medus

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Bitininkai sako, kad pirmasis šių metų medus vėluos mažiausiai savaitę. Be to, šią vasarą jis esą būsiąs brangesnis nei pernai. Pasak bitininkų, vėlyvas pavasaris nebuvo palankus bitėms, nes užsitęsus žiemai jos pritrūko maisto, negalėjo laiku paskraidyti, nemažai bičių žuvo. Šiaulietės bitininkės R. Mačienės bityne iš 150 šeimų neišgyveno aštuonios.

Didysis Romos poetas Vergilijus (Publijus Vergilijus Maronas, 70–19 metai pr. Kr.) medų vadino kvapiąja dangaus dovana. Jame yra trijų rūšių cukraus: sacharozės, destrozės ir levuliozės, arba fruktozės. Sacharozė, arba švendrinis cukrus, pati saldžiausia. Nektaras, patekęs į bitės medaus pūslę, susimaišo su ten esančiu fermentu invertaze, kurios veikiama sacharozė skaidosi į destrozę ir levuliozę (gliukozę ir fruktozę). Nektare yra apie 50 proc. vandens.

Vieni vaikus tik pratina valgyti medų, kiti jiems pasakoja apie bičių gyvenimą, o treti net į bityną atvyksta. Utenos mokyklos-darželio „Eglutė“ auklėtoja ekspertė Grita Kalytienė kartu su kolegomis parengė kūrybingumą skatinančią ikimokyklinio ugdymo programą ,,Vaikystės taku“. Idėja gimė valgant medų Ikimokyklinio ugdymo pedagogai nuolat padeda vaikams atsakyti į kylančius klausimus. Ir šioje programoje buvo atsižvelgta į vaiko galimybes, iniciatyvas, patirtį ir motyvaciją.

Šiandien minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną viena iš labdaros ir paramos fondo „Mamų unija“ steigėjų, televizijos laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė sunkiai sergantiems, Santariškių klinikų Vaikų onkohematologijos centre besigydantiems vaikučiams ir jų tėveliams įteikė po puodynėlę Lietuvos pievose surinkto medaus. Simbolinį kiekį – 90 litrų – medaus kartu su prekybos tinkle klientų suaukota 90 540,66 litų suma „Mamų unijai“ padovanojo MAXIMA atstovai.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Šiandien“ Lietuvos smulkieji prekiautojai penktus metus karaliavo Varšuvos kalėdinėje mugėje. Po pusantro mėnesio prekybos jie trina rankomis: lietuviškos prekės paklausios, dirbiniai iš lino ar vilnos – originalūs, o medus, duona ir raugintos daržovės – skanios. Senojoje Turgaus aikštėje Varšuvos senamiestyje – keliasdešimt medinių Lietuvos prekybininkų namukų ir visi jie nuolat apgulti.

Dauguma mėgsta saldumynus, bet visur naudojamas cukrus, įvairūs saldikliai ir tik retai kada medus. O tai, kad cukrus ir saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas. Mėgstantys saldžiai, tačiau neabejingi savo sveikatai vartoja steviją. Tai ypatingai vertas dėmesio augalas, kurį gali namuose auginti kiekvienas. Tiria mokslininkai Sodyboje Ukmergės rajono gyvenanti Dalia Katilevičienė stevija susidomėjo prieš dešimt metų. „Pirmąsias žinias apie steviją 1837m. pateikė biologas dr.

Lūpų oda yra viena švelniausių visų mūsų kūno vietų. Lūpos greičiausiai reaguoja į saulės perteklių, senėjimo procesus ar blogus įpročius, tokius kaip rūkymas. Kiekvienas yra patyręs lūpų išsausėjimą ar pastebėjęs smulkias raukšleles ir putlumo trūkumą. Vietoj skausmingų injekcijų tam, kad pagerintumėte lūpų išvaizdą, jums tereikia peržiūrėti virtuvės spinteles ir surasti naudingų produktų, kuriais pašalinsite suskilinėjusią odą ir atkursite glotnią lūpų išvaizdą.

Medus ir cinamonas turi daug bendro. Kaip ir medaus, cinamono gydomosios galios ypač vertinamos liaudies medicinoje nuo biblinių iki moderniųjų laikų. Cinamono savybės gali užkirsti kelią tokioms amžiaus nulemtoms ligoms kaip vėžys, širdies ligos, nutukimas. Cinamonas, kaip ir medus, turi antioksidantų. Abu šie funkcionalūs maisto produktai naudojami ir kaip naminės gydomosios priemonės. Gal net nustebsite sužinoję, kiek daug ligų padeda gydyti cinamonas ir medus.

