medicina

Registrų centras kartu su išorės ekspertais antradienį tęsia E. sveikatos trikdžių šalinimą – iš viso ties sistemos sulėtėjimo priežasčių paieška ir jų šalinimu šiuo metu dirba keliasdešimt IT specialistų. Pirmadienį nepavykus identifikuoti sistemos sulėtėjimą iššaukiančių priežasčių antradienį vėl stebima išaugusi duomenų bazės apkrova ir pailgėję duomenų mainai. „Savaitgalį buvo atliekami didelės apimties E. sveikatos atnaujinimo darbai, kurių metu buvo įdiegta nemažai naujovių.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi blogiausiam scenarijui – galimam karui. „Bild“ skelbia, kad Bundesveras parengė ataskaitą, atskleidžiančią rimtus medicinos sistemos trūkumus, dėl kurių Vokietija šiuo metu nėra pasirengusi karo atvejui. Bundesveras parengė specialią Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ataskaitą, į kurią įtraukta 200 ekspertų – karių ir medicinos darbuotojų. Leidinio teigimu, dokumente pirmą kartą pateikiamas niūrus šalies pasirengimo ekstremalioms situacijoms vertinimas.

Pirmadienio rytą gydymo įstaigos viena po kitos dalinasi, kad dėl E. sveikatos sutrikimų gerokai sulėtėjo pacientų registracija arba iš viso nėra galimybės išrašyti vaistų. E. sveikatos tinklalapyje informuojama, kad problema yra sprendžiama. Viena iš apie sutrikimus pranešusių įstaigų – Vilniaus rajono poliklinika.

Nors šiandien sveikatos sistema byra, daliai medikų iš esmės tai visai nerūpi, o kai kam net tampa proga daugiau pasipinigauti. Dalindamasis tokiomis „nepatogiomis“ įžvalgomis gydytojas Martynas Gedminas iškėlė būtinybę Lietuvoje pagaliau aiškiai apibrėžti krūvius gydytojams ir kokia alga už atitinkamą darbą jam būtų ori, mat jei dabar vieni uždirba 2 tūkst., kitiems ir 10 tūkst. nėra riba.

Spalio 29-ąją Vilniuje įvyko precedento neturintis įvykis. Pirmą kartą Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetas iškilmingai ir jautriai atsisveikino su savo kūną mokslui paaukojusių žmonių palaikais. Šios idėjos sumanytoja – VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vadovė prof. Janina Tutkuvienė. Ji naujienų portalo tv3.lt skaitytojams atskleidė, kokią reikšmę turi šios laidotuvės bei kokia procedūra laukia norint po mirties paaukoti savo kūną mokslui.

Anestezija yra saugus ir pažangus medicinos metodas, leidžiantis operacijas ir įvairias kitas procedūras atlikti be pavojaus paciento sveikatai. Nepaisant to, šiandien apie ją vis dar sklando nemažai įvairių mitų ir klaidingos informacijos, dėl kurios pacientai neretai jaučia nerimą. Vis dėlto medikai teigia, kad šiai medicinos sričiai sparčiai tobulėjant, nepageidaujamų šalutinių poveikių rizika yra itin maža, rašoma pranešime spaudai.

Specializuotų automobilių parką atnaujinanti Greitoji medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) ketvirtadienį pasirašė didžiausią istorijoje 60-ies transporto priemonių įsigijimo sutartį, kuri leis pakeisti labiausiai nusidėvėjusias tarnybos mašinas visoje Lietuvoje. Kaip teigiama GMPT išplatintame pranešime, sutartis sudaryta su viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Autojuta“, bendra sutarties vertė – 6,7 mln. eurų be PVM, įsigijimas finansuojamas ES lėšomis.

