minimalus atlyginimas

Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, nuo rugp­jū­čio 1 die­nos mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga nuo 800 li­tų pa­di­dės iki 850 li­tų. Ar pa­pil­do­mi 50 li­tų pa­ge­rins gy­ve­ni­mo ko­ky­bę? Ine­sa, par­da­vė­ja: – Oi, čia yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Į ran­kas ga­vus 670 li­tų, ne­la­bai ką ir pa­ju­si. Žie­mos me­tu vien už šil­dy­mą ir ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas tu­riu su­mo­kė­ti 800 li­tų. Rei­kia gal­vo­ti, iš kur gau­ti pa­pil­do­mus 200 li­tų, o čia kal­ba­ma tik apie 50 li­tų.

Taip apskaičiavo britų labdaros organizacija, kovojanti prieš skurdą. Anot tyrimą atlikusios komandos, £36,800 uždarbis per metus keturių asmenų šeimai užtikrintų priimtiną gyvenimo kokybę. Joseph Rowntree fondo atstovai teigia, kad šiemet šeimai reiktų uždirbti trečdaliu daugiau, nei 2008 metais, norint gyventi taip pat kaip anksčiau. Tai sąlygojo augančios išlaidos už vaikų priežiūrą ir transportą bei socialinės paramos programų „karpymai“, rašo BBC.

Naujoji Prancūzijos vyriausybė įgyvendino vieną savo rinkiminių pažadų ir nusprendė padidinti minimalią algą. Ji nuo liepos didės 2 proc., antradienį Paryžiuje pareiškė darbo ministras Michelis Sapinas, kurį cituoja agentūra AFP. Iki šiol minimali alga Prancūzijoje buvo 9,2 euro už valandą ir dabar padidės iki 9,4 euro. Neto tai reikš 21,5 euro didesnį atlyginimą per mėnesį. Padidinti minimalią algą per savo rinkimų kampaniją žadėjo socialistų prezidentas Francois Hollande'as.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius tvirtina, kad konservatorių Vyriausybė sužlugdė Trišalės tarybos veiklą, tad akivaizdu, kad pasukome ne tuo keliu, kuriuo eina kitos Europos valstybės, ypač Skandinavijos šalys, „apie kurias tiek gieda konservatorių Vyriausybės vadovas“. Pasak socialdemokrato, Skandinavijos šalyse elgiamasi atvirkščiai – Trišalės tarybos veikla ir derybos yra itin reikšmingos, į jas atsižvelgiama, tuo tarpu Lietuvos Ministras Pirmininkas nesugeba ar nenori vystyti ...

Po ministro pirmininko susitikimo su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais paaiškėjo, kad Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatytas antradienį, išvakarėse, šalims pavyko susitarti, jog minimalios mėnesinės algos didinimo ir darbo kodekso liberalizavimo klausimai bus nesiejami vienas su kitu. „Matome visas galimybes, kad rytoj Trišalėje taryboje didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie 15, pritars. Yra likusios kai kurios nuostatos, apie kurias toliau yra diskutuojama.

Vyriausybės ataskaitą, praėjusią savaitę pristatytą Premjero Andriaus Kubiliaus, jau spėjo įvertinti daugelis politikos apžvalgininkų. Nors politologai vyriausybės vadovui pelnytai raitė prastus pažymius, bet kelias svarbias detales paminėti pamiršo. Dirbantys skurdžiai A. Kubilius nepraleido progos pasigirti, kad 2011 metus Lietuva baigė esą vienu didžiausių ekonomikos augimu tarp Europos Sąjungos valstybių. Išgirdome ir didingų lozungų apie modernios Lietuvos kūrybą.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, duodamas interviu Lietuvos radijui tvirtino, kad minimalios mėnesinės algos didinimas neatsiejamas nuo darbo santykių liberalizavimo. – Premjere, vakar Vyriausybė pasitarime sutarė, kad MMA galėtų didėti nuo kitų metų pradžios, jeigu Seimas priimtų darbo santykių liberalizavimo įstatymus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė Darbo kodekso pataisų paketą. Paketas itin „storas“, jame keičiami net 32 straipsniai, reglamentuojantys atleidimo iš darbo, terminuotų sutarčių sudarymo sąlygas, kasmetinių, papildomų ir nemokamų atostogų nustatymą ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei darbo laiką.

