migrantai

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako gavusi žinių, kad Irakas, kol kas priimantis tik savanoriškai į tėvynę grįžtančius migrantus, jau svarsto galimybę juos į šalį grąžinti per prievartą. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė penktadienį lankėsi Kapčiamiestyje. Po vizito ji surengė spaudos konferenciją. Bilotaitė: mūsų tikslas yra daryti spaudimą Lukašenkai „Per visą laikotarpį, kai buvo priimtas sprendimas neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą yra neįleista apie 7500 asmenų.

Europos Sąjunga pareiškė, kad Vakaruose nepripažinto Baltarusijos prezidento kaltinimai neatitinka realybės, taip pat buvo pažymėta, kad migrantų repatriacijos klausimas yra Irako ir Baltarusijos reikalas. Anksčiau Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „niekšai ES“ turėtų sumokėti už migrantų skrydžius iš Minsko. „Ši informacija neatitinka tikrovės. Europos Sąjunga nefinansuoja šių reisų dėl irakiečių repatriacijos. Dabartinės pastangos organizuoti repatriaciją yra organizuojamos Irako valdžios.

Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti 29 migrantai, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių nebuvo. Kaip pranešė pasieniečiai, ketvirtadienį vidudienį Baltarusijos pusėje ties Lazdijų rajonu buvo iššauti trys šūviai. Vakare ties Varėnos rajonu Baltarusijos pusėje skirtingu metu paleistos penkios signalinės raketos.

Irako avialinijos ketvirtadienį atšaukė skrydį iš Minsko, kuriuo namo turėjo parskristi dalis pasienyje įstrigusių migrantų. Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad europiečiai už tokius skrydžius turėtų susimokėti. Migrantų krizę Lenkijos premjeras ketvirtadienį Vokietijoje aptarė su Angela Merkel, kuri praėjusią savaitę du kartus kalbėjo su Lukašenka.

Maždaug 230 migrantų, padedami baltarusių pasieniečių, prasiveržė per sieną į Lenkijos teritoriją, tačiau iškart buvo grąžinti atgal, ketvirtadienį pranešė Lenkija. „Jie sugriovė tvorą, ir 232 žmonių grupė įžengė kelis metrus į Lenkijos teritoriją“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė leitenantė Anna Michalska Lenkijos naujienų agentūrai PAP.

Prieglobsčio negavę irakiečiai migrantai įkalbinėjami grįžti į savo šalį, o su Iraku deramasi, kad priimtų ne tik sutinkančius grįžti savanoriškai, bet visus savo piliečius, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę vyksta į Prancūziją, kur su šios šalies lyderiu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) aptars migracijos krizę Europos Sąjungos pasienyje, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Paryžiuje G. Nausėda lankysis pirmadienį ir antradienį. „Susitikime daugiausia dėmesio planuojama skirti krizei pasienyje su Baltarusija, nelegalios migracijos, saugumo ir gynybos klausimams aptarti“, – nurodo Prezidentūra.

Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti 55 migrantai, vienas įleistas dėl humanitarinių priežasčių, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos duomenimis, tai – didžiausias neįleistų migrantų skaičius šią savaitę. Antradienį pasieniečiai apgręžė devynis užsieniečius, pirmadienį – 18, sekmadienį – 70, šeštadienį – 44, penktadienį – 54, ketvirtadienį – 106. Pasieniečių teigimu, trečiadienio naktį Varėnos rajone taip pat pastebėta pažeista koncertina.

40 į Lietuvą neteisėtai patekusių migrantų jau sulaukė galutinių teismų sprendimų nesuteikti jiems prieglobsčio ir turi būti išsiųsti į savo kilmės šalis, teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad kol kas nėra galimybės to padaryti, kadangi didžioji dalis minėtų asmenų, nuo vasaros neteisėtai patekusių per Baltarusiją į Lietuvą, yra irakiečiai – jie patys išvykti nenori, o Irakas priima tik grįžtančiuosius savanoriškai.

Daugiau kaip 20 migrantų, trečiadienį mėginusių iš Prancūzijos nuplaukti į Angliją, žuvo Lamanšo sąsiauryje nuskendus jų valčiai netoli prancūzų šiaurinio Kalė uostamiesčio, pranešė Prancūzijos policija. Į nelaimės vietą išplaukė Prancūzijos pakrančių apsaugos patrulių laivai, kai žvejai pranešė pastebėję vandenyje plūduriuojant keliolika lavonų, nurodė tarnybos. Manoma, kad tai yra didžiausias kada nors Lamanšo sąsiauryje įvykęs migrantų žūties atvejis.

