miškas

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei ir toliau taip intensyviai kirsime miškus, nekursime adaptacijos planų dėl klimato kaitos, virsime stepių zona, sako gamtininkas Andrius Gaidamavičius. „Jei su miškais Lietuvoje bus elgiamasi, kaip iki šiol, natūralų kraštovaizdį ir miškus mes prarasime visam laikui“, – kalba gamtininkas. Lietuvos miškingumas – trečdaliu mažesnis, nei skelbiama Anot A. Gaidamavičiaus, miško kirtimo būdų yra daugybė, tačiau Lietuvoje dažniausiai taikomas plynas kirtimas.

Gegužės 9 d. apie 11 val. 5 min. Jurbarko r., ties Gausantiškių k., miške, pjaunant medžius, virstantis medis mirtinai sužalojo darbininką J. G. (gimusį 1980 m.) ir sužalojo darbininką J. L. (gimusį 1970 m.), kuris dėl įvairių kūno sužalojimų paguldytas į Kauno ligoninę.

Gegužės 1 d. apie 14 val. 20 min. Šalčininkų r., ties Gerviškių k., miške, prie upelio, rastas suiręs S. V. (gimusio 1951 m.) kūnas. S. V., kaip dingusio be žinios, nuo š. m. sausio 10 d. ieškojo Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savaitgalį lokalizavę gaisrą Kuršių nerijoje, ugniagesiai gelbėtojai ir toliau budėjo čia visą naktį. Pasak jų, baigiamieji gesinimo darbai gali užtrukti ilgai, neatmetama, kad bus budima visą savaitę, nors ugniagesių pajėgos jau sumažintos. Penktadienį kilus gaisrui Kuršių nerijoje, išdegė maždaug 130 hektarų plotas. Neringos savivaldybėje kol kas neatšaukta ir ekstremalioji padėtis.

(atnaujinta 21.12) Penktadienio vakarą didžiulėms ugniagesių, karių, miškininkų pajėgoms pavyko suvaldyti ugnį Kuršių nerijoje. Atviros ugnies nebėra, bet vietomis smilksta miško paklotė. „Ekstremalią situaciją jau pavyko suvaldyti, bet ugnis dar daug kur smilksta, gaisravietėje reikės budėti“, - BNS sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Jis yra ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas. Pasak ministro, pirminiais duomenimis, ugnis palietė apie 62 hektarus miško.

Šeštadienį prie Paparčių piliakalnio Kaišiadorių rajone politikai, Seimo kanceliarijos, kitų valstybės institucijų darbuotojai, žurnalistai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio proga pasodins Europos mišką. Kaišiadorių miškų urėdija vaizdingoje kalvoje paruošė 4,2 hektarų plotą, kuris bus apsodintas eglėmis, pušimis ir beržais. Seimo kanceliarijos kartu su Kaišiadorių miškininkais organizuojamo renginio pradžia – 10 val.

Kovo 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai sulaikė pasikėsinimu išžaginti įtariamą vaikiną. Į Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnus kreipėsi moteris (gim. 1944 m.) ir pranešė, kad kovo 3 d. apie 14 val.

„Iškirsti daugiau kaip tris hektarus pušyno nacionaliniame parke – didžiulis nusikaltimas gamtai. Ir už jį piktavaliai turi būti nubausti visu griežtumu“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis apie įžūlų neteisėtą kirtimą, nustatytą Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančio privataus miško valdoje.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Ankstyvas pavasaris kelia ne tik džiaugsmą, bet ir rūpesčių. Po žiemos keliuose žiojėja duobės, o joms tvarkyti seniūnijos sako pinigų neturinčios. Seniūnijoms padėti ketina miškininkai. Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijoje – per 150 km kelių. Tik maža jų dalis asfaltuoti. Žvyrkeliais į atokius kaimus moksleivius veža geltonieji autobusiukai, iš miško gabenama mediena, rieda gamtą mėgstančių miestiečių automobiliai.

Pirmadienio naktį iš pasieniečių sraigtasparnio Jonavos rajono miške rastas vyras, kuris pasiklydo, įkrito į duobę ir negalėjo iš jos išlipti. Vasario 23 d. apie 22 val. 45 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate buvo gautas Bendrojo pagalbos centro pranešimas. Telefonu į policijos pareigūnus pagalbos kreipėsi 66-erių Jonavos rajono gyventojas. Vyras sakėsi ėjęs Jonavos rajono mišku nuo Gaižiūnų kaimo link Kiseliškių kaimo.

