ministrai

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį Rygoje susitinka su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu, kuriems pristatys Valstybės gynimo tarybos (VTG) sprendimą pavesti Vyriausybei sutarti su Latvija ir Estija dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 metų vasario mėnesį. D. Kreivys antradienį teigė, jog toks susitarimas turėtų būti pasirašytas rugpjūčio pradžioje.

Prezidentūra sako, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), trečiadienį nusprendusi nepradėti tyrimų dėl kelių ministrų išlaidų jiems dirbant Kauno miesto taryboje, pasinaudojo „formaliu senaties pretekstu“. „Vienas VTEK uždavinių – padėti valstybės politikams viešajame gyvenime elgtis etiškai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė nepradėti tyrimų dėl kelių ministrų išlaidų jiems dirbant Kauno miesto taryboje bei dėl prezidento Gitano Nausėdos viešai nepateiktos interesų deklaracijos, suėjus senaties terminui. „Komisija priėmė sprendimą, kad nepriimsime šio skundo, nes nurodytos faktinės aplinkybės – praėjusios daugiau kaip trejų metų senaties terminas“, – žurnalistams trečiadienį sakė komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį vertins Prezidentūros kreipimąsi dėl kelių ministrų išlaidų jiems dirbant Kauno miesto taryboje bei parlamentaro kreipimąsi dėl prezidento Gitano Nausėdos viešai nepateiktos interesų deklaracijos. Prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas į VTEK dėl finansų ministrės Gintarės Skaistės ir kultūros ministro Simono Kairio išlaidų, kilus abejonių dėl jų skaidrumo, kreipėsi praėjusią savaitę.

Prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas antradienį pareiškė, kad kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl ministrų išlaidų jiems dirbant Kauno taryboje. Kilus abejonių dėl išlaidų dirbant Kauno taryboje, iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguota švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrų kabinetas Seimui teikia Vyriausybės 2022 metų veiklos ataskaitą, kurioje įvardijami svarbiausi pasiekimai ir artimiausio laikotarpio prioritetiniai darbai, aptariami iššūkiai, praneša Vyriausybė „2022-ieji tapo metais, kai Ukrainai teko ginti viso laisvojo pasaulio ateitį, o mes išvydome pilietišką, solidarią ir drąsią Lietuvą. Įrodėme, kad nesame pasaulyje vykstančių transformacijų statistai, Lietuvos balsas geopolitiniuose debatuose buvo svarus ir girdimas.

Savivaldybių pinigų grobstymo skandalas atėjo ir iki Vyriausybės. Buvusi Kauno miesto tarybos narė, dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė galimai neteisėtai pasisavino beveik 14 tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų. Pati ministrė aiškina, kad pinigų negrobstė, o leido juos darbo išlaidoms, tačiau išlaidų pagrįstumą įrodančių kuro čekių, sąskaitų už mobilųjį ryšį, kanceliarines prekes neturi. Opozicija reikalauja Šiugždinienės atsistatydinimo.

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro paragino atsistatydinti beveik visą savo ministrų kabinetą, kol vyriausybei sunkiai sekasi Kongrese patvirtinti teisės aktus, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du ministrai.  Pirmasis kairiųjų pažiūrų šalies prezidentas G. Petro dar nepaskelbė šio sprendimo, tačiau antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ užsiminė apie vyriausybės permąstymą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva penktadienį organizuotame nuotoliniame susitikime 35 šalių ministrai bendrai sutarė siekti užkirsti kelią rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti olimpinėse varžybose. „Kviečiame neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į jokias tarptautines varžybas, taip pat ir olimpines žaidynes, kol tęsiasi karas Ukrainoje. Mūsų – sporto politikų – pozicija turi būti tvirta, vieninga, negalime leisti ja naudotis.