Eilė pas gydytoją specialistą – keli mėnesiai, tačiau susimokėjęs gali patekti kad ir tą pačią savaitę. Tokiomis istorijomis, kai turint pinigų eilę galima „apeiti“, pacientai dalinasi ir iš valstybinių įstaigų. Nors valdžia užsimojo uždrausti neteisėtai imamas priemokas, kas dažniausiai pasitaiko privačiose įstaigose, tokios mokamos paslaugos niekur nedings.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) teigiant, kad valstybinė medicina nukraujavo tiek, kad jos negelbėjant laukia krachas, dalis medikų ir privatininkai siūlomiems pokyčiams audringai prieštarauja. Jie tvirtina, kad tokiu atveju eilės tik didės, paslaugų kokybė kentės, o medikų daugiau neatsiras. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius konstatavo, kad gyventojų ir medikų laukia gana drastiški pokyčiai.

Skundų dėl gerai neveikiančios sveikatos sistemos Lietuvoje – apstu. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, situacija išties paradoksali – nors gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, siuntimų išrašome tuntais, pagal išgyvenamumo rodiklius Lietuva atrodo prastai. Pasak jo, lietuvis per metus pas kokį nors gydytoją nueina 10 kartų, kai vidutinis europietis – 7, estas – 6, o švedas – 3 kartus.

Rinkdamiesi sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje pacientai tampa vis labiau sąmoningesni. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, gyventojų sprendimus lemia kompleksiniai kriterijai – nors svarbiausia yra nurodoma gydytojo kompetencija (79 proc.), taip pat aukštai vertinami paslaugų prieinamumas (70 proc.) bei jų kokybė (62 proc.

Giesmių, kanklių ir žvakių šviesoje pirmą kartą pagerbti 27 žmonės, kurie savo kūnus paaukojo Vilniaus universiteto medicinos studentams – donorų urnos palaidotos Antakalnio kapinėse. Artimieji atviri – tai tylus, bet itin prasmingas kilnumo ir pasitikėjimo gestas. Studentai ir dėstytojai pasiaukojusius kūnus analizuoja, tyrinėja jų organus, raumenis ir kaulus – tai, pasak Vilniaus universiteto atstovų, padeda geriau suprasti žmogaus anatomiją ir ruoštis būsimai gydytojo profesijai.

Norint gyventi ilgą gyvenimą be širdies ligų, kokie įpročiai ar sąlygos yra svarbiausi? Remiantis dideliu pasauliniu tyrimu, rūkymas ir aukštas kraujospūdis išsiskiria kaip du svarbiausi veiksniai, lemiantys širdies ligų atsiradimo riziką. Kartu su aukštu cholesteroliu, antsvoriu (arba per mažu svoriu) ir diabetu, šie penki veiksniai sudaro apie 50 proc. širdies ir kraujagyslių ligų naštos, kuri yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje.

Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete buvo galima išvysti vieną šalia kitos išdėliotas urnas, apsuptas žvakių šviesos. Šalia jų – kortelės, ant kurių nurodyti vardai, pavardės, gimimo ir mirties laikai 27 žmonių, kurie sutiko po mirties paaukoti savo kūnus mokslui. Šių metų spalio 29-oji žymi pirmą kartą, kai Lietuvoje VU iniciatyva buvo pagarbiai ir oriai atsisveikinta su žmonėmis, kurie sutiko padovanoti savo kūnus mokslui ir prisidėti prie būsimų medikų rengimo.

Rudens mokslo atostogų metu, kai daugelis šeimų su vaikais išvyksta ilsėtis ir atitrūksta nuo kasdienybės, pastebimai sumažėja kraujo donorų aktyvumas ir surenkamo kraujo kiekis. Tuo metu kraujo komponentų poreikis šalies ligoninėse išlieka toks pat didelis. Tad prieš prasidedant moksleivių atostogoms Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus, ypač į tuos, kurie su vaikais ruošiasi išvykti ilsėtis, ir kviečia nelikti abejingiems bei nepamiršti kraujo donorystės svarbos.

