medžiai

Seniausias Lietuvos simbolis Stelmužės ąžuolas neatlaiko senatvės. Lūžo viena iš 4 pagrindinių medžio šakų. Zarasų rajono savivaldybė įsitikinusi, kad viena iš paremtų šakų neatlaikė remonto, mat kovą kaip tik buvo keičiamos jos atramos. Meras žada kreiptis dėl žalos atlyginimo iš medžio priežiūros projektą rengusios tarnybos. Garsiausias Lietuvos galiūnas Stelmužės ąžuolas nuo šiol turistus pasitiks lyg koks trikojis.

Pakruojo rajono gyventojai siekia išsaugoti ąžuolus, kuriuos užsimojo kirsti kelininkai besiruošiantys kelio remonto ir asfaltavimo darbams. Vietiniai sako kelio labai laukė, tačiau nesitikėjo, kad dėl to teks atsisveikinti su pro pro senelių sodintais ąžuolais kurių paunksmėje jie užaugo. Gyventojų pasipriešinimas privertė grįžti prie projektavimo darbų ir ieškoti alternatyvų sprendimų, kad išsaugoti šimtamečius medžius.

Mieste nėra vietos? Kerti medžius. Kai kurie nupjautieji tiesiog krenta nuo šlaito. Stebėti, kaip šie seni, gražūs medžiai pjaunami – ne vienam skaudu. Tačiau viena ne pelno organizacija šiuos medžius surenka ir paverčia vienetiniais baldais ar namų apyvokos daiktais. Tad štai – ir antras gyvenimas medžiams, ir džiaugsmas Honkongo gyventojams.  Atgabenti į dirbtuves medžiai apdirbami, supjaustomi, obliuojami ir parengiami naujam gyvenimui.

Šeštadienį, pasaulinę Žemės dieną, Vilniuje, Verkių regioninio parko teritorijoje, sodinamas Kalėdų miškas. Netoli Verkių rūmų, specialiai parinktoje teritorijoje, bus pasodintos vilniečių Kalėdų eglutės. Pasak sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, nuo ryto iki pietų pasodinta apie 20 eglučių. Pasibaigus Kalėdoms miestiečiai kviesti išsaugoti vazonuose pasodintus kalėdinius medelius, o pavasarį atvežti juos į būsimą Kalėdų mišką.

Saugant perinčius paukščius, iki rugpjūčio nebegalima pjauti saugotinų medžių, šią savaitę pranešė Aplinkos ministerija. Draudimas šalinti saugotinus želdinius ar jų dalis įsigalioja kovo 15 dieną, prasidedant intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui. „Jeigu medį ar kitą augalą šalinti būtina, gyventojai turi gauti ornitologo eksperto pažymą arba savivaldybės leidimą“, – rašoma pranešime.

Pavasarį atbunda ne tik gamta, bet ir sodininkai. Būtent kovo mėnesį įprastai pradedame genėti medžius, tačiau šį darbą svarbu atlikti teisingai. Šis laikas, pasak LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Noberto Uselio, yra pats tinkamiausias daugumos vaismedžių genėjimui. Genėti medžius galima ir anksčiau ar vėliau, tačiau temperatūros stulpelis neturėtų siekti daugiau nei 10 laipsnių šalčio.

Pavasarį skelbia ne tik pamažu į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžtantys paukščiai. Pradėjo tekėti klevų sula. Tiesa, dar negausiai, bet mėgstantys tikrai jau gali mėgautis šiomis medžio sultimis. O ir specialistai ragina gerti sulą. Joje, tiek klevų, tiek beržų yra labai naudingų medžiagų. Varėnos rajono, Barčių kaimo gyventojas Algimantas, kaime augantį klevą pradeda tikrinti maždaug nuo vasario vidurio. Įprastai tuomet jau pradeda tekėti sula.

Aplinkos ministerija pirmadienį pranešė numačiusi, kaip 2021–2023 metais bus saugojamas miško medžių genetinis fondas. Planuojama saugoti genetinių miško medžių išteklius jų kilmės vietose ir perkėlus juos į kitą aplinką, taip pat pagrindinių ir retų miško medžių rūšių selekcija, genetiniai ir selekciniai moksliniai tyrimai ir jų panaudojimas sėklinei miško bazei kurti.