Maskvoje trečiadienį susitiko Rusijos, Turkijos ir Sirijos gynybos ministrai, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Tai buvo pirmosios tokios derybos nuo tada, kai Sirijoje 2011 metais prasidėjo karas, ir pirmas Turkijos ir Sirijos gynybos ministrų susitikimas nuo karo pradžios. Ir Rusija, ir Turkija yra įsivėlusios į konfliktą Sirijoje, tik Maskva palaiko Damasko režimą, o Ankara remia sukilėlius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ne visiems Ministrų kabineto nariams pavyksta išlikti vertiems prieš dvejus metus jiems suteikto pasitikėjimo. Vis dėlto šalies vadovas pabrėžia, kad jų keitimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos. „Ne visiems ministrams pavyksta išlikti vertiems to pasitikėjimo, kuris jiems buvo išreikštas, tačiau man tenka visada galvoti apie alternatyvas, – interviu LRT radijui trečiadienį sakė G. Nausėda.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė naujam žiniasklaidos rėmimo modeliui – bus kuriamas Medijų rėmimo fondas, planuojama finansuoti daugiau projektų ir žadama mažinti politikų įtaką. „Man atrodo, geras produktas, gerai pavyko padirbėti, rasti gerų formuluočių. Kadangi turime patirties, kaip veikia panašios struktūros kitose srityse, pavyzdžiui, Kultūros taryba, manau, yra pasiteisinę dalykai“, – per Vyriausybės posėdį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Dėl dviejų laisvadienių šią savaitę – Visų šventųjų dienos ir Vėlinių – Ministrų kabineto tradicinis posėdis trečiadienį nebus rengiamas. „Dėl dviejų kalendorinių nedarbo dienų lapkričio 1-ąją ir lapkričio 2-ąją Vyriausybės posėdžiai ar pasitarimai nėra numatyti ir, aplinkybėms nepasikeitus, nevyks“, – BNS nurodė Vyriausybės komunikacijos departamentas.

ES energetikos ministrai antradienio susitikime pamėgins įveikti nesutarimus dėl to, kaip suvaldyti energijos gamybos sąnaudas bloke, paaiškėjus, jog pasiūlymas dėl dujų kainų apribojimo turi spragų.  Šis klausimas yra itin aktualus Europos Sąjungai (ES), susiduriančiai su rekordines aukštumas pasiekusia infliacija, kurią skatina sparčiai augančios energijos kainos, ypač Rusijos invazijos į Ukrainą fone.

Opozicija inicijuoja interpeliacijas ne vienam ministrui – energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui. Socialdemokratai interpeliaciją nori surengti ir ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Bet ar tikrai šie ministrai taip prastai dirba? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „DIENOS PJŪVIS“ diskutuoja Seimo nariai Andrius Mazuronis ir Eugenijus Gentvilas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog Europa turi stiprinti savo ambicijas žaliosios transformacijos srityje ir užtikrinti, kad šiam tikslui būtų skiriami tinkami ištekliai. Ministrės teigimu, žalioji pertvarka yra vienintelis būdas tapti nepriklausomiems nuo Rusijos iškastinio kuro ir padidinti ekonomikos atsparumą būsimiems sukrėtimams. Tai G. Skaistė aptarė su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) direktorių valdybos nariais, pranešė Finansų ministerija.

Vyriausybė trečiadienį ketina tikslinti ligos išmokų mokėjimo tvarką, kai prasidėjus mokslo metams, švietimo įstaigoje būtų numatytas infekciją ribojantis režimas.    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, naujais mokslo metais COVID-19 gali tapti įprasta užkrečiamąja liga, todėl, anot jos, iškilus poreikiui prižiūrėti vaikus, būtina patikslinti ligos išmokų mokėjimą nesant šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Įsisiūbavus vasarai atostogauti traukia ne tik eiliniai Lietuvos piliečiai, bet ir Vyriausybės nariai. Šią savaitę atostogauja daugiau nei pusė ministrų, nevyko Vyriausybės posėdis. Tiesa, premjerė vasaros atostogomis dar nesimėgauja, dirba ir prezidentas. O štai Seimo nariai oficialiai atostogų nė neturi, bet nevykstant parlamento posėdžiams yra išsibarstę kas kur.

