medicinos priemonės

Lietuva nuo kitų metų kaups Europos Sąjungos (ES) medicinos priemonių atsargas, kurios Bendrijos narių būtų naudojamos krizių atveju. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vykdant projektą „RescEU“ Lietuvoje bus steigiamas ES civilinės saugos mechanizmo reikalavimus atitinkantis medicinos priemonių sandėlis. Jo įrengimui Europos Komisija skirs 97 mln. eurų. „Lietuvoje kuriamas vienas iš ES medicinos priemonių rezervo sandėlių yra mūsų valstybei tenkanti didelė atsakomybė.

Dėl onkologinių ligų gydomi ir slaugomi pacientai dažnai nežino apie galimybę jiems reikalingas medicinos pagalbos priemones gauti nemokamai, rodo naujausia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) apklausa. Ligonių kasų specialistai primena, kokios priemonės šiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. POLA šių metų vasarą atliko beveik 1000 pacientų apklausą dėl inkontinencijos ir žaizdų priežiūros.

Šiuo metu apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu sergantys lėtinėmis ligomis pacientai gali išsinuomoti ir namuose naudoti deguonies bei dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, paprastas ar išmaniąsias insulino pompas bei infuzines, vadinamąsias skausmo pompas. Šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) medicinos priemonėms, būtinoms sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, iš viso numatyta per 9 mln. eurų. „Dabar medicinos priemones namuose naudoja daugiau kaip 2 400 pacientų.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (toliau – kompensuojamosios MPP) specialisto sprendimu bus galima įsigyti anksčiau nei jos turėtų būti pasibaigę, jeigu buvo prarastos dėl pagrįstų priežasčių. Taip pat įsigalios papildomi pokyčiai I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams – jiems bus galima išrašyti papildomas kompensuojamąsias MPP, skirtas gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, jei paaiškės, kad turimos priemonės netinka dėl medicininių priežasčių.

Medicinos priemonėmis ir įranga prekiaujanti įmonė „Profarma“ ne iki galo buvo sąžininga procese, per COVID-19 pandemiją įsigyjant greituosius serologinius testus, teisme pripažino už piktnaudžiavimą įsigyjant šiuos testus teisiama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. Kaltinamoji taip pat tikino, kad esminius sprendimus įsigyjant testus priiminėjo ne ji, o tuometinis premjeras Saulius Skvernelis ir jo vadovaujama Vyriausybė.

Lietuvą sudrebino skandalas dėl dingusių apsaugos priemonių – Sveikatos apsaugos ministerija pasigedo apie 20-ies vagonų iš Kinijos atsiųstų medikams skirtų apsaugos priemonių – chalatų, medicininių kaukių, vienkartinių pirštinių. Pradingusių priemonių vertė siekia kone milijoną eurų. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, šios priemonės į Lietuvą iš Kinijos atvyko dar praėjusių metų pavasarį.

Nuo kovo 1 d. plečiamas vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Tam ketvirtadienį 120 parlamentarų balsavus už, 1 susilaikius pritarė Seimas. Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos nurodo, kad pajamų rodiklis, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones, didėja penkiais punktais.  Prezidentas pasiūlė taikyti 100 proc. (vietoje 95 proc.

Gydymo įstaigas netrukus pasieks 300 tūkst. porų lietuviškų vienkartinių antbačių. Pirmą kartą medicinos priemonės pagamintos susibūrus klasteriui – jungtinei kelių įmonių iniciatyvai, ir tai leidžia Lietuvai galvoti apie jų eksportą ateityje, sako Vyriausybės atstovai.

Nuo šiol pacientų vartojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės (MPP), įskaitant ir kompensuojamąsias, galės būti pratęsiami be apsilankymo pas šeimos gydytoją. Tai reiškia, kad reikalingą gydymą skirti, jį koreguoti, taip pat, pavyzdžiui, paaiškinti tyrimų rezultatus medikai nuotoliniu būdu galės kiekvieną kartą esant poreikiui, o ne kas antrą, kaip iki šiol.

​Svarbi žinia onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bei jų artimiesiems. Nuo kovo 1-osios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus pradėta kompensuoti infuzinių – vadinamųjų skausmo pompų nuoma. Tam per metus planuojama skirti apie 145 tūkst. eurų.

Seimas patikslino Sveikatos draudimo ir Farmacijos įstatymus, padidindamas kompensuojamas medicinos pagalbos priemones tiekiančių ūkio subjektų skaičių ir konkurenciją tarp ūkio subjektų nustatant, kad medicinos pagalbos priemonės gali būti kompensuojamos įsigyjant jas ne tik iš vaistinių, bet ir iš kitų ūkio subjektų, teritorinėms ligonių kasoms sudarant sutartis su šiais subjektais.

Nuo šiol kompensuojamas medicinos pagalbos priemones (MPP) bus galima gauti paprasčiau. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atnaujinus tvarką šių priemonių skyrimas gali būti nuolat pratęsiamas be apsilankymo pas šeimos gydytoją, kol pacientui jos bus reikalingos. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Šie pokyčiai palengvins sąlygas pacientams, kurie turėdami sveikatos sunkumų kas antrą kartą prireikus medicinos pagalbos priemonių turėdavo keliauti pas šeimos gydytoją.

Per šešerius metus į Lietuvos rinką neįleista beveik 4 mln. netinkamų medicinos priemonių, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak Akreditavimo tarnybos direktorės Noros Ribokienės, per pastaruosius 12 mėnesių atlikta apie pusę šimto gautų siuntų patikrinimų įvairiuose muitinės postuose. „Daugiau nei pusė siuntose esančių medicinos priemonių neatitiko taikomų reikalavimų, todėl neleista teikti į apyvartą apie 24 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui priimti pataisas, leidžiančias dalimi valstybės kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių prekiauti ne tik vaistinėms, bet ir kitoms mažmeninės prekybos įmonėms. Valdžia tikisi, kad tai leis padidinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą ir sumažinti jų kainą. Pagal pataisą prekybos įmonėms būtų leidžiama parduoti vadinamąsias pirmos klasės medicinos priemones, jų yra apie 20 rūšių, įskaitant sauskelnes, įklotus, tvarsčius ar pleistrus.