merai

Pasienio savivaldybių merai pritaria nepaprastajai padėčiai, įvedamai dėl situacijos pasienyje su Baltarusija, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Klausimus, susijusius su nepaprastosios padėties įvedimu, antradienį su pasienio savivaldybių merais aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot VRM, vieni svarbiausių klausimų – ūkinės veiklos tęstinumas, saugumo užtikrinimas, operatyvus gyventojų informavimas.

Su Baltarusija besiribojančių Varėnos ir Lazdijų rajonų merai sako, kad situacija pasienyje yra rimta ir į ją reikia rimtai reaguoti, kad būtų užtikrinta sienos apsauga. Taip savivaldybių vadovai komentavo Vidaus reikalų ministerijos siūlymą įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, reaguojant į migrantų susitelkimą pasienyje su Lenkija.

Suskaičiavus didžiąją dalį balsų, Kelmės rajono mero rinkimų antrajame ture pirmauja savarankiškai išsikėlęs Ildefonsas Petkevičius, besivaržęs su Lietuvos socialdemokratų partijos atstovu Stasiu Jokubausku. Trakų meru skelbiamas liberalas Andrius Šatevičius. Sekmadienį vyko Kelmės ir Trakų rajonų merų rinkimai Trakų rajonui vadovaus liberalas A. Šatevičius Trakų rajono meru išrinktas Liberalų sąjūdžio kandidatas Andrius Šatevičius.

Renkant merus Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybėse antrasis turas įvyko be didesnių pažeidimų ar incidentų, sekmadienį pasibaigus balsavimui pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir policija.  „Rinkimai vyko pakankamai sklandžiai, kaip ir pirmame ture, kažkokių rimtų skundų dėl papirkimų ar dėl šiurkščių Rinkimų įstatymo pažeidimų rinkimų dieną nebuvo fiksuota“, – sekmadienio vakarą spaudos konferencijoje sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu nuo penktadienio įsigaliojo nauji COVID-19 pandemijos suvaldymo veiksniai. Numatoma, kad parduotuvės ir turgavietės, aptarnaujančios asmenis neturinčius galimybių paso, privalo užtikrinti 30 kv. m. plotą vienam pirkėjui. Savivaldybių merai kategoriškai – ribojimai naudos neatneš. Reikalavimas užtikrinti 30 kv.

Trakų rajono mero rinkimuose į antrąjį turą pateko Liberalų sąjūdžio iškeltas kandidatas Andrius Šatevičius ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) iškeltas Jaroslavas Narkevičius, rodo sekmadienio vakarą paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, gauti suskaičiavus balsus visose apylinkėse. A. Šatevičius surinko 31,82 proc. balsų, o J. Narkevičius – 29,42 proc. balsų. Antrasis turas vyks po dviejų savaičių, spalio 24 dieną.

Epidemiologinė situacija kasdien vis blogėja – iš 60 šalies savivaldybių juodojoje zonoje – net 43, kitos likusios – tamsiai raudonos. Ypatingą nerimą kelią tūkstantinius užsikrėtimų atvejus per pastarąsias dvi savaites fiksuojančios savivaldybės, nuo geriausiai besitvarkančių atsiliekančios kone dešimčia kartų.

Kol Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje plinta juoda spalva, Vyriausybė kalba apie galimą karantino įvedimą ir  taisyklių sugriežtinimus: kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, grįžimą prie nuotolinio darbo ir kitus. Penkių savivaldybių – Šiaulių, Rietavo, Telšių, Šilutės ir Plungės – vadovai išsakė nuomonę, kad karantino režimas būtų perteklinė priemonė, todėl jo įvedimui nepritartų.

