migrantai

 Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūros vadovas paragino radikaliai keisti tai, kaip Europa tvarkosi su migrantų krize, informavęs, kad nuo metų pradžios į Bendriją nelegaliai atvyko jau apie 630 tūkst. žmonių. „Iki rugsėjo galo užregistravome apie 630 tūkst. nelegalaus sienos kirtimo atvejų“, - interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri.

 Nuo metų pradžios į Europos Sąjungą nelegaliai jau atvyko apie 630 tūkst. žmonių, pranešė Bendrijos sienų apsaugos agentūra. „Iki rugsėjo galo užregistravome apie 630 tūkst. nelegalaus sienos kirtimo atvejų“, - interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri.

Rugsėjį pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą į Europą sėkmingai baigė apie 168 tūkst. migrantų ir pabėgėlių; šis mėnesio skaičius yra mėnesio rekordas, pranešė penktadienį Jungtinės Tautos. „Rugsėjį 168 tūkstančiai žmonių kirto Viduržemio jūrą.

Diskusijos apie pabėgėlių krizę ir jos sprendimo būdus šią savaitę iš Europos persikėlė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinę asamblėją, kurioje daugelio šalių vadovai kalbėjo apie konfliktų Sirijoje ir Irake sprendimus bei kovą prieš tarptautinį terorizmą. Daug dėmesio susilaukė JAV ir Rusijos vadovų pasisakymai bei jų susitikimas. Kai kurie politikai, įskaitant ir Vokietijos socialdemokratų atstovus, jau parėmė poreikį bendradarbiauti su Rusija ir gal net Sirijos režimu.

Vokietijos Hamburgo mieste esančiame perpildytame pabėgėlių centre naktį kilus susirėmimams tarp maždaug 200 sirų ir afganų pabėgėlių, keli žmonės buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė policija. Tai jau trečias toks incidentas šalyje per kelias dienas.

Šiais metais Lietuva gali parsivežti pirmuosius pabėgėlius iš karo apimtų šalių Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje – 40-50 žmonių. Pirmieji migrantai Lietuvą galėtų pasiekti jau lapkričio mėnesį, paaiškėjo antradienį per tarpžinybinės komisijos posėdį. „Esame pasirengę priimti kol kas nedidelį skaičių šiais metais.

Latvija priims tik tuos pabėgėlius, kurie pareikš norą čia atvykti, antradienį sakė vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis interviu televizijos LNT laidai „900 sekundžių“ (900 sekundes). Ministras pabrėžė, kad niekas nebus prievarta vežamas į Latviją. Pasak R.Kozlovskio, pirmiausia pabėgėlis bus supažindinamas su Latvija, jos politine sistema, valstybine kalba ir t.t., ir tik tuo atveju, jei to norės, bus atvežtas į šalį.

Pabėgėlių srautai į Europą auga kasdien –  įvairių šalių sienas kerta tūkstančiai ieškančiųjų geresnio ir ramesnio gyvenimo. Europos Sąjungos šalys vos pajėgia susitvarkyti. O kai kurios prisipažįsta ir iš viso sunkiai kontroliuojančios padėtį. Džiaugsmas, kad Europos Sąjungos šalys narės sutarė pasidalinti 160 tūkstančių migrantų dar jaučiamas Briuselyje. Tačiau situacija kas dieną augančiose migrantų stovyklose ir pasieniuose prastėja.

JAV žvalgyba nuogąstauja, kad nuo 2011 metų į Siriją ir Iraką nuvyko beveik 30 tūkst. užsienio kovotojų, daugelis – prisidėti prie grupuotės „Islamo valstybė“ (IS), šeštadienį rašė laikraštis „The New York Times“. Šis skaičius, kuris, kaip nurodoma, apima daug vakariečių, tarp jų – galbūt 250 amerikiečių, yra dvigubai didesnis nei praėjusių metų JAV vertinimas ir privers sunerimti JAV karo planuotojus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį paragino savo visuomenę prisiminti šalies pakartotinio suvienijimo 1990 metais dvasią, kuri galėtų padėti įveikti dabartinį iššūkį – integruoti šimtus tūkstančių pabėgėlių ir migrantų. „Vokietijos vienybė savaime buvo labai ypatinga“, – A.Merkel sakė savo savaitiniame garso įraše, artėjant šalies suvienijimo 25-osioms metinėms, kurios bus minimos spalio 3 dieną.