Riebalus deginti gali paskatinti ne tik medus, bet ir jo atitikmuo – obuolių sidro actas. Jame daug skaidulų ir brinkimą mažinančio kalio, be to, jame yra ir kitas galingas ginklas prieš riebalus. Acto rūgštis, pagrindinė acto sudedamoji dalis, vertintojų nuomone, paspartina metabolizmą ir tirpdo riebalus. Be to, saldus medus gali pasaldinti brinkimą mažinančius vaisius arba stiklinę vandens su actu ir taip padėti greičiau deginti riebalus ir džiaugtis plokštesniu pilvuku.

Legendinė senųjų laikų Egipto karalienė Kleopatra žinojo apie grožį atkuriančią medaus galią. Sakoma, kad ji kiekvieną rytą veidą lepindavusi dievų nektaru. Įprastas dalykas buvo pieno ir medaus grožio vonios. Manoma, kad medus buvo jos auksinės švelnios odos ir ilgos jaunystės paslaptis. XXI amžiuje karališkos medaus grožio procedūros buvo perkeltos į grožio terapijos namus turtingiems ir garsiems, bet jomis gali pasidžiaugti kiekvienas, norintis pasirūpinti grožiu.

Medus, vienas seniausių pasaulyje saldiklių, pagaminamas iš naminės bitės (Apis mellifera), pirmiausia rastos Europoje, surinkto ir perdirbto nektaro. Žinomas kaip „dievų maistas“, medus jau prieš 5000 metų buvo naudojamas gydymui, vartojamas kulinarijoje kaip konservantas ir kaip medicininė medžiaga – kosmetikos bei muilo gamyboje, o iš bičių vaško buvo liejamos žvakės. Ką tik išimtas iš avilio medus yra fruktozės, gliukozės ir vandens mišinys.

Šeštadienį pirmą kartą Vilniuje organizuojama šventė „Visos medaus spalvos“ žada nustebinti lankytojus ne tik medaus, įvairių medaus mišinių bei bičių produktų gausa, bet ir galimybe pabendrauti su žinomais šalies bitininkais, sužinoti kiekvienos medaus rūšies kilmę bei privalumus.

Prancūzijos Elzaso regiono Aukštutinio Reino departamento Ribovilio komunoje vienu metu keleto bitynų bitės pradėjo gaminti žalios, mėlynos ir šokoladinės spalvos medų. Apie tai rašo laikraštis „Le Monde“. Neįprastų spalvų medus nuo rugpjūčio ėmė rastis dvylikos bitininkystės ūkių aviliuose.

Šiemetinį medų išsukę bitininkai džiaugiasi, kad jo šiemet dvigubai daugiau nei pernai. O pirkėjai turėtų džiaugtis mažesnėmis medaus kainomis. Kaišiadorių rajono bitininkas laimingas – medaus šiemet, palyginti su pernai, prisuko dvigubai daugiau. Tačiau toks derlius buvęs ne visuose Lietuvos regionuose. „Šiemet labai permaininga, net jei atstumas 15–20 kilometrų, turi keletą skyrių ir tuose skyriuose skirtinga produkcija.

Šalies bitininkai keiksnoja vėsią vasarą – daugeliui pavyko prisukti vos 30 proc. praėjusių metų derliaus. Tuo metu Kauno rajone bitininkaujantis Algirdas Amšiejus, Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, mokslų daktaras, prognozuoja, kad pavasariop šalyje trūks lietuviško medaus, tačiau pats šypsosi – bitininkystės enciklopedija pavadinamas pašnekovas teigia turėjęs kaip niekad gerą vasarą. Su juo LRT.

Ne pradžiamokslis Lietuvos veterinarijos akademijoje veterinarijos gydytojo kvalifikaciją įgijęs Raseinių rajono ūkininkas Mykolas Hofertas su bitelėmis draugauja jau daugiau nei 50 metų. Ne tik savo didelį bityną turi, bet ir kitus bitininkus kartkartėmis pamoko: „Kolūkių laikais buvau atsakingas už kolūkių bitynus, teko kontroliuoti jų darbą, patarti, kaip bites gydyti, kokių profilaktikos priemonių nuo ligų imtis.