Lietuvos epidemiologinis žemėlapis sulig kiekviena diena vis pildosi tamsesnėmis spalvomis: raudona ir juoda, o „geltonųjų“ zonų šalyje nebeliko.  Savivaldybių, esančių „juodajame“ sąraše, merai pasidalino, kas jiems kelia didžiausią nerimą. Regionų vadovai baiminasi, kad virusas nestabdomai gali įsisiautėti ugdymo įstaigose, senelių globos namuose ar netgi pramonės įmonėse.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis jau ne vienerius metus yra turtingiausias meras Lietuvoje ir deklaravo turto už beveik 4 milijonus eurų. Kaip reikiant mažiau lėšų sukaupęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas. Tarp 10 turtingiausių Lietuvos merų puikuojasi ir Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės pavardė. Naujienų portalas tv3.lt pateikia 10 turtingiausių Lietuvos merų šeimų.

Dėl sparčiai daugėjančių užsikrėtimų koronavirusu raudonuojančių Lietuvos savivaldybių vadovai mato vienintelį kelią vaduotis iš viruso gniaužtų – vakcinaciją. Rietavo, Šilutės rajono ir Klaipėdos miesto merų teigimu, nesiskiepijusiems asmenims derėtų apsunkinti gyvenimą – apmokestinti Covid-19 testus ir netgi įvesti privalomą skiepijimą. Rietavo mero Antano Černeckio teigimu, sulėtėję skiepijimo tempai duoda laisvę ligai plisti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis šeštadienį pasiūlė į Kauno merus kelti buvusio sveikatos apsaugos ministro, Seimo nario Aurelijaus Verygos, o į Marijampolės merus – parlamentaro Dainiaus Gaižausko kandidatūras. „Turime gerą pagrindą savivaldybių rinkimams“, – partijos suvažiavime Naisiuose sakė R. Karbauskis. „Galime kelti Kaune Verygą, galime Panevėžyje kelti Labanavičių (Seimo narį Deividą Labanavičių – BNS), Marijampolėje – Gaižauską“, – tvirtino jis.

Savivaldybių patalpose apgyvendinti 505 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, tuo metu kai kurie merai pasigenda aiškumo iš centrinės valdžios dėl migrantų apgyvendinimo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis ketvirtadienį BNS informavo, kad daugiausia  – 189 – užsieniečių apgyvendinta Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime.

Antraisiais kadencijos metais savo darbotvarkes skelbė 80 proc. savivaldybių vadovų – merai, jų pavaduotojai, administracijos direktoriai, pirmą kartą tą darė visi merai, antradienį praneša nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Kaip rodo tyrimas, kuris buvo atliktas peržiūrėjus savivaldybių merų, jų pavaduotojų bei administracijos direktorių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines bei svetainę manosusitikimai.

Išrinktoji Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako nepritarianti merų kadencijų ribojimui, o siekis jas riboti yra populistinis. „Tiesą sakant, nepritarčiau. Čia labai kvepia populizmu.

Klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų, o tiksliau – merų funkcijos, – įnešė daug sumaišties į Seimo narių kasdienybę. Tačiau panašu, kad ne ką mažiau šurmulio kils bandant susitarti dėl to, ar ir kaip riboti merų kadencijas. Valdantiesiems ir opozicijai nerandant bendro sutarimo dėl merų rinkimų, ieškoma kompromisinio kelio. Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad politikai sutars dėl tiesioginių merų rinkimų formuluotės, nes vienintelė alternatyva – grįžimas prie ankstesnės tvarkos. Pasak Seimo vadovės, atsisakius tiesioginių merų rinkimų būtų žengtas žingsnis atgal, taip pat – nepaisoma visuomenės nuomonės. „Tikiuosi, kad ieškant teisingos formuluotės ir derantis dėl jos nugalės supratimas, kad alternatyva plačiam susitarimui yra tik viena. Grįžimas į tvarką, kuri galiojo iki 2014 metų.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija nepalaiko partnerių liberalų ir konservatorių siūlymo dėl tiesiogiai renkamo mero statuso. Jos teigimu, meras turi išlaikyti savivaldybės tarybos vadovo galias.

