mėsa

Rinktis ekologišką ar užaugintą be antibiotikų, pirkti prekybos tinklų parduotuvėse ar turguje – tėvai neretai svarsto, kaip atrasti vertingiausią ir kokybiškiausią mėsą savo vaikams. Gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas paaiškina, į ką svarbiausiai atkreipti dėmesį, ir atskleidžia, kokios mėsos pats neduotų savo vaikams. „Svarbiausia ne kur mėsa parduodama, bet ar ji tikrai saugi ir tinkamai užauginta.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienas lietuvis per metus suvalgo apie 90 kilogramų mėsos, maždaug 250 gramų kasdien. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija jos rekomenduoja suvartoti tris kartus mažiau. Kalbant apie tokios mitybos įtaką sveikatai, dietistė Indrė Trusovė įsitikinusi, kad ne mažiau svarbu nei suvartojamos mėsos kiekis yra jos kokybė ir rūšis, kurią renkamės. „Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad mityboje pati svarbiausia yra įvairovė.

Vasaros pradžioje daržuose sužaliuoja ir išsikeroja rabarbarai. Nusiskynę jų stiebus dažniausiai valgome su cukrumi, sirupu, dedame į įvairiausius pyragus ar verdame džemus bei uogienes, tačiau rabarbarus kulinarijoje galima panaudoti ir plačiau, pavyzdžiui, iš jų pasigamintas čatnis nuostabiai derės prie mėsos, keptos ant grotelių. Anot gydytojos dietologės dr.

Įsibėgėjant pavasariui ir artėjant vasarai vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore, o šiltus orus vainikuoja maisto gamyba ant žarijų. Nors tai suteikia psichologinį pasitenkinimą ir asocijuojasi su šiltojo laikotarpio malonumais, gydytoja dietologė Žana Antonova primena, kad taip ruošta mėsa piktnaudžiauti nereikėtų.  Šašlykai, kepsniai, dešrelės – šiltuoju metų laiku daug įvairių produktų keliauja ant griliaus.

Orai šyla – nuolaidų gausėja: prekybos tinklas „Iki“ šią savaitę skelbia ypač patrauklias akcijas, kurios sutaupyti padės tiek mėsos, tiek žuvies ar daržovių kepėjams. Pasak Vaidos Budrienės, „Iki“ komunikacijos vadovės, visą savaitę populiariąją kiaulienos nugarinę bus galima įsigyti trečdaliu pigiau, o savaitgalį 35 proc. nuolaida lauks ir atlantinei lašišai.

Lietuviai pradėjo šašlykų, barbekiu ir kepsnių sezoną, kuris žada būti brangiausiu istorijoje. Mėsos pardavėjai pasakoja, kad tautiečiai šviežią mėsą keičia į marinuotą, paruoštą kepti ant grotelių, iešmų. Tiesa, visa mėsa šiemet smarkiai brangsta – dabar ji penktadaliu brangesnė nei pernai. Toliau kyla ir kiaulienos, ir vištienos kainos. O ekonomistai gero kol kas nežada: esą mėsos kainos artimiausiais vasaros mėnesiais ir toliau bus aukštos.

Visų pirma, įsigijus mėsą, ją reikėtų užšaldyti kaip galima greičiau nuo įsigijimo, bet ne vėliau kaip iki ant pakuotės nurodyto galiojimo termino pabaigos. Pasibaigus mėsos galiojimo terminui, mėsa yra laikoma netinkama šaldymui, gaminimui ir valgymui,  nes  mėsos savybės jau gali būti pakitusios ir tai gali sukelti susirgimus. Šaltis – tai natūralus „konservantas“, kuris stabdo mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau ne vienerius metus ragina mažinti antibiotikų vartojimą – žmonės darosi jiems vis atsparesni ir tai tampa didėjančio visuomenės sergamumo, nesėkmingo gydymo ir net mirties priežastimi. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, šį atsparumą didina ne tik neatsakingas antibiotikų vartojimas susirgus – tai gali daryti ir maistas, kurį valgome. Todėl PSO savo rekomendacijas teikia tiek medikams, tiek maisto, ypač mėsos, gamintojams.