„Kaip rodo visi tyrimai – ir mūsų pačių, ir Europos Komisijos – darbo santykių lankstumas yra viena iš pamatinių nuostatų, leidžiančių  verslui kurti daugiau darbo vietų.

Galimybių minimalią mėnesinę algą (MMA) padidinti iki 1000 litų ieškoti galima ir reikia, tačiau to turi būti siekiama iš anksto gerai viską apskaičiuojant, o ne pasisakymais žiniasklaidoje, mano Seimo vicepirmininkas, liberalcentristas Algis Čaplikas. Trišalę tarybą jis pavadino „spektakliu“. „Be abejo, aš, kaip politikas, sakau tūkstantis. Ar yra galimybės? Manau, kad taip. Reikia ieškoti. (...) Nedaromi tokie rimti sprendimai viešumoje su spektakliu, kuris vadinasi trišalė taryba.

Su Europos Sąjunga (ES) bendraujame „įvairiapusiškai naudingai“. Padėtis primena baudžiauninko ir pono santykius. Dauguma Lietuvos gyventojų prieštaravo dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, tačiau Europos reikalavimu tai buvo padaryta. Vietinių aborigenų nuomonė įtakos turi mažiausiai. Pinigai išleisti, naudos – jokios Nepaisant to, Europa gerokai sumažino finansinę pagalbą uždarant atominę elektrinę. Sukitės, kaip norite.

Autobusų, tramvajų ir troleibusų vairuotojai Estijos sostinėje reikalauja padidinti minimalią algą iki 750 eurų (2580 litų). Ketvirtadienio rytą Talino visuomeninio transporto profsąjungos pakilo į streiką tęsdami mokytojų iniciatyvą kovoti dėl didesnio atlyginimo.

Į klausimą, koks Lietuvoje galioja minimalus mėnesinis atlyginimas, daugelis net nemirktelėjęs atsakytų: 800 litų. Būtent tokį skaičių nuolat mini profsąjungų atstovai, besipiktinantys mažu jo dydžiu. Šį skaičių kartoja ir Vyriausybė, dėstanti, kad geriausiu atveju jį būtų galima padidinti iki 850 litų. Ekonomistai paprastai neigiamai vertina MMA didinimą, nes tai skausmingai atsiliepia mažiausiai uždirbantiems darbuotojams ir reiškia ne realų algos padidėjimą, bet nubloškimą į nedarbo rinką.

Socialdemokratus nustebino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymas nuo kitų metų padidinti atlyginimus Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovams. „Toks siūlymas skamba kaip pasityčiojimas, kai net 20 proc. Lietuvos žmonių gyvena iš minimalaus atlyginimo, o Vyriausybė niekaip nesutinka nors 100 litų pakelti minimalią mėnesinę algą.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistės Julijos Kiško straipsnis „Karas dėl algos“. Minimalus atlyginimas – viena opiausių Lietuvos problemų. Į kovą su valdančiąja koalicija, kuri skurstantiems tautiečiams prie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) norėtų pridėti varganus 37 litus, stoja opozicija. Ji pasiūlė susieti MMA su vidutiniu mėnesiniu uždarbiu.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas dar gali būti įtrauktas į šiuo metu svarstomą 2012 metų valstybės biudžetą. Tam reikia Trišalės tarybos sutarimo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Antradienį Seime pristatant kitų metų valstybės biudžetą Seimo narė Birutė Vėsaitė pasiteiravo I. Šimonytės dėl galimybės kitiems metams didinti minimalią mėnesinę algą. Seimo narės teigimu, pagal prognozes kitąmet infliacija sieks 4,5 proc., ir tai palies mažiausias pajamas gaunančius žmones.