Judėjimo tarp savivaldybių ribojimų panaikinimas pradžiugino ne visas savivaldybes. Palangos meras prašo vietos gyventojų pasirūpinti maisto atsargomis ir savaitgalį į parduotuves, kur bus daug atvykėlių iš kitų miestų, nebeiti. Šiaulių ir Plungės merai rekomenduoja vietos gyventojams nevažiuoti į dėl aukšto sergamumo „juoduojančią“ sostinę, o vilniečius ragina aplenkti jų savivaldybes, bijo, kad sostinės gyventojai jų rajonuose pasidalins koronavirusu.

Leidus „AstraZeneca“ vakcinos likučiais skiepyti įmones ir organizacijas, kuriose dirba per 100 darbuotojų, kai kurie merai sako pasigendantys didesnio vakcinos dozių kiekio.  „Klausimas yra tik vakcinų kiekyje. Vis tiek kalbame apie „AstraZeneca“ vakcinas, nes su kitomis senjorus skiepijame, tai klausimas, kiek mes tos „AstraZeneca“ vakcinos gausime“, – BNS ketvirtadienį sakė Marijampolės meras Povilas Isoda.

Kai kurie „juodųjų“ savivaldybių, kur sergamumas koronavirusu yra didžiausias, merai sako, kad gali kilti sunkumų grąžinant pradinukus į klases dėl to, kad kaupinių tyrimai kol kas atliekami tik Vilniuje. Dalis savivaldybių taip pat abejoja pradinukų ugdymo atnaujinimu dėl didelio sergamumo. Vyriausybė trečiadienį leido nuo ateinančio pirmadienio atnaujinti pradinukų ugdymą 45-iose savivaldybėse, kuriose  naujų koronaviruso atvejų skaičius 100 tūkst.

Vyriausybei nusprendus atlaisvinti judėjimą tik dalyje savivaldybių, jų merai kritikuoja pasirinktus kriterijus ir sako nemanantys, kad ribojimai duos norimų rezultatų.  „Lūkestis visada buvo vieningos, vienos Lietuvos. Kadangi visiems vienu metu gyvenimas tapo sunkesnis ir suparalyžiuotas labiau, ribojimai atsirado visiems, gal buvo lūkestis, kad visiems jie vieną dieną ir išnyks.

COVID-19 statistikoje nurodoma dalis „sergančiųjų“ jau seniai pasveikę, merai ir ligoninių vadovai kaltę dėl tokių neatitikimų verčia sistemų voratinkliui, rašo portalas lrt.lt. Kai kurių savivaldybių merai skelbia apie jiems klausimų sukėlusią COVID-19 sergamumo statistiką – manoma, kad nemaža dalis šiuo metu vis dar sergančiais formaliai laikomų gyventojų iš tiesų jau yra pasveikę, mat liga jiems buvo patvirtinta dar pernai.

Italijos miestų merai socialiniame tinkle „Twitter“ auklėja karantino nesilaikančius gyventojus. Italijos politikai primygtinai reikalauja gyventojų likti namie. Merai gyventojus vaiko gatvėse, kad šie eitų namo. Kai kurie nesusipratėlius apiberia ir keiksmažodžiais. „Jums reikia, kad atvyktų kirpėjas? F**k, kam jums to reikia? Ar jūs suprantate, kad atsidursite karste? Įsivaizduokite, kas tada matys jūsų šukuoseną karste“, – socialiniame tinkle piktinosi vienas Italijos meras.

Paskutiniame šių metų plenariniame posėdyje Seimas nustatė darbo užmokesčio koeficientus merams ir vicemeras. Jeigu to nebūtų spėta padaryti, sausį būtų kilę problemų savivaldybių vadovams mokėti atlyginimus, nes Konstitucinis Teismas dabartinę merų ir vicemerų algų skaičiavimo tvarką pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Šis teismo sprendimas įsigalios sausio 2 dieną, o jam įsigaliojus, Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas nustoja veikti.