Daugiau nei pusei ministrų atostogaujant, šią savaitę Vyriausybės posėdis nebus rengiamas. Tradiciškai Ministrų kabineto posėdžiai būna rengiami trečiadieniais. „Darbai buvo suplanuoti taip, jog visi reikalingi sprendimai priimti“, – BNS sakė premjerės Ingridos Šimonytės atstovė Rasa Jakilaitienė. Ji priminė, kad praėjusią savaitę rengti du Ministrų kabineto posėdžiai.

Japonijos ministrų kabinetas penktadienį oficialiai nusprendė nužudyto buvusio premjero Shinzo Abe valstybines laidotuves surengti rugsėjo 27 dieną, šalyje vykstant debatams dėl šio plano, kurį kai kas kritikuoja kaip bandymą išgarbinti visuomenę skaldžiusį politinį veikėją. Sh. Abe buvo nušautas anksčiau šį mėnesį, kai sakė kalbą per rinkimų kampanijos renginį vakariniame Naros mieste. Jo nužudymas sukrėtė saugumu ir griežta ginklų kontrole garsėjančią šalį.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį susitinka su kolegomis iš Lenkijos ir Omano. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), susitikimas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau yra neformalus ir trumpas, ministrai gali aptarti aktualius tarptautinės politikos ir dvišalių santykių klausimus, jis vyks Kaune.

Didžiausią turtą ministrų kabinete valdo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jo šeimos bendra valdoma turto vertė siekia daugiau nei 18,48 mln. eurų.  Mažiausiai turto deklaravo turintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, milijoninę vertę turintį turtą ministrų kabinete deklaravo du ministrai: užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir energetikos ministras D. Kreivys.

Dauguma ministrų ilsėtis ketina liepą, rugpjūtį, tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė savo atostogų dar nesuplanavo. „Nedrąsiai tikiuosi, jog pavyks bent savaitę gauti tokių atostogų, per kurias išvykčiau iš Vilniaus. Bet labai tvirtai kol kas neplanuoju, tai datų ir vietų pasakyti negaliu“, – BNS perduotame komentare sakė I. Šimonytė.

Baltijos šalims prašant NATO jose dislokuoti tarptautines sąjungininkų brigadas, Aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje tarsis dėl priemonių stiprinti rytinį bloko sparną. Lietuva, Latvija ir Estija iki brigadų dydžio vienetų prašo didinti juose 2017 metais dislokuotus sąjungininkų batalionus, motyvuodamos išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.

Planuojate savo atostogas? Jas planuoja ir valdantieji. Dalis ministrų šią vasarą teigia priėmę sprendimą ilsėtis Lietuvoje arba už jos ribų, o likusieji tikina apsispręsiantys paskutinę minutę, atsižvelgdami į situaciją šalyje. Atostogų taip pat viliasi išeiti ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Ši vasara, pasak V. Čmilytės-Nielsen, niekuo nesiskirs nuo praėjusios.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Rytų ir Vidurio Europos šalių gynybos ministrais sutarė vieningai siekti, kad birželį Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų priimti esminiai sprendimai dėl NATO rytinio pakraščio sustiprinimo.   A. Anušausko teigimu, Bukarešto devintuko šalys sutaria, kad NATO turi priimti sprendimus dėl konkrečių ilgalaikės trukmės priemonių, pranešė ministerija.

