metinis pranešimas

Premjerė Ingrida Šimonytė stebisi, jog antradienį Seime perskaitytame prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime buvo skiriamas minimalus dėmesys užsienio politikos klausimams. Anot Vyriausybės vadovės, tai įrodo, jog visa šalies vadovo kalba buvo skirta vidaus politinės darbotvarkės tikslams.

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas rodo jo būsimos kadencijos prioritetus ir įsitraukimą į Seimo rinkimų kampaniją, tačiau po kalbos lieka neaišku, kaip reikėtų pertvarkyti mokesčių sistemą, sako BNS kalbinti politologai. Pasak Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, visas prezidento metinis pranešimas, skirtingai nuo prieš tai buvusių, vertintinas kaip būsimosios kadencijos programa.

Antradienį perskaitytame prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime politologai pasigedo dėmesio užsienio politikai. Nors, pažymi ekspertai, ši sritis yra viena pagrindinių šalies vadovo prerogatyvų, G. Nausėda nusprendė visą dėmesį koncentruoti valstybės vidaus reikalams. „Prezidentas nuėjo pačiu paprasčiausiu keliu. Kalbėjo apie tai, kas yra labiau populiaru.

Šalies vadovui Gitanui Nausėdai metiniame pranešime sukritikavus Vyriausybė dėl neįgyvendintos mokesčių reformą, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina prezidento kalboje išgirdusi ir palaikymo žodžių teiktiems pasiūlymams. Tuo metu tolimesnis mokestinės pertvarkos likimas, anot jos, priklausys nuo politinės valios Seime. „Manau, kad Vyriausybė savo pasiūlymą pateikė. Prezidento kalboje išgirdau ir palaikymo žodžių tai pozicijai, kurią buvo pateikusi Vyriausybė.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad penktajame metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda pagrįstai įvardijo skaudžiausias šios Vyriausybės klaidas, kurias spręsti turės jau kita valdančioji dauguma. „Prezidentas aptarė didelius mūsų šalies pasiekimus ir iššūkius, gebėjimą susitelkti ir veikti išvien, akcentavo vienybės kryptį – ir tai yra svarbiausia.

Seimo opozicija teigiamai vertina antradienį parlamentui perskaitytą metinį prezidento Gitano Nausėdos pranešimą. Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Sauliaus Skvernelio, akivaizdu, kad šalies vadovas nevengė kritikuoti skaidrumo standartų neišlaikiusius valdančiuosius. Tad panašu, kad prezidentas deda viltis į rudenį, tikėtina, pasikeisiančią parlamento daugumą. „Pakankamai švelnus, pūkuotas pranešimas, akcentavimas į keturių metų šios Vyriausybės veiklos etapą.

Vertindama prezidento Gitano Nausėdos antradienį metinę perskaitytą metinį pranešimą, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigė pasigedusi pasiūlymų konkretiems veiksmams, kurie padėtų spręsti šalies vadovo išsakytas problemas. „Daug teisingų dalykų, viskas girdėta, bet reikia ir aiškaus plano, ne tik konstatuoti, kas yra ne taip, reikia plano, krypčių į ateitį. Matyt, prezidentas ir apie tai galėjo pakalbėti“, – po prezidento metinės kalbos žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pasigedusi dėmesio žmogaus teisių klausimams. Anot politikės, pastarieji klausimai yra betarpiškai susiję su visuomenės telkimu, kuriam šalies vadovas kalboje skyrė nemenką dėmesį. „Išgirdau daug kvietimo solidarumui, telkimui. Nuskambėjo atgarsiai, žinoma, ir prezidento priešpriešos su konservatoriais – bet tai netapo pagrindiniu kalbos akcentu.