 Kviečiame žiūrėti specialią laidą merų rinkimų rezultatams aptarti. Kovo 17 d., 20 val. baigėsi balsavimas renkant merus visoje Lietuvoje. Sužinoti merų rinkimų rezultatus mes kviečiame per specialią TV3 Žinių laidą, kuri prasidės iš karto po „Lietuvos talentų“ šou – dešimtą vakaro.

Savivaldos rinkimai pasiekė kulminaciją, netrukus žinosime, kas valdys Lietuvos miestus ir miestelius dar ketverius metus. Tiesa, šie rinkimai, kitaip nei parlamento ar prezidento, nėra itin populiarūs. Savivaldos rinkimų aktyvumas – menkesnis, jie yra mažiau įdomūs, o ir netikėtumų juose mažiau. Tai, pasak politologų, paradoksalu, nes savivaldoje dirbantys politikai yra tie, kurie sprendžia arčiausiai žmonių esančias problemas.

Lietuvoje sekmadienį 41-oje savivaldybėje prasidėjo balsavimas antrajame merų rinkimų ture. Jame rungiasi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai.   Antrajame merų rinkimų ture jau balsavo 27,84 proc. rinkėjų, tai yra kiek daugiau nei prieš ketverius metus, rodo sekmadienio popietę skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Iki 16 val. per rinkimų dieną ir išankstinį balsavimą savo valią pareiškė 33,53 proc. rinkėjų.

Nuo antrojo merų rinkimų turo pradžios policija gavo 88 pranešimus apie galimus pažeidimus. Tiek pranešimų pareigūnai gavo nuo trečiadienio ryto iki sekmadienio pavakarės. Daugiausia – 34 pranešimai – gauti iš Alytaus apskrities, 20 – iš Tauragės apskrities. 8 pranešimų sulaukta iš Vilniaus apskrities, 7 – iš Utenos, 6 – iš Marijampolės, 5 – iš Panevėžio apskrities, skelbia policija.

Lietuvoje 41-oje savivaldybėje vyksta merų rinkimų antrasis turas. Jame rungiasi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. 19 savivaldybių vadovą išsirinko jau per pirmąjį turą, tuomet taip pat išrinkti savivaldybių tarybų nariai. Balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį prasideda 7 ir baigsis 20 valandą. Merus renkančių savivaldybių rinkėjų sąrašuose yra 1 mln. 671 tūkst. 790 gyventojų.

Trečiadienį šalies savivaldybėse prasideda išankstinis balsavimas renkant merus antrajame ture. Merus per antrąjį turą, kuriame rungiasi du daugiausiai balsų pirmajame surinkę kandidatai, renka 41 savivaldybė. 19 savivaldybių vadovą išsirinko jau per pirmąjį turą. Balsavimas iš anksto antrajame ture vyks visų savivaldybių pastatuose trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Sekmadienį Lietuva išsirinko savivaldybių tarybas ir merus. Rytą po pirmojo rinkimų turo didžiausių Lietuvos politinių partijų lyderiai dalinasi savo įžvalgomis ir komentarais apie rinkimų rezultatus. Portalas tv3.lt dalinasi tiesiogine įrašo transliacija iš Valdovų rūmų. Partijų lyderių pasisakymo laikas: 8.30 val. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas 9 val. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 9.30 val. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 10 val.

Per pirmąjį savivaldos rinkimų turą pergalę iškovojo 19 merų, didžioji dalis jų yra dabartiniai miestų ir rajonų vadovai. Per praėjusius rinkimus 2015 metais jau per pirmąjį turą buvo išrinkta lygiai tiek pat merų – 19, 18 partijų keltų kandidatų ir vienas visuomeninio komiteto atstovas. Per šiuos rinkimus Kaune triuškinančia pergale nugalėjo Visvaldas Matijošaitis, surinkęs beveik 80 proc. balsų. Rinkimuose jis perrinktas su savo visuomeniniu komitetu.