Mėgaukitės savo sode užaugintais obuoliais ir gaminkite iš jų šviežius naminius pyragus. Gardaus skonio pyrago receptas — jums čia ir dabar. Jums reikės: 220 gramų miltų; 110 mililitrų alyvuogių aliejaus; 3 kiaušinių; 1-2 stiklinių pieno; 3 obuolių; 1/2 stiklinės citrinų sulčių; 200 gramų skysto medaus; Miltus, kiaušinius, pieną, šiek tiek medaus ir citrinų sultis gerai išplakite iki purumo. Ištepkite kepimo formą alyvuogių aliejumi.

JAV prezidentas B. Obama Baltuosiuose rūmuose turi alaus varymo aparatą. Prezidento administracija patvirtino, kad Obamai gaminamas specialus alus. JAV prezidento atstovas teigė, kad nedidelis alaus fabrikėlis skirtas prezidentui. Jame verdamas nestiprus alus. Alus pagardinamas prezidento žmonos sode bičių surinktu medumi. Teigiama, kad gaminamas alus skirtas atsigaivinimui. Alų verda Obamos virtuvės darbuotojai, skelbia drinksint.com.

  Cal Orey knyga „Gydomosios medaus galios“ – tai išsamus vadovas apie unikalų gamtos nektarą – medų. Ne veltui jis vadinamas dievų maistu, o įvairių ligų gydymui medų naudojo tokios senos civilizacijos kaip šumerai, babiloniečiai, egiptiečiai, indai ir kinai. Knygoje autorė pristato medaus vartojimo istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų tyrinėjimų, apibendrindama įvairių šiuolaikinių mokslininkų ir gydytojų požiūrį.

Bitininkai tikisi, kad vasaros medunešis bus geresnis nei pavasario, bet pigaus medaus nežada, praneša LTV Naujienų tarnyba. Dvi dešimtis metų bitininkaujanti Roma Mačienė sako, kad pavasario medunešis nuvylė – medaus bitės prinešė nedaug. Kai šalta, augalai neišskiria nektaro, į avilį bitės grįžta tuščiomis. Tačiau vasaros pradžia nenuvylė. Per šimtą avilių laikanti bitininkė sako pernai iš avilio prisukusi po 70–80 kilogramų medaus ir tikisi, kad ir šiemet mažiau nebus.

Lietuvos bitininkai atkreipia dėmesį į sąstingį bitininkystės sektoriuje. Rinką užpildžius dirbtinio bei chemiškai apdoroto medaus produktais, žmonės renkasi pigius medaus pakaitalus. Be to, šalyje sertifikuotų bitininkystės ūkių skaičius kol kas itin nedidelis. Problemoms aptarti bitininkai Kaune renkasi į konferenciją, praneša Lietuvos radijas. Lietuvos bitininkų asociacijos pirmininkas Žilvinas Šolys pastebi, kad Lietuvoje medus – pigiausias regione.

Piktadariai padegė avilį su bitėmis Pareigūnai įtaria padegimą. Pirmadienį į Raseinių policiją kreipėsi Antvėjų kaimo gyventojas, kuris teigė, jog rado sudegintą avilį, kuriame buvo bičių šeima ir medus. Nuostolis, anot bitininko, siekia 500 litų. Pareigūnai įtaria padegimą.

Šis natūralus produktas toks universalus, kad praverčia ir stiprinant sveikatą, ir siekiant grožio. Šiuolaikinis mokslas leido daugiau sužinoti apie naudingąsias medaus savybes – pateikiame keletą naudingų receptų. Diabetas ir medus Medų galima įtraukti į diabetu sergančių žmonių valgiaraščius, tačiau jie turėtų laikytis gydytojų rekomenduojamo režimo ir dietos, kad neviršytų leistino cukraus kiekio kraujyje. Kaip visada, yra pasisakančių tiek už, tiek prieš medaus vartojimą.

Didysis Romos poetas Vergilijus (Publijus Vergilijus Maronas, 70–19 m.pr.Kr.) medų vadino kvapiąja dangaus dovana. Pavasario pabaigoje ir ištisą vasarą iš medingųjų žiedų bitelės renka saldų skystį – nektarą. Jame yra trijų rūšių cukraus: sacharozės, destrozės ir levuliozės, arba fruktozės. Sacharozė, arba švendrinis cukrus, yra pati saldžiausia.

Vangiai įsisiūbuojant medaus prekybai, bitininkai laukė tikrosios žiemos. Jai atėjus pajudėjo ir medaus prekyba, tiesa krito kainos. Nors daugiau uždirbti nebesitiki, bitininkai praėjusį medaus sezoną vadina sėkmingu, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Bitininkams dabar – pats darbymetis, tiesa, ne prie avilių kopinėjant medų, o ruošiantis naujam sezonui. Atnaujinami ar kalami nauji rėmeliai, kurie vėliau bus dedami į avilius, tvarkoma kita įranga.