Šią savaitę, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento (Šiaulių VMVT) specialistai, gavę pranešimą, atliko neplaninį patikrinimą Šiaulių Gytarių progimnazijoje bei nustatė netinkamomis sąlygomis laikomus maisto produktus. Kiap teigiama VMVT pranešime, buvo pranešta ir tai, kad darbuotojai galimai dirba ne pagal darbo grafiką, todėl į patikrinimą pasitelkti Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai.

Vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, žmonės skuba traukti grilį, o vienas iš populiariausių patiekalų, kiekvieną vakarėlį paverčiantis nepamirštamu, yra mėsainiai. Kaip pagaminti tokį, kuriuo nustebinsite visus ragautojus, šį sekmadienio rytą išvys ir TV3 laidos „La maistas“ žiūrovai. Receptas puikiai tiks lėtam ir ilgam savaitgaliui! Šį sekmadienį laidos vedėją Gian Luca Demarco ir vėl laikinai pavaduos jo bičiulis, kulinarijos studijos šefas Arūnas Stoškus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau ne vienerius metus ragina mažinti antibiotikų vartojimą – žmonės darosi jiems vis atsparesni ir tai tampa didėjančio visuomenės sergamumo, nesėkmingo gydymo ir net mirties priežastimi. Šį atsparumą didina ne tik neatsakingas antibiotikų vartojimas susirgus – tai gali daryti ir maistas, kurį valgome. Todėl PSO savo rekomendacijas teikia tiek medikams, tiek maisto, ypač mėsos, gamintojams. Panašu, kad situacija gerėja ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje.

Žarnyno sveikatos ekspertai atskleidė, kokių maisto produktų jie vengia, kad sumažintų riziką susirgti nemaloniomis skrandžio ligomis. Nors dažniausiai kalbama apie tai, kad reikėtų atsisakyti perdirbtų maisto produktų ir saldumynų, tačiau medikų atsisakomi produktai gali nustebinti, nes jie sudaro kai kurių žmonių mitybos pagrindą.

Raseinių rajone tarnybos aptiko nelegalų mėsos gaminių cechą su lauko rūkykla, antradienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento inspektoriai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistu atliko neplaninį patikrinimą pagal pranešimą Požėčių gyvenvietėje.

Visų pirma, įsigijus mėsą, ją reikėtų užšaldyti kaip galima greičiau nuo įsigijimo, bet ne vėliau kaip iki ant pakuotės nurodyto galiojimo termino pabaigos. Pasibaigus mėsos galiojimo terminui, mėsa yra laikoma netinkama šaldymui, gaminimui ir valgymui,  nes  mėsos savybės jau gali būti pakitusios ir tai gali sukelti susirgimus. Šaltis – tai natūralus „konservantas“, kuris stabdo mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi.

Vienas iš keturių žmonių, valgančių mėsą, per dieną suvalgo daugiau nei 50 gramų perdirbtos mėsos, o šeši iš dešimties nežino, kad ji didina riziką susirgti žarnyno vėžiu. Reguliariai suvalgant po 50 gramų perdirbtos mėsos, rizika susirgti žarnyno vėžiu yra 16 proc. didesnė, lyginant su tais, kurie jos nevartoja, rašo mirror.co.uk. Pasauliniai tyrimai taip pat rodo, kad vienas iš dešimties moterų ir 14,5 proc.

„Prikepiau daug lietinių, prisukau su keliais įdarais ir, žinoma, užsišaldžiau. Esu minėjusi, kad mėgstu turėti šaldiklyje „paruoštukų“, kurie esant ekstra atveju labai pagelbėja. Blyneliai gavosi labai gardūs, o mes labai sotūs ir šaldiklis papildytas“, – rašo tinklaraščio „Gamink su Audrone“ autorė. Lietinių tešlai reikės: 1 l pieno, 1 kiaušinio, 400 gr miltų, žiupsnelio druskos, aliejaus ar spirgučio keptuvei sutepti.

Ar norėtumėte paragauti laboratorijoje užaugintos vištienos? Kaip manote, koks būtų tokios mėsos skonis? Netrukus būtent tokią galimybę turės amerikiečiai. Šalies tarnybos patvirtino, kad mėsa „iš mėgintuvėlio“ yra saugi ir leido ja prekiauti. Dirbtiniu būdu išaugintą laboratorijoje vištienos krūtinėlę šiemet gamintojai pradės tiekti Jungtinių Valstijų restoranams.