Į Kroatiją antradienį atvyko beveik 9 tūkst. migrantų - tai rekordinis dienos skaičius nuo tada, kai jie prieš savaitę pradėjo kirsti šios ES narės sieną, kad patektų į Vakarų Europą, trečiadienį pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. Iš viso, kaip nurodė ministerija, į šią šalį antradienį atvyko 8 750 migrantų. Ministerija pridūrė, kad iki 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku iš Serbijos į Kroatiją atvyko jau daugiau kaip 44 tūkst.

Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros atstovė siūlo Lietuvai steigti pabėgėlių ir visuomenės susitikimo centrus, siekiant palankesnio gyventojų požiūrio į atvykėlius.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vykusiame skubiame susitikime dėl pabėgėlių krizės sutarė padidinti pagalbą Sirijos kaimyninėms šalims, įskaitant 1 mlrd. dolerių mobilizavimą per Jungtinių Tautų agentūras, taip pat stiprinti savo sienų apsaugą, siekiant pažaboti migrantų antplūdį. Senąjį žemyną užklupusi rimčiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išprovokavo ginčus ir įtampą tarp Bendrijos valstybių, dalis kurių nebespėja tvarkytis su plūstančiais migrantais.

Čekija nekeičia savo pozicijos ir toliau pasisako prieš bet kokias privalomas kvotas, pagal kurias norima paskirstyti prieglobsčio prašytojus po Europos Sąjungos valstybes, pareiškė vyriausybės vadovas Bohuslavas Sobotka prieš vėliau antradienį numatytus Bendrijos ministrų susitikimus dėl migrantų krizės. „Mes griežtai atmesime bet kokius mėginimus įvesti kokį nors nuolatinį pabėgėlių paskirstymo mechanizmą, – sakė Čekijos premjeras žurnalistams.

Vengrijos parlamentas dviejų trečdalių dauguma pirmadienį pritarė siūlymui suteikti kariams ir policijai daugiau galių, siekiant išvengti neteisėto migrantų brovimosi per sieną; dabar karinėms pajėgoms jau leidžiama panaudoti ir ginklus.

 Vokietijos vidaus reikalų ministras pirmadienį paragino Europą perkelti pabėgėlius tiesiai iš krizės ištiktų regionų ir taip padėti jiems išsiversti be žmonių kontrabandininkų, kurie už pavojingą kelionę į Senąjį žemyną reikalauju didžiulių sumų.

 Miunchene jau šurmuliuoja milijonus lankytojų pritraukiantis, didžiausias pasaulyje alaus festivalis - „Oktoberfest“. 182-asis „Oktoberfestas“ skelbiamas pradėtu, kai Miuncheno meras atidaro pirmąją statinę alaus ir pripildo pirmuosius bokalus. Nuotaika Miunchene prieš 16 dienų truksiantį festivalį neabejotinai šventiška, tačiau dabar Miunchenas – vienas iš Europos migrantų krizės židinių. Čia glaudžiasi daugiau nei 20 tūkstančių atvykėlių, daugiausia musulmonų.

 Vienas aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnas šeštadienį atskleidė planus, kaip paskatinti iš karo zonos Sirijoje bėgančius žmones likti kaimyninėse šalyse, užuot prisidėjus prie migrantų srauto į Europą. Lankydamasis migrantų priėmimo centre prie Makedonijos sienos, ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas sakė, kad Europos Sąjungai dabar tenka keli uždaviniai.

 Vengrija baigė tverti spygliuotos vielos tvorą palie 41 km ilgio sieną su Kroatija, tikėdamasi tokiu būdu sustabdyti migrantų srautą iš tos šalies, pareiškė šeštadienį Gynybos ministerijos atstovas. „Tvora baigta per naktį iš penktadienio“, – sakė naujienų agentūrai Attila Kovacsas. Likę 330 kilometrai Vengrijos ir Kroatijos sienos eina Dravos upe, kurią kirsti nėra lengva.

 Slovėnijos pasienio policija penktadienį ašarinėmis dujomis išvaikė grupę migrantų, kai šios šalies vyriausybė svarsto galimybę atverti saugų koridorių pabėgėliams, kurie galėtų kirsti šią nedidelę Alpių regiono šalį. Incidentas kilo prie Harmicos sienos perėjos, kai keli šimtai Kroatijos pusėje buvusių migrantų reikalavo, kad būtų įleisti į Slovėniją.

Darbo partijos deleguotas krašto apsaugos viceministras Marijus Velička išplatino pranešimą spaudai, kuriame kalba apie į Europą galimai prasmukusių radikalių islamo kovotojų bandymus verbuoti migrantus. Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kritiškai vertina tokį viceministro elgesį bei neatmeta galimybės, jog jo nuomonė yra tiesiog Darbo partijos vadovų populistinis žingsnis.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, kurios nėra linkusios sutikti su migrantų perskirstymo kvotomis, gali būti priverstos tai padaryti, jeigu už tą planą nubalsuos dauguma 28 bloko narių.