Dėl neteisėto žmonių gabenimo per sieną šiemet pradėti 59 ikiteisminiai tyrimai, sulaikyti 86 asmenys, trečiadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Lyginant šią statistiką su praėjusių metų, sulaikytų gabentojų skaičius padidėjo apie septynis kartus, o gabentųjų – daugiau kaip 10 kartų. Augimą lėmė šiemetinė neteisėtos migracijos iš Baltarusijos banga“, – teigia VSAT.

Vakar iškritęs sniegas džiugino ne vieną, tačiau sukėlė malonų jaudulį ir Lietuvoje apgyvendintiems migrantams bei jų vaikučiams. Užfiksuotos šiltos emocijos, kaip iš šiltų kraštų į Lietuvą atvykę kitataučiai džiūgauja pirmą sykį gyvenime išvydę sniegą. Kaip tv3.lt pasakojo „Raudonojo Kryžiaus“ atstovė Luka Lesauskaitė, pabėgėlių žaidimai su sniegu vyko Medininkų stovykloje, visai greta modulinių namelių.

Lietuvos pasieniečiai trečiadienį pranešė sulaikę Latvijos pilietį, į Lenkiją gabenusį prieglobsčio jo šalyje pasiprašiusius migrantus. Latvio vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Lazdijų rajono Tarnaukos kaime, prie sienos su Lenkija. Automobilyje gabenti keturi asmenys. Pasieniečiai nustatė, kad jie yra iš Latvijoje esančio užsieniečių registracijos centro pasišalinę, pirminiais duomenimis, Irako piliečiai.

Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 9 migrantams. Pirmadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 18 užsieniečių, sekmadienį – 70, šeštadienį – 44, penktadienį – 54, ketvirtadienį – 106, trečiadienį – 71. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį įleistų užsieniečių nebuvo.

Baltarusijos pasieniečiai gali būti kalti dėl migrantų kankinimo pasienyje su Lenkija, trečiadienį pareiškė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ir pridūrė, kad abi šalys įvykdė „rimtų žmogaus teisių pažeidimų“. Organizacija savo ataskaitoje nurodė, kad abiejų šalių vyriausybės „privalo užkirsti kelią naujoms mirtims užtikrinant nuolatinę humanitarinę prieigą prie žmonių, įstrigusių pasienio zonoje“. HRW tyrėjai sakė nuodugniai apklausę 19 asmenų.

Pirmas sniegas – iššūkis tūkstančiams pasienyje įstrigusių migrantų. Dauguma jų su sniegu ir spustelėjusiu šaltuku susiduria pirmą kartą. Reaguodami į tai, mūsų pasieniečiai ruošia nelegalams šiltus drabužius, maistą, karšto vandens termosus. Nukritus temperatūrai, sergančių migrantų daugėja ir logistikos centre Baltarusijoje, kur glaudžiasi 2000 žmonių.

Europos Komisija siūlo naują teisinį mechanizmą, turintį padėti efektyviau kovoti su manipuliavimu į Europą plūstančių nelegalių migrantų srautais siekiant politinių tikslų.

Pasieniečiams Rukloje įkliuvo vienuolika nelegalų, Lietuvą greičiausiai pasiekusių nepastebimai. Daugiabučio, kuriame glaudėsi nelegaliai sieną kirtę migrantai, gyventojai neslepia nuostabos – viename kambaryje glaudėsi net 11 žmonių, o kone visas namas apie tai nieko nežinojo. Apie tai, kad Rukloje, viename name, vieno kambario bute, gyveno net vienuolika žmonių, nežinojo nė vienas kalbintas šio namo gyventojas.

Europai pavyko sumažinti nelegalių migrantų, vykstančių į Europos Sąjungą per Baltarusijos teritoriją, srautą, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Mums daugiau ar mažiau pavyko sustabdyti migrantų srautą į Baltarusiją“, – kalbėjo jis Europos Parlamente. Pasak Ch.

Pasienyje su Baltarusija nuolat Lietuvos pasieniečiams padeda nuo vieno iki dviejų tūkstančių šalies karių, jų skaičius gali būti didinamas priklausomai nuo situacijos, teigia kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. „Bendroj sumoj 9 tūkst. dalyvavo nuo birželio 11 dienos, bet nuolat dalyvaujame 1-2 tūkst. karių. Bet, aišku, čia – ne riba ir jeigu pareikalaus situacija ir bus prašymas, tai bus daugiau“, – žurnalistams antradienį sakė kariuomenės vadas.