Pelėdos – tai vidutinio dydžio plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti. Pasaulyje yra daugiau nei 200 pelėdų rūšių, tačiau Lietuvoje gyvena 12. Tai – didysis apuokas, baltoji, laplandinė, uralinė, naminė, raiboji, balinė pelėda, mažasis apuokas, lututė, pelėdikė, apuokėlis ir žvirblinė pelėda. Penkios jų yra nykstančios ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

2014-02-14, apie 15.00 val., K. V. 1982 m., gyv. Sporto g. Prienuose, atvykęs į jam priklausantį mišką esantį Naujosios Ūtos sen., Prienų r. sav., pastebėjo, kad išpjauta ir pavogta 56 vnt. pušų, kurių kelmo diametras nuo 16 iki 38 cm. Turtas nedraustas. Padaryta turinė žala nustatinėjama.

Seimo pakeistas Miškų įstatymas tebeaudrina verslininkus ir privačių miškų savininkus. Panašu, kad jie ir toliau nori būti išskirtiniai – nemokėti mokesčių, bet naudotis visų mūsų sukurtu geru. Pakeitęs įstatymą, Seimas numatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti 5 proc. mokestį iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką turės mokėti jau visi miškų valdytojai. Iki šiol toks mokestis buvo skirtas tik valstybinių miškų valdytojams – miškų urėdijoms.

Seimo pakeistas Miškų įstatymas tebeaudrina verslininkus ir privačių miškų savininkus. Panašu, kad jie ir toliau nori būti išskirtiniai – nemokėti mokesčių, bet naudotis visų mūsų sukurtu geru. „Seimo pakeistas Miškų įstatymas tebeaudrina verslininkus ir privačių miškų savininkus. Panašu, kad jie ir toliau nori būti išskirtiniai – nemokėti mokesčių, bet naudotis visų mūsų sukurtu geru“, – rašo publikacijoje „Milijonų vartytojai prisimeta skurdžiais“ „Balsas.

24-erių Pavelas Sapožnikovas pasiryžo vienam iš ekstremaliausių sociopsichologinių eksperimentų žmonijos istorijoje, rašo odditycentral.com. Jis bando atkartoti savo protėvių gyvenimo būdą, propaguotą maždaug 1100 metais. Gyvena Pavelas asketiškai, stengdamasis vengti kontakto su žmonėmis. Šį išbandymą vyriškis pradėjo praeitų metų rugsėjį ir tęsti turėtų iki gegužės mėnesio. Jis gyvena senoviniame ūkyje, be jokių šiuolaikinių patogumų ir komunikacijos priemonių.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šalčio banga šiaurės rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje visiškai nepalietė saulėtosios Kalifornijos. Čia dabar netgi karščiau, nei turėtų būti – ją jau pradėjo niokoti dideli miškų gaisrai. Naujausiais ir didžiausiais miškų gaisras įsiplieskė šventojo Gabrieliaus kalnagūbrio papėdėje. Prie kalnų yra Glendoros miestelis ir 50 tūkstančių jo gyventojų liepta evakuotis. „Na, iš tikrųjų turėčiau evakuotis, bet dar šiek tiek palauksiu.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos miestuose už nesugrąžintą žemę dar neatsiskaityta su 12 tūkst. savininkų. Vyriausybė teikia Seimui įstatymo pataisą, kad už mieste turėtą žemę būtų galima kompensuoti ne tik pinigais, bet ir gauti lygiavertį miško plotą. Žemės grąžinimas didžiuosiuose miestuose tęsiasi jau du dešimtmečius. Savivaldybės tikina, kad miestuose nelikę laisvos žemės.

Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnai gavo pranešimą, kad Vilniuje, Saulėtekio alėjoje esančiame miške, palapinėje gyvena moteris. Kadangi su pranešėju nebuvo galimybės susisiekti ir patikslinti pranešimą, policijos pareigūnams teko apieškoti visą mišką. Paieškas apsunkino tai, kad buvo jau sutemę.

Už negrąžintą žemę mieste gyventojams siūloma atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Ministrų kabinetas dėl to spręs trečiadienį. Žemės ūkio ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad mišku būtų galima atlyginti ne tik tiems gyventojams, kuriems dar nepriimtas sprendimas dėl turto grąžinimo, bet ir tiems, kuriems nuspręsta grąžinti žemę mieste, bet tai dar nepadaryta. Nuosavybės teisėms atkurti trūksta apie 7,3 tūkst. hektarų žemės, kurios nominali vertė yra apie 163,1 mln.