Aštuoni irakiečiai, sulaikyti Lietuvos pasieničių, perduoti Lenkijai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Migrantus pareigūnai sulaikė, kai šie neteisėtai į šalį pateko iš Lenkijos, įtariama, bandydami nukakti iki Suomijos. Ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos kontaktiniame punkte, veikiančiame dviejų šalių pasienyje, įvykusio susitikimo metu VSAT pareigūnai Lenkijos pasieniečiams perdavė 8 irakiečius.

Kroatija naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dėl didžiulio migrantų ir pabėgėlių antplūdžio uždarė septynis iš aštuonių kontrolės punktų savo pasienyje su Serbija, pranešė Vidaus reikalų ministerija, nurodžiusi, kad šios priemonės bus taikomos „iki atskiro pranešimo“. „Eismas draudžiamas Tovarniko, Iloko, Iloko 2-ajame, Principovačo, Principovačo 2-ajame, Batinos ir Erduto pasienio kontrolės punktuose“, - rašoma ministerijos išplatintame pareiškime. Daugiau nei 11 tūkst.

Įvairiose Europos šalyse prieglobsčio siekiantys žmonės gali tikėtis gauti maisto, ar pinigų jį pirkti, pastogę ir medicinos paslaugas, mokymo įstaigą jų vaikams ir galimybę bendrauti su teisininkais savo gimtąja kalba per vertėjus, praneša „Reuters“. Leidinys taip pat pateikia įvairiose šalyse suteikiamų teisių ir naudų sąrašą, kurias pabėgėliai gali gauti be būtiniausių priemonių.

Pranešimai apie pabėgėlius liejasi po visą Čekiją pilnu greičiu ir primena visišką paniką – čekai pradėjo bombarduoti policiją pranešimais apie tariamus migrantus, kurie tariamai šmirinėja po šalį ir būna potencialiai nelegalūs, praneša vietos leidinys „Právo“. Anot policijos pranešimų, čekai sunerimę skambindavo ir pranešdavo, kad pabėgėliai slapstosi bulvių laukuose ar statosi bunkerį, rašoma vietos žiniasklaidoje.

Šią vasarą į Europą per Viduržemio jūrą plūstančių migrantų srautas yra rekordinio dydžio. Vien rugpjūčio mėnesį laivais per Viduržemio jūrą į Europos Sąjungą atvyko apie 130 000 žmonių, t.y keturis kartus daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Šiuo metu į ES jau atvyko beveik 400 000 žmonių. Jungtinių Tautų duomenimis, apie 51 procentą į Europą atvykstančių migrantų skaičiaus sudaro asmenys su Sirijos piliečių pasais.

Europos Parlamentas ketvirtadienį didele persvara parėmė planus paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių Bendrijos šalyse, kad būtų sumažintas migrantų krizės spaudimas Graikijai, Vengrijai ir Italijai. Europarlamentarai patvirtino skubos tvarka pateiktą priemonę 372 balsais prieš 124. Dar 53 ES asamblėjos deputatai susilaikė. Šis sprendimas papildo jau anksčiau Europos Parlamento pritarimo sulaukusį siūlymą per ateinančius dvejus metus iš Italijos ir Graikijos į kitas ES šalis perkelti 40 tūkst.

Mažiausiai pusė į Vokietiją atvykusių pabėgėlių turi psichikos sutrikimų dėl traumų, kurias patyrė per karą arba pavojingai bėgdami iš savo šalių, trečiadienį paskelbė Vokietijos psichoterapeutų rūmai. Daugiau nei 70 procentų atvykėlių buvo smurto liudytojai ir daugiau nei pusė jų patys tapo smurto, dažnai kankinimų, aukomis, sakė rūmų prezidentas Dietrichas Munzas.

Pabėgėlių integracija vyks lygiai taip pat kaip dabar, tik didesniu mastu. Taip valdžia apibūdina jau po trijų mėnesių prasidėsiantį pabėgėlių apgyvendinimą Lietuvoje. Pirmieji čia gali pasirodyti jau šių metų pabaigoje. Tačiau pirmiausia jie turės įveikti atranką. „Mes tikrai norime, kad jie savo noru čia atvyktų, kad norėtų čia gyventi, dirbti, gerbti mūsų kultūrą ir kurtų pridėtinę vertę.