Europos Sąjungai bandant užkardyti naujų migrantų iš Artimųjų Rytų srautus per Baltarusiją, šios šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka pasirašo naujų skrydžių sutartis su Rusijos oro linijomis. Yra žinoma, kad dalis migrantų Lietuvos ir Lenkijos pasienį pasiekia ne tik per Baltarusiją, bet ir per Rusiją. Migrantų srautas per Rusiją į Baltarusiją nėra toks ženklus, koks buvo tiesiogiai per Minską, tačiau tokių atvejų pasitaiko.

Iš Lietuvos savo noru jau išvyko arba buvo išsiųstas 321 neteisėtai į Lietuvą per Baltarusiją atvykęs migrantas, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Kaip nurodo ministerija, praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi lankėsi Irako ambasados Varšuvoje delegacija – sekretoriai Ahmedas Ghanimas Abduljabbaras, Ali Jawadas Kasimas Alshami ir Sherzadas Ahmedas Mohammedas. Jie padėjo sutvarkyti 88 migrantams grįžti į tėvynę reikalingus kelionės dokumentus ir formalumus.

Neteisėtos migracijos problema Lietuvoje ir kitur prie išorinių Europos Sąjungos sienų išliks ilgą laiką, nes Minsko režimui ją spręsti nenaudinga, sako prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Anot jo, pastarosiomis dienomis kiek mažėjant apgręžtų migrantų skaičiui, situacija išlieka „stabili, bet įtempta“, nes tik nedidelis skaičius užsieniečių išskraidintas iš Minsko, o kiti siekiantieji patekti į Europos Sąjungą (ES) liko Baltarusijoje.

Praėjusią savaitę Aliaksandras Lukašenka pravedė du pokalbius su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pastarosios pagrindinis tikslas buvo aiškus – sušvelninti migrantų krizę. Baltarusijos diktatoriaus tikslai migloti ir vargu ar atnešiantys jam naudos, tačiau tai galėjo būti eilinis bandymas bent kažkiek pakelti savo derybinę poziciją. Vargu ar A. Merkel tikėjosi keliais skambučiais išspręsti A. Lukašenkos „problemą“ ir, lyg burtų lazdele mostelėjus, išsiųsti migrantus namo.

Diktatorius Lukašenka, savo režimo įkaitais pavertęs kelis tūkstančius migrantų, vėl užsipuolė Europos Sąjungą. Jis pareiškė, kad Merkel nesilaiko pažado priimti 2000 pabėgėlių, nors Berlynas dar praėjusią savaitę oficialiai paneigė, kad apskritai ketino tai daryti. Savo ruožtu naktį Lenkijos sieną kirsti mėgino dar pusketvirto šimtų nelegalų. Tiesa, lenkų pasieniečiams vaikyti tenka ne tik pabėgėlius, bet ir visiškai girtus Lukašenkos pasieniečius.

VSAT paviešintose vaizdo medžiagose savaitgalį fiksuoti du neteisėtų migrantų neįleidimo iš Baltarusijos atvejai. Į Lietuvą neleistinose vietose jie bandė patekti ties Lazdijų rajonu. Pirmu atveju buvo neįleisti 9 Kongo piliečiais pristatę asmenys, 5 moterys ir 4 vyrai. Antru atveju sekmadienį į Lietuvą buvo neįleisti Irako piliečiais prisistatę 19 vyrų.

A. Merkel bandymas derėtis su Baltarusijos diktatoriumi sprendžiant migracijos krizę kol kas neduoda apčiuopiamų rezultatų. Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad „niekas nenori pasiimti 2 tūkst. migrantų“, todėl jis pareikalaus iš Vokietijos, kad ji imtųsi veiksmų. Įsileidęs į savo valstybę tūkstančius migrantų A. Lukašenka dabar piktinasi, kad „niekas iš žadėtos kontaktinės grupės asmenų taip ir nesusisiekė dėl tų 2 tūkst.

Apie 150 migrantų pabandė prasiveržti pro Baltarusijos-Lenkijos sieną Dubičes-Cerkevnės kaimo apylinkėse, skelbia Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Didelė migrantų grupė pasirinko Bresto srities pasienio zona, kurioje pabandė kirsti sieną. Anot lenkų pareigūnų, „apie 150 agresyvių užsieniečių pabandė patekti į Lenkijos teritoriją“. Pareigūnai užtikrino, kad „bandymas buvo užkardytas“. Viso sekmadienį Baltarusijos-Lenkijos sieną migrantai bandė nelegaliai kirsti 346 kartus.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 70 migrantų. Šeštadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 44 užsieniečiams, penktadienį – 54, ketvirtadienį – 106, trečiadienį – 71, antradienį – 65, pirmadienį – 90. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių sekmadienį buvo įleisti 2 užsieniečiai.

