migrantai

Darbą Lietuvoje per pustrečių pastarųjų metų susidaro beveik 180 pabėgėlių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dalis jų patys įkūrė įmones.  Užimtumo tarnybos specialistai sako, kad pabėgėlių įdarbinimą rajonuose stabdo tai, kad jie negali išsinuomoti būsto ten, kur susiranda darbą. Todėl pabėgėliai kraustosi į didmiesčius.

Praėjusią parą, pirminiais duomenimis, sulaikyti 144 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Didesnioji jų dalis prisistatė Irako piliečiais. Iš viso šiemet jau sulaikyti 3 tūkst. 545 neteisėtai sieną kirtusių migrantų.

Tai, kas vyksta Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, yra valdžios sprendimų pasekmė, įsitikinęs buvęs premjeras ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Esą valdžia nesiima ryžtingų sprendimų, o kol neprasidės pirmosios deportacijos, tol, anot S. Skvernelio, niekas per daug nesikeis.

Koronavirusu šiuo metu tebeserga kelios dešimtys neteisėtai sieną kirtusių migrantų, per liepą iš viso užsikrėtė apie pusšimtį, BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Nuo liepos yra nustatyti 53 atvejai, šiuo metu tebeserga 24“, – šios savaitės pabaigoje sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis. Užsieniečiai, kuriems nustatyta COVID-19, įkurdinami Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, tačiau ten vietų ne visuomet pakanka.

Iššūkis, kurį Lietuva šiuo metu privalo atlaikyti, yra Minsko režimas, jo rengiama hibridinė ataka, tačiau ne patys migrantai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Šeštadienį kalbėdamas Medininkų žudynių 30-mečio minėjime šalies vadovas žadėjo, kad būtini sprendimai šiai atakai stabdyti ir atlaikyti bus rasti ir įgyvendinti labai greitai. Jis linkėjo ir sau, ir kitų valdžios institucijų atstovams nesusipriešinti ieškant minėtų sprendimų.

Praėjusią parą, pirminiais duomenimis, sulaikyta 117 migrantų, neteisėtai kirtusių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Dauguma jų prisistatė Irako piliečiais. Nuo šeštadienio neteisėtos migracijos duomenis skelbia ne Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o Statistikos departamentas. Iš viso šiemet jau sulaikytas 3 tūkst. 401 neteisėtai sieną kirtęs migrantas.

Lietuvoje – rietenos dėl plūstančio migrantų srauto. Kas nutiko Lietuvos valstybei, kad be isterijos ir krizės nesugebame išspręsti saujelės nelegalių migrantų problemos ir užtikrinti tinkamą sienos apsaugą? „Dienos komentare“ atsakymus, savo mintis į šiuos klausimus išdėstė rašytojas Andrius Užkalnis. Savo naujausiame straipsnyje labai smarkiai rašote apie mūsų valdžios nesugebėjimą tvarkytis su nelegalių migrantų problema.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė: * Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 137 neteisėtus migrantus iš Baltarusijos. Šiemet į Lietuvą iš viso bandė patekti 3282 migrantai. * Į Lietuvą atvyko 60 papildomų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnų, padėsiančių valdyti krizę. Iš viso šiuo metu agentūra Lietuvoje dislokuoja 100 pareigūnų, 30 patrulinių automobilių ir du sraigtasparnius.

Dalis sienos pažeidėjų jau suprato realybę ir jau svajoja apie gimtinę. Keletas neteisėtų migrantų jau kreipėsi į institucijas Lietuvoje ir prašo juos sugrąžinti namo. Dar bent keliolika tvarkytis dokumentus žada artimiausiu metu.  Pasak migracijos darbuotojų, atvykėliai supranta buvę apgauti. Tiesa, didžioji dalis pasiduoti neketina, jau skundžia teismui Migracijos departamento sprendimus nesuteikti jiems prieglobsčio ar net už savo pinigus samdosi brangius advokatus Lietuvoje.

Rūdninkų poligone apgyvendinti neteisėti migrantai lieja nepasitenkinimą gyvenimo sąlygomis ir maitinimu. Žurnalistams jie rodo nešvarų rudą vandenį, skundžiasi, kad nėra tinkamai maitinami ir pyksta, kad Lietuva juos uždarė lyg gyvulius. Ministerija tokius priekaištus atmeta, o pavakarę į poligoną pasiuntė vandens patranką. Keli šimtai sienos pažeidėjų Rūdninkų poligone reaguoja į atvykusius žurnalistus ir reikalauja laisvės. Nelegalai skundžiasi gyvenimo sąlygomis. „Labai blogai.