Pakruojietis Pranciškus Zanišauskas prieš porą metų Lietuvoje pripažintas geriausiai tvarkantis privačią miško valdą, pagal šių metų žemės mokesčio deklaracijas apmokestintas kaip apleistų plotų savininkas. Į pakruojiečio miškų apleistus žemės plotus pagal palydovo nuotraukas įskaičiuoti jo paties lėšomis tiesti miško keliukai, tvarkomi ir prižiūrimi grioviai, miško upeliai ir net proskynos elektros tinklų linijoms bei keli hektarai jo paties sodintų jaunuolynų.

Sustiprinti priemones šalies miškams tausoti ir sugriežtinti atsakomybę už jų niokojimą – tokį tikslą iškėlė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atsakingiems Aplinkos ministerijos padaliniams, pavedęs per savaitę jiems parengti reikiamas teisės aktų pataisas dėl neteisėtų kirtimų.

Miške sutikti medžiotojai žygeiviams pasiūlė uždėti antrankius – taip apie praėjusį savaitgalį surengtą išvyką į Vadų mišką Kaišiadorių rajone internetinėje erdvėje papasakojo vienas iš šios išvykos dalyvių. Jo žodžiais, nors medžioklė dar net nebuvo prasidėjusi, medžiotojai užsipuolė pro juos ėjusius žmones, kad šie čia vaikšto, nesuderinę dėl ekskursijos miške su girininkija ir pan., grasino, kad žygeiviai bus sulaikyti.

Zinaida Paškevičienė, Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Vienas iš pavyzdžių, kaip netinkamai naudojamos ES paramos lėšos, šiandien galėtų būti šalia Šiaulių privačiame miške įrengtas parkas, apaugęs žolėmis ir daugiausiai lankomas ne gryno oro ištroškusių miestiečių, o naktimis norinčio pasilinksminti jaunimo. Už tai gali būti pareikalauta iš verslininko europinę paramą sugrąžinti.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Stumbrai, gyvenantys laisvėje ir darantys didžiulę žalą Vidurio Lietuvos žemės ūkiui, bus iškraustyti į Žemaitijos ir Dzūkijos miškus – ten įrengus aptvarus. Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, šie į tarptautinę Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai bus perkraustyti už ES fondų lėšas. Stumbras – stambiausias Europos gyvūnas, įrašytas į tarptautinę Raudonąją knygą. Gyvena 20–30 metų, sveria iki 1,5 tonos.

57 metų A. K. nužudytas dūriu po apatiniu žandikauliu. Šiaulių rajone, Luponių miške grybaujantis vyriškis aptiko lavoną. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai nustatė, kad tai netoliese gyvenantis A. K. Policija aiškinasi, kas jį galėjo mirtinai sužaloti. Penktadienio rytą pavyko sulaikyti du įtariamuosius.

31 metų Erikos B. ir 47 metų Ritos B. gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai „padėjo“ buto šeimininkei iškraustyti nuomos mokesčio nemokančią 25 metų Živilę S. Moterys iš teismo, kuris leido jas suimti mėnesiui, nuvežtos į Lukiškių tardymo izoliatorių. Dėl to paties nusikaltimo į teisėsaugininkų akiratį pakliuvo dar dvi moterys – Ritos B. dukra Aliona B. ir 34 metų Regina M.. Joms skirta švelnesnė kardomoji priemonė.

Pareigūnai sulaikė V. V. Vilniaus rajono miške, kur jis slapstėsi palapinėje. Devyniolikmetis buvo sulaikytas po to, kai policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad sostinės Liepkalnio gatvėje esančiame daugiabutyje nužudytas žmogus. Vilniaus miesto apylinkės teismas leido suimti jaunuolį trims mėnesiams. Į įvykio vietą išvyko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Vėlų sekmadienio vakarą į Vilniaus ligoninę iš Žaliųjų ežerų gatvės pristatyta 25 metų amžiaus Živilė. S., kuriai diagnozuotas nosies, galvos sumušimas ir veido ir plaštakų nudegimas. Mergina pareigūnams pranešė, kad nuomojamame bute, esančiame Birutės gatvėje, pas ją užėjo trys moterys, ją sumušė bei kankino įkaitintu lygintuvu . Po egzekucijos trijulė auką automobiliu nuvežė į mišką ir paliko.

Tragiškas įvykis užfiksuotas Panevėžio rajone, Velžio seniūnijoje esančiame miške. Jame šeštadienio rytą buvo rastas sudegintas automobilis, kuriame buvo 17 metų mergina, praneša lrytas.lt. (papildyta 15:18) Pranešama, kad jau yra sulaikyti du įtariamieji, kurie įvykdė kraupią merginos žmogžudystę. Abu sulaikytieji yra gerai žinomi policijai. Vienas gimęs 1991 metais, kitas - 1980 m. Manoma, kad auka buvo išprievartauta, o vėliau sudeginta su visu automobiliu.