Skaitydamas penktąjį metinį pranešimą Seime, prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos iš pareigų pasitraukusiai Monikai Navickienei. Šalies vadovas pastebėjo, jog skaidrumo standartų ir sąsajų su verslais kartelė yra nuleista labai žemai. Anot prezidento, stebina ir tai, jog paaiškėjus faktams apie M. Navickienęs kelionę su už sukčiavimą kalėjusio Vilhelmo Germamo privačiu lėktuvu skamba frazė „aplinka kalta“. „Čia, gerbiamieji, ketinau padėti tašką.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino politikus susitelkti ieškant sprendimų. „Sprendžiant dėl mokesčių, kaip ir švietimo ar nacionalinio saugumo klausimais, mums reikalinga nuoširdi bendrųjų vardiklių paieška. Reikalingas supratimas, įsiklausymas ir nuolatinis dialogas. Su kuo mažiau demonstratyvių išsišokimų ar atsitraukimų“, – skaitydamas metinį pranešimą Seime sakė šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karių profesionalų skaičius Lietuvoje auga pernelyg lėtai, dėl to tebestringa kariuomenės komplektacija. Pasak jo, nepaisant Lietuvos pasiekimų gynybos srityje, profesinės karo tarnybos karių skaičius per ketverius metus išaugo tik 6 procentais. „Kariuomenės komplektacija vis dar stringa ir atsilieka nuo keliamų tikslų“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad šios kadencijos valdančiajai daugumai nepavyko įgyvendinti mokesčių reformos. Anot jo, dėl nepriimtų sprendimų nukenčia valstybės biudžetas, taip pat tebevyrauja didelis mokestinis neteisingumas. „Šiandien mes vis dar stokojame realių pastangų siekti didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo. Aukštų pajamų mokesčių tarifai negali ir toliau priklausyti nuo veiklos formos. Tai atveria kelią dideliam mokestiniam neteisingumui.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog švietimo būklė šalyje kelia vis daugiau susirūpinimo. Šalies vadovo teigimu, pastaraisiais metais įdiegtos naujovės švietimo srityje atnešė daug sumaišties. Tačiau, anot jo, blogiausia, jog kilus šiam chaosui valdantieji paliko Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) be nuolatinio vadovo. Skaitydamas penktąjį metinį pranešimą Seime, G. Nausėda pažymėjo, jog pastaruoju metu priimta sprendimų, kuriais siekiama mažinti vaikų atskirtį švietime.

Nebegalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos, sako prezidentas Gitanas Nausėda, penktąjį kartą Seime skaitydamas savo metinį pranešimą. Jis pažymi – šalies regionai ir juose gyvenantys piliečiai negali būti nurašyti „kaip niekam nereikalingas balastas“, o bendravimas su gyventojais neturėtų tapti „proginiu kalėdojimu“. „Nebegalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos. Neturi būti Pirmos Lietuvos, Antros Lietuvos, Trečios Lietuvos.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitys savo penktąjį metinį pranešimą. Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Tai bus paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams. Prezidentai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu.

JAV prezidentas Joe Bidenas buvo pakviestas kovo 7 d. Kongrese perskaityti metinį pranešimą, šeštadienį paskelbė Atstovų Rūmų pirmininkas. „Esu didžiai įpareigotas pakviesti jus 2024 m. kovo 7 d., ketvirtadienį, kreiptis į bendrą Kongreso sesiją, kad galėtumėte įvykdyti savo įsipareigojimą pagal JAV Konstituciją pranešti apie mūsų sąjungos padėtį“, – pareiškime cituojamas Mike‘as Johnsonas. Šįmet pranešimas bus skaitomas vėliau nei įprastai.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo ketvirtąjį metinį pranešimą, kuriame negailėjo kritikos valdantiesiems. Šį pranešimą laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas bei komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė. Prezidento kalba – ilga ir joje yra daug „turėtų“, bet ar ne per mažai buvo „turėjau“? Nes tai yra paskutinė kalba prieš kitų metų prezidento rinkimus.

Antradienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė savo metinį pranešimą, kuriame nepagailėjo kritikos Vyriausybei, tačiau ne kartą padėkojo parlamentui dėl vieno ar kito sprendimo. Politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad vis dėlto šalies vadovas tuo pačiu pasakydavo, kad tų sprendimų nebūtų be jo paties indėlio. Tai ekspertė vadina pasiruošimu artėjantiems rinkimams.

