mindaugas gedvilas

„Lietuvoje žmonės nemoka atskirti verslininko ir įmonės vadovo. Aš esu įmonės vadovas, bet negalėčiau savęs vadinti dideliu verslininku“, – dar pokalbio pradžioje perspėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Tikru verslininku M. Gedvilas laiko įmonės valdybos pirmininką ir bendrovės įkūrėją akcininką Daną Tvarijonavičių, įkūrusį krakmolo gamybos kompaniją, tačiau sutinka, kad daugelis įmonės sėkmės dalykų priklauso ir nuo to, kas jai vadovauja.

Sandėliai, kuriuose laikomos maisto produktų atsargos, vėliau patenkančios ir ant skurdžiai gyvenančių žmonių stalo, šiuo metu tušti. Jau antri metai, kai į juos nekraunama nei sviesto, nei pieno miltų, nei grūdų, nors šiemet būta jų pertekliaus.

Ūkininkai meldžia saulėtų orų, o supirkėjai mano, kad tarptautinėje rinkoje kol kas nėra ženklų, jog brangs grūdai. Stebėdami subrendusius javus žemdirbiai nerimauja dėl audringų orų, mat kai kur kruša ir liūtys jau pridarė žalos. Šiemet gerokai mažiau sudaryta išankstinių sutarčių, nes baiminamasi ir dėl derlingumo, ir dėl sunkiai nuspėjamų kainų. Grūdai atpigo Lietuvoje ir kitose šalyse kombainams išvažiavus į laukus smarkiai nukrito grūdų kainos.

Vakarų Europoje prasidėjus sausroms pranašaujama, kad būsimojo derliaus grūdų supirkimo kainos bus didesnės nei pernai, rašo „Lietuvos rytas“. Kai kurie rinkos dalyviai su viltimi žvelgia į Rusiją ir Ukrainą. Už toną maistinių kviečių - per 700 litų. Pernai rugpjūtį tokios grūdų supirkimo kainos vos neįvarė infarkto grūdų supirkėjams. O šiuo metu grūdų perdirbimo bendrovės už kviečių toną moka ir 900 litų. „Prancūzija yra viena didžiausių maistinių kviečių eksportuotojų pasaulyje.

Lietuvos verslas šiuo metu neturi komercijos atašė Maskvoje, nes konkurso laimėtojo jau 4 mėnesius nesugeba patikrinti Valstybės saugumo departamentas (VSD). Ankstesnio atstovo kadencija baigėsi pernykštį lapkritį. Lietuvos verslas šiuo metu tiesiog džiaugiasi, kad per tą laiką, kol nedirba komercijos atašė, neištiko jokia Lietuvos ir Rusijos santykių krizė, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. „Nenormalu, kai šiais laikais kandidatų patikros procedūros tęsiasi mėnesiais.

Nors žemdirbiai tikisi, kad netrukus grūdų supirkimo kainos šoks į viršų, perdirbėjai mano priešingai. Esą geras derlius ir importo galimybės leis miltus gaminti pigiau. Gali kristi ir duonos kainos, praneša ketvirtadienio „Respublika“. Pavasarį prognozuota, kad, pradėjus malti naujo derliaus grūdus, duonos gaminiai lentynose pabrangs iki 30 proc. Tačiau dabar ši prognozė apkarpyta iki 10 proc., o, palankiai susiklosčius aplinkybėms, rudenį galbūt valgysime atpigusią duoną.

Nepaisant nuolat augančios maisto paklausos ir analitikų prognozuojamo visuotinio maisto produktų brangimo, grūdai pinga. Šios rinkos dalyvių teigimu, tai lems žadamas rekordinis derlius, rašo „Respublika“. Kainos jau krinta Lietuvoje vidutinė kviečių supirkimo kaina įmonėse šių metų liepos pirmąją savaitę, palyginti su birželio pirmąja savaite, sumažėjo 12,0 proc. (iki 757,8 lito už toną), tačiau išliko 40,3 proc. didesnė negu 2007 m. liepos pirmąją savaitę.

Grūdų perdirbimo bendrovė „Malsena“ naujo derliaus kviečiams supirkti įsteigė mini biržą - viešai skelbia sąlygas, kainas ir siūlo sudaryti ateities sandorius internetu. Naujovę jau pripažino tarpininkai, tačiau ūkininkai, tikėdamiesi kainų kilimo, delsia, penktadienį informuoja dienraštis „Verslo žinios“. Nuo praėjusios savaitės „Malsena“ siūlo internetu sudaryti 2008 metų grūdų derliaus pirkimo sutartis pagal įmonės tinklalapyje skelbiamas kainas lapkričio mėnesio tiekimui.

Laikinai sumažėjus kainoms, duonos gaminiai netrukus vėl pradės brangti, skelbia „Respublika“. Su gaminių kainas kėlusiomis įmonėmis arba nepavyko susisiekti, arba jos atsisakė komentuoti situaciją. „Mūsų konkurentų kainos pakilo, o mūsų pačių produkcija dar nebrangsta, tai paaiškinti, kodėl brangsta duonos produktai, turbūt negalėčiau.

„Malsenos“ krakmolo cechui neleidžiama pradėti darbo Panevėžio bendrovės „Malsena“ porą metų statytas ir maždaug metus bandytas krakmolo cechas, į kurį investuota 120 mln. litų, dar nežinia, kada pradės darbą.

Viena didžiausių šalies kvietinių miltų ir miltų mišinių gamybos bendrovė Panevėžio "Malsena" per tris šių metų ketvirčius uždirbo 1,687 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, arba 3,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrovės apyvarta per šį laiką augo 32,4 proc. iki 49,273 mln. litų (pernai sausį-rugsėjį buvo 37,208 mln. litų). Trečiasis ketvirtis "Malsenai" atseikėjo 488 tūkst. pelno, nors buvo tikėtasi solidesnio uždarbio.

Restruktūrizuojamos Kėdainių fosforo trąšų bendrovės "Lifosa" pajamos pernai išaugo 62,4 proc. iki 385 mln. litų (2001 metais buvo 237 mln. litų), o parduotų trąšų kiekis padidėjo beveik du kartus. Toks augimas buvo tolygus - apyvarta daugiau nei 60 proc. augo per tris ir paskutinį metų ketvirtį. "Lifosa" 2002 metais tikėjosi išauginti apyvartą iki 380 mln. litų ir sumažinti nuostolius iki nulio.