migracijos departamentas

Praėjusiais metais Lietuvos piliečiams išduota beveik 720 tūkst. asmens dokumentų – daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį, rodo Migracijos departamento turima statistika. Dėl karo veiksmų Ukrainoje rekordiškai padaugėjo lietuviams išduotų pasų – būtent šis dokumentas yra įtrauktas į pagrindinių daiktų, kuriuos rekomenduojama turėti evakuacijos metu, sąrašą. 2022 m. Lietuvos piliečiams iš viso išduota 719 919 asmens dokumentų: 435 129 pasai ir 284 790 asmens tapatybės kortelių.

Migracijos departamentas praneša gavęs informacijos, kad internetiniai sukčiai, naudodamiesi oficialiai neegzistuojančiu elektroninio pašto adresu, platina dezinformaciją ir mėgina neteisėtai rinkti duomenis apie Ukrainos karo pabėgėlius. Įvairiems adresatams siuntinėjamame elektroniniame laiške teigiama, jog bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos vyriausybėms, Migracijos departamentas vykdo Ukrainos karo pabėgėlių paiešką Lietuvoje, o ši priemonė neva yra susijusi su karinės tarnybos atlikimu.

Kai kurie Lietuvoje esantys Ukrainos karo pabėgėliai jau šios savaitės pabaigoje savo paskyrose migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS ras jiems išduotus skaitmeninius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Jų autentiškumui patikrinti pakaks nuskenuoti specialų kodą. Pirmiausia tokiais dokumentais bus aprūpinti praėjusių metų pabaigoje arba šių metų pradžioje į Lietuvą atvykę ir teisingai prašymus išduoti leidimus užpildę bei pateikę ukrainiečiai.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, rodo Migracijos departamento turima statistika. Apibendrinus 2022 metų antrojo pusmečio duomenis, Lietuvoje iš viso registruota ir čia gyvena 189 411 užsieniečių. Praėjusių metų viduryje, liepos 1-ąją, tokių asmenų mūsų šalyje buvo 145 118. Fiksuojamas ir didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus šuolis per kalendorinius metus. 2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 89 proc.

Su Liberalų sąjūdžiu į Vilniaus miesto tarybą kandidatuoja Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. „Esu vilnietė nuo gimimo, gyvenu miegamajame rajone, matau, kas vyksta, ir man tiesiog nepatinka sprendimai, miesto valdymo būdas, kai sprendimai priimami nesikonsultavus su gyventojais“, – BNS pirmadienį sakė E. Gudzinskaitė. Ji Liberalų sąjūdžio kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąraše įrašyta 19 numeriu.

Dėl techninių priežasčių nukeliamas pirmadienį turėjęs pradėti veikti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas per užsienio paslaugų teikėją. Migracijos departamento duomenimis, reikalingi programiniai sprendimai bus įdiegti per savaitę ir paslauga sklandžiai pradės veikti kitą pirmadienį, sausio 9-ąją. „Šįryt, sausio 2 dieną, pradėjus teikti minėtą paslaugą realiu laiku nustatyta keletas sisteminių problemų, kurių nebuvo galimybės numatyti vykdant paslaugos testavimą uždaroje aplinkoje.

Nuo kitų metų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje galės būti išduodami 34 pasaulio šalyse, sako Migracijos departamento vadovė. „Nuo sausio pradžios užsieniečiai, kurie norės gauti leidimą gyventi, nebeprivalės vykti į Lietuvą, jie galės dėl leidimo gyventi kreiptis būdami užsienyje“, – žurnalistams trečiadienį sakė Evelina Gudzinskaitė.

Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinos Jelenos Kaminskas vyras Adolfas Kaminskas neteko Lietuvos pilietybės, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Sprendimą dėl pilietybės panaikinimo priėmė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, atsižvelgusi į Migracijos departamento teikimą. Pastarasis nurodo, kad A. Kaminskas tapo Rusijos piliečiu ir neturi teisės į daugybinę pilietybę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį paliko galioti Migracijos departamento sprendimą, kuriuo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinai Jelenai Kaminskas panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. „Pareiškėjos skundas atmestas ir teismas pripažino, kad leidimas panaikintas pagrįstai, nes turimi duomenys leidžia teigti, kad pareiškėja kelia gręsmę nacionaliniam saugumui“, – BNS sakė Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pėdsakai veda į Lietuvą. Čia leidimą gyventi yra įgijusi buvusi jo meilužė Jelena, o Lietuvos pilietybę – nesantuokinė S. Šoigu dukra. Su buvusia S. Šoigu mylimąja susituokęs lietuvių verslininkas staiga praturtėjo ir gavo rusišką pasą, kas turėtų reikšti prarastą Lietuvos pilietybę.