Į neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietą Rūdninkų poligone penktadienį nugabenta vandens patranka ir šarvuočiai. Apie tai BNS informavo vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Lina Laurinaitytė-Grigienė. Jos teigimu, tai daroma taktiniais ir prevenciniais tikslais. „Vandens patranka ir pora šarvuočių yra viena iš taktinių, prevencinių priemonių, kurias yra numatę pareigūnai. Ir tokio dydžio stovyklose kaip ši tai yra visiškai įprastas dalykas“, – teigė ministrės atstovė.

Rūdninkų poligone planuojama apgyvendinti 800 neteisėtų migrantų, pirmieji 380 atvykėliai ketvirtadienį buvo atvežti į vietą, informuoja Vidaus reikalų ministerija (VRM). Ministerija taip pat ramina vietos gyventojus, kad migrantai bus vežami palaipsniui, vertinant saugumo situaciją, miestelyje bus sustiprintos policijos pajėgos. „Kalbėdamas su gyventojų atstovais patikinau, kad turime planų Rūdninkų poligone apgyvendinti apie 800 neteisėtų migrantų.

Lietuvos kariuomenė plečia paramos Vidaus reikalų ministerijai apimtį ir didina į pagalbą šiai institucijai skiriamų karių skaičių. Artimiausiu metu migracijos situacijai suvaldyti skirtų karių atliekamų užduočių sąrašas pasipildys inžineriniu tvoros įrengimu pasienio ruože bei pagalba Viešojo saugumo tarnybai sustiprinant nelegalių migrantų apgyvendinimo vietų apsaugą, rašoma pranešime spaudai.

Į Lietuvą atvyko 60 papildomų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnų, padėsiančių valdyti migrantų krizę, penktadienį informavo agentūra. „Iš viso šiuo metu agentūra Lietuvoje dislokuoja 100 pareigūnų, 30 patrulinių automobilių ir du sraigtasparnius“, – nurodoma pranešime.

Šalyje įtempta situacija toliau kaista. Neteisėtų migrantų srautus suvaldyti sunku – jų pasieniečiai ketvirtadienį sulaikė 137. Gyventojai, nenorintys, kad jų savivaldybėse būtų apgyvendinti pabėgėliai protestuoja. Rūdninkų miestelio gyventojai teigia esantys apgauti. Penktadienį ryte įvyko Seimo Lietuvos regionų frakcijos narės Beatos Petkevič spaudos konferencija „Rūdninkų įvykiai. Kur tiesa?“ „Šiandien mes susirinkome dėl skleidžiamo melo“, – spaudos konferenciją pradėjo B. Petkevič.

Kiekvieną dieną girdime naujienas apie šimtus migrantų, kurie nelegaliai kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir pateko į mūsų šalį. Nemaža dalis šių migrantų – iš Irako.

Bet kuris strategas žino banalią tiesą – vienu metu negalima atverti kelių kovos frontų, priešingu atveju, gresia skaudus pralaimėjimas. Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šios taisyklės savo veiklai nepritaiko ir kovoja beveik visur ir beveik su visais. Kai kurios kovos kyla ne dėl jų kaltės, bet kai kurias jie sąmoningai patys renkasi.

Per parą, t. y. visą ketvirtadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 137 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 3 282. Ketvirtadienį iš VSAT užkardų 380 iki tol jose apgyvendintų migrantų buvo perkelti į Rūdninkus Šalčininkų rajone. Pagal savivaldybes daugiausia užsieniečių įkliūna Varėnos rajone. Iš 137 pastarąją parą įkliuvusių užsieniečių 106 turėjo Irako dokumentus ar prisistatė šios šalies piliečiais.

Į Lietuvą ir toliau plūsta nelegalūs migrantai – nepadeda nei sustiprinta apsauga pasienyje su Baltarusija, nei koncertinos statymas. Valdantiesiems sunkiai sekasi tartis su bendruomenėmis, kurių vietovėse norima apgyventi pabėgėlius – žmonės protestuoja. Politologai neabejoja, kad šios krizės valdyme prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo per vėlai, todėl ragina jį dabar pat turi imtis veiksmų, o ne būti stebėtoju.

Į Lietuvą atvykusi Irako pareigūnų delegacija jau padėjo nustatyti dalies migrantų tapatybę, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Apie tai jis ketvirtadienį pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Ministro teigimu, delegacija susitiko su visomis pagrindinėmis šalies institucijomis, lankėsi migrantų stovyklose. „Pateikė labai daug informacijos iš nelegalių migrantų, jau padėjo nustatyti jų tapatybę.