Naujausiais duomenimis, elektros tiekimas atstatytas visiems Lietuvos gyventojams, pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). Jis buvo nutrūkęs, ant elektros linijų dėl gausaus snygio nuvirtus medžiams.  ESO teigimu, pirmadienį po pietų buvo likę tik pavieniai atvejai Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse,  ten buvo vežami generatoriai. Nuo sausio 25 dienos įskaitant trumpalaikius ir pasikartojančius gedimus, elektros tiekimas buvo nutrūkęs ir atnaujintas apie 520 tūkst.

Pastarosiomis dienomis Lietuvą klojantis sniegas kelia džiugesį išsiilgusiems baltos žiemos, tačiau intensyvus snygis atnešė ir iššūkių: prie sudėtingų eismo sąlygų prisideda neįprastas kiekis lūžtančių medžių, trikdančių ne tik elektros ar šilumos tiekimą, bet ir keliančių pavojų žmonių sveikatai bei turtui. Ekspertai perspėja, kad tokio šlapio sniego svoris medžiams yra neįprastas, todėl į mišką šiomis dienomis eiti nerekomenduojama, o nepamiršti saugotis vertėtų ir vaikščiojant mieste.

Per praėjusią parą ugniagesiai 203 kartus vyko šalinti nuo sniego nuvirtusių medžių. Kaip ketvirtadienį skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, daugiausiai kartų medžius ir šakas nuo kelio, automobilių ir pastatų teko šalinti Vilniaus apskrityje – 62 kartus, Alytaus apskrityje tokių iškvietimų buvo 41, Kauno – 54, Utenos – 37, Panevėžio – 14, o Marijampolės apskrityje – penkis. Ugniagesiams taip pat teko traukti užklimpusius policijos ir greitosios automobilius.

Per šalį slenkantis galingas snygis sujaukė gyvenimą dešimtims tūkstančių žmonių, kai kuriems verslams. Dar ir šiandien ryte daug kas plušo atkasinėdami takelius, automobilius, kaimiškose gyvenvietėse visi suskubo prašyti traktorininkų pagalbos. Gausaus sniego pridarytus nuostolius šimtais tūkstančių jau skaičiuoja ir draudikai, o Vilniuje dėl sniego subliuško futbolo maniežo kupolas, kuriame dar vakar treniravosi šalies čempionai.

Per parą ugniagesiai daugiau 331 kartą vyko šalinti nuvirtusių medžių ir kitų sniego padarinių, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai. Pasak PAGD situacijų koordinavimo centro, pastarąją parą daugiausiai iškvietimų buvo Vilniuje (102) ir Kaune (83), daugiausiai ugniagesiai vyko šalinti nuvirtusių medžių nuo važiuojamosios dalies.

Lietuvoje antradienio vakarą ir toliau besitęsiant stipriam snygiui ugniagesiai jau daugiau nei 150 kartų vyko šalinti ant kelių, automobilių ir pastatų nuvirtusių medžių. „Grubiai iki aštuntos valandos vakaro nuo ryto buvo virš 150 išvažiavimo. Čia labai daug“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyresnysis specialistas Konradas Liekis. Jo teigimu, medžiai daugiausia virto ant kelių, taip pat automobilių pastatų.

Lietuvą užklupęs stiprus snygis apsunkino susisiekimą daugelyje šalies apskričių, o policija gyventojams siūlo atidėti visas nebūtinas keliones. Antradienio pavakarę Vilniuje, Balžio gatvėje, nufilmuota dramatiška situacija, galėjusi pasibaigti tragiškai.  Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintame vaizdo įraše matyti nuo kelio nuvažiavęs automobilis ir šalia jo ant kelio besimėtančios šakos.

Dėl gausių kritulių ir šlapio sniego miškininkai įspėja saugotis nuo sniego svorio lūžtančių medžių. Valstybinių miškų urėdija įspėja, kad dėl aplipusio sniego, dalyje miškų situacija tapo pavojinga. „Šiuo metu oro temperatūra yra apie nulį laipsnių, krenta šlapias, sunkus sniegas, tokio sniego nuo medžių šakų nenupučia vėjas, todėl jis kaupiasi ant medžių.

Į Lietuvą antradienio naktį atslinkus stipriam snygiui ugniagesiai jau daugiau kaip 40 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, du teko traukti nuo automobilių. Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Edita Zdanevičienė, iki vidurnakčio gauti keturi pranešimai, po vidurnakčio – dar 37. Be to, dar apie dešimtyje vietų ugniagesiai dirba šiuo metu ir jie į šią statistiką kol kas neįtraukti.