Įmonės „ProGroup“ vadovo Lauryno Filipavičiaus nuomone, pasaulinė krizė tarsi aštuonkojis čiuptuvais apraizgo visas gyvenimo sritis, apima vis daugiau segmentų ir daro juos pažeidžiamus. Pirmiausia krizė kerta per reklamą – mažinamas biudžetas, o atsigavimas įvyksta vėliausiai. Krizė buvo naudinga Kaip sekėsi plėtoti verslą per krizę ir jai atslūgstant? – „Balsas.lt savaitė“ klausė L. Filipavičiaus.

Valdžia su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis vėl nesusitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio padidinimo. Trišalė taryba, kurią sudaro darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybė, dar prieš metus kalbėjo, kad minimaliąją mėnesinę algą (MMA) būtų galima didinti 100 Lt nuo šių metų liepos. Mažųjų įmonių savininkai tam nepritarė, o Vyriausybė atėjus vasarai prakalbo, kad MMA didinimas biudžetui gali kainuoti 100 mln. Lt.

Penktadienio rytą, minint tarptautinę Oraus darbo dieną, sostinės V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į protesto akciją susirinko kelios dešimtys šalies profesinių sąjungų atstovų. Protestuotojai reikalavo didinti minimalų pragyvenimo lygį ir visus su darbuotojais susijusius klausimus svarstyti Trišalėje taryboje.

Diskusijos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo tęsiasi. Vyriausybei ir Trišalei tarybai niekaip nesiseka rasti bendro sprendimo, kiek turėtų būti didinamas MMA. Be MMA didinimo apčiuopiamos naudos neduodančia suma, valdantieji iškelia vis absurdiškesnių pasiūlymų, kaip antai MMA diferencijuoti: jis būtų keliamas privačiame sektoriuje, o biudžetiniame nuo to būtų susilaikoma.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius visiems duos po 50 litų nuo kitų metų liepos 1 d. Dar tiksliau – po 37,5 lito, atskaičius mokesčius. Dėkinga ir naivi tauta, premjero supratimu, turėtų pagarbiai lankstytis Vinco Kudirkos aikštėje. Galėtų, jei būtų absoliutūs kvailiai ir niekas nepastebėtų, kad šnekamos nesąmonės. Pasakojamos seniai atsibodusios istorijos, grojamos nudilusios plokštelės.

Šiandien Lietuvoje ne vienas pripažintų, kad išlaikyti motyvaciją darbui, už kurį gauni 800 litų neatskaičius mokesčių, beveik Sizifo darbas.  Kad ir kiek guostum save savirealizacijos galimybėmis ar draugišku kolektyvu, skrandis anksčiau ar vėliau primena, jog valgyti vis tiek neturi už ką. Tai viena medalio pusė.

Šalyje vis dar esant dideliam nedarbui, darbdaviai skundžiasi negalintys rasti aukštos kvalifikacijos darbininkų, rašo „Kauno diena“. Tačiau stebėtis nėra ko - atlyginimą siūlo minimalų, o gyvenimas brangsta kone kasdien. Tad daugelis tautiečių pasipustę padus nugaras lenkia užsienio darbdaviams. Antai Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, vienoje Mažeikių įmonėje visą darbo dieną baldžiams padirbėti siūlo už 800 litų per mėnesį, neatskaičius mokesčių.

Profesinėms sąjungoms reikalaujant didinti minimalų atlyginimą, bet Vyriausybei dėl to entuziazmu netrykštant, išeitį iš padėties pasiūlė keli Seimo nariai, rašo „Lietuvos žinios“. Šakiuose minimali mėnesinė alga galėtų būti mažesnė nei Kaune. Didelę pridėtinę vertę sukuriančių ūkio šakų atstovų mažiausias galimas atlyginimas būtų didesnis nei žmonių, dirbančių ne tokiuose sėkminguose sektoriuose. Tokią galimybę Vyriausybei ir Trišalei tarybai siūlo grupė parlamento narių.