Mieli Lietuvos žmonės, Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, man didelė garbė, ir dar didesnė atsakomybė, atlikti pareigą, kurią numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Laiko tėkmė išryškina esmę – tai, ką turime svarbiausio ir brangiausio. Viską, už ką anksčiau kovojome ir ką gynėme. Viską, dėl ko verta kovoti artimiausioje ateityje. Mūsų šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija – tai mūsų turtas ir gerovės pagrindas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaito savo ketvirtąjį metinį pranešimą, kuriame apžvelgia svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius bei tendencijas.  Prezidentai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu, tai yra iki birželio 30 dienos. Pernai birželį skaitytame metiniame pranešime G. Nausėda didelį dėmesį skyrė Rusijos karui prieš Ukrainą, pabrėžė, kad jis užbaigė Lietuvoje ir Europoje buvusį sąlyginės ramybės laikotarpį.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kalbą vertinusios ekspertės pažymėjo, kad nors šalies vadovo kalba buvo žymiai per ilga, akcentai ant užsienio ir saugumo politikos aktualijų buvo sudėlioti tinkamai. Tačiau G. Nausėdos kalboje ekspertes nustebino kitas dalykas – bene skambiausia beveik valandą trukusios kalbos nata buvo paskirta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

Ketvirtadienį trečią kartą prezidentas Gitanas Nausėda Seime stojo skaityti metinio pranešimo. Savo kalboje valstybės vadovas palietė daug sričių – nuo socialinių reikalų iki susiskaldymo Seime, o pagrindiniais pranešimo akcentais tapo Rusijos karas Ukrainoje ir pagalba užpultai valstybei, kritika Vyriausybei dėl COVID-19 pandemijos valdymo.

Ketvirtadienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Jame jis negailėjo kritikos valdantiesiems, sakydamas, kad COVID-19 pandemijos metu Vyriausybė nesiklausė ekspertų rekomendacijų, rinkosi eiti lengviausiu keliu ir nusprendė, kad su žmonių bendruomene „galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“. Vertindami metinę pranešimą valdantieji teigia, kad dalį šios kritikos turi prisiimti ir pats prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitys trečiąjį metinį pranešimą. Konstitucija numato pareigą valstybės vadovui Seime perskaityti metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Pirmajame savo pranešime G. Nausėda akcentavo Lietuvos tikslą būti teisinga, žalia, inovatyvia gerovės valstybe. Jis taip pat sakė, kad kuriant valstybę reikia didesnės pagarbos, dialogo ir tarpusavio pasitikėjimo.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Prezidento spaudos konferencija. Prezidentas Gitanas Nausėda surengė spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė antruosius kadencijos metus.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Jame jis negailėjo kritikos valdantiesiems, sakydamas, kad jų sprendimuose pasigenda užtikrintumo, įsiklausymo į visuomenę, pabrėžia, kad tokiu metu labiausiai reikia tarpusavio pagalbos ir pasitikėjimo. Politologų teigimu, antrasis prezidento metinis pranešimas griežtesnis, tačiau abejoja, ar jis suvokia paminėtų problemų ištakas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Pateikiame visą pranešimo tekstą: „Mieli Lietuvos žmonės, Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime, susitinkame ypatingu metu. Už mūsų nugarų – įtampos, praradimų ir nerimo metai, pažymėti pandemijos ženklu. Prieš akis – mūsų visų rytojus, į kurį turime įžengti sustiprėję, sukaupę jėgų ir pasiruošę naujiems išbandymams.

Lietuvos saugumas priklauso ne tik nuo išorės jėgų, bet ir nuo visuomenės pasitikėjimo demokratine politine sistema, o toks pasitikėjimas bus neįmanomas, jeigu valstybės politikai bijos savų žmonių, nesiklausys, kas jiems skauda, skirstys į „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“, menkins piliečius, turinčius kitokią nuomonę, o patys manys esantys Tiesos ministerijos atstovai.

Pirmajame savo metiniame pranešime Seime prezidentas Gitanas Nausėda apžvelgė nuveiktus darbus, iškėlė artimiausius tikslus Lietuvai bei išryškino svarbiausias dabartines valstybės problemas. Tarp jų – politinės kultūros stoka, per mažas dėmesys švietimui, kultūrai, neišspręstas Astravo atominės (AE) elektrinės klausimas.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo metinis pranešimas Kongrese jo apkaltos išvakarėse tapo tikru farsu, neabejotinai supykdžiusi aršiausius jo konkurentus demokratus. Savo kalboje Trumpas gyrėsi apie stiprią JAV ekonomiką ir darbininkų padėties gerėjimą, o tuo nepatenkinta demokratų lyderė Nancy Pelosi per tiesioginę televizijos transliaciją suplėšė jai pateiktą kalbos teksto kopiją.