Gedinti žmona pagerbė savo vyro, kuris mirė užspringęs kepsnio gabaliuku, atminimą. 41 metų anglas Paulas McMillanas vakarieniavo su žmona Jennifer, kai mėsos gabalas įstrigo jo gerklėje. Nors greitosios medicinos pagalbos skambučių centro darbuotojas bandė išgelbėti gyvybę, vyrui sustojo širdis ir jis mirė, rašo thescottishsun.co.uk. Jennifer iš Falkirko sakė: „Man buvo šokas. Vieną akimirką sėdėjome ir valgėme, o kitą jis pradėjo dusti.

Nuo vaikystės esame mokomi plauti viską, ką ketiname valgyti: ar tai būtų vaisius, daržovė ar uogos.  Tačiau, ar reikia plauti mėsą? Interneto platybėse atsakymų ir diskusijų į šį klausimą galime pamatyti daug ir įvairių, todėl VMVT specialistai primena, kada įsigytą mėsą reikėtų plauti prieš ją ruošiant, o kada ne.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbė, kad maisto kainos pasaulyje spalį pakilo aukščiausiai per dešimtmetį. Lietuviai kiaulienos per metus suvartoja 52 kilogramus, o tai sudaro du trečdalius visos suvartojamos mėsos.

Daugeliui namų šeimininkių įprasta išimti žalią vištieną iš pakuotės ir nuplauti ją po vandeniu. Šis veiksmas įtrauktas į daugelį senesnių kulinarinių knygų ar žurnalų. Tačiau ar tikrai turėtumėte plauti vištieną? Ir kodėl išvis sugalvojome, kad paukštieną reikia plauti? Atsakymas į pirmąjį klausimą daug paprastesnis, nei į antrąjį.

Šventinis šurmulys ir gera nuotaika įtraukia, į kai kurias taisykles norisi pažiūrėti pro pirštus, tačiau, kai kalbame apie šventinio stalo ruošimą, tokios prabangos neturėtume sau leisti –  primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Anot jų, ruošiant maistą, būtina laikytis pagrindinių higienos taisyklių, antraip šventinį džiugesį gali aptemdyti žarnyno infekcija.

„Krekenavos agrofirma“ yra šiuolaikiška ES standartus atitinkanti mėsos perdirbimo įmonė, nuolatos auganti, tobulėjanti ir investuojanti ne tik į naujas gamybos technologijas, naujus įrenginius, bet ir sistemingai ugdanti savo darbuotojų kompetencijas. Nuo 2017 metų UAB „Krekenavos agrofirma“ apyvarta kasmet viršija 120 mln. eurų, o 2022 m. tikimasi pasiekti 170 mln.

Per metus Lietuvoje pagaminama apie 40 tūkst. tonų galvijienos, apie 90 tūkst. kiaulienos ir paukštienos, o vienas žmogus mėsos produktų suvartoja apie 90 kilogramų. Organizacijos „Gyvi gali“ bendra įkūrėja ir vadovė Meda Šermukšnė sako, kad tokia mityba nėra rekomenduojama ir net kelia pavojų sveikatai.  Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis, šalyje laikoma apie 740 tūkst. galvijų, 700 tūkst. kiaulių, 150 tūkst. avių ir ožkų, 10 mln. paukščių ir 2,4 mln.

Nors jau kurį laiką akcentuota, kad bulvės – ne geriausias pasirinkimas garnyrui šalia mėsos patiekalo, mitybos specialistas Rimantas Stukas teigia, kad taip teigti vis tik nėra pagrindo. Kartu jis primena, kad tinkamai pagamintos bulvės – geras vitamino C šaltinis. Kalbėdamas apie bulves Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas priminė, kad kol Kolumbas nebuvo į Europą atvežęs bulvių, pagrindinė daržovė buvo ropė.