Rusijoje, Altajaus krašto miške rastas čia užaugęs paauglys, kuriam sunkiai sekasi bendrauti su žmonėmis, informuoja newsru.com. Vaikinas pasakojo, kad yra gimęs 1993 metais ir iš pradžių gyveno su tėvais. Tačiau vieną dieną jie dingo nieko nepranešę. Jį radę kaimo gyventojai kreipėsi į prokuratūrą, kad vaikinas būtų grąžintas į visuomenę ir sulauktų pagalbos. Tačiau pats miškinis neskuba keisti savo gyvenimo būdo – jis grįžo į žeminę ir ruošiasi žiemai.

Jei būtų nevaržomi nei finansinių galimybių, nei vietos, nei laikotarpio, vidutiniškai šeši iš dešimties besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu norėtų gyventi name, kotedže arba sodyboje. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių asmenų norėtų turėti namą priemiestyje (pusė respondentų), atskleidė didžiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai. Kiek daugiau nei po penktadalį respondentų namo norėtų mieste (22 proc.) arba užmiestyje (21 proc.

Naminukės arba „samagono“ pasiūlai Lietuvoje augant, degtindariai perkėlė savo „cechus“ į miškus. Tačiau turėdami informacijos apie gamybos taškus, pareigūnai surengė keletą reidų. Trečiadienio rytą apie 6 valandą Plungės rajone, Jazdauskiškių kaimo miške aptikta įranga naminei degtinei gaminti ir tona raugo. Įvykio vietoje sulaikytas 44 metų R. P., kuris uždarytas į areštinę. Vyriškis prekiavo naminuke namie, o gamino miške. Už puslitrį prašė nuo 8 iki 10 litų.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vien tik valstybei priklausančiuose plotuose vėtros rugpjūtį išvartė per 15 tūkst. kubinių metrų medienos, padaryta žala siekia milijoną litų. Daugiausia tokių miškų yra Šalčininkų ir Varėnos rajonuose – čia kai kur laikinai ribojamas lankymasis. Išvartyti, išlaužyti arba grėsmingai pakibę medžiai – tokių vėtros nuniokotų plotų Rūdninkų girios pakraštyje keliasdešimt.

Žinoma, tai įspėjimas ne visuose miškuose grybaujantiesiems. O tie, kurie nori voveraičių ar kitų grybų pasirinkti Karšuvos girioje, geriau ten kojos nekeltų. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija miške įrengė slaptas kameras, kurios padeda pričiupti pažeidėjus. Juk rezervate uogas ir grybus rinkti draudžiama. Viešvilės rezervatas, vienintelis Lietuvoje, saugomoje teritorijoje pradėjo naudoti kameras.

Šiemet prašoma paramos suma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ viršijo skirtąją – kiek mažiau nei pusantro milijono litų. Kadangi prašoma suma didesnė nei šių metų biudžetas, gautos paraiškos buvo vertinamos pagal atitikimą pirmumo kriterijams.

Įžengėme rugpjūtin. Brandos ir javų pjūties mėnuo kada nors užbaigs vasarą. Tačiau kol kas apie tai kalbėti visai nereikia, nes turime labai svarbių ir smagių vasariškų darbų ir užsiėmimų. Žinoma, visų pirma – darbai. Kai po lietaus pradžiūsta laukai, juose jau pūkščia, dulkių debesyse sukiojasi kombainai. Kai kur iki rugpjūčio nukulti nemaži rugių plotai.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos miestuose nuosavybė dar negrąžinta penktadaliui savininkų. Kol kas nepavyksta, kaip tikėtasi, surinkti lėšų kompensacijoms iš aukcionuose parduodamų rezervinių valstybės miškų.

Iki birželio 28 dienos dar priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gauti. Šiemet didžiausia paramos suma siekia 150 tūkst. Lt. KPP priemonei „Miškų ekonominės vertės didinimas“ įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiui iš viso skirtas 50,7 mln. Lt paramos biudžetas. Paramos sutartys jau pasirašytos su 200 pareiškėjų, o patvirtinta paraiškose prašoma paramos suma siekia 48,5 mln. Lt, arba 96 proc.

Jeigu rudenį Seimas pritars galimybei negrąžintą žemę kompensuoti mišku, jį bus galima parduoti. Tačiau miškas miškui nelygus, jį pasirenkant reikia žinoti, į kokius jo vertės rodiklius būtina atkreipti dėmesį. Žemės ūkio ministerijos siūlomoms Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisoms neseniai pritarė Vyriausybė. Seimas jas greičiausiai svarstys rudens sesijoje. Taigi per vasarą miestiečiai dar turės laiko išsiaiškinti, kokio miško prašyti.