Peršalome: sloga, kosulys, skausmas gerklėje? Lašai į nosį erzina, sirupai nuo kosulio – kartūs, garstyčios ant nugaros – degina. Pasirodo, gydytis galima ir patiriant malonumą. Išbandykite. Tačiau siūlomi metodai tik palengvins simptomus, jei kūno temperatūra pakilusi, stipri sloga, plaučiuose jaučiami karkalai, kreipkitės į gydytojus. Pradėkime nuo to, kad peršalimo infekcijos neatsilaiko prieš humoro jausmą ir gerą nuotaiką.

Laiku ir tinkamai paruošę bičių šeimas žiemoti, bitininkai ramiai laukia artėjančių šalčių. Kaip peržiemojo bitės, išaiškės tik pavasarį. Jei gerai, jų šeimos bus gausios ir stiprios, jei ne – suvargusios ir perpus sumažėjusios, o kai kur gali ir visa šeima žūti. Maitinasi atsargomis Patyrę bitininkai, pridėję ausį prie avilio, gali pasakyti, kaip kuri bičių šeima jaučiasi.

Pabandžiusieji imtis verslo supranta, ką tai reiškia, kiek kainuoja sveikatos ir bemiegių naktų. Mėgstantieji tik skaičiuoti svetimus pinigus pavydi sėkmės ir galvoja, kad padarytų geriau. Pailsi tik prie bičių Užsukus į Prienuose įsikūrusią Danutės ir Gedimino Olsevičių parduotuvę ar čia pat esančias gamybines patalpas pasitinka malonus bičių vaško kvapas. Prekių parduotuvėje – gausybė, nuo medsukių iki vaško žvakių. O prasidėjo viskas nuo Gedimino rankomis pagaminto medinio avilio.

Kuomet jau visur bitės gyvena aviliuos, čia Dzūkijoj dar išlikusios drevės, kaip dzūkai sako dravės (taip dzūkai vadina medį su jame iškaltomis drevėmis). Ir išlikusi gyva drevinės bitininkystės tradicija. Drevinės bitininkystės laikotarpiu dravė su bitėmis priklausė tam, kuris pirmas ją rado. Savininkai savo draves žymėdavo tam tikrais ženklais, iškirstais drevinio medžio kamiene. Tai buvo vienintelis nuosavybės įrodymo dokumentas.

Vis dažniau pasigirsta kalbos apie verslinę bitininkystę, tačiau, kas tai yra, kaip atrodo beveik tūkstančio bičių šeimų ūkis, retas įsivaizduoja. Užpalių seniūnijoje, Mikėnų kaime, gyvenanti Skardžių šeima nesiekė kam nors įrodyti, kad bitininkavimas – pelningas užsiėmimas. Paprasčiausiai tai buvo ir yra jos gyvenimo būdas.

Liaudiškais vadinami gydymo būdai iš tiesų padeda sutaupyti pinigų vaistams, bet kodėl jie padeda gydant nesunkias ligas, nežino niekas. Esame pratę pirmiesiems peršalimo simptomams pasireiškus griebtis tablečių. Jas geriame ir kai dantį skauda. Sintetiniais vitaminais stipriname imunitetą, nepaisydami, kad vaistų kainos vis labiau kandžiojasi. O juk yra dar liaudies medicinos metodų. Ir ne visi jie yra tik „bobučių pasakos“ – kai kuriuos yra palaiminę net mokslininkai.

Ant šio vaisto pakuotės nebūtina rašyti „saugoti nuo vaikų“. Nieko baisaus, jei mažylis jo paragaus ar išpils. Na, išskyrus buitinius rūpesčius. Ir dar – šio vaisto nereikia pirkti vaistinėje. Jo nesunku įsigyti turguje kartu su ekologiškais maisto produktais. Arba, ne paslaptis, juo aprūpina bičiuliai ir giminaičiai bitininkai. Juk, sakoma, kad esame giminių kraštas! O jei užsimanome sukrimsti ką nors saldaus gardaus – geresnio pasirinkimo nei medus nerasime.