Seimo socialdemokratų nuomone, valdantieji, apsisprendę nedidinti minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), dar kartą pademonstravo, kad dirbančių žmonių skurdas jų nejaudina. Socialdemokratus stebina, kad buvo ignoruota ir šalies Prezidentės viešai paskelbta pozicija., jog politinis sprendimas dėl minimalios algos didinimo jau priimtas.

„Minimali alga yra visiškai neaktuali tiems žmonėms, kurie uždirba daug, nes jie uždirba žymiai daugiau, negu minimumą. Tuo tarpu žmonių, kurie  uždirba mažai (arba sukuria mažai), atžvilgiu tai yra bloga priemonė, nes užkerta jiems kelią į darbo rinką. Kitaip tariant, jei tu nesukuri tiek, kokia yra tavo darbo vietos kaina, tavęs darbdavys tiesiog nesamdys“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistų Tomo Čyvo ir Giedriaus Krušnausko straipsnis „Mūšiai dėl išmaldų“. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji. Neaišku ir tai, kas ištiktų šalį, jei nebūtų emigracijos.

Besitęsiant diskusijoms dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo Seimo pirmininkė Irena Degutienė siūlo pagalvoti apie diferencijuotą MMA ir leisti jį didinti tiems verslo sektoriams, kurie gali. MMA didinimą parlamento vadovė vadina natūraliu noru, o sprendimas dėl jo pirmiausia turi būti priimtas Trišalėje taryboje. „Galiu pasakyti tik savo nuomonę.

Ketinimai didinti mažiausią leistiną mokėti atlyginimą darbuotojams baugina vidutinių ir mažų įmonių savininkus, o profesinės sąjungos teigia, jog tai laikytų laimėjimu. Trišalėje taryboje, kurią sudaro verslininkai, valdžios atstovai ir profesinės sąjungos, sutarė, kad minimalusis darbo užmokestis už etatą vasarą turėtų padidėti 100 Lt.

Ekspremjeras, Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius sveikina darbdavių ir profsąjungų atstovų susitarimą minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį – nuo 470 iki 530 litų. Politikas ragina dabartinę Andriaus Kubiliaus Vyriausybę priimti atitinkamus sprendimus, padėsiančius įgyvendinti šį susitarimą.

Praėjusiais metais Kaune tendencingai daugėjo socialinių pašalpų gavėjų. Ypač padaugėjo tarp jų šeimų, kuriose suaugę darbingo amžiaus, tačiau darbo neturintys, asmenys augina 1, 2 ar daugiau vaikų. Lyginant pastaruosius dvejus metus finansiniu atžvilgiu, 2009 metais socialinėms pašalpoms miestui prireikė 9,8 mln., tuo tarpu 2010-aisiais jų teko išmokėti net 33,17 mln. Lt. 2009 metų sausį Kaune socialinė pašalpa buvo mokama 857 šeimoms, o praėjusių metų sausį – jau 3186 šeimoms.

Prasidėję namų modernizavimo procesai neretai kelią siaubą: kas ir už ką atsakingas? Patekę į tokią situaciją butų savininkai kartais turi suktis kaip pelytės rate, kad rastų nors menkiausią išeitį. Klaipėdos bendrijų administratorius Sigitas Remėza būstų savininkams pataria atidžiai rinktis įkurtos butų savininkų bendrijos pirmininką. „Šiuo metų butų savininkai savo bendrijos pirmininku dažniausiai išrenka tuos žmones, kurie neturi darbo arba pagarbaus amžiaus asmenis.

