mindaugas

Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje nuo penktadienio vyks 11-oji Baltijos tarptautinio meno trienalė. Dvylikos dienų trukmės performanso ir kino renginys tęsia prieš tris dešimtmečius pradėtų rengti Baltijos meno trienalių, kurioms buvusi nesvetima eksperimentinio meno dvasia, tradiciją.

Šiandien didi diena – švenčiame Valstybės dieną. 1253 m. buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius. „Ar prasminga šiais laikais švęsti liepos 6–ąją? Juk nuo Mindaugo karūnavimo praėjo šimtmečiai“, „Kodėl būtent vakar minėjome Valstybės dieną?“, „O kaip tą dieną švęsti?“ – tai dažniausiai užduodami praeivių klausimai, į kuriuos paprašėme atsakyti Klaipėdos universiteto Istorijos katedros lektoriaus, daktaro Mariaus Ščavinsko.

Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė dalyvavo iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje, kurioje pasveikino Lietuvių tautą. Kreipdamasi į Lietuvos žmones šalies vadovė pabrėžė, jog Liepos 6–oji – tai diena, kuri mūsų šaliai įžiebė viltį ir sukūrė pareigą rūpintis savo valstybe. „Tokios dienos kaip ši primena mums, kad valstybė – tai karūna, kurią kasdieninėmis pastangomis reikia pelnyti patiems.

Valstybės dieną karaliaus Mindaugo bendražygė, Lietuvos karalienė Morta, pamirštama, nors ji – pirma ryški moteris valstybės istorijoje: šauni pilių šeimininkė, politinių įvykių dalyvė, mylinti žmona, motina, rašo „Kauno diena“. Pasak istorikės D. Gruzdienės, karalienė atkakliai priekaištavo Mindaugui dėl jo bendradarbiavimo su pagonybės šalininku ir karaliaus priešininku Treniota, prašydama pakeisti nuomonę apie šį kunigaikštį.

Latviai, Agluonos miestelyje norintys pastatyti paminklą Lietuvos karaliui Mindaugui, prašo ir lietuvių pagalbos.Paminklo idėja šią savaitę pristatyta Lietuvos pasienio savivaldybių merams. Praėjus beveik dviem mėnesiams, kai paminklo projektas aptartas Latvijoje, Lietuvos ambasadorius jį pristatė Aukštaitijos regiono pasienio su Latvija saviv Reklama aldybių merams. Jų prašyta ne tik paramos, bet ir paminklo idėją paskleisti plačiau, kad apie jį sužinotų kuo daugiau žmonių.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos puolėjas Mindaugas Katelynas prieš Europos taurės turnyro finalinio ketverto kovas pareiškė, kad jį tenkins tik į sostinę parsivežta taurė. - Ar lengviau, kai poros favoritais esate ne jūs? - Visais metais „Valencia“ gerai sukomplektuota komanda. Galima sakyti, kad net Eurolygos lygio klubas. Manau, kad jeigu žaisime taip, kaip paskutinį mačą Vieningoje lygoje, neturėtų kilti problemų, nes šiuo metu visos keturios komandos yra aukščiausio lygio.

Įamžinti Lietuvos valdovo ir jo žmonos žūties vietą panoro nedidelio Latvijos Agluonos miestelio ir jo apylinkių gyventojai. Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje datuojamas 1618 metais. Tvarkant ansamblio griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti karaliaus Mindaugo kapą. Manoma, kad čia jis buvo nužudytas 1263 metų rugsėjo 12-ąją. „Ši legenda remiasi realiais faktais. Dar reikia, kad juos ištirtų istorikai, archeologai.

Jaunųjų „Žalgirio“ žurnalisčių pakalbintas Kauno „Žalgirio“ ekipos žaidėjas Mindaugas Kuzminskas pasidalino prisiminimais apie savo krepšininko karjeros pradžią ir ateities planus. Taip pat mielai atsakinėjo ir į gerbėjų užduotus klausimus. - Taigi, Mindaugai, papasakok, kas būtent tave pastūmėjo link krepšinio? - Jeigu atvirai, tai neturėjau kito pasirinkimo. Tuo metu krepšinį žaidė ir mama, ir brolis, kuriam neblogai sekėsi, taigi nusprendžiau pabandyti ir aš.

Kauno „Žalgirio“ strategas Aleksandras Trifunovičius prieš antrąsias Eurolygos „Top 16“ etapo rungtynes Italijoje su vietos Kantu „Bennet“ komanda neslėpė, jog laukia sunki kova, o paprašytas pakomentuoti Mindaugo Kuzminsko situaciją ekipoje, neslėpė - jam vietos šiuo metu komandos rotacijoje rasti yra sunku.

