir esą vienintelė efektyvi priemonė – iškirsti eglynus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje AKM (afrikinio kaulių maro) virusas jau patvirtintas beveik 400 šernų, kai tuo tarpu 2023 m. per visus metus atvejų skaičius siekė 600. Taigi laukinėje gamtoje, virusas plinta augančia tendencija, todėl ūkininkai ir medžiotojai privalo būti budrūs ir laikytis visų biosaugos priemonių, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nors AKM atvejų Lietuvoje daugėja, tačiau 16-koje Lietuvos rajonų savivaldybių, pastaruosius 12 mėn.

Šeštadienį bevaikštinėdama Dūkšto girininkijoje, Ignalinos rajone, Irena (vardas pakeistas) aptiko neįprastą radinį. Ji miške surado pailgą gyvūno kaukolę. Moteris šį radinį įamžino ir pasidalijo su kitais socialiniame tinkle. Pagrindinis klausimas, kirbėjęs moters galvoje, – kokiam gyvūnui priklausė ši kaukolė. Pasidalijo su visais Šeštadienio popietę bevaikštinėdama miške Irena nustebo pamačiusi netikėtą radinį – kaukolę.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato kameroms pavyko užfiksuoti žmogaus akims kasdien nematomą reiškinį – miške bežaidžiantį elnią.  Socialinio tinklo „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapyje dalinamasi šypseną keliančiu vaizdo įrašu ir rašoma: „Pramogų arena. Naujas solo pasirodymas.“ Neseniai šio rezervato kameros užfiksavo ir 2 šokančius elniukus.

Vilniuje, labai vaizdingoje vietoje, netoli Vilniaus universiteto botanikos sodo gyvena Inga ir Aivaras Stumbrai – nušalintojo prezidento Rolando Pakso dukra ir jo žentas. Šeima nusprendė, kad jiems taip gyventi yra per ankšta, tad užsitvėrė valstybei priklausantį mišką.  Daugiau apie tai – TV3 laidoje „Top 3“.  Inga ir Aivaras Stumbrai kaltinami užtvėrus valstybinio miško teritoriją ir taip praplėtus savo sklypo teritoriją.

Kupiškio rajone, Margavonės kaimo pašonėje, medžiotojų vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo mešką. Kaip tvirtina to krašto medžiotojai, šis gyvūnas apylinkėse pastebimas nebe pirmą kartą ir visai gali būti, kad Šimonių girioje ji ir apsigyveno. Laukinės gamtos žinovai juokauja, kad Lietuvoje išvysti mešką ar vilką savo akimis jau nebėra joks stebuklas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vaizdo įraše matosi, kaip meška ramiai žiūrinėja ir uostinėja žvėrims papiltus grūdus.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato kameroms pavyko užfiksuoti žmogaus akims kasdien nematomą reiškinį – miške bežaidžiančius elnius.  Socialinio tinklo „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapyje dalinamasi šypseną keliančiu vaizdo įrašu ir rašoma:  „Kartais galime pabosti panašiais vaizdais. Netgi taip atsitinka ir mums. Tačiau visada kažką galima įžiūrėti naujo ar veiksmas vyksta šiek tiek kitaip.

„Įspūdingas egzempliorius, kol traukiau savo filmavimo priemonę, sušnypštė ir pasišalino. Svarbu, kad nuo kelio dingo. Nes vietiniai kažkodėl jas specialiai suvėžinti stengiasi“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Lietuvos herpetologų draugijos“ grupėje rašė Darius. Balandžio 30 dieną, kaunietis Darius užfiksavo nuodingąją Lietuvos miškų gyventoją – paprastąją angį.

Užfiksuoti reti Lietuvos gyventojai – meškos. Dvi meškos užfiksuotos Lazdijų rajono miške. Naujienų portalas AlytusPlius.lt socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Leono K. pasidalinta nuotrauka. Nurodoma, kad meškos užfiksuotos Lazdijų rajone, Papečių miške. Meškos užsuka ir kitur Tai – ne pirmas atvejis, kai Lietuvoje užfiksuotos meškos.

Antradienį Seime vyks socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nario Kęstučio Vilkausko spaudos konferencija „Kas liks iš miško po S. Gentvilo reformų? Girininkijų stambinimas, UABizacija ir kitos naujienos“. Šios konferencijos metu, anot parlamentaro, bus aptariama kaip stambinant girininkijas miško priežiūros kokybė smunka, infrastruktūra nyksta.

