mero rinkimai

  Trečiadienį pasidėjus išankstiniam balsavimui savivaldos rinkimuose, policija pradėjo tris ikiteisminius tyrimus dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo.   Iki 17 val. gauti 25 pranešimai apie galimus pažeidimus per rinkimus, BNS pranešė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Nemeikaitė. Ikiteisminius tyrimus pradėjo Elektrėnų, Kelmės policijos pareigūnai ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

 Gerai, kad prieš rinkimus žmonės yra informuojami ne tik apie gerąsias, bet ir tamsiąsias kandidatų puses, tokių skandalų, atsižvelgiant į kandidatų skaičių, galėtų būti ir daugiau, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė. „Yra natūralu, kad esame rinkimų tiesioje ir esame užversti ne tik reklaminiais lankstinukais, ne tik parodoma fasadinė pusė, nupudruoti plakatai miestų stenduose. Bet kai turime per 15 tūkst.

 Panevėžio mero posto siekiančių kai kurių kandidatų rinkimų programos mąstančiam rinkėjui gali sukelti net ne juoką, o pyktį dėl bandymo atvirai jį mulkinti. Jei išsipildytų bent dalis pažadų, kuriuos rinkėjams pažėrė vienuolika pretendentų į mero kėdę, po ketverių metų Panevėžys išties taptų unikalus.

Kovo 1 dieną vyks savivaldos rinkimai, į Vilniaus mero postą pretenduoja 12 kandidatų. Skaitant jų rinkimų programas darosi akivaizdu, kad kai kurie pretendentai nesuvokia, jog kandidatuoja ne į Balbieriškio, o sostinės mero postą. Vilnius yra didžiausias ir gražiausias miestas, o kartu ir Lietuvos kultūrinis, politinis bei ekonominis centras. Daugelį šimtmečių sostinė buvo daugiakultūris miestas, todėl tarpusavio supratimo samprata čia turi daug didesnę svarbą nei kituose miestuose.

 Lietuvos lenkai balsavo ir balsuos už Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) ir Valdemarą Tomaševskį, o kitoms partijoms ar politikams atsikovoti balsų iš LLRA praktiškai nėra galimybių, tvirtina LRT.lt pašnekovai. Ne vienas kandidatas į Vilniaus miesto merus kaip įmanydamas stengiasi užsitikrinti tautinių mažumų paramą savivaldos ir tiesioginiuose merų rinkimuose, mat suvokia, jog tai gali būti lemiamas veiksnys, ypač antrajame merų rinkimų ture.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Vilniaus meru taps kandidatas, kuris antrajame tiesioginių merų rinkimų ture sugebės užsitikrinti tautinių mažumų paramą. Tai portalui LRT.lt tvirtina politikos apžvalgininkai Virginijus Savukynas, Jurgita Tvaskienė bei politologas Vytautas Dumbliauskas. Pašnekovų teigimu, kol kas bene stipriausio tautinių mažumų palaikymo gali tikėtis Valdemaras Tomaševskis, tačiau šių balsų reikšmę supranta ir kiti kandidatai. Portalo LRT.

Prasidedant rinkimų karštligei, dabartinis Vilniaus meras pirmasis suskubo užsimesti miesto gelbėtojo mantiją ir paskelbti rinkimų programą paremtą socialdemokratinėmis idėjomis. Skurdžius miesto finansus ketverius metus abejotinos vertės projektams, tokiems kaip „Air Lituanica“, taškęs, 1,5 karto miesto skolą padidinęs, Artūras Zuokas susizgribo. Kadenciją baigiančiam sostinės vadovui vis dar besivadinančiam liberalu, liberalios idėjos pasirodė esančios ne prie širdies.

Norą dalyvauti pirmą kartą vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose deklaravo beveik septintadalis Seimo narių. Ekspertų nuomone, tai - akivaizdus politinių partijų silpnumo požymis, rodantis, kad jos neturi savarankiškai regionuose gebančių dirbti politikų, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu Seimo nario mandatą į mero postą nusiteikę iškeisti 16 Seimo narių, pusė jų į Seimą išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose.