Paskutinis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas politikų ir politikos analitikų vertinamas gan prieštaringai. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis prezidentės veiklai yra skyręs ne tik kasdienių analitinių įžvalgų, bet ir parašęs apie ją dvi knygas.

Per dvi prezidentavimo kadencijas šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Seimui ir visuomenei pristatė devynis metinius pranešimus. Juose prezidentės retorika ir dėmesys skyrėsi, varijuodamas nuo valdžios dėmesio trūkumo paprastam žmogui iki vieno didžiausių politinės korupcijos skandalų Lietuvoje – „MG Baltic“ bylos. Netrukus išgirsime ir dešimtąjį, paskutinį, metinį D. Grybauskaitės pranešimą. Portalas tv3.lt pristato devynių prezidentės metinių pranešimų apžvalgą.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) antradienį rinkosi į metinį susirinkimą, kuriame federacijos prezidentas Arvydas Sabonis aptarė bei įvertino sėkmingai susiklosčiusius šalies krepšinio metus. Per 70 žmonių pritraukusiame susirinkime A. Sabonis išskyrė biudžetą, krepšinio pasiekimus ir dalykus, kuriuos ateityje reikės taisyti, arba, kaip sako pats prezidentas, reikės laukti sėkmės. Biudžetas A. Sabonio teigimu, LKF biudžetas šiemet neviršijo numatyto (apie 3 mln. eur.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio populiarumo reitingai pastaruoju metu nukrito, trečiadienį skaitys savo metinį pranešimą. Tai bus pirmas 66 metų lyderio metinis pranešimas naujoje – jau ketvirtojoje – jo kadencijoje. Pernai V. Putinas laimėjo rinkimus ir užsitikrino prezidento postą iki 2024-ųjų. Pernai V. Putinas per savo beveik dvi valandas trukusį metinį pranešimą, pribloškusį Vakarus ir nemažai rusų, pristatė naują Rusijos ginklų arsenalą.

Savo priešpaskutiniame metiniame pranešime šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nemažą dėmesį skyrė tam, ko Lietuva iki savo nepriklausomybės išmoko ir to, kokia dabar tapo. Kaip sakė šalies vadovė, šiuo metu žiūrint į Lietuvą ją apima prieštaringas jausmas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė savo priešpaskutinį, devintąjį, metinį pranešimą.

Koncerno „MG Baltic“ čiuptuvai ant daugelio Lietuvos politikų, prezidentės laiškai parlamentarui, nesibaigiantys kazusai Seime ir Vyriausybėje, skambiai išreklamuotos reformos – tik dalis temų, galinčių atsidurti antradienį vyksiančiame prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime. Politikos apžvalgininkai imasi spėti, kurie šiųmečiai įvykiai nuskambės prezidentės kalboje. Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė antradienį Seime skaitys savo metinį pranešimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kita savaitę Seime skaitys metinį pranešimą. Numatyta, kad metinis pranešimas bus skaitomas birželio 12 dieną. Konstitucija šalies vadovui numato pareigą parlamente perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką. Tai bus devintasis D. Grybauskaitės metinis pranešimas. Pernykščiame pranešime valstybės vadovė kritikavo valdančiuosius dėl užsitęsusios valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumo.

Per savo pirmąjį metinį pranešimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažėrė daug teiginių, kurie tiesiog prikaustė amerikiečių ir pasaulio dėmesį. Tačiau, ar visi jie teisingi? Kalbos palyginimas su faktais rodo, kad pats JAV prezidentas skleidžia „melagingas naujienas“, - rašo news.com.au. Pirmieji ženklai dėl tikrovės neatitinkančios informacijos JAV prezidento kalboje pasigirdo jam oponuojančių politikų pareiškimuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį savo metiniame pranešime paskelbė, kad Kinija ir Rusija kelia grėsmę amerikietiškosioms vertybėms ir patvirtino, kad Vašingtono pozicija dėl konkurencijos tarp galingųjų valstybių sudaro jo nacionalinio saugumo politikos branduolį.