Ketvirtadienį po pietų Rūdninkų poligone apgyvendinami pirmieji migrantai. „Tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, tačiau iš viso artimiausiu metu, tai yra artimiausiomis dienomis planuojama apgyvendinti apie 350“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis. Užsieniečius pasieniečiai gabena savo tarnybiniu ir savivaldybių transportu, jiems padeda policija.  „Pirma iš A. Barausko, G. Žagunio ir Varėnos užkardų, kur labiausiai apkrautos.

Ketvirtadienį Dieveniškių gyventojai renkasi į protestą Vilniuje. Prie Vyriausybės rūmų jie rengia mitingą prieš migrantų apgyvendinimą jų miestelyje. Tai antras Dieveniškių bendruomenės protestas, kuriame reikalaujama išgirsti gyventojus. Leidimas Dieveniškių bendruomenei 15-19 valandomis organizuoti protestą suteiktas 500 žmonių, informuoja Vilniaus savivaldybė. Jie atvyko ne tik iš Dieveniškių, bet ir iš kitų savivaldybių – Rūdininkų, Vilniaus, Alytaus.

Migrantų krizė Baltarusijos pasienyje tęsiasi. Ir toliau pasieniečiai kasdien sulaiko virš 100 nelegaliai sieną kirtusių migrantų. Jie apgyvendinami Lietuvoje, o dėl to pastaruoju metu viešojoje erdvėje kyla ginčų. Nelegalūs migrantai traktuojami kaip ekonominiai savo šalių pabėgėliai. Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pasidalijo dar viena priežastimi, kodėl migrantai palieka savo valstybes ir keliauja laimės ieškoti svetur.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu pagrindinė užduotis – kuo greičiau migrantus, neteisėtai kertančius Baltarusijos ir Lietuvos sieną, išsiųsti į kilmės šalis. „Mūsų pagrindinis tikslas ir užduotis tuos žmones kaip galima greičiau išsiųsti į jų kilmės šalis“, – žurnalistams ketvirtadienį Druskininkų pasienio užkardoje sakė ministrė. Jos teigimu, spartesnę deportaciją padės vykdyti saugus migrantų apgyvendinimas, greitos migracijos procedūros.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą dėl melagienos apie kuriamas migrantų stovyklas. „Kibernetinio saugumo centras šiuo metu atlieka tyrimą. Manau, kad ir policija turi ir aiškinsis, ir priims atitinkamus sprendimus“, – ketvirtadienį viešėdama Druskininkų pasienio užkardoje žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pietų Lietuvos pasienio užkardose ketvirtadienį apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu tikslas – kuo greičiau iškelti migrantus iš pasienio užkardų, kad kuo daugiau pasieniečių galėtų vykdyti tiesiogines savo funkcijas.

Savivaldybės dalinasi informacija, kad internete plinta melaginga naujiena apie pabėgėlių apgyvendinimą. Neva penkių šalies savivaldybių mokyklose planuojama rengti stovyklas neteisėtiems migrantams. Viena iš savivaldybių praneša – informacija pasirodė ir oficialioje savivaldybės svetainėje.

Migrantų krizė didina spaudimą ir dalies savivaldybių sveikatos sistemai. Merai skundžiasi, kad greitosios pagalbos ekipažams tenka reaguoti į menkiausius pabėgėlių skundus ar net melagingus pranešimus, o dėl to nukenčia vietiniai gyventojai. Dalyje šalies savivaldybių apgyvendinti migrantai kelia nemažai rūpesčių ir gydymo įstaigoms.

Lietuvą krečiant migracijos krizei Prezidentūroje padėtį aptarė šalies vadovas Gitanas Nausėda ir visų politinių partijų lyderiai. Po susitikimo premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad į Lietuvą atvyko Irako, kurio piliečiais prisistato dauguma migrantų, institucijų misija, bet kartu ji siūlė nedėti didelių vilčių į greitą ir efektyvų migrantų sugrąžinimo procesą, nes kiekvienas institucijos atstovas negalės su savimi išsivežti po kelis šimtus žmonių.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte bei parlamentinių partijų lyderiais ketvirtadienį aptarė migracijos krizės valdymą bei užsienio politikos principus. Prezidentas džiaugėsi vieningu požiūriu į problemos rimtumą ir neatmetė galimybės, kad pasienio šalies regionuose gali būti įvesta nepaprastoji padėtis. Visgi šalies vadovas pažymėjo, kad prieš tai turi būti įvertintas ne vienas aspektas.