Artėjant savivaldos rinkimams kyla daugybė diskusijų, partijos renka kandidatus į mero postą, bet jų sprendimai keičiasi greičiau nei oras Lietuvoje. Tačiau svarbiausias klausimas lieka – koks turėtų būti sostinės meras? Nepasikalbėjus su vilniečiais, jų neapklausus sunku pasakyti, kokio mero jie norėtų.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdybos patvirtintas kandidatas į Vilniaus merus Rolandas Skaisgirys pranešė partijos vadovybei, jog atsiima savo kandidatūrą ir nedalyvaus 2015 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, teigiama partijos pranešime. „Atsiimu savo kandidatūrą, nes nebematau galimybės dalyvauti šioje rinkimų kampanijoje esant dabartiniam politiniam fonui ir viešojoje erdvėje eskaluojamiems kaltinimams man bei mane iškėlusiai partijai“, – pranešime cituojamas R. Skaisgirys.

Ketvirtadienį Vilniuje vykusioje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus skyrių Sueigos konferencijoje kandidatu į merus ir sąrašo lyderiu buvo patvirtintas Mykolas Majauskas. Taip pat į rinkimų sąrašą trečiuoju numeriu įtrauktas buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, o septintuoju – buvęs ilgametis Kauno technologijos universiteto gimnazijos vadovas Bronislovas Burgis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vyriausioji taryba į Vilniaus miesto merus kelia partijos pirmininką, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį. Tai BNS trečiadienį patvirtino pats politikas. Gegužę V.Tomaševskis buvo išrinktas į Europos Parlamentą. „Mūsų partija gauna didėjantį palaikymą. Gavau partijos pasiūlymą, nes pasiekiau neblogą rezultatą prezidento rinkimuose. Kaip komandos narys neturėjau teisės pasiūlymo nepriimti“, - BNS sakė V.Tomaševskis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Politikos apžvalgininkai ir politologai nesutaria dėl to, kokią valdančiąją koaliciją Vilniuje sulipdytų Artūras Zuokas, jei būtų išrinktas sostinės meru. Politikos apžvalgininkė Jurga Tvaskienė neatmeta galimybės, kad A. Zuokas tartųsi su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Tuo metu TS-LKD parlamentaras Kęstutis Masiulis į bendradarbiavimą su A. Zuoku žiūri neigiamai: „Tikiuosi, kad jis išvis nebus išrinktas niekur.

 Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sako paremsiantis partijos atsakingojo sekretoriaus Gintauto Palucko kandidatūrą dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose. „Dalyvausiu Vilniaus skyriaus konferencijoje ir pasisakysiu už G.Palucko kandidatūrą. Tai jaunas, perspektyvus, gana gabus žmogus“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras. Jo teigimu, socialdemokratams Vilniuje reikalinga kartų kaita. G.Paluckas yra 35 metų amžiaus.

Partijos kandidatais į merus kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose Klaipėdoje „Tvarka ir teisingumas“ siūlys Artūrą Razdbadauską, Kaune - Aušrą Ručienę. „Kai kurios kandidatūros (į merus - BNS) yra visiškai aiškios. Pavyzdžiui, Klaipėdoje yra profesorius Artūras Razbadauskas, jis yra mūsų realiausias kandidatas, aš manau, kad Kaune bus Aušra Ručienė“, - BNS sekmadienio vakarą sakė R.Paksas, po savaitgalį vykusio partijos sąskrydžio Telšiuose.

Pasak opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, valdžios demagogija ne tik energetikos, bet ir kitose srityse gresia brangiai kainuoti Lietuvai. A. Kubiliaus nuomone, socialdemokratai užsimojo „padovanoti“ šaliai nedemokratiškus tiesioginius mero rinkimus. Jų nedemokratiškumas pasireikštų tuo, kad mero postas būtų atiduotas tam, kuris pirmame ture laimėtų surinkęs daugumą balsų. „Akivaizdu, kad (socdemai - balsas.

Politinės partijos per visus rinkimus rinkėjams žada pakeisti Konstituciją ir suteikti žmonėms galimybę patiems rinkti merus, tačiau ši idėja kaskart užgniaužiama, kai tik atsiranda reali galimybė tai pagaliau įteisinti. Jau 15 metų politikams nepakanka politinės valios įteisinti tiesioginius mero rinkimus.

Naujuoju Panevėžio meru išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Vitalijus Satkevičius. Jis buvo vienintelis kandidatas. Mero rinkimuose dalyvavo 20 tarybos narių. Slaptu balsavimu V. Satkevičiaus kandidatūrą palaikė 19 tarybos narių. Posėdžio metu iš mero pavaduotojų pareigų atleisti liberalcentristas Ramūnas Vyžintas ir Liberalų sąjūdžio partijos narė Zita Kukuraitienė.