Savaitgalį vilnietė Rasa bevaikštinėdama Elektrėnų savivaldybėje esančiame miške, netoli Grabijolų kaimo, rado neįprastą radinį. Tai – didesnė už ranką gyvūno kaukolė, kuri moteriai užminė mįslę. Moteris pasidalijo šia nuotrauka ir paklausė internautų, kokio gyvūno tai nuotrauka. Pasidalijo įrašu Sekmadienį moteris „Facebook“ grupėje „Miško radiniai“ pasidalijo šia nuotrauka ir paklausė narių: „Kokio čia gyvūnėlio galėtų būti?“ Daugelis spėjo, kad tai galėtų būti šerno nuotrauka.

Lietuvos gamta šiemet krečia nematytus pokštus – dar neseniai mėgavomės vasariška šiluma, o vėliau iškrito sniegas. Stipriai sušilus orams miškuose pasirodė ir pirmieji grybai, tiesa, ne tik pavasariniai – aptiktos ir pirmosios voveraitės. Balandžio 20 dieną į mišką Jurbarko rajone nustojus snigti briedžiukų išvykusi ieškoti Simona Juškevičiūtė nustebo radusi ne pavasarinių grybų, o iš tolo geltonuojančias voveraites.

Nacionaliniame miškasodyje 15 tūkst. žmonių pasodino daugiau nei šimtą girių. Rankoves pasiraitoję plušo ir politikai: medžius sodino ir Premjerė Ingrida Šimonytė ir dalis jos ministrų kabineto. Nacionalinis miškasodis prasideda dainomis: mat, tradicinė medžių sodinimo akcija šiemet skiriama dainų šventei. Čia Elektrėnų rajone susirinkę savanoriai laukia kol atvyks Premjerė Ingrida Šimonytė „Medžiams šitas oras yra palankiausias.

Šeštadienį visoje Lietuvoje vyko nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kuriame šiemet pasodinta daugiau nei šimtas girių. Šiemet dešimtmečius gyvuojanti medžių sodinimo akcija skiriama Dainų šventės šimtmečiui. „Lietingas lietuviškas oras yra pats geriausias medžiams ir gamtai. Per vieną dieną per visą Lietuvą šiandien savanoriai įveis 700 hektarų naujo miško, kuris žaliuos mūsų ateities kartoms. Miškas valo orą, kelią ūpą, vienija su gera dvasia kaip ir mūsų dainos per šimtmečius.

Atšilus orams, lietuviai plūstelėjo į miškus rinkti sužaliavusių meškinių česnakų. Juos vadina vaistu nuo šimto ligų – gamina užpiltines, ruošia ir šaldo įvairius pagardus, valgo šviežius. Mokslininkai patvirtina, kad meškiniai česnakai turi gausybę naudingų medžiagų. O girininkai su nerimu stebi plūstančius žmones, nes kai kurie niokoja plantacijas, augalus rauna ir pardavinėja. Aplinkos ministerija įspėja apie atsakomybę ir svarsto vėl griežtinti apsaugą.

Pavasarį gyventojams vis daugiau laiko praleidžiant miške pastebima, kad daugėja ir neįprastų radinių atvejų. Taip nutiko ir širvintiškiui Remigijui, kuris vaikščiodamas Šešuolių girioje užfiksavo neįprastą laimikį. „Greičiausiai kažkieno nebaigti pietūs“, – naujienų portalui tv3.lt atskleidė Remigijus. Pasidalijo nuotrauka Užfiksuota nuotrauka Remigijus pasidalijo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje.

Panevėžietė Ugnė D. naujienų portalui JP atsiuntė nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kaip miestiečių pamėgtame, šalia Vyčių kaimo esančiame, Staniūnų (Kaizerlingo) miškelyje, skersai pėsčiųjų tako, guli su šaknimis išvirtusi didelė drebulė. Girdėjusi, kaip virsta medis, moteris nuogąstavo – ar miškelyje tikrai saugu, juk drebulė galėjo sužaloti ne tik ją, bet ir šalia buvusį mažametį sūnų. Gamtoje nesaugu „Vaikščiojome su vaiku Staniūnų miškelyje ir girdžiu, kaip krenta medis.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra pasibaisėjo žmonių elgesiu – miške paliktomis įvairiomis atliekomis. Olegas nemažai laiko praleidžia gamtoje, todėl nuolat randa žmonių paliktų daiktų: automobilio padangų, televizorių, šiukšlių, neseniai rado ir šaldytuvą.