Nors vis dažniau atkreipiame dėmesį į ant maisto prekių pakuočių esančią informaciją, specialistai pastebi, kad retas žino, kas iš tiesų svarbu ir kokia informacija vartotojui pažymi, kad prekė yra patikima bei saugi vartoti. Siekiant, kad vartotojai žinotų kuo daugiau apie įsigyjamą paukštienos produkciją „Vilniaus paukštynas“ pristatė naujovę rinkoje – ant šviežios vištienos linijos etikečių pradėjo žymėti tikslią Lietuvos vietovę, kurioje buvo užauginta tos partijos vištiena.

Tiems, kas mėgsta gaminti kiaulienos patiekalus, yra ypač svarbu išsirinkti gerą mėsą. Bet kaip ją atskirti? Į ką būtina atkreipti dėmesį? TV3 laidos „Virtuvės istorijos“ šefas Robertas Svetlauskas laidos vedėjai ir svečiui nusprendė pagaminti kiaulienos nugarinės troškinį. Tam, kad patiekalas būtų įstabaus skonio, jam reikėjo tikrai geros mėsos.

Vaisiai su žolelėmis, pikantiškas saldumas, mėsa ir kava – skonių kombinacijos, kurios dažnam skamba tarsi iš kitos planetos. Visgi, leidęsi į kulinarinį nuotykį, galite atrasti naujų neįprastų ir skanių derinių, kuriuos kartosite ir ruošiant įvairiausius patiekalus pritaikysite dar ne kartą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šventiniu laikotarpiu pirkėjai domisi gurmaniškesniais produktais, dažniau ryžtasi eksperimentams.

Taivano ekspertams baigus daugiau nei savaitę trukusį Lietuvos mėsos gamintojų, ketinančių į Taivaną eksportuoti jautieną, auditą, Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad įmonėse buvo pastebėta keletas trūkumų, tačiau tikimasi, kad jie netrukus bus pašalinti ir leidimų procedūros netrukus bus baigtos.

Taivano ekspertai pirmadienį pradėjo Lietuvos mėsos gamintojų, ketinančių į Taivaną eksportuoti jautieną, auditą. Per beveik dvi ateinančias savaites truksiantį auditą Taivano gyvūnų ir augalų sveikatos kontrolės ir karantino biuro bei Maisto ir vaistų administracijos atstovai vertins, kaip įgyvendinami reikalavimai trijose mėsos įmonėse, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Turgavietėse per metus brango viskas, išskyrus obuolius, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) kainų palyginimo sąraše. Sparčiausiai augo duonos bei pieno ir pieno gaminių kainos. ŽŪIKVC sudarytame produktų vidutinių kainų palyginimo sąraše akivaizdžiai matoma, kad iš visų sąraše esančių produktų vieninteliai obuoliai šiemet rugsėjo mėnesį kainavo mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Kainų skirtumas nedidelis – siekia apie 2,5 proc.

Kol dar orai lepina, pats laikas pasidžiaugti gardžiais kebabais, kurie savo skonių įvairove užburs nuo pirmojo kąsnio.  Išsisaugokite receptą ir skubėkite pagal jį gaminti: recepto autorė Ilona sako, kad bus labai skanu.  Kebabams reikės:  500 gramų faršo, užbekiškų universalių prieskonių, malto kumino, šviežios kalendros, smulkinto svogūno, 50 gramų tarkuoto sviesto.  Išdaužykite mėsą į stalą ir suformuokite ant iešmelių.

Ekspertų teigimu, kai kurių rūšių mėsos vartojimas yra susijęs su didesne kraujo krešulių susidarymo venose rizika. Kraujo krešuliai yra nedideli gelinės tekstūros kraujo dariniai. Nors kraujo krešėjimas yra gyvybiškai svarbus, kad, pavyzdžiui, įsipjovę nenukraujuotume, kai kurie kraujo krešuliai natūraliai nesuyra ir gali kelti pavojų sveikatai. Jei kraujo krešulys nukeliauja į kitus organus, tokius kaip plaučiai ar širdis, jis gali sukelti gyvybei pavojingą būklę.

Kinija penktadienį leido naudoti dar dalį kiaulienos atsargų, pranešė valstybinė žiniasklaida, nes šios šalyje itin populiarios mėsos rūšies kainos išaugo beveik trečdaliu, sukeldamos nerimą dėl infliacijos.  Šį mėnesį toks sprendimas jau buvo paskelbtas tris kartus, o tiekėjams nurodyta paskersti daugiau kiaulių, siekiant suvaldyti kainas. Visgi kainos ir toliau augo, o galimas paklausos šuolis per savaitę truksiančią nacionalinę šventę spalio pradžioje privertė pareigūnus reaguoti.