Nors tik šį pavasarį baigta diegti moderni automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kainavusi per 40 milijonų litų, diskusijos dėl jos įsigijimo ir kokybės vyksta jau kuris laikas. Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad perkant įrangą pažeisti įstatymo reikalavimai, taip pat esą kameros ne visada pastebi gaisrus.

Angliadegys – didelės kvalifikacijos nereikalaujanti, tačiau viena seniausių profesijų pasaulyje. Gaminti medžio anglį, tradiciniais metodais – darbas nelengvas. Mes dažnai naudojamės angliadegių darbo vaisiais – perkame parduotuvėse ar degalinėse medžio anglį ir ant jos žarijų kepame kepsnius. Tačiau ta anglis pagaminama naudojant modernesnes technologijas. Kepdami kepsnius ant medžio anglies žarijų prisidedame prie miškų naikinimo.

Maždaug 18 valandą penktadienį Baltosios Vokės gatvėje nuo kelio nulėkė automobilis “Volvo V40” ir rėžėsi į medžius, informuoja 15min.lt Po avarijos automobilio vairuotojas, manoma, veikiamas šoko, išlipo iš automobilio ir nuėjo gilyn į mišką. Pareigūnai vyriškį rado sukniubusį netoliese; jis netrukus buvo išvežtas į ligoninę. Pasak nukentėjusiojo, avarija įvyko priešais jį važiavusiam vilkikui sudarius avarinę situaciją.

Zina Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pakėlus nuomos mokesčius už mišką, Karelijoje mažėja privačių medžioklės ūkių, tačiau daugėja brakonierių, o sugaudyti juos vienam apsaugos inspektoriui, prižiūrinčiam didžiulius miškų masyvus, beveik neįmanoma. Šiuo metu Karelijoje meškas medžioti leidžiama, tačiau draudžiamu periodu žvėrys itin persekiojami brakonierių. Belomorsko medžioklės apsaugos skyriaus inspektorius vienas prižiūri 1,5 mln.

Iki šių metų birželio 28 d. galima teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos II krypties („Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“) priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno rajono savivaldybė sprendžia, kaip ir kas likviduos šalia Babtų rastą bakterinės degligės židinį. Ši liga ypač pavojinga ir sodo, ir miško augalams. Bakterinę degligę, Babtų seniūnijos Stabaunyčiaus kaime augalininkystės tarnyba aptiko praėjusių metų lapkritį, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Tačiau rajono savivaldybė šios žinios sulaukė tik praėjusią savaitę.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Medienos perdirbėjai prašo keisti žaliavos pardavimo tvarką, kad pirmiausiai ja galėtų apsirūpinti realiai gamybą čia turinčios įmonės. Ir tik vėliau mediena būtų parduodama užsieniečiams. Dabar esą susidaro kuriozinės situacijos – lietuviška žaliava išvažiuoja svetur, ten iš jos pagaminamos lentos, kurias perka Lietuvoje jų pristigusios Lietuvos įmonės. Visa mediena iš valstybinių miškų dabar parduodama aukcionuose.

Saulius JUŠKEVIČIUS Nesutariama, kaip sutvarkyti partizanų ryšininkų Sajų sodybą Balandiškio kaime (Radviliškio rajonas). Atsakingos institucijos nevengia kaltinimų istorijos neišmanymu ir klastojimu, lėšų švaistymu, įvairių skandalingų pareiškimų. Sensacingas pareiškimas Tai paaiškėjo Radviliškyje surengtame pasitarime dėl Balandiškio kaime (Grinkiškio seniūnija) esančios Sajų sodybos išsaugojimo.

Kalnų Altajus, aukščiausias bekraščio Sibiro kalnų masyvas , – sunkiai pasiekiama egzotiškas kraštas. Anksčiau lietuvius į tą pusę veždavo gyvuliniais vagonais, sovietmečiu trakiniai iš Lietuvos ten vilkdavosi keturias dienas, o dabar dėl biurokratinių Rusijos užkardų lietuviams į tą kraštą nukeliauti ne tik sudėtinga, bet ir brangu.

Už grąžinamą žemę mieste ateityje galės būti atlyginta ne tik žeme ar vandens telkiniu užmiestyje, bet ir mišku. Žemės ūkio ministerija parengė tai numatančias Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas. „Dabartiniame įstatyme yra nuostata, kad už miesto teritorijoje esančią žemę mišku neatlyginama.