Į Lietuvą per parą neįleista 70 migrantų, įleisti du prieglobsčio paprašę Baltarusijos piliečiai, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. „Pastebėjome, kad pasikeitė ir taktika – Baltarusijos jėgos struktūrų atstovai stumia į Lietuvą labai nedideles grupes – trijų, keturių, penkių asmenų, tai iš tikrųjų apsunkina šiek tiek tokių grupių aptikimą, fiksavimą ir sulaikymą. Tačiau tos grupės buvo sulaikomos“, – lrt televizijai pirmadienio rytą sakė R. Liubajevas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Druskininkuose lankys karius, vykdančius užduotis pasienio ruože. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, valstybės vadovas vyks pasveikinti karių, padedančių saugoti valstybės sieną, su Lietuvos kariuomenės diena. Ji minima lapkričio 23-iąją. Seimas iki vasario vidurio yra pratęsęs kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija.

Aliaksandras Lukašenka užsimojęs iš peties ėmėsi keršyti už gresiančias jo režimui naujas sankcijas. Jis ne tik ėmėsi aktyviai veržtis „pro galines duris“ – pokalbius su Angela Merkel – į derybas su ES, bet ir ekonominių veiksmų prieš jam nedraugiškas valstybes. Nesigailėjęs savo paties tautiečių, su kuriais žiauriai dorojasi už menkiausią jų nepaklusnumą, jis juo labiau nesigaili nei migrantų, nei ketina taikstytis su demokratinės ES sankcijų politika.

4-asis NATO sutarties straipsnis. Lapkritį apie jo aktyvavimą dėl migrantų krizės kalba vis daugiau Europos šalių, tarp jų – ir Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis šeštadienį paskelbė, kad Europoje surengs virtinę derybų dėl migrantų spaudimo prie Europos Sąjungos sienų su Baltarusija. Pasak premjero, jis sekmadienį susitiks su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, o kitą savaitę nuvyks į kai kurias kitas Europos šalis. Jų pavadinimų M. Morawieckis nenurodė.

Baltarusija keičia migrantų krizės prie Lenkijos taktiką ir dabar nukreipia mažesnes migrantų grupes į įvairias vietas prie Europos Sąjungos rytinių sienų, šeštadienį paskelbė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Lenkų pasieniečiai pranešė apie kelių grupių, daugiausia iš dešimčių migrantų, naujus bandymus kirsti sieną, bet taip pat pastebėjo akmenimis ir ašarinėmis dujomis apsiginklavusių žmonių minią, kurią sudarė apie 200 asmenų.

Tyrimas atskleidė, kaip Lietuvos gyventojai žvelgia į kitataučius, o ypač pabėgėlius. Dauguma lietuvių nesutiktų gyventi kaimynystėje, dirbti vienoje darbovietėje su migrantais, o juo labiau – išnuomoti jiems būsto. Pasirodo, kuo daugiau dėmesio migracijos krizei skiriama žiniasklaidos sraute, tuo prastesnė nuomonė vyrauja migrantų atžvilgiu. Šiemet neigiamos nuostatos labiausiai stiprėjo irakiečių ir sirų atžvilgiu.

Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 54 migrantams. Ketvirtadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 106 migrantams, trečiadienį - 71, antradienį – 65, pirmadienį - 90, sekmadienį – 126, šeštadienį - 114. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių penktadienį įleisti 2 užsieniečiai.

Lenkija penktadienį pranešė, kad šimtai migrantų vėl bandė prasiveržti per sieną iš Baltarusijos, šios šalies autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai pripažinus, kad „visiškai įmanoma“, jog jo pajėgos padėjo migrantams kirsti Europos Sąjungos sieną, tačiau paneigus, kad jis juos kvietė.

Daugiau nei 400 migrantų pirmuoju repatriacijos skrydžiu palikę Minską – jau grįžo į gimąjį Iraką. Jie pasakoja, kaip Aliaksandro Lukašenkos režimo pareigūnai juos apgavo ir vietoj Lenkijos numetė juos prie Lietuvos sienos. Visgi dalis irakiečių sako, kad patekti į Europą bandys ir dar kartą. „10 dienų praleidau miške, kol labai susirgau.