Kol vieni politikai kurpia planus krizei suvaldyti ir daro tai Vilniuje, kiti naudojasi proga būti matomi įvykių epicentre. Kai kurie valdančiaisiais netapę Seimo nariai šliejasi ne tik prie paprastų protestuotojų, bet ir pagarsėjusių dezinformacijos skleidėjų ir padeda kurstyti aistras dėl plūstančių nelegalų.

Lietuvai kovojant su išaugusiais neteisėtų migrantų srautais, kitą savaitę į Lietuvą planuoja atvykti vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Žinių radijui ministrė ketvirtadienį teigė aptarusi naujausią situaciją su eurokomisare telefonu ir pakvietusi ją atvykti į Lietuvą. „Sutarėme, kad ji planuoja kitą savaitę atvykti į Lietuvą.

Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių senatvės pensijų gavėjų, kurie per gyvenimą nesukaupė būtinojo pensijų stažo. Kiekvienam iš jų visoms einamosioms mėnesio išlaidoms tenka vidutiniškai mažesnė suma, nei per vieną mėnesį kainuoja vien pamaitinti vieną neteisėtą migrantą. Rekomenduojamame meniu, pagal kurį maitinami atvykėliai, yra patiekalai, apie kuriuos dalis pensininkų gali tik pasvajoti – švieži gaminiai iš jautienos, vištienos, vaisiai ir kt.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Vyriausybės sprendimai. Ministrų kabinetas patvirtino kelis sprendimus, susijusius su koronaviruso pandemijos valdymu: * Nutarta sieti būsimus pandeminius ribojimus su 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų šalies ligoninėse. Dabar ligoninėse gydomi 128 pacientai. Kontaktinės veiklos išskyrus kai kurias išimtis, kurios bus patvirtintos vėliau, būtų leistos tik turintiems galimybių pasą.

Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, trečiadienio vakarą vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas tariasi su bendruomene dėl migrantų apgyvendinimo. „Šalčininkų mero kvietimu jie nuvažiavo į Rūdninkus pabendrauti su vietos bendruomene ir, tiesą pasakius, šiuo metu bent jau mes vertiname, kad pokalbis vyksta konstruktyviai“, – BNS informavo vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Nesikalbėdama su savivaldomis ir įsibaiminusiais Lietuvos gyventojais valdžia kelia įtampą šalies viduje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė buvęs premjeras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Esą įsibaiminę lietuviai ima protestuoti ir priešinasi valdžios veiksmams iš nežinojimo ir nesuvokimo. Lietuvoje dažnėja neramumai dėl vienoje ar kitoje vietoje planuojamo kurti migrantų laikinojo apsistojimo miestelio.

Antradienį pasieniečiai sulaikė rekordinį skaičių migrantų per vieną parą – 171. Nelegalų skaičius mūsų šalyje jau perkopė 3 tūkstančius. Nors Rūdninkų poligone palapinių miestelis dar tik statomas, Vidaus reikalų ministerija nusprendė bent laikinai palikti ramybėje Dieveniškių gyventojus. Kad nurimtų įsibaiminę gyventojai, nelegalų centrus pradės saugoti kariuomenė.

Vilniaus rajono savivaldybė gyventojų apsaugai nuo migrantų ketina sukurti 40 papildomų viešosios tvarkos pareigūnų etatų. „Papildomai steigsime, tas klausimas praėjo jau pro komitetus. Mano duomenimis, komitetai pritaria, nes jaučia pareigą apginti gyventojus“, – BNS trečiadienį sakė rajono merė Marija Rekst. Jos teigimu, neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kertantys migrantai kartais užklysta pas vietos gyventojus. „Turime atvejų, kad jie vaikšto po kaimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda vieši Dieveniškėse, kur susitiko su vietos gyventojais. Prezidentas tikino, kad siekia įsiklausyti į vietos bendruomenės rūpesčius, nes nelegalių migrantų antplūdis – visos Lietuvos problema. „Rytoj su partijų lyderiais kalbėsime apie vieningą poziciją ir sprendimus migracijos krizei spręsti. Tai nėra vienos Vyriausybės, kelių savivaldybių, ar kelių vietos bendruomenių problema. Tai visos Lietuvos problema, kurią sėkmingai išspręsti galime tik kartu.