„Savaitgalį gaminau šviežių kopūstų troškinį ir receptu žadėjau pasidalinti. Žinutėmis mane jau atakuojat, tai ilgiau laukti negaliu. Išėjo labai gardus šviežių kopūstų troškinys, net pati sau ploju. Jeigu jau taip sakau, o tiksliau rašau, tai patikėkite, receptu tikrai nenusivilsite, o tik geru žodžiu minėsit ir dėkosite“, – rašo tinklaraščio „Gamink su Audrone“ autorė. Reikės: ~ 2 kg šviežio kopūsto, ~ 800 gr kiaulienos mentės ( gali būti sprandinė ar kt.

Visuomenėje vis dažniau prabylama apie žalingą mėsos vartojimo poveikį, o parduotuvių ir restoranų lentynos pildosi mėsos, pieno ar sūrio produktų alternatyvomis. Gausus mėsos vartojimas slepia ne tik sveikatos ir gyvūnų teisių problemas, tačiau ir nepataisomą žalą klimatui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertai dvi savaites tikrins mėsos įmones ir vertins ar įmonės, eksportuojančios mėsą į JAV, ir toliau atitinka JAV reikalavimus ir gali tęsti eksportą.  Amerikiečiai lankysis visose patvirtinimą eksportuoti į JAV turinčiose įmonėse: „Orka food“, „Krekenavos agrofirma“ ir „Biovela-Utenos mėsa“. Pirminės audito išvados bus paskelbtos šio rugsėjo pabaigoje, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Senstant didėja rizika susirgti daugeliu ligų. Tai pasakytina apie insultus, kurie dažniau ištinka sulaukus 55 metų. Taip yra iš dalies dėl to, kad mūsų arterijos natūraliai siaurėja ir kietėja, taip pat užsikemša riebalinėmis medžiagomis. Insultas yra neatidėliotinos medicininės pagalbos reikalaujanti būklė, kai nutrūksta kraujo tiekimas į dalį smegenų. Išeminio insulto atveju tai atsitinka dėl kraujo krešulio. Hemoraginio insulto metu susilpnėjusi smegenų kraujagyslė sprogsta.

Perdirbtas maistas yra glaudžiai susijęs su padidėjusia širdies ligų rizika. Naujas tyrimas atskleidė, kad per didelis raudonos mėsos vartojimas taip pat žymiai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Vien Jungtinėje Karalystėje yra 7,6 milijonai žmonių, sergančių širdies ar kraujagyslių ligomis, rašo mirror.co.uk.

Jau seniai yra žinoma, kad vaisių ir daržovių vartojimas yra mažiau kenksmingas planetai nei mėsos ar sūrio vartojimas, tačiau pirmadienį paskelbti naujo tyrimo rezultatai parodė, jog traškučių ir saldžių gėrimų poveikis aplinkai taip pat nėra reikšmingas. Didelės apimties tyrimą atlikę mokslininkai išanalizavo apie 57 tūkst. Didžiosios Britanijos ir Airijos prekybos centruose parduodamų produktų, o tyrimo išvados paskelbtos moksliniame žurnale PNAS.

Graikija – šalis, nepaliekanti abejingų. Nuostabus kraštovaizdis, šiltas Viduržemio jūros vanduo ir aromatingi patiekalai kasmet pritraukia daugybę lankytojų iš viso pasaulio. Maistas yra vienas iš puikių būdų pažinti kitas šalis, o Graikijos virtuvė pasižymi sultingais mėsos patiekalais, kuriuos nesunku pasigaminti ir namuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) pareigūnai Joninių išvakarėse gavę pranešimą ir patikrinę vieną sodybą Klaipėdos rajone aptiko nelegalų mėsos gamybos fabrikėlį. Kaip trečiadienį pranešė VMVT, patikrinimo metu inspektoriai sodyboje surado transportinį automobilį, kurio viduje buvo daugiau nei 200 kg neaiškios kilmės mėsos, laikytos talpoje su skysčiu. Mėsa buvo laikoma itin šiltoje temperatūroje, o aplink ją jau būriavosi vabzdžiai.