Vasaros pabaigoje ir rudenį bitininkai kartais išvysta šliaužiojančias, neišsivysčiusiais sparneliais bites. Buvo manoma, kad to priežastis – varozės erkių invazija. Neseniai rusų ir lenkų mokslininkai nustatė, kad dėl varozės erkių platinamų virusinių ligų bites dažniausiai pažeidžia lėtinis ar ūminis paralyžius. Aprašė Aristotelis Lėtinis bičių paralyžius žinomas nuo senų laikų.

Dabar turime nemažai žinių ne tik apie neabejotinai naudingas medaus savybes, bet ir nepatvirtintų gandų, kokių dar stebuklų galima tikėtis iš šio saldaus produkto. Valgant medų gauname daug vitaminų Kaip rašė, dr. Algirdas Baltuškevičius, vitaminų kiekis meduje yra per mažas, kad galėtų patenkinti žmogaus organizmo poreikius. Tą patį galima pasakyti ir apie azotines medžiagas. Jų meduje yra tik apie 0,3 proc. Iš aminorūgščių meduje yra tik fenilalanino ir prolino, o kitų tik pėdsakai.

Šį savaitgalį, rugpjūčio 6–7 dienomis, Molėtų rajono Alantos technologijos ir verslo mokyklos bei Alantos dvaro teritorijoje vyko jubiliejinė, 35-oji Lietuvos bitininkų šventė. Alantos bažnyčioje vyko šv. Mišios, į šventę atvykę kraštiečiai bei svečiai iš kitų rajonų galėjo dalyvauti oficialiame šventės atidaryme, bendrauti su kitais bičiuliais, pasivaikščioti po mugę ir ne tik. Oficialios šventės atidarymo metu vyko geriausių bitininkų apdovanojimai.

Radžiūnų kaimas vilioja ne tik nuotykių parku ir ne tik aktyvaus poilsio, ekstremalių išbandymų mėgėjus. Kaime įsikūrusi Jūratės ir Vilmanto Biesevičių kaimo turizmo sodyba daugeliui susidomėjusių bitėmis, šių nuostabių vabzdžių gyvenimo būdu tampa atradimų oaze. Šešerius metus Radžiūnuose besikurianti jauna šeima pernai pradėjo rengti edukacinę programą „Pasibičiuliaukim“, supažindinančią su bičių pasauliu.

Kinijoje vyko varžybos, kurių metu žmonės ant kūno siekė pritraukti kuo daugiau bičių. Reuters rašo, kad jas laimėjo bitininkas Wangas Dalinas, per valandą pritraukęs 26 kilogramus bičių. Antrą vietą užėmė Lv Kongjiangas. Jis ant savo kūno pritraukė 22,9 kilogramus. Bites varžytuvių dalyviai viliojo savo pačių augintomis bitėmis-motinėlėmis.

Ar įmanoma gyvenant bute ir dar miesto centre laikyti bites? Turbūt devyni iš dešimties tai priskirtų fantastikos sričiai. Bitės - ne švelnūs katinėliai, ne akvariumo žuvytės ir ne banguotosios papūgėlės. Tačiau tie, kas mąsto nešabloniškai, tartų... Beje, bus geriau, jeigu viską papasakos toji, kuri bites pažįsta ne iš paveikslėlių knygose – moteris bitininkė, Lietuvos bitininkų sąjungos narė, ginkūniškė Roma Mačienė.

Pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemone „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ gali tiek žemės ūkio ir maisto gamintojai, tiek ir perdirbėjai. Suteikia prestižo Pasak karšto Nacionalinės maisto kokybės schemos šalininko, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidento profesoriaus Algirdo Skirkevičiaus, ji yra naudinga abiems pusėms – ir gamintojams, ir vartotojams. Gamintojams ji padeda sukurti konkurencingą produktą ir išsiskirti iš masinės gamybos srauto.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos paramos priemonė „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ suteikia galimybę gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus, puoselėti maisto gamybos tradicijas bei pateikti vartotojams įvairų, kokybišką maistą. Tyroje aplinkoje Jonas Rabačius šiomis dienomis nespėja sukti medaus. Pirmasis medus visada laukiamiausias, perkamiausias. O Jono medus – ypatingas, pažymėtas Kokybės ženklu.

Bitininkai jau kopinėja pavasarinį medų. Derlius neprastas, tačiau pirkėjai stebisi išaugusiomis šviežio medaus kainomis – už kilogramą medaus prašoma net iki 24 litų – tai beveik dvigubai daugiau negu pernai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektoriaus vedėjas Jonas Balžekas išaugusiomis medaus kainomis nesistebi – kai yra paklausa, normalu, kad produktas brangsta. Pasak J. Balžeko, pasaulyje bitės sparčiai nyksta.