Egzistuoja nuomonė, kad be aiškaus autoriaus ketinimo neįmanoma sukurti ekstremalių pažiūrų parodijos, kuri nepriverstų kai kurių žmonių įsitikinti, kad autorius nuoširdžiai laikosi tų pažiūrų. Viena plokščios Žemės įrodinėtojų teorija patenka į šią kategoriją, ir mes negalime tiksliai pasakyti, ar žmonės ja tiki rimtai, ar ne. Panašu, kad kai kurie žmonės, tikintys plokščios Žemės sąmokslu, mano, kad tokio dalyko kaip medžiai nėra.

Vilniuje kuriant japonišką sodą ruošiamasi pradėti žemės tvarkymo darbus, penktadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės, šių darbų metu bus pašalinti apie 450 įvairios būklės ir dydžio medžių, iš kurių 65 proc. sudaro invaziniai uosialapiai klevai, taip pat gluosniai, drebulės ir kiti minkštieji lapuočiai. Šių šalinamų medžių kamienų skersmuo iki 18 cm.

Žiemą medžiai ir krūmai galėtų mėgautis šaltojo sezono ramybe, tačiau kai kuriuos iš jų galima apgenėti formuojant vainikus. Dauguma medžių nebijo šaltuko, todėl genėjimas tokiomis sąlygomis jiems tikrai nepavojingas. Tiesa, oro temperatūra lauke turėtų būti ne žemesnė kaip –10 laipsnių. Jei spaudžia rimtesnis minusas, genėjimą verta atidėti šiltesnėms dienoms dėl jūsų pačių patogumo ir saugumo. Dabar galima pažeminti, kartu atjauninti senų ir, atrodo, beviltiškai aukštų obelų vainikus.

Užmojai plynai kirsti didelius miškų plotus ir toliau piktina gyventojus. Šį kartą tautiečiai gina Gojaus mišką prie Elektrėnų, kuriame ne tik brandūs medžiai, bet ir pilkapynai. Sujudus žmonėms, miškininkai suplanuotų kirtimų atsisako. Žmonės sunerimę.

Paskutiniame iš didmiesčių, Klaipėdoje, pastatyta kalėdinė eglė. Uostamiestis tęsia tradiciją puošti gyvą, miestelėnų dovanotą žaliaskarę. Tiesa, jog iš žmonių kiemo atkeliautų į centrinę miesto aikštę, eglė turėjo įveikti daugybę iššūkių. O juos nugalėti padėjo ne tik policininkai, o ir visą kelią virš žaliaskarės ore elnių tempiamose rogėse skridęs pats Kalėdų Senelis. Šiaurinėje Klaipėdos dalyje stovinčiame privačių namų kvartale nuo ankstyvo ryto pluša darbininkai.

Mumija – tai susitraukęs ir sudžiūvęs sėklavaisinio ar kaulavaisinio augalo vaisius. Jį sudaro ne iki galo suirę vaisiaus minkštimo audiniai, apraizgyti patogeninio grybo micelio (grybienos).Vaisių mumijos dažniausiai būna juodos, kietos ir sausos, gana patvarios, todėl suyra tik per kitą vegetacijos sezoną. Jei vaismedis būtų sveikas, mumijos nesusidarytų. Jų atsiranda dėl kelių grėsmingų ligų.

Karantinas sužlugdė seną miškininkų tradiciją – kasmetinės eglišakių dalijimo gėlininkams ir daržininkams akcijos nebus. Miškininkai skėsčioja rankomis ir augalų mylėtojus artėjant žiemai ragina gėles ar krūmus pridengti šiaudais. O štai gamtininkai laikosi savo, jeigu spustelėtų didesnis šaltukas jokia alternatyva eglišakiams – nepadės. Tad augalai gali ir žūti.

Šis vaizdo įrašas kaip niekas kitas gali puikiai iliustruoti posakį „nepjauk šakos, ant kurios sėdi“. Milijonus žmonių visame pasaulyje nustebinusiame vaizdo įraše matyti, kaip aukštai palmės medyje įsitaisęs vyras pjauna šaką, ant kurios sėdi. Tokį neįtikėtiną vaizdelį socialiniame tinkle „Twitter“ patalpino buvęs NBA krepšininkas Rexas Chapmanas.