Metiniame pranešime prezidentė gana kritiškai įvertino valdančiųjų darbą, mano politologai. Anot Rimos Urbonaitės, ypač nejaukiai turėjo jaustis švietimo ministrė. Visa valdžia „gavo ledinio vandens kibirą“, - mano politologė. Šalies vadovė Seime sakė, kad švietimo reforma primena imitaciją. „Vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai ir kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai. Panašu į reformos imitaciją.

„Užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis kelia nerimą“, - savo metiniame pranešime ketvirtadienį Seime sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės kritikos strėlės kirto švietimo reformai bei valdančiųjų kovai su alkoholizmu.  Seimo posėdis prasidėjo pirmininko Viktoro Pranckiečio paskelbta tylos minute, skirta mirusiam Seimo nario Rokui Žilinskui. Prezidentė pradėjo sveikinimu ir priminė ir Lietuvos valstybės šimtmečio svarbą.

Valdančiosios koalicijos lyderiai neslepia nuostabos dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, primenant didžiausią rezonansą visuomenėje turėjusius socdemų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ skandalus, tačiau tiesiogiai neužsimenant apie buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio galimo kyšininkavimo istoriją. Ketvirtadienį Seime pristatytame metiniame pranešime šalies vadovė negailestingai čaižė valdančiuosius, primindama didžiausius juos krėtusius korupcijos skandalus.

Norint pertvarkyti valstybės įmonių valdymą, reikia politinės valios, kurios iki šiol nebuvo, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime pastebėjo, kad valstybės įmonių valdymas ir personalo formavimas neretai grindžiamas ne ekonominio efektyvumo, o politiniais principais. „Tai tampa savotiška politine darboviete. Deja, reikia pripažinti, kad valstybės įmonių reforma taip ir sustojo kažkur pusiaukelėje.

Valstybinės įmonės veikia neefektyviai, nemoka dividendų, jų lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa „partinių bedarbių“ užuovėja, sako šalies prezidentė. Seime skaitydama metinį pranešimą, Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad šalies urėdijos veikia chaotiškai, „Lietuvos geležinkeliai“ yra „valstybė valstybėje“, o „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas tapo tarptautine gėda. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad valstybės įmonės nemoka dividendų valstybei.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę Seime skaitys metinį pranešimą. Jis bus skaitomas ketvirtadienį, BNS sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė Tai bus septintasis iš eilės D.Grybauskaitės metinis pranešimas. Praėjusių metų metiniame pranešime šalies vadovė pabrėžė piliečių pareigą valstybės gynybai ir vertybių svarbą užsienio politikoje, būtinybę liberalizuoti darbo santykius ir keisti socialinę politiką, skiriant didesnį dėmesį vaikų globai ir įvaikinimui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kitą savaitę Seime skaitys metinį pranešimą. Kaip BNS patvirtino prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, šalies vadovės metinis pranešimas numatytas birželio 9 dieną. Tai bus septintasis iš eilės prezidentės D.Grybauskaitės metinis pranešimas.

Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės Seime perskaitytas metinis pranešimas sulaukė dviprasmiškų vertinimų. Akcentuota, kad šalies vadovė įvardijo problemas, tačiau vengė pateikti jų sprendimo būdus. Be gausaus būrio Seimo narių, diplomatų, merų, kalbos pasiklausyti atvyko ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Jos Ekscelencija pranešimą pradėjo patriotiškai.

Asta Bareišaitė, LRT Radijas, LRT.lt Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama antradienį skaitys septintą savo metinį pranešimą, kuriame ne tik apžvelgs dabartinę JAV situaciją, bet ir pristatys savo pagrindinius tikslus ateinantiems metams. JAV pagaliau jaučiant tvirtesnį ekonominį atsigavimą, numatoma, kad prezidentas B. Obama savo pranešime didžiausią dėmesį skirs mokesčių reformoms.

Žinių radijas Prezidentei Daliai Grybauskaitei trečiadienį paskaičius savo metinį pranešimą, ne visi gyventojai išgirdo atsakymus į jiems rūpimus klausimas. „Žinių radijo“ klausytojai pateikė, jų nuomone, svarbiausius klausimus šalies vadovei. „Atleisti FNTT pareigūnai Gailius (Vitalijus Gailius – red.) ir Giržadas (Vytautas Giržadas – red.) , paskui jie išteisinti. Prokuroras pavaldus prezidentei, o kartu su Kubiliumi kažkodėl jie buvo nuimti, pažeminti pareigose.