Seime įregistruotas nutarimo projektas, kuriame siūloma Vyriausybei imtis priemonių, kad ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga dydis būtų padidinta ne mažiau kaip 200 litų ir siektų ne mažiau kaip 1000 litų. Tokį patobulintą nutarimo projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos dydžio“  Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo  Seimo narys Gintaras Songaila.

Lietuvoje – šimtai tūkstančių bedarbių, bet Lietuvos darbo birža darbdaviams dosniai dalija leidimus atsivežti darbininkų iš trečiųjų šalių. Mat tautiečiai už minimalųjį atlygį vergauti nenori, o skurdžių šalių piliečius tenkina ir lietuviški grašiai. Perspektyvos bauginančios: lietuvių vietas greitai užims svetimšaliai. Lietuvoje vykdoma socialinė politika ginte gena lietuvius iš Tėvynės.

Kalbos apie minimaliojo atlyginimo padidinimą gali tapti tikrove - Trišalės tarybos posėdyje „už“ nusiteikę balsuoti trys iš 7 darbdavių atstovų, rašo „Verslo žinios". Tokiu atveju minimalus atlyginimas gali didėti iki 1000 Lt, ar bent iki 900 Lt.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius mano, kad pasiūlymas didinti minimalų atlyginimą iki tūkstančio litų duotų teigiamų rezultatų tiek eiliniams darbuotojams, tiek patiems verslininkams. „Visi puikiai supranta, kad išgyventi iš kiek daugiau nei 600 litų – būtent tokią sumą į rankas gauna minimaliai uždirbantys žmonės – yra beveik neįmanoma, kai Lietuvoje viskas tik brangsta.

Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) nepalankiai vertina vakar Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio išsakytą siūlymą minimalią mėnesinę algą diferencijuoti pagal amžių ir laiko tai dar vienu bandymu tiesiogiai diskriminuoti jaunus žmones.

Darbo grupė, nagrinėjusi galimybes skatinti pašalpų gavėjus įsidarbinti, premjerui Andriui Kubiliui pateikė siūlymą didinti minimalų atlyginimą iki 900 ar 1000 Lt. Taip pat siūloma mažinti minimalaus atlyginimo apmokestinimą, o darbingiems žmonėms, ilgą laiką gaunantiems pašalpas ir socialines išmokas, palaipsniui jas mažinti.

Šalies minimalus valandinis atlyginimas pakilo 13 pensų – nuo buvusių 5,80 iki 5,93 svaro, praneša BBC. Į šį atlygį pirmą kartą galės pretenduoti sulaukę 21 metų amžiaus darbuotojai. Anksčiau galiojusi tvarka leido pilną valandinį atlygį gauti tik sulaukus 22 metų. Jauniesiems darbuotojams minimali valandinė alga taip didėja. 16–17 metų amžiaus dirbantys paaugliai galės vietoje buvusių 3,57 svaro gauti 3,64 svarus.

Seimas sukruto gelbėti Lietuvos ekonominę padėtį. Naujausias „išradimas“ – įstatymu didinti minimalią algą iki 1000 litų. Ekonomistai paaiškina, kad pritarus tokiam „gelbėjimui“ nedarbu pasivysime Afrikos valstybes, o leisgyvės įmonės bankrutuos. Lieps klestėti Seimo Ekonomikos komiteto narys verslininkas Valdemaras Valkiūnas pasiūlė genialų planą, kaip išgelbėti skurstančius Lietuvos žmones.

2010-ųjų sausį 27 Europos Sąjungos (ES) šalys narys ir dvi šalys kandidatės (Kroatija ir Turkija) turėjo teisės aktais nustatyti nacionalinio minimalų mėnesinį darbo užmokesčio dydį. Šis nustatytas dydis šalyse smarkiai skyrėsi, rodo Europos statistikos agentūros „Eurostat“ surinkti duomenys. Didžiausias skirtumas užfiksuotas tarp Bulgarijos, kur minimalus darbo užmokestis yra 123 eurai, ir Liuksemburgo – 1 tūkst. 683 eurai.