Žymus Rusijos rašytojas ir karo žurnalistas Arkadijus Babčenka savo feisbuko paskyroje skyrė dėmesio pabėgėlių temai. Žurnalistas šiuo metu lankosi Vengrijoje ir pranešė paskutines naujienas iš „pabėgėlių antplūdžio skandinamo“ Budapešto. Jis pažymėjo, kad, galbūt pasienyje ir kita situacija, tačiau šalies sostinė „migrantų antplūdžio“ nejaučia.

Danijos vyriausybė, kuri priimant įstatymus yra priklausoma nuo antiimigracinės partijos, laikosi griežtos pozicijos pabėgėlių klausimu, nepaisydama augančio visuomenės palaikymo atviresniam požiūriui.

Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič pranešė šaukianti šalies Saugumo tarybos posėdį dėl migrantų krizės, trečiadienį ryte pabėgėliams ėmus pirmą kartą kirsti šios ES šalies, nepriklausančios Šengeno zonai, sieną. „(Migrantų) krizei kasdien tampant vis keblesne, aš turiu dar kartą perspėti dėl migrantų bangos ir jos galimų socialinių, ekonominių ir saugumo padarinių“, – sakoma šalies vadovės pranešime. „Taigi.

Pasienyje su Lenkija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai vėl sulaikė migrantus iš Irako. Pirminiais duomenimis, trys irakiečiai į Suomiją gabeno dar 7 savo tautiečius. Per pastarąsias pusantros savaitės tai jau ketvirtas panašus atvejis, kai pasienyje su Lenkija nutrauktas irakiečių migrantų kelias per Lietuvą link Suomijos.

Vengrijos policija areštavo 174 asmenis antradienį, kai įsigaliojo griežtas naujas įstatymas, baudžiantis įkalinimu iki kelerių metų už „neteisėtą sienos kirtimą“,pranešė pareigūnai. Pagal štį įstatymą, įsigaliojusį 22 val pirmadienį Grinvičo (1 val. antradienį Lietuvos) laiku, policija sulaikė 60 asmenų už spygliuotos vielos užtvaro „karpymą ir gadinimą“ palei Serbijos sieną. Dar 114 areštuota pešią dieną, pareigūnai iš karto pradėjo baudžiamuosius procesus.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad migrantų krizės priešakyje atsidūrusi Europos Sąjunga (ES) turi aiškiai atskirti nuo karo grėsmės bėgančius asmenis ir ekonominius migrantus bei daug griežčiau reaguoti į nelegaliai į Europos šalis patenkančius žmones. Anot jo, jei tai nebus padaryta, tai krizė gali su visais neigiamais padariniai gali užklupti ir Lietuvą. „Jei sąžiningai prašai politinio prieglobsčio Europoje ir lauki atsakymo – gausi špygą taukuotą.

Nepaprastąją padėtį prie pietinės sienos su Serbija antradienį paskelbusi Vengrija sulaiko nelegaliai į šalį mėginančius patekti migrantus, siekdama užkirsti kelią į šalį plūstančių atvykėlių srautui, šimtams jų susispietus niekieno žemėje ir augant Serbijos pareigūnų pasipiktinimui. Kelio atkarpoje tarp abiejų šalių pasienio kontrolės punktų įstrigę nuo smurto savo šalyse bėgantys pabėgėliai ten įsirengė palapines.

Kai kurioms ES šalims griežtinant pasienio apsaugą, Lietuva to daryti kol kas nemato reikalo. Taip teigia iš Briuselio grįžęs vidaus reikalų ministras. Tuo metu valdantieji didelio ryžto spręsti pabėgėlių problemą nedemonstruoja. Seime teikiami vienas kitam prieštaraujantys įstatymų projektai ir nežinoma, kiek pinigų prireiks pabėgėlių integracijai. Pareigūnai darbuojasi Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Pastarosiomis savaitėmis čia jaučiamas migrantų suaktyvėjimas.

 Antradienį Lietyvių tautos sąjunga ir Lietuvių tautinio darbo sąjunga prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo organizavo piketą prieš emigrantų, į Lietuvą atvykstančių iš Afrikos ir Azijos, priėmimą Lietuvoje. 12 asmenų su vėliavomis rikiavosi prieš institucijas ir siekė, kad jų reikalavimai  būti išgirsti.

Vengrijos policija pirmadienį sulaikė apie 9 380 migrantų, kirtusių šalies sieną su Vengrija, o tas per vieną dieną atvykusių žmonių skaičius buvo didžiausias šiais metais, antradienį pranešė pareigūnai. Pirmadienio vakarą policija užblokavo sienos ruožą, per kurį į šalies teritoriją neteisėtai patekdavo daugiausiai migrantų. Nuo metų pradžios į Vengriją atvykusių migrantų skaičius perkopė 200 tūkst., pirmadienį informavo policija.