Ketvirtadienį Portugalijoje startuosiančiose Pasaulio salės futbolo čempionato antrojo atrankos etapo varžybose Lietuvos rinktinės vartus ginsiantis Mindaugas Labuckas turės ypatingą gerbėją. Salės futbolo vartininko vyresnis brolis – baidarių ir kanojų irklavimo pasaulio bei Europos čempionų titulus šiemet nuskynęs Raimundas Labuckas.  „Kartu su broliu kartais pažaidžiame futbolą, tačiau man į kanoją dar neteko sėsti“, - šyptelėjo Mindaugas.

Nuo 1990 m. liepos 6 - ąją pažymime kaip Mindaugo karūnavimo dieną specialiai sumūrytoje pirmojoje Vilniaus Katedroje. Istoriko, Lietuvos kultūros ir meno tarybos nario Tomo Baranausko nuomone, tai – nepatikimos hipotezės rašo „Kauno diena“. „Mindaugas buvo karūnuotas 1253 m. birželio 29 d. netoli Anykščių esančiame Latavos dvare, ant Palatavio piliakalnio“, – tvirtina istorikas T.Baranauskas.

Sevilijos „Cajasol“ ekipa nusprendė nepratęsti sutarties su 28 metų 206 cm ūgio puolėju Mindaugu Katelynu. Sutartis su lietuviu baigė galioti birželio 30 dieną ir komanda nepasinaudojo galimybe ja pratęsti. M. Katelynas Europos taurės turnyre rinko po 8,9 taško, atkovojo po 3,6 kamuolio bei atliko po rezultatyvų perdavimą.

Atrodo, kad apie Mindaugą, po kelionės pėsčiomis iš Vokietijos į Lietuvą netekusį kojų, jau viskas papasakota. Tačiau „24 valandų" komandai įtarimą sukėlė pasikeitęs vaikino elgesys. Jis atsiribojo nuo pasaulio. Taip, Mindaugo bėdos dėl sveikatos nesibaigia. Jam visiškai negyja amputacijos žaizdos. Maža to, vienos iš amputuotų kojų kaulas netgi pradėjo pūti. Tačiau žurnalistinė nuojauta kuždėjo, kad už to slepiasi dar kažkas. Įtarimai pasitvirtino.

Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją.

Šypsokis, ir gyvenimas šypsosis Tau, meile :) --- Dalyvaukite konkurse ir laimėkite bilietus į Eros Ramazzotti koncertą. Apie sąlygas plačiau skaitykite čia.

Balandžio 22 dieną staiga mirė Lietuvos nacionalinio dramos teatro veteranas Audris Chadaravičius. Šių metų rugpjūčio 25 d. jam būtų sukakę 73 metai. Audris Mečislovas M. Chadaravičius 1957 m. Maskvoje baigė A. Lunačarskio teatro meno institutą, 1957-1990 m. vaidino Lietuvos valstybiniame akademiniame (dabar – Nacionaliniame) dramos teatre, kur yra sukūręs apie septyniasdešimties komiškų ir dramatinių vaidmenų.

Eidamas 81-uosius metus, ketvirtadienio naktį Vilniuje mirė žinomas lietuvių teatro aktorius Laimonas Noreika. Aktorius plačiai žinomas kaip skaitovas. Parengtos V. Mykolaičio-Putino, Just. Marcinkevičiaus, P. Širvio, A. Mickevičiaus, V. Mačernio, S. Daukanto, M. Martinačio poezijos programos. Garsiausi jo vaidmenys teatre: Rebcovas (M. Gorkio „Priešai“), Ragūnas (J.Grušo „Herkus Mantas“), praneša "Lrt.

Politologai Mauzeris su Surskiu politiškai išmintingai pasiūlę Prezidentui suspenduoti savo įgaliojimus dviems mėnesiams, pasineria į lietuvių literatūros gilias gelmes. „Paulius Širvys rėžtų tiesiai šviesiai: „Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, kol tavo pilvelis praplauks“, teigia Mauzeris. Surskis: Jo, jo, jo, jo, Mauzeri, atsilikęs biškį Madrido dvaras, atsilikęs... Mauzeris: Turit galvoj Adamkaus vizitą Ispanijoj? Surskis: Turiu galvoj.

Pasirodęs naujasis almanacho „Teatras“ numeris skiriamas teatro istorijai ir kritikai. Peržiūrėjus Lietuvos teatrų repertuarus ir pastebėjus susidomėjimą tarpukario ir senesnės Lietuvos temomis, šalies realijomis ir noru revizuoti istoriją („Madagaskaras“, „Kipras, Fiodoras ir kiti“, „Frank Kruk“, „Mindaugas“ ir kt.), suprantamas noras pasidomėti istorinių pjesių likimu teatro scenose.