Pirmadienio naktį plaukiant balsams iš apylinkių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis teigia besidžiaugiantis, kad partijos pozicijos sustiprėjo. „Ateinam į Klaipėdos tarybą, ateinam į Vilniaus tarybą, į Marijampolės tarybą – ten, kur mes anksčiau nebuvom (...) palinkėt galiu visiems tik vieno – kuo platesnių koalicijų, kad jiems patiems būtų geriau dirbti“, – žurnalistams partijos rinkimų štabe sakė R. Karbauskis.

Sekmadienį Lietuva rinko savivaldybių tarybas ir merus. Balsavimas baigėsi 20 val. ir nuo to laiko pradedamas balsų skaičiavimas. Bendras rinkėjų aktyvumas siekė 47,8 proc.  Papildyta 23:54 val. Į priekį išsiveržė komitetai, tarp partijų pirmauja socialdemokratai, konservatoriai ir valstiečiai Į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) nuolat plaukia balsavimo duomenys. Suskaičiavus balsus iš 1299 apylinkes (iš viso 1970) kol kas pirmauja visuomeniniai rinkimų komitetai su 18,12 proc.

Jaunas ar patyręs? Vyras ar moteris? Vizionierius ar gerai pažįstantis bendruomenės problemas? Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, ar lietuviai turi susikūrę tobulo mero įvaizdį, kurį atitinkantys kandidatai galėtų tikėtis sėkmės artėjančiuose rinkimuose. Vidutinis dabar einančio mero pareigas politiko profilis yra apie 55 metų vyras, turintis inžinieriaus, pedagogo, agronomo arba teisininko išsilavinimą.

Savivaldybių rinkimai jau šį savaitgalį, tačiau daugybė rinkėjų dar nežino, už ką balsuos. Politologai dėl to kaltina pačius politikus, kurie žmones užvertė populistiniais pažadais su šou elementais. Tuo metu savivaldybėse jau renčiamos balsavimo kabinos, kurios visos šiemet turės būti be užuolaidų. Taip tikimasi pamatyti, kokius nešvarius darbelius išdarinėja papirkti rinkėjai. Kad savivaldybių rinkimai jau čia pat, galima suprasti vos užėjus į Vilniaus miesto savivaldybę.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį į savivaldos rinkimus grąžino tris visuomeninius komitetus, anksčiau išbrauktus dėl per mažo kandidatų skaičiaus. Pakeisti savo sprendimą VRK privertė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Jis patenkino dviejų komitetų – „Palangiškiai“ ir „Už pokyčius Klaipėdoje“ – skundus.

Kaltinimai pasinaudojus prostitučių paslaugomis, dėl alkoholizmo prarastas postas ar sparnuota frazė, kad į Sibirą „lietuvius trėmė lietuviai“ – būtent tokiais „žygdarbiais“ pagarsėjo kai kurie mažesnių savivaldybių merų kėdes norintys užimti politikai. Portalas tv3.lt kviečiai susipažinti su įdomiomis kai kurių didžiųjų politinių partijų kandidatų biografijos detalėmis. Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną.

Į laikinosios sostinės vadovo postą taikosi gausus ir margas politikų būrelis. Tai ir garsūs advokatai, universitetų dėstytojai, politiniai perbėgėliai, verslo magnatai ir ištikimai partijoms tarnaujantys žmonės. Portalas tv3.lt siūlo susipažinti su pagrindiniais kandidatais į Kauno mero postą. Meras, o gal premjeras? Dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gerai žinomas ne tik laikinosios sostinės gyventojams, bet visai Lietuvai.

Jei dalies Lietuvos merų kadencijas prilygintume žmonių amžiui, kelių kadencijos jau būtų perkopusios pilnametystę ar link jos artėtų. Šių metų savivaldos rinkimai nemažą intrigą kels septyniose savivaldybėse, kurių merai jas valdo jau bent penkioliktus metus – ar pavyks šiems vadovams išsilaikyti poste? Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su šių savivaldybių „kunigaikščiais“. Lietuvoje merų kadencijų skaičius nėra ribojamas, nors periodiškai iškyla siūlymų jį apriboti.