Stanfordo mokslininkai nustatė, kad nuolatinis standartinis laikas žmonių sveikatai būtų naudingesnis nei nuolatinis vasaros laikas, rašo „The Washington Post“ ​​​​​​. Gyventojai du kartus per metus piktinasi dėl nepatogumų ir miego trikdymo, kurį sukelia sezoninis laiko persukimas, tačiau nepasitenkinimas „šokinėjimu pirmyn atgal“ turi ir rimtesnių priežasčių.

Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.  Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Ligonių kasomis leistų reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės tikslų įgyvendinimo.

Nobelio komitetas susidūrė su neįprasta problema – negali susisiekti su vienu iš šių metų medicinos premijos laureatų. Mokslininkas Fredas Ramsdellas, apdovanotas už atradimus imunologijos srityje, šiuo metu mėgaujasi skaitmeniniu detoksu ir keliauja po atokias Aidaho vietoves be ryšio su išoriniu pasauliu.

Seime svarstant siūlymus dėl įstatymų pakeitimų, kuriais siekiama panaikinti neteisėtas priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, aiškėja, už kokias paslaugas galėtų išlikti galimybė prisimokėti, o už ką tektų pakloti pilną kainą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti įstatymo pakeitimai pirmadienį svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje.

Siekdama gelbėti situaciją sveikatos sistemoje naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė visas pajėgas nusprendė sutelkti viešajam sektoriui sustiprinti. Dėl to užsimota ne tik pažaboti neteisėtas priemokas, bet ir prioritetą teikti paslaugoms valstybinėse įstaigose. Skeptikai tokias priemones vertina kaip miglotas.

Medicinos klaidos kartais kainuoja ne tik pacientų sveikatą, bet ir pasitikėjimą visa medicinos sistema. Prancūzijos chirurgai šokiravo – vėžiu sergančiam pacientui jie pašalino sveiką inkstą, o ne pažeistą ligos. 77 metų vyrui dabar liko tik vienas organas, kuris pats yra pažeistas, todėl jo ateitis tapo gerokai sudėtingesnė. Nors gyvybei tiesioginis pavojus negręsia, ekspertai teigia, kad ši klaida smarkiai apsunkins jo gyvenimo kokybę, rašoma dailymail.co.uk.

„Nežinau, ar būčiau stojęs į mediciną, jei būčiau žinojęs, kaip viskas šioje sistemoje veikia“, – neslėpdamas apmaudo dėl labiau nei žmogaus gyvybės vertinamų pinigų, valdžios ir biurokratijos, atviravo žinomas šalies gydytojas Martynas Gedminas. Prieš mažiau nei metus trenkęs Joniškio ligoninės durimis buvęs jos vadovas, skubios medicinos pagalbos gydytojas pasakojo ne tik „atsikandęs“ politizuotos medicinos.

Dėl ruošiamų įstatymo pakeitimų, kuriais siūloma uždrausti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, toliau verda aršios diskusijos. Šįkart medikų organizacijos kėlė klausimą, ar išties priėmus įstatymus bus išgelbėta 5000 gyvybių, o, jei pavyks, susigrąžinti 13 proc. medikų išgelbės viešąją sistemą.

Ketvirtadienį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Europos ligoninėse sparčiai plinta patogeninis grybelis Candidozyma auris. „Per dešimtmetį daugiausia atvejų užregistruota penkiose šalyse – Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje“, – teigiama ECDC pranešime spaudai. Candidozyma auris, anksčiau vadintas Candida auris, yra mielių grybelis, pirmą kartą atrastas Japonijoje 2009 metais.

Pasirašyta pirmoji Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos jungtinė kolektyvinė sutartis, ja įsipareigojama laikytis Darbo kodekso nuostatų, užtikrinti tinkamą psichoemocinį klimatą, aptartos darbo ir poilsio sąlygos, kurias būtina užtikrinti. Kaip trečiadienį pranešė tarnyba, dokumente taip pat reglamentuojamas pareigybinių nuostatų laikymasis, bendradarbiavimas tarp GMP ir profsąjungų, sprendžiant įvairius su veikla susijusius klausimus.