Klientus telefonu aptarnaujantys Migracijos departamento specialistai pastebi, jog pastaruoju metu itin padaugėjo gyventojų paklausimų apie jiems skambinusius įtartinus asmenis. Šie neva prisistatinėja „migracijos darbuotojais“ bei bando apgaule išvilioti bankų prisijungimo duomenis. Vien šią savaitę fiksuota dešimt tokių susirūpinusių piliečių paklausimų.

Migracijos departamentas parengė klausimyną Rusijos ir Baltarusijos piliečiams atvykstantiems į Lietuvą. Į klausimyną sureagavo propagandos ekspertas Viktoras Denisenko, jo manymu, klausimai turėtų padėti geriau įžvelgti ar žmogus, bandantis kirsti Lietuvos sieną, turi blogų tikslų ar ne.  Migracijos departamentas papasakojo, kaip atrodo klausimynas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie nori patekti į Lietuvą.

Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės įsakymu iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą atleista Klaipėdos skyriaus specialistė. Atlikus tarnybinį tyrimą nustatyta, kad valstybės tarnautoja, teikdama informaciją į Lietuvą atvykusiai Ukrainos pilietei apie dokumentų tvarkymą, savanaudiškais tikslais pasiūlė kreiptis į tarpininką ir už tai jam sumokėti, pranešė Migracijos departamentas.

Lietuvoje norinčių laikinai apsigyventi kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių šiemet nuolat daugėja, sako Migracijos departamento atstovė.  „Nuo sausio iki rugsėjo vis (matomas – BNS) padidėjimas tų užsieniečių, kurie atvyksta kaip kvalifikuoti darbuotojai ir gauna leidimus gyventi“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje teigė Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis.

Nuo vasario pabaigos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Lietuvoje fiksuojamas rekordinis išduotų pasų skaičius. Vidaus reikalų ministerija (VRM) BNS nurodė, kad nuo šių metų vasario 24 dienos iki rugsėjo 30 dienos buvo išrašyti beveik 319 tūkst. Lietuvos pasų. Šis skaičius yra beveik 48 tūkst. didesnis nei per tą patį laikotarpį 2013 metais, kai buvo fiksuotas analogiškas rekordas.

Migracijos departamentas prašo kitąmet labiau nei numatyta didinti darbo užmokesčio fondą, nes nepavyksta išlaikyti patyrusių specialistų. Šią savaitę bendrame Seimo Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdyje dalyvavusi Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis teigė, kad departamento darbuotojų atlyginimai nekonkurencingi, o darbo krūvis – didžiulis.

Nė vienas Rusijos pilietis, vengdamas mobilizacijos, nesikreipė į Migracijos departamentą prašydamas prieglobsčio Lietuvoje, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Nuo mobilizacijos Rusijoje paskelbimo Migracijos departamentas sulaukė trijų Rusijos piliečių prašymų suteikti prieglobstį, tačiau šie prašymai nesusiję su mobilizacija ir buvo pateikti asmenų, turinčių teisę būti Lietuvoje“, – rašoma ministerijos pranešime.

Migracijos departamente – nauja paslauga. Nuo rugsėjo 5 d. gyventojai gali užsisakyti dokumentus su pristatymu į namus. Kaip praneša Migracijos departamentas, nuo rugsėjo pradžios dokumento pristatymą į namus užsisakė 64 gyventojai. Pasą iš kurjerio atsiimti gali ne visi: įspėja nepilnamečių tėvus Naujoji paslauga kainuoja papildomai. Migracijos departamentas apibūdino, kokia yra dokumento pristatymo į namus tvarka.

Migracijos departamentas pradeda teikti naują paslaugą – nuo kitos savaitės tapatybės dokumentus pristatys į namus. Kaip antradienį pranešė departamentas, nuo rugsėjo 5-osios atsiranda galimybė kliento pageidavimu asmens tapatybės kortelę, jeigu ji yra be e. parašo sertifikato, ar pasą pristatyti nurodytu adresu Lietuvoje ir įteikti per kurjerį. Šios paslaugos kaina – 9,99 euro.