Baltarusijos-Lenkijos pasienio vaizdai užsienio žiniasklaidoje dažnai pasižymi dramatiškumu ir širdį veriančiomis istorijomis. Nepaisant kartais prasiveržiančių smurto protrūkių iš migrantų pusės ir ciniškos Minsko režimo įtakos dirbtinai suformuojant tuos srautus, žmonių kančia yra visiškai reali, o jų likimai dažnai būna tragiški. Baltarusijos-Lenkijos pasienyje jau mirė mažiausiai 13 migrantų, įskaitant vieną 16-metį paauglį ir vos 1-erių kūdikį.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį apgręžė 21 žmogų, mėginusį neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, penktadienį pranešė tarnybos atstovai. Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 2 372 žmonių mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per pastarąją parą už neteisėtą sienos kirtimą nesulaikytas nė vienas žmogus.

Grįžusi į Iraką pirmoji migrantų grupė vietos žiniasklaidai papasakojo, kaip su jais buvo elgiamasi pasienyje. Žmonės skundėsi buvę apgauti tarpininkų, nežmonišku lenkų ir baltarusių pareigūnų elgesiu. „Sky News“ reportaže kalbinti migrantai skundėsi, kad buvo apgauti kelionę jiems siūliusių tarpininkų: viena moteris pasakojo, kad su šeima pasienyje praleido 20 dienų, tačiau jai taip ir nepavyko patekti į ES, o pati avantiūra jiems kainavo 25 tūkst. dolerių.

Sandėliuose Baltarusijos pasienyje apgyvendinti migrantai penktadienį sulaukė galimybės pasidžiaugti atvykusių prekeivių teikiamais privalumais: nuo pat ryto prie centro dirba kebabinė ant ratų, prekiaujama ir cigaretėmis. Tačiau ilgainiui tai virto masinio nepasitenkinimo akcija – migrantai pastebėjo, kad kebabai pradėjo brangti vos ne kas valandą. Minsko centrinė valdžia didžiąją dalį migrantų atitraukė nuo sienos su Lenkija į netoliese esančius sandėlius.

Lietuvos tarnybos ketvirtadienį gavo informaciją iš socialinių tinklų, kad netoli Lietuvos pasienio užfiksuotos dvi naujos mobilių telefonų koncentracijos vietos, kurių ankstesnėmis dienomis nebuvo. Panašu, kad tai galėtų būti ir dvi naujos migrantų grupės, bet kol kas dar neaišku ir nėra tiksliai žinoma, kiek šiose grupėse yra žmonių. Ankstesnėmis dienomis minėtos vietovės su mobilių telefonų koncentracija nebuvo fiksuojamos.

Seimo narys Petras Gražulis eilinį sykį sudalyvavo Baltarusijos režimo propagandinės televizijos laidoje, dažniausiai atkartodamas Minsko kartojamas klišes apie migrantų krizę. Rusiškai su Baltarusijos valstybine televizija bendravęs buvęs kovotojas su Tarybų Sąjungos valdžia aiškino, kad Lietuvoje demokratijos nėra ir siūlė sėsti prie derybų stalo su Baltarusija.

Maždaug 2 tūkst. migrantų, kurie spaudžiant šalčiui yra įstrigę Baltarusijos pasienyje su Lenkija, praleido naktį logistikos centre, kai jų įrengtą stovyklą likvidavo pasieniečiai, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.   Tūkstančiai migrantų, daugiausia Irako kurdai, pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į Europos Sąjungą iš Baltarusijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų lyderių pokalbiai su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka yra neišvengiami sprendžiant humanitarinę migrantų krizę ir palygino situaciją su lėktuvo užgrobimu.

Į Iraką išskrenda keli šimtai migrantų, kuriems nepavyko prasibrauti į Europą su Lukašenkos pakalikų pagalba. O režimas skelbia ir toliau skraidins namo grįžti norinčius migrantus, jei tik Europa pasiims 2000 migrantų, kurie dabar šąla pasienyje. Savo įsivaizduojamą Europos šantažo scenarijų atskleidęs diktatorius sako, tokį pasiūlymą pateikęs Vokietijos kanclerei dar pirmo telefoninio pokalbio metu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Briuselio vykdomas spaudimas Baltarusijai dėl dirbtinai sukeltos migrantų krizės rodo „pirmuosius rezultatus“. Tai G. Nausėda pareiškė po ketvirtadienio pokalbio su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, informavo Lietuvos Prezidentūra.  „Europos Komisijos ir Europos Išorinių veiksmų tarnybos veiksmai suvaldant Lukašenkos režimo sukurtą įkaitais tapusių migrantų krizę, kuri yra hibridinės atakos prieš Europos Sąjungą dalis, yra savalaikiai.