Dėl uostamiesčio mero posto rungiasi gausus būrys margų kandidatų, kurių biografijoje – ir meilė džiazui, ir „misės“ titulas, ir skandalinga istorija apie Lietuvos partizanų vardo šmeižtą. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su dauguma kandidatų į Klaipėdos miesto merus. Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną. Džiazo aistruolis Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bando pratęsti savo meravimą uostamiestyje.

Į sostinės mero kėdę šiemet pretenduoja daugiau nei 15 kandidatų iš didesnių ir mažesnių partijų ar visuomeninių rinkimų komitetų – kai kurie jų žinomi kaip partijų vadovai, Seimo nariai ar buvę Vilniaus merai. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su dauguma kandidatų į Vilniaus merus ir prisiminti kai kurių nuodėmes.  Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną. „Feisbuko merui“ – premjero kritika Pratęsti vadovavimą Vilniui siekia dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius.

Valdantieji valstiečiai susitarė ir paviešino kandidatus, kurie mėgins laimę savivaldos rinkimuose kovo mėnesį. Sąraše – 49 kandidatai, kurie kausis dėl mero posto 60 savivaldybių. Valstiečiai ieško dar 10-ies, kurie ryžtųsi kovai dėl merų postų, o kovoti dėl Kauno – atsisako. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gali būti ramus, kad sulauks valstiečių paramos savivaldos rinkimuose.

Blogiausiai įvertintų savivaldybių merai skeptiškai vertina savivaldybių gerovės indeksą, bet pripažįsta, kad jų vadovaujamuose rajonuose bėdų esama. Savivaldos atstovai teigia, kad nuo jų valios ne viskas priklauso ir rodo pirštais į centrinę valdžią. Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad šalies savivaldybėms pačioms be centrinės valdžios įsikišimo leidžiama perskirstyti tik apie 17 proc. lėšų. Tuo metu, ES vidurkis, mero duomenimis, siekia 38 procentus.

Nors dar ne visos politinės partijos apsisprendė dėl savo kandidatų kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, pretendentų į merus dėlionė darosi vis aiškesnė. Politologai jau dabar įžvelgia, kad dalies didmiesčių galvos išliks ir antrai kadencijai, bet viename mieste rinkėjų laukia tikra intriga. Portalas tv3.lt pateikia jau žinomus kandidatus į šalies didžiausių miestų merų kėdes bei Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus įžvalgas apie galimus rinkimų favoritus.

Socialdemokratai šeštadienį nusprendė, kad jų kandidatu Kauno mero rinkimuose bus advokatas Gintaras Černiauskas. Kiek vėliau šeštadienį socialdemokratai turėtų patvirtinti, kad Vilniaus mero posto sieks partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovą 3 dieną. Socialdemokratų taryba šeštadienį taip pat nusprendė partijos pirmininko rinkimus surengti balandžio 24–27 dienomis. Balsavime galės dalyvauti visi partijos nariai.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje spręs, kaip ir kada rinks kitą savo lyderį, priims rezoliuciją dėl Lietuvos saugumo ir gynybos, o Vilniaus ir Kauno socdemai kels kandidatus į merus. Tarybai teikiamame nutarimo projekte rinkti kitą LSDP pirmininką siūloma 2019 metų balandžio 10–13 dienomis per visuotinius rinkimus. Jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, numatoma patvirtinti ir naują pirmininko rinkimų tvarkos aprašą, pranešė partija.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį patvirtino trumpąjį galimų kandidatų į didžiųjų miestų merus sąrašą. Prezidiumas pritarė partijos centrinio atrankos komiteto siūlymui Vilniaus miesto skyrių sueigai teikti rinktis kandidatą į sostinės merus iš keturių politikų: buvusio Ukrainos ministro Aivaro Abromavičiaus, sostinės tarybos nario Valdo Benkunsko, parlamentarų Dainiaus Kreivio ir Ingridos Šimonytės.