Medžius atakuoja pavojingasis kenkėjas – viršūninis žievėgraužis, kaimyninėse Baltarusijoje ir Lenkijoje sunaikinęs milijonus kubų pušų. Pasak specialistų, šis kenkėjas gali išplisti akimirksniu: jeigu dar prieš kelias dienas matėme sveiką pušį, jau po kelių dienų ją galime rasti gelstančią, mat aptikti šį kenkėją itin sudėtinga. Vienintelis būdas su juo kovoti ne džiuginantis – kirsti gelsti pradėjusius spygliuočius, jokių kitų kovos su juo būdų, nėra.

Pastaruoju metu lietuviai itin jautriai reaguoja į kertamus medžius. Štai ir dabar Kuršėnų parke, išgirdę burzgiančius pjūklus ir pamatę virstančius medžius, vietos gyventojai sunerimo. Neradę užtarimo, pas rajono merą kuršėniškiai kreipėsi pagalbos į TV3 televiziją.  Liūdnos nuotaikos kuršėniškių, gyvenančių šalia Daugėlių pušyno parko. Gyventojai skundžiasi, kad jau kelias savaites darbininkai intensyviai kerta, jų nuomone, visiškai sveikus medžius.

Anykščių rajone viename miestelyje ant išasfaltuotos gatvės palikti augti šimtamečiai medžiai. Nors troškūniečiai su tokia keistenybe ir kliuviniu senokai susitaikę, kai kuriems įasfaltuotų medžių gaila. Medžius saugantis Anykščių rajono meras – botanikas, tad nukirsdinti liepų taip pat nenorėtų. Troškūnuose, Anykščių rajone yra viena gatvė kur vairuotojams reikėtų neprarasti budrumo. O pirmą kartą lekiantiems šia senąja miestelio gatvele derėtų nepaleisti ir vairo iš rankų.

Sostinės gyventojų išmonė – beribė. Ant valdiškos žemės daugiabučių kiemuose vilniečiai įsirengia ir margaspalvius gėlynus, ir net sodus. Savivaldybės atstovai sako, kad tai teisėta, kol netrukdo kaimynams, tačiau kartu žada per pusę milijono eurų žaliosioms erdvėms daugiabučių kiemuose įrengti. Sostinės Justiniškių mikrorajone gyvenanti 64-erių senjorė Kristina prieš 11 metų pradėjo puoselėti po jos buto langais buvusį mažytį žemės plotelį.

Vasaros laikotarpiu dažniau keliaujame į mišką, ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais intensyviau grybaujame ar uogaujame. Daugelis grybautojų ir uogautojų žino plotus, kuriuose gausu baravykų, voveraičių ar mėlynių, tačiau kelio atgal tenka ir ilgiau paieškoti. Išsiruošus į mišką ne visuomet turime išmanųjį įrenginį ar kompasą, todėl kyla pavojus pasiklysti medžių tankmėje. Visgi yra būdų, kaip orientuotis miške ir be prietaisų pagalbos.

Eglė yra amžinai žaliuojančių medžių rūšis, galinti augti ir klestėti įvairiausiomis ekstremaliomis oro ir klimato sąlygomis. Eglėms beveik nereikia jokios priežiūros. Tačiau įvairūs parazitai bei  kitos sąlygos gali paveikti jūsų rajone esančias egles. Dvi dažniausiai pasitaikančios eglių medžių ligos yra rūdžių ir kankorėžių ligos. Parazitiniai grybeliai sukelia abi šias ligas, o dėl abiejų spygliai pradeda ruduoti ant medžio.

Ugniagesiai per praėjusią parą 71 kartą vyko šalinti vėjo išverstų medžių ir nulaužtų šakų. Daugiausiai iškvietimų buvo Vilniaus apskrityje – 16, po 10 iškvietimų registruota Panevėžio ir Alytaus apskrityse, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus specialistas. „Kažkokių ypatingų įvykių nebuvo, žmonės nesužaloti, bent mes neturėjom tokios informacijos“, – teigė PAGD atstovas.

Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje. Miškininkai išsigandę, mat sustabdžius bet kokius kirtimus šile, įsisiautėjo kenkėjai ir negailestingai graužia, ir žudo medžius. O jei pažeistą medį miškininkai bando nupjauti, sulaukia įvairiausių miško mylėtojų puolimo. Dėl minėtos priežasties įvairių tarnybų prašoma kuo greičiau apsispręsti, bus ar ne Punios šilas ištisas rezervatas.