Lietuvos bitininkai sako šiemet medaus surinksiantys mažiau nei pernai, todėl jau dabar kelia kainą, praneša LTV. Jei vasaros orai bus palankūs, geresnio medunešio esą galima tikėtis tik rudenį. Pavasarinis medunešis nenudžiugino bitininkų – kai kurie ūkiai pririnko tik trečdalį pernykščio derliaus. Ar vasarą bitės medaus surinks daugiau, esą priklausys nuo orų. Praėjusį sezoną tvyroję karščiai išgarino nektarą, tad baiminamasi, kad ir šiemet taip nenutiktų.

Maltos pavadinimo kilmė nėra visiškai aiški. Daugelis mano, kad žodis atėjo iš graikų kalbos žodžio, kuris reiškė „medų“. Graikai salą vadino „melite“ arba „saldi kaip medus“. Manoma, kad tai dėl itin gero medaus, kurį sunešdavo salyno bitės. Taip pat neatmetama ir kita Maltos vardo kilmės teorija, kuri pasakoja, kad pavadinimas kilo iš fenicijų žodžio „maleth“, reiškiančio „prieglobstį“ – tai, dėl daugybės salyne esančių įlankų, grotų ir slėptuvių. Gozo sala (ask.com nuotr.

Tik per laimingą atsitiktinumą ant vartotojų stalo nepateko daugiau kaip 11 tonų neaiškios kokybės iš Kinijos įsivežto ir aukcione pigiai parduoto medaus. Sužinojusi, kad aukcione bandoma parduoti abejotinos kokybės medų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skubiai atliko tyrimą. Būgštavimai pasitvirtino, todėl buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, kad ji pradėtų tyrimą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos.

Ne vienas mūsų judame mažai, valgome kaloringą maistą, o žiemą ypač. Natūralu, kad dėl netinkamo gyvenimo būdo mūsų organizmo kraujagyslių sienelės susilpnėja, aplimpa druskomis, cholesterolio apnašomis. Pavasaris, pasak gydytojų, pats palankiausias metas sustiprinti ir išvalyti kraujagysles.

Prekybos kontrolė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai, tirdami iš vartotojo gautą informaciją, UAB „Lavisos LEZ terminalas“ (Kaunas) sandėliuose sulaikė 11600 kg neaiškios kilmės medaus. Skubus tyrimas pradėtas, gavus informacijos iš vartotojo, kad antstolės S. V. paskelbtame aukcione ypatingai žema kaina parduodamas didelis kiekis neaiškios kilmės, saugos ir kokybės  medaus.

Ne vieną žmogų, kai pavasaris pabeldžia į langą apima liūdesys ir slogi nuotaika. Gydytojai tokią būseną vadina pavasarinio nuovargio sindromu. Dažnai pavasarį organizme trūksta vitaminų ir mikroelementų, todėl ir būname pavargę ar prastos nuotaikos. Pasitarusi su gydytoju galite pradėti vartoti vitaminus, ypač vertėtų atkreipti dėmesį į B grupės vitaminus. Galima vartoti ir alaus mielių, kurios yra puikus B grupės vitaminų šaltinis, be to, stiprina imunitetą, padeda susidoroti su stresu.

Medus suteikia jėgų, stiprina imunitetą ir gydo daugelį ligų. Jis tinka daugelio ligų profilaktikai, valo organizmą, stiprina širdį ir kraujagysles. Per parą medaus galima suvartoti iki 60-70 g. Specialistai rekomenduoja tokį receptą: 3 kartus per dieną į 0,5 stiklinės šilto vandens ištirpinti 1 arbatinį šaukštelį medaus ir išgerti mažais gurkšneliais prieš pat valgį (jeigu sumažėjęs rūgštingumas – 30 minučių prieš valgį). Darant tai reguliariai, per keletą mėnesių išnyksta nemiga, nustoja kam...

Pirmosios žinios apie cinamonų gydomąją galią aptiktos kinų imperatorių (III a. prieš Kristų) knygose apie augalus. „Cinamonas“ graikiškai reiškia „nepriekaištingas prieskonis“. Tai džiovinta amžinai žaliuojančių laurinių šeimos medžių maloniai kvepianti žievelė. Šie prieskoniai kilę iš Azijos, maistui vartojami jau 5 tūkstantmečius. Kadaise cinamonus, gvazdikėlius ir kitus prieskonius svėrė juvelyrinėmis svarstyklėmis kaip auksą.