Sekmadienio vakarą pranešta, kad eidamas 87-siuos mirė žinomas Lietuvos gydytojas, profesorius Alvydas Laiškonis. „Dar neišaušus rugsėjo pirmajai Universiteto bendruomenė gedi profesoriaus emerito Alvydo Laiškonio. Vieno kertinių Lietuvos infektologų atsikuriant Nepriklausomai Lietuvai.

Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems nereikia aktyvaus gydymo, tačiau norima palengvinti ligos simptomus, kartais reikalinga nuolatinė medicinos specialistų priežiūra, kurios neįmanoma užtikrinti namuose. Tada gali padėti palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje. Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose.

Chirurgo darbas – tai ne tik skalpelis ir operacinė. Tai nuolatinė įtampa, didžiulė atsakomybė ir bemiegės naktys, bet kartu – ir neįkainojama galimybė išgelbėti gyvybes. 41-erių vilnietis Audrius Dulskas – bendrasis pilvo chirurgas, jau 15 metų dirbantis šioje srityje.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) Vilniuje ketvirtadienį bus pristatytas Lietuvoje planuojamas tarptautinis žmogaus biologinės stebėsenos tyrimas. Jo metu bus tiriama, kokių kenksmingų cheminių medžiagų yra žmogaus organizme. Dalyvauti tyrime bus kviečiami atsitiktinės atrankos būdu atrinkti žmonės. Jis bus atliekamas NVSPL partnerių vietose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Sveikatos sistemoje nuo kitų metų laukia dideli pokyčiai – ministerija siekia, kad gydymo įstaigose būtų uždraustos neteisėtai imamos priemokos. Vis tik patys pacientai nuogąstauja, kad dabar iš dalies mokamos paslaugos taps apmokamos pilnai, o prieinamumas pas gydytojus pablogės.

Valstybinės sveikatos sistemai planuojama reforma: kaip pasikeis mokamos paslaugos, priemokos ir galimybė pasirinkti papildomas paslaugas? Apie valstybinės medicinos krizę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Žmonės piktinasi, kad artimiausiu metu jie negalės prisimokėti už gydymo paslaugas. Kodėl nuspręsta atšaukti, žmonėms nereikėdavo mokėti visos kainos, tik dalį.

Visai neseniai verslininkė bei koučingo specialistė Kristina Meseguer pranešė išgyvenusi panikos priepuolį, dėl kurio žinoma moteris net atsidūrė ligoninėje. Nors daugelis ko gero yra girdėję apie šiuos priepuolius, dar vadinamus panikos atakomis, o galbūt net patys yra tokį patyrę, veikiausiai ne daug kas žino, kodėl jie kyla, ir tuo labiau – ką daryti priepuoliui prasidėjus.

Valstybinės sveikatos sistemoje krachas, artėjama prie griūties. Medikų taip trūksta, kad tenka atidėti net būtinas operacijas, o daugelis žmonių priversti rinktis privatų sektorių. Apie valstybinės medicinos krizę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Vyriausybės siekis uždrausti gydymo įstaigoms imti bet kokias papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Seimo teisininkai.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė atskiru nutarimu patvirtins sąrašą medicininių priemonių, už kurias bus galima imti papildomą priemoką. „(Iniciatyva – BNS) neberinkti priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas irgi sulaukė tam tikrų diskusijų.

Nukentėjusiųjų apžiūros, organų tyrimai, darbas su mirusiaisiais ir išvados, kurios gali pakeisti visą tyrimo eigą – tai teismo medicinos ekspertų kasdienybė. Šios profesijos atstovai yra esminiai, siekiant nustatyti, kaip galėjo nukentėti ar žūti žmogus, o jų darbas reikalauja daug emocinės ir psichologinės stiprybės.

Karas ir kitos ekstremalios situacijos gali tapti nemenkais išbandymais sveikatos sektoriui. Dar koronaviruso pandemija parodė, kad krizės išbalansuoja įprastus gydymo procesus, todėl detalus pasiruošimas – vienas esminių veiksnių, galinčių pagelbėti krizinių akimirkų akivaizdoje.