Lazdijų rajone šią savaitę moteris pasigedo savo sklype augančių medžių. Alytaus apskrities policijos teigimu, antradienį moteris pastebėjo, kad iš jai priklausančio sklypo išpjauti 76 alksniai ir vienas klevas. Policijos teigimu, padaryta žala siekia 2 tūkst. eurų, tačiau ji gali augti.

Per praėjusią parą ugniagesiai 31 kartą vyko šalinti išverstų medžių, pirmadienio rytą pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Daugiausia, septynis kartus, vykta į Vilniaus apskritį, Utenos apskrityje tokių iškvietimų buvo penki, Panevėžio ir Kauno apskrityse – po keturis, Šiaulių ir Tauragės – po tris, Alytaus ir Marijampolės – po du, Telšių – vienas. Sekmadienio rytą Šeškinės gatvėje Vilniuje medis užvirto ant automobilio „Peugeot“, ugniagesiai jį supjaustė ir patraukė.

Atsodinant Lietuvos miškus, ypač ąžuolynus, hektarus jaunuolynų miškininkai aptveria aukštomis tvoromis. Taip bandoma apsaugoti želdinius nuo žvėrių niokojimo, deja, tokios tvoros dažnai tampa pražūtingais spąstais elniams, stirnoms, kitiem gyvūnams. Siūloma medelius saugoti tepant chemikalais ar apgaubiant kiekvieną, o ne ilgomis tvoromis, bet Aplinkos ministerija to net girdėti nenori.

Pajūrio pušis užpuolė ligos. Džiūva medžių spygliai, todėl iš žalių pušys tapo rudomis. Botanikai aiškina, kad spygliuočius užpuolė grybelis. Norint jį sustabdyti, teks dalį medžių iškirsti. Apie pjūklus kalba ir girininkai Palangoje, kur pušis užpuolė vabalai kenkėjai. Maža to, kurorto pušynus pusto smėlis, tad spygliuočiai pūva. Ir dėl visko kaltas šylantis klimatas, įsitikinę specialistai. Pajūrio gyventojai ir poilsiautojai nustebę apžiūrinėja pušynus palei Baltiją.

Visuomenininkai ir miškininkai su aplinkosaugininkais vis pešasi tarpusavyje ir niekaip nesutaria, ar Alytaus rajone esantis Punios šilas iškirstas teisėtai. Į ginčą buvo įveltas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Viena pusė tvirtina, kad valstybė padarė kone nusikaltimą, iškirsdama dalį pušų, o kita – kad viskas teisėta ir tik į gerą. Kiek ir ko iš tiesų iškirsta važiavo pažiūrėti mūsų žurnalistai.

Pastarosios dienos pajūryje tikras džiaugsmas meškeriotojams. Iš Atlanto vandenyno prie Lietuvos krantų neršti atkeliavo neįprastos žuvys – vėjažuvės. Dėl ilgo snapo jas vietiniai praminė gandriukais ir traukia iš vandens dešimtimis. Nors žuvų kaulai ir mėsa pilni fosforo ir naktimis net šviečia, meškeriotojai pasakoja, kad to nereikia baimintis ir kviečia prie stalo. Veiklos turi ir pajūrio gamtininkai – jie tyrinėja prie Palangos sugautas retas žuvis – jūrines dygles.

Šiais metais, kaip ir kasmet, medžiai dalijasi savo turtu – sula. Turbūt nėra abejojančių, kad sula yra ir maistas, ir vaistas. Tačiau šiemet pasigirdo kalbų, jog nebuvo įšalo, medžiai nekaupė tiek naudingų medžiagų, todėl šiųmetė sula esą ne tokia naudinga. Visus šiuos gandus paneigia sulos paruošimu vartoti jau daug metų užsiimantis josvainietis Danius Motiejūnas.

Per praėjusią parą ugniagesiai 46 kartus vyko šalinti vėjo išverstų medžių, Vilniuje ir Jonavoje jie nuvirto ant automobilių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Vilniaus apskrityje ketvirtadienį tokių iškvietimų buvo 14, Utenos apskrityje – 13, Panevėžio apskrityje – aštuoni, Kauno – septyni. Alytaus, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskrityse – po vieną.