Migracijos departamentas po daugiau nei mėnesio pertraukos nuo pirmadienio atnaujins gyventojų priėmimą gyva eile visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Departamentas penktadienį informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog didžiausias klientų srautas aptarnaujamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, šiuose miestuose rugpjūtį specialistai klientus aptarnaus prailgintomis darbo valandomis ir savaitgalį: pirmadieniais–ketvirtadieniais 7.30–18.30 val.

Latvija užtrenkia duris rusams – vizų šioje šalyje jie nebegaus. Išimtiniai atvejai bus teikiami tik apsilankymui artimo giminaičio laidotuvėse. Drastiška tai ar ne – skėsčiojama rankomis. Aišku tik viena: sprendimas neužkirs kelio šalies, kariaujančios prieš Ukrainą, piliečiams atvykti į valstybę. Priimti sprendimai dėl vizų režimo sugriežtinimo nekeičia situacijos ir Lietuvoje – norinčių laikinai gyventi šalyje rusų ir baltarusių skaičiai auga kaip ant mielių.

Dėl sutrikdytos informacinių sistemų veiklos šiandien Lietuvoje strigo pasų išdavimas, taip pat strigo ir Migracijos departamento interneto svetainė. Dalis Lietuvos valstybinių institucijų ir įmonių jau nuo praėjusios savaitės susiduria su kibernetiniais išpuoliais, praneša Migracijos departamentas.  „Šįryt sunkiai veikė Asmens dokumentų išrašymo sistema. Incidentas buvo iš karto perduotas Informatikos ir ryšių departamentui.

Praėjusį pirmadienį Vilniaus Migracijos departamente pasikeitė gyventojų priėmimo tvarka. Iki tol gyvoje eilėje laukę paso ar asmens tapatybės kortelės prašymo pateikimo ir atsiėmimo lankytojai, nuo šiol savo vizitą privalo rezervuotis iš anksto. Tiesa, nuo to eilės nesutrumpės. Priešingai – savo vizito galite laukti iki rugpjūčio, nebent esatę pasiryžę sumokėti apvalią sumą.

Sulaukęs kitų institucijų pagalbos registruojant karo pabėgėlius iš Ukrainos, Migracijos departamentas planuoja šią savaitę pamažu atkurti gyventojų priėmimą gyva eile. „Planuojame, kad nuo rytojaus iš dalies galėsime atkurti piliečių aptarnavimą gyva eile. Ne visur, ne visu pilnu laiku, bet mažuosiuose padaliniuose jau galėsime atkurti“, – pirmadienį BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Tokio srauto žmonių besigaminančių pasus, Lietuvoje nebuvo dar niekada. Į Migracijos departamento skyrius plūsta lietuviai, dažniausiai norintys net skubos tvarka pasigaminti dokumentą. Pasus išduodančios institucijos didina apsukas, tačiau spėti jau darosi sunku, mat registruoti savo atvykimo skuba ir vis daugiau nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Na,  o lietuviai neslepia – nerimą dėl ateities išties jaučia.

Migracijos departamentas stebi smarkiai išaugusį besikreipiančių dėl dokumentų gyventojų srautą, tai rodo gyventojų nerimą dėl karo Ukrainoje, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Interviu LRT penktadienį ji taip pat neatmetė, kad augant ukrainiečių pabėgėlių srautui, departamentas gali stabdyti Lietuvos gyventojų priėmimą padaliniuose be išankstinės registracijos.   „Matome, kad daugiau nei 70 proc.

Lietuvoje jau registravosi 643 nuo karo bėgantys Ukrainos piliečiai, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Migracijos departamento duomenimis, iš jų 623 pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, šeši pateikė prašymus dėl nacionalinės vizos, 14 naudojasi beviziu režimu. VRM ragina Lietuvoje apsigyvenusius ukrainiečius registruotis artimiausiame migracijos skyriuje.

Praėjus pusmečiui po sulaikymo neteisėtai kirtus Lietuvos sieną iš Baltarusijos, teisė laisvai judėti šalyje suteikta keliems iš maždaug 180 migrantų. Dviem užsieniečiams laisvai judėti leido Migracijos departamentas, o tokią teisę toliau apribojo 115-ai asmenų.