„Kiekviena šeimininkė turi savo geriausią ir mėgstamiausią marinato receptą. Šį kartą aš šašlyką marinavau su mineraliniu vandeniu. Labai norėjau išbandyti šį variantą. Bet norėčiau dar pakalbėti, kad šašlykų „pasisekimui“ didelę reikšmę turi ir ne tik marinato pasirinkimas, bet ir mėsos. Iš kiaulienos renkuosi tik sprandinę. Tai man geriausiai pasiteisinęs variantas. Vieną kartą net eksperimentą padariusi. Tuo pačiu marinatu raugiau sprandinę, kumpį ir mentę.

Nėra nieko labiau erzinančio, nei situacijos, kai norite išgerti kavos su pienu, tačiau iš šaldytuvo išėmus pieną paaiškėja, kad baigėsi jo galiojimo laikas. Tačiau kaip atidžiai turėtumėte laikytis ant pakuočių nurodyto galiojimo laiko? Daugelis žmonių visada atsižvelgia į galiojimo datą, nurodytą ant pakuotės. Tačiau neretai nurodytos datos yra tik gairės, kurios ne visai tiksliai nurodo, iki kada reikėtų suvartoti maistą.

Pasiilgę šilumos, bičiulių kompanijos gamtoje ir čirškinamos mėsos kvapo jau planuojame smagias savaitgalio išvykas. Tiesa, prieš jas svarbu išsirinkti visiems tinkantį mėsos marinatą, kuris kepsnius ne tik suminkštintų, bet ir prisotintų netikėtų skonių. O štai dėl jų gali susiginčyti net geriausi draugai – kiekvienam savas mėsos paruošimo būdas atrodo geriausias.

Prasidėjus pavasariui žmonės vis dažniau traukia į sodus ar į gamtą, kur ant grotelių kepa mėsą ar šašlykus. Nors šašlykai yra labai populiarus šiltojo sezono maistas, tačiau juo piktnaudžiauti nereikėtų. Pasirodo, kad ant žarijų keptas maistas gali paskatinti ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet net ir vėžio atsiradimą. Gydytoja dietologė Žana Antonova naujienų portalui tv3.lt pasakojo apie tai, kodėl nereikėtų piktnaudžiauti grilinimui skirtais mėsos gaminiais.

INGREDIENTAI: 1 česnakų 1 vienetas laurų lapų (lapai) 2 vienetai morkų 2 vienetai svogūnų 500 gramų pievagrybių šiek tiek druskos 300 gramų mesos (MAMOS kukuliai, Biovela) šiek tiek citrinpipirių Paruošimo laikas: Apie 45 min. PARUOŠIMO BŪDAS: Supjaustome pievagrybius ir dedame į įkaitintą keptuvę, kurioje įkaitintas aliejus. Apkepame, kol gražiai apskrus. Supjaustome svogūnus smulkiai ir dedame į apkepusius pievagrybius.

INGREDIENTAI: 2 česnakų šiek tiek čiobrelių (džiovinti) šiek tiek juodųjų pipirų 2 vienetai paprikų 2 vienetai pomidorų pastos (nebūtina) 200 gramų pievagrybių 150 gramų pieno (pabarstymui) šiek tiek druskos 6 vienetai cukinijos 500 gramų mesos (faršas) PARUOŠIMO BŪDAS: Cukinijas nuplauti, perpjauti pusiau, išskobti, pabarstyti druska ir, sudėjus į kepimo skardą (išklota kepimo popieriumi), padėti į šoną.

INGREDIENTAI: 500 gramų mesos (malta (kiauliena - jautiena)) 500 gramų bulvių 3 vienetai paprikų (raudona) 3 vienetai pomidorų pastos 1 vienetas porų šiek tiek druskos šiek tiek pipirai Paruošimo laikas: Apie 30 min. Porcijų skaičius: 8 PARUOŠIMO BŪDAS: Maltą mėsą pagardinti druska, pipirais. Iš faršo suformuoti nedidelius rutuliukus. Visas daržovės supjaustyti kubeliais. Į karščiui atsparią keptuvę įpilti aliejaus ir apkepinti faršo kamuoliukus.