Pabrangus statybinėms medžiagoms ir išaugus darbų kainoms, už transportą atsakingi devynių Vidurio Europos ir Baltijos šalių ministrai prašo Europos Komisijos (EK) pagalbos įgyvendinant infrastruktūros projektus, pranešė Susisiekimo ministerija.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Briuselyje, kur numatoma aptarti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir ES santykius su Vakarų Balkanais.   ES užsienio reikalų ministrai su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Kanados užsienio reikalų ministre Melanie Joly aptars karinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, bus kalbama apie karo siaubiamos šalies rekonstrukciją.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Seime svarstomam Rinkimų kodekso projektui, tačiau siūlo iš jo braukti procedūrinius klausimus ir technines detales, paliekant esmines konstituciškai svarbias nuostatas. „Pati Vyriausybės išvada neatneš kardinalių pokyčių tam, dėl ko susitarė politinės partijos Seime, nors ir yra pakankamai ilga“, – per Vyriausybės posėdį sakė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Lietuvos mokyklose ugdoma jau virš 10 tūkstančių nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų. Švietimo, mokslo, sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtina, kad didžiųjų Lietuvos miestų ir kurortinių miestellių mokyklose vietų nebėra, todėl prašo juose nebeskatinti apsigyventi ukrainiečių šeimoms su mokyklinio amžiaus vaikais. Vyriausybė trečiadienį ukrainiečių vaikų švietimui nusprendė papildomai skirti 6,7 mln. eurų.

Vyriausybė atšaukė įsigalioti turėjusius palengvinimus keliaujantiems iš kai kurių trečiųjų šalių. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui palikti iki šiol galiojusius ribojimus dėl plintančio naujo koronaviruso omikron atmainos varianto.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį vienbalsiai pritarė naujoms sankcijoms Rusijai, pripažinusiai Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę ir planuojančiai pasiųsti ten savo pajėgas, pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Vakarų šalims nerimaujant dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai rengiasi vykti į šią šalį, pirmadienį pranešė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. „Mes su kolegomis iš Baltijos valstybių esame preliminariai sutarę, vyksta dar tvirtinimas, dėl mūsų galimo vizito (į Ukrainą – BNS) artimiausiu metu“, – nacionaliniam transliuotojui LRT sakė G. Landsbergis.

Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų atsisakyti periodinio darbuotojų testavimo dėl koronaviruso. Toks siūlymas Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu numatytas Vyriausybės nutarimo projekte.

Vyriausybei pakenkė sukurtas lūkestis, kad ministrai atsistatydins dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito, ir palikti juos postuose buvo premjerės Ingridos Šimonytės klaida, sako politologė Ainė Ramonaitė. Taip ji komentavo antradienį paskelbtą visuomenės nuomonės apklausą, rodančią gruodį smukusius šalies Vyriausybės reitingus.

Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas penktadienį pareiškė laikantis Rusijos paskelbtus NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus nepriimtinais. „Rusijos reikalavimai NATO yra absoliučiai nepriimtini! – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė ministras. – Bet kurios iš Rusijos Federacijos išvardytų priemonių įgyvendinimas būtų katastrofiškas Europos saugumui.“ Jis pabrėžė, kad dabar eskaluojančioji pusė yra Rusija, kuri telkia savo pajėgas prie Ukrainos sienų.

Ingrida Šimonytė suteikė antrą šansą Skuodžiui ir Landsbergiui – netenkino jų prašymų trauktis iš ministrų kabinetų ir nurodė darbus, kuriuos šie turi padaryti. Valdantieji sako, kad toks sprendimas geriausias, bet prezidentas Gitanas Nausėda tokį sprendimą pavadino pralaimėjimu ir klausia, kodėl apie aukštus politinius standartus garsiai kalbėję dešinieji, dabar juos nuleido žemai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. G. Landsbergis atsistatydinimo pareiškimą I. Šimonytei išsiuntė dar penktadienį, M. Skuodis – sekmadienį. Abu ministrai prašė būti atleisti dėl baltarusiškų trąšų „Belaruskalij“ skandalo, kuris kilo praėjusią savaitę.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad premjerės Ingridos Šimonytės sprendimas neatleisti dviejų savo darbo tinkamai neatlikusių ir netiesą viešai sakiusių ministrų nuvylė daugelį Lietuvos žmonių, rašoma LSDP pranešime. Politikė taip pat pabrėžia, kad konkrečių veiksmų plano dėl Baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą Vyriausybė lig šiol visuomenei taip ir nepateikė.