Lietuva laikosi skeptiškos nuomonės dėl Briuselio siūlomos privalomos migrantų kvotų sistemos, pirmadienį pareiškė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, paraginęs sutelkti dėmesį sienų apsaugai bei teisės į prieglobstį neturinčių migrantų grąžinimui.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žada aktyviai prisidėti prie Europos pabėgėlių krizės, siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą bei ragina netikėti mitais dėl pabėgėlių esą platinamų užkrečiamų ligų. Vilniuje vykstančioje PSO Europos regioninio komiteto sesijoje 53 Europos regiono valstybių vyriausybių atstovai sutarė artimiausiu metu rengti specialiai migrantų ir sveikatos problemoms skirtą aukšto lygio PSO regioninio komiteto konferenciją, pranešė komitetas.

Miunchenas pasiekė savo galimybių priimti į Vokietiją masiškai atvykstančius pabėgėlius ribą, sekmadienį perspėjo policija – kitą dieną po to, kai šį Pietų Vokietijos miestą pasiekė 12,2 tūkst. prieglobsčio prašytojų. „Šeštadienį turėjome iš viso 12 200 pabėgėlių ... Šiandien matome kelis šimtus. Atsižvelgiant į vakar dienos skaičius labai aišku, kad mes pasiekėme viršutinę savo galimybių ribą“, – sakė policijos atstovas.

Šeštadienio naktį policija sulaikė per Lietuvą vykusius nelegalus irakiečius, kurie teigė esantys Europą valtimi pasiekę pabėgėliai. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai netrukus po vidurnakčio Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, ties Trakėnų kaimu, kelyje „Via Baltica“, sustabdė automobilį „Opel Astra“ lietuviškais registracijos numeriais.

Vengrijos populistas premjeras Viktoras Orbanas šeštadienį paragino suteikti didžiulį pagalbos paketą šalims, supančioms karo krečiamą Siriją, kad sumažėtų į Europą plūstančių pabėgėlių srautas, Europos Sąjungos lyderiams nesutariant, kaip suvaldyti šį antplūdį.

Daugiau kaip 430 tūkst. migrantų ir pabėgėlių pasiekė Europą per Viduržemio jūrą nuo šių metų pradžios, paskelbė penktadienį Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), pažymėdama, kad beveik 2 750 žmonių žuvo per šią kelionę. TMO nurodė nuo sausio 1 dienos užregistravusi 432 761 atvykimą, iš kurių Graikijai tenka 309 356, Italijai – 121 139, Ispanijai – 2 166 ir Maltai – 100. Per praėjusią savaitę TMO užregistravo 364 tūkst.

Artėjant savaitgaliui Vokietijoje apie 4 tūkst. karių nurodyta būti pasirengus padėti tvarkytis su atvykstančiais pabėgėliais, sakė penktadienį gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Kariai galės „padėti ypatingais atvejais“, prireikus, galima jų skirti dar daugiau, sakė ministrė, kaip nurodoma žurnale „Der Spiegel“. Jų šūkis – rodyti „maksimum geros valios“ prieglobsčio prašytojams, sakė U.von der Leyen. Lig šiol, per šiuos metus, į Vokietiją atvyko daugiau kaip 450 tūkst.

Seimo Europos reikalų komitetas penktadienį pritarė, kad Lietuva per dvejus metus priimtų 1105 pabėgėlius, bet atmetė Briuselio ir Vokietijos siūlomą nuolatinę privalomą migrantų kvotų sistemą. „Dėl skaičiaus pritarta. Bet mes nepritarsime diskutuojamam mechanizmui, kad turėtų būti automatinis paskirstymas. Matyt, dėl to bus diskusija taryboje“, - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė jo pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

Nors daugiau nei pusė lietuvių nusiteikę prieš imigrantus, nemaža dalis žmonių jau rengiasi patys jiems padėti. Gyventojai internete dalijasi informacija, kas ir kaip galėtų padėti pabėgėliams. Vieni sako galintys paremti drabužiais, žaislais, namų apyvokos daiktais, kiti net savo namų stogą virš galvos ar darbą dalintis pasiryžę. Gyventojų aktyvumu neatsidžiaugianti, mat pripažįsta, kad be šalies gyventojų pagalbos valstybė pasirūpinti pabėgėliais vargu ar išgalės.