Migracijos departamentas iki šiol suteikė prieglobstį 97-iems migrantams, atvykusiems į šalį per sieną su Baltarusija, pirmadienį pranešė įstaigos vadovė. „Šio ryto duomenimis, 97-iems buvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga“, – žurnalistams sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Pasak jos, prieglobstis suteiktas asmenims, persekiotiems dėl savo politinių įsitikinimų, seksualinės orientacijos, atsisakymo tarnauti kariuomenėje ir kankinti žmones.

Nors daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai yra atmetami, o kai kurie tokių prašymų nė nepateikė, tai nereiškia, kad šie žmonės išvyks. Didžiausia tikimybė, kad prieglobsčio statuso neturintys žmonės vis tiek liks Lietuvoje, nes ne visos šalys priima savo piliečius, kurie patys nenori sugrįžti.

Pirmieji penki migrantai sulaukė galutinių sprendimų nesuteikti prieglobsčio, institucijos toliau spręs dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos. Kaip BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, nesuteikus prieglobsčio migrantui, šiuo metu veikia dar dvi apeliacinės instancijos –  Migracijos departamento apeliacinė komisija bei teritorinis Apygardos administracinis teismas.

Per mėnesį, kai sudaryta galimybė pateikti prieglobsčio prašymus Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje, jų gauti du. „Šiuo metu Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje gauti du prieglobsčio prašymai“, – BNS informavo ministerija. Šie prašymai persiųsi nagrinėti Lietuvos Migracijos departamentui. Atsakydama į tai, kodėl, jų vertinimu, šių prašymų yra tiek mažai, ministerija nurodė, jog galimybės tam yra sudarytos: „Asmenys, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje tai padaryti gali teisėtu būdu.

Migracijos departamentas informuoja, kad jau išnagrinėjo trečdalį – 1 289 – neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių migrantų prašymų suteikti prieglobstį, rašoma pranešime spaudai. Pabėgėlio statusas suteiktas 2 Eritrėjos pilietėms, joms išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, 878 migrantams prieglobstis nebuvo suteiktas, o 409 neteisėtų migrantų prašymai suteikti prieglobstį buvo nutraukti dėl migrantų grįžimo į kilmės šalis arba pasišalinimo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viešai pareiškė, kad tarp Lietuvoje esančių migrantų nustatyta „keliolika“ asmenų, kurie siejami su viena ar kita teroristine organizacija bei grupuote. Tačiau Migracijos departamentas, kuris gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, per šiuos metus teišsiuntė vos 2 asmenis ir daugiau informacijos apie kitų asmenų galimai keliamą grėsmę neturi.

Išnagrinėti visus neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymus – tokį tikslą išsikėlė Migracijos departamentas.  Departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad šiam tikslui įgyvendinti yra įdarbinti 56 nauji etatai, todėl tikimasi, kad tai leis užsibrėžtą tikslą įgyvendinti. Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija surengė posėdį, kuriame su Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaite aptarė migracijos krizės valdymą.

Šalies institucijos išnagrinėjo ir atmetė 562 neteisėtų migrantų prašymus suteikti politinį prieglobstį, nuo metų pradžios 130 jų jau išvyko iš šalies, teigia Vidaus reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei antradienį Seime rengiantis apžvelgti priemones, kurių buvo imtasi kilus neteisėtos migracijos krizei, ministerija informavo, kad į Lietuvą, nuo rugpjūčio pradėjus taikyti migrantų apgręžimą Baltarusijos pasienyje, nebuvo įleista apie 2,4 tūkst. asmenų.

Lietuvą savo noru arba negavę prieglobsčio jau paliko per 100 neteisėtų migrantų, likusius daugiau nei 2 tūkst. prašymų tikimasi išnagrinėti iki metų galo, teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Šiuo metu daugiau dirbame su sprendimais išsiųsti tuos, kurie nesiprašė prieglobsčio – vien tik Migracijos departamentas yra priėmęs 21, daug sprendimų – dar eigoje, jų yra priėmę ir pasieniečiai.

Neteisėtų migrantų stovyklose pradėjo dirbti mobiliosios Migracijos departamento komandos, jos atvykėlius informuoja apie jų laukiančias procedūras bei apie galimybę grįžti į savo kilmės šalį.