Abiejų ministrų atsistatydinimo prašymai turėtų būti patenkinti, teigė Seimo narys Gintautas Paluckas. Jo akimis kitos išeities iš problemos nėra, o jo kolega Paulius Saudargas mano, kad tai tik komunikacijos krizė ir tokių drastiškų sprendimų nereikėtų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, kad Vyriausybė toliau dirba sutelktai, bet Ministrų kabinetas nėra prisirišęs prie postų. Taip ji kalbėjo premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad ji neatmeta, jog dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito galėtų atsistatydinti visa Vyriausybė. „Aš tikrai nežinau nė vieno savo kolegos ministro, kuris būtų labai stipriai prisirišęs prie savo kėdės.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sankcijų asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos privačia karine bendrove „Wagner“, kaltinama prisidedant prie konfliktų kurstymo įvairiose šalyse. ES užsienio reikalų ministrai per susitikimą Briuselyje pritarė aštuonių asmenų ir trijų bendrovių sąrašui, kuriems bus taikomas draudimas išduoti vizas ir bus įšaldytas jų turtas, esantis Bendrijos jurisdikcijoje, nurodė diplomatai.

Trečiadienį sustiprinančia vakcinos doze nuo koronaviruso sostinės „Litexpo“ parodų centre pasiskiepijo premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė pirmininkė sako, kad problemų užsiregistruojant nekilo, jos pavyzdžiu turėtų netrukus pasekti ir ministrai. „Aš įtariu, kad trikdžių atsirado tada, kada atsirado didesnė paklausa ir daugiau susidomėjimo. Man pavyko užsiregistruoti iš pirmo karto, tą dariau apie 8 valandą ryte.

Užsienio investuotojai Lietuvoje norėtų galimybės lengviau įdarbinti darbuotojus iš kitų šalių, sako „Investuotojų forumo“ („Investors' Forum“) atstovai, susitikę su Ministrų kabineto nariais. Verslininkai taip pat norėtų, kad Europos atsigavimo fondo pinigai būtų skiriami ne tik smulkioms, bet ir vidutinėms bei didelėms įmonėms.

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad Ministrų kabinetas daro klaidų, bet ministrų sako keisti šiuo metu neketinanti. „Mes visi esam žmonės, todėl ir darome tai, ką daro visi žmonės, – darome klaidas, kartais nusišnekam, nesusikalbam, kartais padarome kažkokių nebūtinų dalykų. Bet tikrai negaliu vertinti nė vieno ministro kaip nedarančio savo darbo“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu „Verslo žinioms“ sakė premjerė.

Ministras Dulkys turi du kelius – persilaužti dorojantis su pandemija arba trauktis. Tokį griežtą perspėjimą jam rėžė prezidentas Gitanas Nausėda – pirmą kartą per šios Vyriausybės kadenciją. Ministras dedasi ramus, atkerta, kad persilaužti turi tie, kurie nesiskiepija. Tiesa, šalies vadovas nepalaiko interpeliacijos premjerei Šimonytei, apie ką nuolat skalambija valstiečiai.

Varšuvoje penktadienį vyks bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, skirtas aptarti gynybos ir saugumo, vidaus reikalų, ekonomikos ir energetikos klausimams. Susitikime Lenkijos sostinėje dalyvaus devynių Lietuvos ministrų ir šešių viceministrų delegacija, vadovaujama premjerės Ingridos Šimonytės. Vizitas Varšuvoje vyks rugsėjo 17 dieną, Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją 82-ąsias metines.

Lietuvos Užsienio, krašto apsaugos ministrai pabrėžia, jog būtina stiprinti NATO kolektyvinę gynybą matant hibridines Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes.

Baltarusijos veiksmai skatinant nelegalią migraciją yra „sistemiškai suplanuota ir organizuota Lukašenkos režimo hibridinė operacija“, nukreipta prieš šias šalis ir visą Europos Sąjunga, teigia Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai.