mindaugas puidokas

Viešojoje erdvėje diskusijų bangą sukėlė Seimo nario Mindaugo Puidoko pasisakymas, kad jei Europos Sąjunga prievarta diegs LGBT+ ideologiją, Lietuvai verta svarstyti pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Konservatoriai tikino, kad tokie M. Puidoko pasisakymai artimi Kremliaus ideologijai, o pats politikas tvirtina, kad buvo neteisingai suprastas.

Daugiausiai žibalo į diskusijų dėl vadinamosios Stambulo konvencijos ugnį pila joje minima socialinės lyties sąvoka. Dėl šio termino Konvencijos kritikai skuba kurti sąmokslo teorijas apie pavojų šeimai, Konstitucijai ir neva automatiškai įteisinamą tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Homoseksualus klaipėdietis Jonas Valaitis atvirai kalba, jog dabar pasaulyje susiklostė tokia tvarka, kad tarp lyčių išsivystė nelygybė. Daugelis žmonių ėmė viešai diskutuoti ir apie Stambulo konvenciją, kuri užkirstų kelią smurtui prieš moteris. Savo mintis apie šį dokumentą išreiškė ir pats jaunuolis. Naujienų portalui tv3.lt J. Valaitis drąsiai išreiškė savo poziciją apie Stambulo konvenciją, kuri anot jo, yra būtina Lietuvai.

Turbūt nėra žmonių, manančių, kad valstybė neturi ginti moterų nuo smurto, menkinimo ar diskriminacijos. Vis dėlto bet koks bandymas smurto apibrėžimą ir bausmes už jį įtvirtinti dokumentu atsimuša į sieną. Bene aštuonerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie vadinamąją Stambulo konvenciją, kuri užkirstų kelią smurtui prieš moteris. Jos kritikai gąsdina, kad įtvirtinus dokumentą bus įteisinta trečioji lytis, tos pačios lyties asmenų santuoka bei pamokos apie du princus mokyklose.

Seimas nusprendė – Edita Žiobienė dar penkerius metus eis vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas.  Ketvirtadienį per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą buvo 70 Seimo narių, 29 prieš ir 12 susilaikė. Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, E. Žiobienė yra patyrusi teisininkė, kontrolierės pareigas ji eina jau dvi kadencijas ir išmano šios srities problematiką.  „Super gera kandidatūra dirbti šitą darbą ir toliau.

Šią savaitę Seime susirinkę naujos kartos 5G ryšio priešininkai tikino, kad Lietuvoje po kelių metų atsirasianti technologija sukelia vėžį, nevaisingumą, žudo gyvūnus. Valstybės institucijų ir universitetų atstovai tikina, kad tai yra niekuo neypatinga technologija, o daugiau žalos sveikatai sukelia ne 5G ryšys, o plaukų džiovintuvas. „Visuomenė kartais suabejoja, ar visada mes elgiamės teisingai. Ar vardan technologijų mes neaukojam žmonių sveikatos.

Bus ar nebus – skils ar liks kartu kaip ištikimi bendražygiai valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis. Ne tik pikti liežuviai ne vienerius metus plakė, kad šie politikai neišvengiamai pasuks skirtingais keliais. Tokios kalbos vis aštrėja artėjant Seimo rinkimams ir S. Skverneliui viešojoje erdvėje kritikuojant valstiečius ar net registruojant naujos partijos prekės ženklą.

Vienas svarbiausių 2020 m. politinių įvykių Lietuvoje yra spalį vykstantys Seimo rinkimai. Kartu tai ir viena didžiausių šių metų politinių intrigų – kas šaus pergalės šampaną ir užsitikrins valdžią artimiausiems ketveriems metams, o kam teks nuryti skaudų pralaimėjimo kartėlį. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė paklausti dabartinių Seimo narių, kam jie prognozuoja pergalę artėjančiuose rinkimuose.

Po pralaimėtų prezidento rinkimų apie galimybę kurti naują partiją kalbėjęs Mindaugas Puidokas nusprendė prisijungti prie savo populiarumą po truputį susigrąžinančios Darbo partijos. Valstiečius palikęs politikas teigia, kad su darbiečiais jį sieja bendros vertybės, o programines nuostatas lengviau įgyvendinti komandoje.

Antradienį Seimas palaimino daug aštrių diskusijų pastaraisiais mėnesiais įžiebusias sveikuolio Dainiaus Kepenio sveikatos tausojimo ir stiprinimo gaires. Iš balsavusiųjų 94 parlamentarų 58 buvo už, 5 prieš, dar 31 susilaikė.

Prezidento rinkimuose laimę išbandę Naglis Puteikis, Arvydas Juozaitis ir Mindaugas Puidokas nežada ramiai sėdėti sudėję rankų. Pirmieji du žada suvienyti jėgas, o M. Puidokas ketina kurti naują politinę jėgą. Portalo tv3.lt kalbintas politologas sakė, kad šių judėjimų ateitis miglota, tačiau vienas iš jų turi daugiau perspektyvų. Pirmajame prezidento rinkimų ture A. Juozaitis gavo 4,73 proc. rinkėjų balsų, M. Puidokas surinko 2,61 proc., o N. Puteikį palaikė 0,8 proc. rinkėjų.

Viešai išsakyti teiginiai apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimų yra nepagrįsti, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Patikrinusi informaciją ir apklausus šiuos teiginius žiniasklaidoje paskleidusio prokuroro Juliaus Rėksnio nurodytą asmenį, prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl galimos įtakos.

Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė „pilnai išsėmė“ dešinįjį rinkėjų flangą, tad papildomų balsų jiems teks ieškoti kitur. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad antrojo rinkimų turo rezultatą gali lemti netikėti susitarimai ir prie balsadėžių atėjusių rinkėjų skaičius. Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc.

Sekmadienį Lietuva pirmajame Prezidento rinkimų ture rinko šalies prezidentą. Rytą po pirmojo rinkimų turo visi devyni kandidatai dalinasi savo įžvalgomis ir komentarais apie rinkimų rezultatus. Portalas tv3.lt dalinasi tiesiogine įrašo transliacija iš naujienų agentūros BNS.

Kandidatas į prezidentus Seimo narys Mindaugas Puidokas teigia planuojantis kurti naują politinę jėgą. „Man rinkimai, kaip jauniausiam visų laikų Lietuvos kandidatui į prezidentus, rimtos politinės karjeros pradžia ir ketinu dirbti toliau, nuosekliai kurti stiprią vertybinę politinę jėgą, kuri atstovautų tradicinėms vertybėms“, – LRT televizijai sekmadienį sakė M. Puidokas.

Kol kas pagal išankstinius rinkimų rezultatus pirmauja Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, aplenkusi Saulių Skvernelį. TV3 studijoje S. Skvernelis pripažino pralaimėjimą ir kad nesitiki patekti į antrą turą. Premjeras S. Skvernelis sekmadienio vakarą pripažino, kad nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. „Jau šiandien turbūt nelabai“, – TV3 televizijai sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar dar tikisi šiandien aplenkti antroje vietoje atsidūrusią Ingridą Šimonytę.

Per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 228 tūkst. 998 arba 9,45 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Penktadienį balsuoti atėjo dvigubai daugiau žmonių negu ateidavo kitomis dienomis. Tądien balsavo apie 92,5 tūkst. rinkėjų, tuo metu kitomis dienomis atvykdavo nuo 17 tūkst. iki 45 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Mindaugas Puidokas mano, jog Europos Sąjunga nori nuginkluoti Lietuvą. Esą ginklų kontrolės direktyva apsunkins jų įsigijimą arba privers dabartinius savininkus jų atsisakyti. Šaunamųjų ginklų entuziastai tvirtina, jog šalyje ginkluotų tautiečių net 100 tūkstančių, tad kilus karui jie gerokai prisidėtų prie krašto gynybos. Dabar gi Europa verčia ženklinti kiekvieną turimo ginklo detalę, o tai esą brangiai kainuos.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus gegužę vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose planuoja balsuoti už ekonomistą Gitaną Nausėdą, nors tiesiogiai jo neįvardijo ir sakė pasiliekantis galimybę pakeisti savo poziciją. „Turiu kandidatą, už kurį aš balsuosiu“, – laidoje „DELFI dėmesio centre“ sakė V. Adamkus.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Garsių verslininkų parama Kol kas rekordininkė pagal surinktas aukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Prezidento posto siekianti Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė, jei būtų išrinkta į prezidentus, neketina imtis didelių permainų Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje, nes, jos manymu, Lietuva eina tinkama kryptimi. Vis dėlto pretendentė išskyrė kelis svarbiausius aspektus, ties kuriais reikia dirbti, norint užtikrinti Lietuvos saugumą. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su I. Šimonyte apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Bent kol kas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) karaliavimas Seime aprimo – frakcijos gretas palikus būreliui Seimo narių, valdančioji koalicija nebeturi daugumos. Ir nors valstiečius Seime palaiko ir socialdarbiečiai, ir „tvarkiečiai“, politologai prognozuoja, kad netrukus valstiečiai gali likti vieni. Valstiečiui Broniui Markauskui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos rajono mero postą, Gargždų apygardoje vyks nauji Seimo rinkimai.

Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda mano, kad Lietuva turėtų atviriau žiūri į santykius su už Europos Sąjungos sienų esančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija. Jis taip pat neatmeta galimybės palaikyti dialogą su Rusija, tačiau tik nepaminant Lietuvos principų. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su G. Nausėda apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Lietuvos vykdomos užsienio politikos solidarumas baigėsi kartu su paskutine prezidento Valdo Adamkaus kadencija, o sprendžiant Lietuvos branduolinio saugumo klausimą neužtenka vien tik premjero siūlomo „plano-chuligano“, mano kandidatas į prezidentus, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Seimo narys Petras Gražulis pirmadienį paskelbė ketinantis dalyvauti prezidento rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį baigė registruoti prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius – jų šiuo metu yra keturiolika. P. Gražulis pirmadienį popiet apsilankė VRK ir pridavė dokumentus. Prezidento posto jis sieks pirmą kartą.

Iš valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pašalintas Mindaugas Puidokas prarado postus Seime. M. Puidoką Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigose pakeitė „valstietė“ Rūta Miliūtė, o turėtas delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotojo pareigas iš jo perėmė kitas „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Tokius nutarimas ketvirtadienio popietę priėmė parlamentas.

Prezidento rinkimuose dalyvauti sieksiantis parlamentaras Mindaugas Puidokas sako esantis už „tiltų tiesimo užsienio politiką“, o santykių su Rusiją nebuvimą vadina „prastu strateginiu sprendimu“. „Baltarusijos izoliavimas ar santykių su Rusija nebuvimas taip pat yra prastas strateginis spendimas, kuris veda į nulinius rezultatus. Būtina tiesti tiltus, o ne statyti aklinus barjerus. Jei kita šalis atsisakys eiti draugystės tiltu, tai bus jos pasirinkimas, ne Lietuvos.

Seimo narys Mindaugas Puidokas pirmadienį spaudos konferencijos metu paskelbė, kad sieks Lietuvos prezidento posto ir stabdo narystę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS). Vasario 8 d. M. Puidokas sulaukė viešo kreipimosi laiško, kuriame buvo kviečiamas kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose. „Stabdau savo įgaliojimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, nes dalyvausiu prezidento rinkimuose“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė M. Puidokas.

Seimo narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas įsivėlė į karą dviejuose frontuose. Kauno savivaldybės globos namai dėl jo veiksmų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad šis kišimosi į 9-metės kaunietės įvaikinimo procesą. Tuo metu pats M. Puidokas ir toliau galanda kirvį kritikuodamas Ramūną Karbauskį. Tarptautinio įvaikinimo istorijos dalyvė – devynmetė kaunietė šiuo metu Kauno savivaldybės globos namuose.

Šalį sujaudinusi drama dėl įvaikinimo į Naująją Zelandiją tęsiasi. Lietuva nesužinos, ką nusprendė Vilniaus apylinkės teismas, ir kas globos 9-metę kaunietę. Teismas, savo verdiktą skelbė neviešai, net mergaitės brolis nežino, koks jos sesers likimas. Anot Vilniaus apygardos teismo, taip saugoma vaiko teisė į privatų gyvenimą. Vilniaus apygardos teismas 9-metės kaunietės tarptautinio įvaikinimo bylą iš esmės nagrinėti pradėjo beveik prieš savaitę.

Mažametės įvaikinimo į Naująją Zelandiją drama tęsiasi, Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiamas 9-metės likimas, tačiau teismas atidėjo sprendimo priėmimą ir jį skelbs vėliau.  "Teismas išnagrinėjo tarptautinio įvaikinimo bylą ir nusprendė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą sausio 16-tai dienai“, – ketvirtadienį baigiantis darbo dienai būriui laukusių žurnalistų pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė Rūta Trimailovienė. Uždaras teismo posėdis truko daugiau nei tris valandas.

Prieš prasidedant teismui dėl mažametės kaunietės įvaikinimo Naujojoje Zelandijoje netikėtai atsirado lietuvių šeima, kuri paskutinę minutę pateikė prašymą globoti mergaitę. Pasak Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovo Arūno Malinovskio, šeima prašymą pateikė trečiadienį. Jis negalėjo pateikti daugiau detalių apie šeimą, bet patikslino, kad jie pateikė prašymą globoti, bet neįsivaikinti mergaitę. Tiesa, teikti prašymą globai prieš norint ją įsivaikinti – visiškai normalu.

Seimo narys valstietis Mindaugas Puidokas aktyviai dalyvaujantis mažametės iš Kauno įvaikinimo dramoje, sako, kad viena iš priežasčių, kodėl mergaitės negali globoti jos kitas brolis, šiuo metu gyvenantis Norvegijoje, yra ta, kad ten – nesaugu. Kiek anksčiau kitas mažametės brolis Arūnas Lesčiauskas, šiuo metu gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, pateikė dokumentus dėl sesers globos, bet mergaitė turi dar vieną brolį Edvardą, kuris su savo šeima gyvena Norvegijoje.

Seimui antradienį bus pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomi pakeitimai vaiko teisių apsaugos sistemai, reaguojant į visuomenėje kilusį rezonansą dėl iš šeimos paimtų vaikų Kaune. SADM siūlo atsisakyti grėsmės lygių nustatymo, numatyti, kad esant nesaugiai aplinkai vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų, bet būtų skiriama laikinoji priežiūra, t. y. vaiką prižiūrėtų giminaičiai ar šeimos draugai.

Vaikus nuskriaudusiems ar įtarimų sulaukusiems tėvams ministras Linas Kukuraitis siūlo pagalvę. Taip jis vadina naują 4 savaičių terminą, per kurį leis tėvams pasitaisyti. Ministras griežtai prieš pusšimčio parlamentarų siūlomą smurto sąvokos keitimą, jam pritaria ir Vyriausybė. Tačiau dešimtys parlamentarų vis vien aiškina, kad pagalvės nepakanka ir vaikų negalima atimti, net jei tėvai kartais ir pasiūlo paragauti beržinės košės.

Seimo narys valstietis Mindaugas Puidokas įsitikinęs, kad vaiko teisių apsaugos sistemoje turime daug problemų, o kai kurios iš jų – kartojasi ir baugina šeimas. Tai jis mėgino įrodyti į Seimo spaudos konferencijų salę pasikvietęs motiną iš kurios atėmė vieną vaiką, bet dar trys šeimos mažamečiai liko namuose.

Daugiau nei pora šimtų žmonių susirinko į mitingą prie Seimo, nešdami transparantus, kuriuose – šūkiai prieš vasarą įsigaliojus pokyčius vaiko teisių apsaugoje. Tarp mitinguotojų – ir keli Seimo nariai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Kaune besirutuliojant dar vienai istorijai, kai iš šeimos dėl įtarimo smurtu atimti vaikai, į priešakines fronto linijas netruko stoti ir politikai: šeimos pašonėje – parlamentarai Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas. Vienam jų pretenduojant į prezidento postą politologai neabejoja – politikų dalyvavimas šioje istorijoje – rinkiminė kampanija.

Prieš kelias dienas viešumoje pasirodė informacija apie tai, kad Seimo narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas turi tam tikrų sąsajų su prieštaringai vertinama organizacija „Sirijus“. Būtent ši organizacija bei lyderė Tatjana Mikušina garsėja kalbomis apie psichotroninius ginklus, taip pat jie šneka apie Rusijoje užgimsiančią naują santvarką.  Dar daugiau – 15min.lt buvo rašoma, kad būtent Mindaugas Puidokas buvo vienas iš jų steigėjų.