Migracijos departamentas visų Lietuvą per Baltarusiją jau pasiekusių migrantų prieglobsčio prašymus tikisi išnagrinėti per tris mėnesius, sako departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Šiai dienai išnagrinėta virš 200 prieglobsčio prašymu, mes planuojame visus prašymus, kurie šiuo metu yra užregistruoti ir dar registruojami, išnagrinėti per tris mėnesius.

Lietuvoje šiemet „dingo“ 200 prieglobsčio prašytojų. „Yra tokių, kurie dingsta, paskui juos grąžina, mes vėl nagrinėjame. Tokių nutrauktų prašymų turime apie 200 iš tų atvykusiųjų dabar“, – portalui 15 min.lt teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Anot jos, paprastai šie migrantai vėliau atsiranda, kadangi yra užregistruoti tiek Lietuvos, tiek europinėje sistemoje, todėl jeigu jie išvyksta į kitas valstybes, vėliau yra grąžinami, tad prašymas nagrinėjamas toliau.

Į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai vykstantys migrantai bando mėtyti pėdas klaidindami jų prieglobsčio prašymus nagrinėjančius specialistus. Migracijos departamentas neslepia, kad migrantai meluoja, arba kodėl atvyko į Lietuvą, arba apie tai, iš kur atvyko. Tiesa, tik nedaugelis jų meluoja ir apie tai, kad nori čia pasilikti, dauguma sąžiningai sako ieškantys geresnio gyvenimo Europoje.

Migracijos departamentas dėl didelio darbo krūvio šiuo metu nėra pajėgus išnagrinėti prieglobsčio prašymų per dešimt dienų, sako įstaigos vadovė. „Būtent nuo šios dienos nepakaks (dešimties dienų), nes tų prašymų yra tiek daug, o pas mus darbuotojų – ne tiek daug yra, bet mes pradėjome ruoštis, padidinome etatų skaičių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) programą bus perkelta dar dešimt pabėgėlių, o iki vasaros pabaigos įgyvendinant ankstesnius sprendimus iš viso iš Maltos, Graikijos ir Italijos dar turėtų atvykti 43 prieglobsčio prašytojai, sako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Pirmadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Rusijos piliečio Filipo Kirkorovo skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Atokiame Ukmergės rajono kaime įsižiebė egzotika dvelkianti meilės istorija. Lietuvaitė Sandra prieš pusmetį ištekėjo už gruzino Guramo, bet džiaugtis santuokiniu gyvenimu negali. Situaciją aiškinosi TV3 televizijos laidos „Prieš srovę“ žurnalistė. Praėjusią vasarą, Lietuvoje už užsieniečio ištekėjusi Sandra nė nenutuokė, kokia bėda laukia susikūrusios šeimos.

Rusijos atlikėjui Filipui Kirkorovui penkeriems metams uždrausta atvykti į Lietuvą. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu antradienį įtraukė šį Rusijos atlikėją minėtam laikotarpiui į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą įsigalioja nuo sausio 19 dienos. „Viešai Krymo okupaciją pateisinantys atlikėjai neturėtų būti toleruojami nei vienoje demokratiškoje valstybėje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį domėsis, kaip į Lietuvą lengviau perkelti trečiųjų šalių įmonių darbuotojus.  Ministrė nuotoliniu būdu su užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovu Mantu Katinu aptars įstatymų pataisas, kurios sudarytų tam palankesnes sąlygas, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Viešumoje neretai pasigirsta istorijų apie tai, koks nepritaikytas neįgaliesiems yra pasaulis. Tačiau karantinas ir užklupusi pandemija, regis, dar labiau apnuogina sistemos bėdas. Neįgalieji skundžiasi negalintys patogiai gauti Migracijos departamento paslaugų, tačiau įstaiga atkerta, kad apie tai pranešta jau seniai. Neįgalusis Jevgenijuš Gudanec turėjo pasikeisti asmens tapatybės kortelę, mat senojo dokumento galiojimo laikas baigėsi.

Nuo represijų nukentėjusiems baltarusiams Lietuvos nacionalinės vizos bus išduodamos nemokamai, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas patvirtino Užsienio reikalų ministerijos parengtus konsulinio mokesčio lengvatų pakeitimus, numatant, kad konsulinis mokestis ir valstybės rinkliava už vizas nebūtų imama, jei tokį prašymą pateiktų Lietuvos institucija ir Lietuvoje registruota nevyriausybinė organizacija, veikianti demokratijos plėtros srityje.