Karantino metu daugelis miesto gyventojų traukia į gamtą. O jei mėgstate beržų ar klevų sulą, tai vienu ypu galite grįžti su laimikiu. Miškininkai sako dabar pats metas pasimėgauti medžių syvais. Tiesa, tai daryti reikia labai atsakingai, mat nesilaikantiems taisyklių gresia ir įspėjimai, ir baudos. O štai medikai paantrina, sula turi būti renkama tik labai švariose vietose. Siužete ir apie tai, kiek sula mūsų organizmui iš tiesų naudinga. Senoviniu grąžtu medį gręžia Dainius.

Vyriausybėje – mūšis dėl kertamų medžių. Mat kol vieni gyventojai lenda po pjūklais gindami miestų medžius, antri reikalauja pjauti juos iš jų kiemų, mat išsigandę, kad šalia daugiabučių išsikeroję medžiai gali bet kada užvirsti ant galvų ir mašinų. Painiavą, kuriuos medžius galima pjauti, o kuriuos bus privalu palikti, pasiryžo spręsti patys ministrai. „Mes negalim nieko pjauti. Jei aš nupjaučiau, o kas apskųstų – bauda“, – sako bendrijos pirmininkė Marija Jakutienė.

Japonijoje pražydo sakuros. Ir nors šiemet dėl koronaviruso pandemijos sakurų stebėjimo šventės kuklesnės, pasigrožėti norinčių parkuose tikrai netrūksta. Tokijuje jau skleidžiasi pirmieji sakurų žiedai, o šeštadienį skelbiama oficiali sakurų žydėjimo pradžia. Dėl šylančio klimato šiemet japoniškos vyšnios pražydo beveik dviem savaitėmis anksčiau nei įprasta. Japonams sakurų žydėjimas siejasi su trumpu žmogaus gyvenimu ir nauja pradžia.

Latvijoje per ketvirtadienio audrą ant lengvojo automobilio užvirtus medžiui žuvo du žmonės, pranešė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Nelaimė įvyko Aknystoje Latvijos pietuose netoli Lietuvos sienos. Žuvo du automobilyje buvę žmonės. Ketvirtadienį iki 22 valandos Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo 99 iškvietimus, susijusius su smarkaus vėjo padaryta žala.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sakė, kad jam didelį nerimą kelia miškų kirtimas miestuose, ir sukritikavo aplinkos ministrą dėl Punios šilo situacijos. „Aš šiandien nesuprantu, kas darosi Lietuvoje. Nesuprantu, kur dingo mūsų senosios religijos požymiai, kur medis buvo kažkas tai tokio daugiau nei tik medis. Dabar aš matau miestuose, ištisuose miestuose, tiesiog nebespėju jau sekti – Gargždai, Klaipėda, Šiauliai.

Dėl kertamų lapuočių rekonstruojame Danės skvere – boikotuoti kasmetinį džiazo festivalį. Tokios negirdėtos taktikos ėmėsi medžių gynėjai Klaipėdoje. Tą daryti jie ragina tiek miestiečius, tiek Klaipėdos svečius.  Taip jie esą siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad su šiuo renginiu siejamas miesto meras medžių pjovimo darbams neužkirto kelio. „Štai, toliau vaikštinėju, filmuoju, esu palikęs gynėjų būrelį sau iš kairės.

Gamtos gėrybių rinkėjai jau ėmė varvinti tikro pavasario pranašu laikomą klevų sulą. Nors dėl kaip reta šiltos šiemet ir besniegės žiemos klevai syvų kai kur davė jau sausį, tačiau kaip tikina sulos mėgėjai ši bėgo ne tokia skani – dabar gi pasirodė tikro saldaus skonio sula. Jei žiemiški orai nepasirodys, netrukus prasidės ir beržų leidimo sezonas. Rodos žiemiškiems orams šiemet tikrai galas. Taip pagalvoti privertė ne vieną pirkėją šiandien užsukusį į Panevėžio turgų.

Sostinėje įsiplieskė naujas medžių pjovimo skandalas. Žmonės netveria pykčiu – per porą dienų darbininkai nupjovė dešimt jų manymu sveikų pušų, iškirto niekam netrukdžiusius krūmynus. Savivaldybė aiškina – medžius pjauti buvo būtina, nes jie augo šalia aukštos įtampos laidų, ir vieną dieną galėjo pridaryti bėdų.