Viešoje Dieveniškių grupėje žmonės dalijasi vaizdais, kaip paryčiui prie jų prisėdo kelių migrantų grupelė. Vėliau juos išsivežė pareigūnai. Žmonės socialiniuose tinkluose dalinasi: „pirmieji ryto svečiai, 4 nelegalai Dieveniškėse, nesislapsto, atvirai priėjo, ir ramiai laukė policijos.

Vyriausybė į migrantų krizės valdymą oficialiai įtraukė dar kelias ministerijas, savivaldybes. Ministrų kabinetas trečiadienį pakoregavo Valstybinį ekstremalių situacijų valdymo planą, į jį įtraukdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei savivaldybių administracijų direktorius. Pabrėžiama, kad tai daroma šaliai susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu.

Vyriausybė skyrė 74,3 tūkst. eurų iš valstybės rezervo neteisėtus migrantus apgyvendinusioms savivaldybėms jų išlaikymo išlaidoms kompensuoti. „Siūloma skirti 74,3 tūkst. eurų valstybės rezervo lėšų atsižvelgiant į ekstremalią situaciją, esame susitarę su savivaldybėmis, kurios priima migrantus, kad tai bus kompensuojama iš rezervo ir savivaldybės nenukentės, kad prisideda“, – per Vyriausybės posėdį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu neketinama vežti migrantų į Dieveniškes, dėl ko pastaruoju metu kilęs vietos gyventojų nepasitenkinimas. „Mes pasiliekame šitą vietą – ji yra, ji dar nėra išbraukta iš sąrašo, bet šiuo metu sprendimų dėl žmonių vežimo nėra, bet neatsitraukiame“, – žurnalistams trečiadienį teigė ministrė.

Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius sako nematantis alternatyvių vietų apgyvendinti migrantams, kad jos būtų nutolusios toliau nuo vietos gyventojų ir nekeltų įtampos. „Ne, aš tokių teritorijų nematau ir tikrai tokių teritorijų nėra (...) Dabar mes parodėme viską, ką mes turime, kokie pastatai, kokiame stovyje, tokių pastatų mes neturime“, – žurnalistams trečiadienį sakė rajono vadovas.

Per parą, t. y. visą antradienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 171 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Tai didžiausias šiemet per parą sulaikytų tokių asmenų skaičius. Bendras šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai patekusių asmenų skaičius antradienį viršijo 3 tūkst. Iki tol daugiausiai migrantų buvo įkliuvę Druskininkų savivaldybės ribose, bet po antradienio sulaikymų tokia vieta tapo Šalčininkų rajonas.

Į protestus prieš neteisėtų migrantų apgyvendinimą rytų Lietuvoje įsitraukia ne tik įvairios politinės jėgos, bet ir žmonės, susiję su kontrabanda, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Yra įvairių elementų, kurie įsijungia į tuos protestus, susijusių su pietryčių Lietuvoje vykstančiais procesais. Turiu omeny kontrabandinius dalykus.

Baltarusijos režimui nebesaugant sienos ir į Lietuvą praleidžiant migrantus, Lietuvos valdžia atsidūrė tarp dviejų girnų – iš vienos pusės nepasitenkinimą reiškia įvairiose stovyklavietėse įkurdinti migrantai, iš kitos – gyventojai protestuoja prieš migrantų miestelių statybas netoli savo gyvenamųjų namų. Pastarieji protestai įvyko Šalčininkų rajone: Dieveniškėse ir prie Viešojo saugumo tarnybos Rūdninkų poligono, kuris įkurdintas atokiau nuo gyvenamųjų vietovių.

Konstitucinės teisės ekspertai kol kas nemato pagrindo skelbti nepaprastąją padėtį, tačiau neatmeta galimybės, kad jei situacija šalyje blogės šis klausimas gali atsirasti ant politikų darbo stalo. Konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius BNS pabrėžė, kad pagrindinis šalies teisės aktas numato du pagrindus, kuomet valstybėje ar jos dalyje galima skelbti nepaprastąją padėtį, t.y. jei kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.

Po vakarykščių policijos pareigūnų, Rūdininkų gyventojų ir ten suvažiavusių provokatorių susirėmimo vidaus reikalų ministrė prašo generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento, kad šie išaiškintų ir nubaustų neteisėtoje akcijoje dalyvavusius žmonės. Agnė Bilotaitė vakarykštį kelio į poligoną blokavimą vertina, kaip specialiai surengtą provokaciją, kurioje dalyvavo ne vietos gyventojai.