Seimas antradienį žengė dar žingsnį link mokytojų etatinio apmokėjimo modelio įvedimo. Apsvarstęs projektą parlamentas 68 balsais „už“, 23 balsais „prieš“ ir 21 Seimo nariui susilaikius pritarė, kad būtų pereita prie etatinio pedagogų apmokėjimo. Valdantieji nori pataisas dėl perėjimo prie etatinio mokytojų apmokėjimo priimti iki sesijos pabaigos šią savaitę, kad pokyčiai įsigaliotų jau nuo šio rugsėjo. Tam liko paskutinis balsavimas.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pateikus Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją, tiek jos šalininkai, tiek priešininkai parlamente neabejoja – diskusijos bus aštrios. Didžiausios Seime valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Mindaugas Puidokas įsitikinęs, jog šios kadencijos Seime konvencijos ratifikavimas neįmanomas.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Seimo narys Mindaugas Puidokas pranešė kreipęsis į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą ir NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) narius dėl konservatorės Rasos Juknevičienės pareiškimų jo partijos adresu. R. Juknevičienė savo ruožtu laišku NATO PA delegacijoms atsiprašė, kad vidaus politikos ginčai išėjo už šalies ribų, „valstiečio“ laišką vadina precedento neturinčiu akibrokštu.

Seimas antradienį jau pirmojoje stadijoje atmetė opozicijos iniciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Už nutarimo projektą, kuriuo pirmalaikius rinkimus siūlyta skelbti birželio 3 dieną, po pateikimo balsavo 52 Seimo nariai, 57 buvo „prieš“ ir 11 susilaikė. Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai, trys „tvarkiečiai“, o didesnė šios frakcijos dalis išvis nedalyvavo balsavime.

Seimo narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas naujuosius draudimus, ribojančius rūkymą lauke, pristatė prieš porą savaičių. Įstatymų pataisose buvo rašoma, kad bus draudžiama užsitraukti cigaretę masiniuose renginiuose bei tam tikru atstumu nuo valstybinių institucijų, transporto stotelių, barų, klubų, restoranų, vaikų žaidimo aikštelių ir štai tokių ugdymo įstaigų, pavyzdžiui, Vilniaus Salomėjos Neries gimnazijos. Dabar valstiečiai persigalvojo ir draudimus suformulavo kitaip.

Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Mindaugas Puidokas koreguoja savo siūlymus dėl ribojimų rūkaliams – nelieka ankstesniame pataisų variante metrais nustatytos draudžiamos rūkyti zonos. Naujoje versijoje politikas siūlo, kad draudimai galiotų įstaigų prieigose bei prie įėjimų į barus ar kitas pramogų vietas.

Valstiečiai siekia palengvinti vartotojų ginčų su prekių pardavėjais ar paslaugų teikėjais sprendimo tvarką. Jie siūlo skundus rašyti ir elektroniniu paštu, o kreiptis per šešis mėnesius, o ne per tris, kaip dabar. Taip pat norima vartotojų teisių sargus įpareigoti dvigubai greičiau išnagrinėti skundus. Tokių Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisų iniciatorius Mindaugas Puidokas sako, kad norima pagerinti vartotojų padėtį ginčuose su verslininkais.

Valstiečiui Mindaugui Puidokui įregistravus įstatymo pataisas, siūlančias plėsti nerūkymo zonas šalyje, visuomenė skilo į dvi dalis – idėją kritikuojančius ir palaikančius. O portalas tv3.lt siūlo pažiūrėti, kaip „atrodytų“ Vilniaus senamiestis, jei parlamentarai vieningai priimtų pataisas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Mindaugas Puidokas siūlo Vyriausybei pradėti derėtis su Europos Komisija (EK), kad būtų galima atsisakyti prievolės dėl vasaros laiko įvedimo. Seimo narys registravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų siūloma Vyriausybei atlikti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo, taip pat pradėti konsultacijas su EK dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

Valdžios koridoriuose stiprėja parama iniciatyvai, kad nelietuviškais rašmenimis pavardę pagrindiniame paso puslapyje būtų leista rašyti užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams. Seimo Užsienio reikalų komitetas šią savaitę pritarė projektui, kad, remiantis protėvių pavarde, įrašas lenkiškais rašmenimis galėtų būti rašomas tik papildomame paso puslapyje.