Atnaujinta sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka siekiama užtikrinti tvaresnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą ir paskatinti gydymo įstaigas labiau orientuotis į pacientų poreikius. Pokyčius inicijavo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Naujoji apmokėjimo tvarka pristatyta gydymo įstaigoms dar šių metų kovo pradžioje.

Pakistano medikams visai neseniai teko susidurti tu itin nemenku iššūkiu. Su dviem varpomis gimusiam berniukui jie atliko gyvybę gelbstinčią operaciją. Su dviem varpomis 2022-aisiais gimęs berniukas šokiravo net ir visko mačiusius Pakistano medikus. Medicininiuose išrašuose pažymima, kad naujagimis gimė su dviem „normalaus dydžio“ varpomis, tačiau neturėjo išangės. Tokia medicininė anomalija pasitaiko itin retai ir iki šiol tai yra vienas rečiausių atvejų.

Pusės metų laisvės apribojimo bausme Klaipėdoje nuteista moteris, bandžiusi įsigyti psichotropinių vaistų, pateikusi suklastotą receptą, trečiadienį pranešė Klaipėdos apylinkės teismas. Taip pat kaltinamoji A. G. įpareigota bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba mokytis. Jai uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus, jeigu tokių medžiagų vartojimui būtų išrašytas gydytojo receptas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo suteikti daugiau galimybių medikams teikti nuotolines paslaugas. Kaip trečiadienį pranešė SAM, teikiamuose įstatymų pakeitimuose numatyta tvarka teikti paslaugas iš nutolusių darbo vietų galiotų gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams. „Dabartinė tvarka numato, kad gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai paslaugas gali teikti tik konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Šeškinės poliklinika dalijasi svarbia informacija – 40–60 metų amžiaus gyventojams primenama apie nemokamą paslaugą – širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą ir raginama joje dalyvauti. Paslauga skirta tiek vyrams, tiek moterims, o ja pasinaudoti galima paprastai – kreipiantis į savo šeimos gydytoją. Tai galimybė laiku įvertinti rizikos veiksnius ir pasirūpinti savo sveikata. Medikai primena, kad net 80 proc. širdies ligų galima išvengti.

Romoje vyrui per klaidą buvo pašalintas žandikaulis, kuomet ligoninė supainiojo jį su pacientu, turinčiu mirtinai pavojingą auglį. Gegužės 20 d. anonimu išlikęs 35 metų vyras kreipėsi į Italijos sostinės Umberto I odontologijos kliniką, kad jam būtų pašalintas dantis ir burnoje esanti cista, rašoma dailymail.co.uk. Klinikos odontologai atliko cistos biopsiją, tačiau jos rezultatai, kaip pranešama, buvo sukeisti vietomis su vyro, kenčiančio nuo piktybinio auglio žandikaulyje, rezultatais.

Eilių mažinimas gydymo įstaigose ir paslaugų prieinamumo gerinimas – nuo pirmųjų darbo dienų naujosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės akcentuotas prioritetas. Aiškėja, kaip ketinama tą padaryti. Po dalies medikų organizacijų kritikos Vyriausybės programai, kad joje trūksta konkretumo, kaip vardijamus tikslus ketinama pasiekti, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete ministerijos vadovybė pristatė programos įgyvendinimo priemones.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėje Latvijoje. Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą.

Namų vaistinėlėje įprastai saugomi pirmajai pagalbai reikalingi vaistai bei medicininės priemonės, tačiau žiemą šį arsenalą gali papildyti ir sezoninėms ligoms skirti vaistiniai preparatai. Vaistininkė įvardijo, ką reikėtų turėti savo vaistinėlėje, kad šiuo metu galintys kilti negalavimai neužkluptų netikėtai.

Išorinis hemorojus – problema, su kuria tenka susidurti daugeliui vyrų ir moterų. Deja, šia tema atvirai kalbėti vengiama, todėl visuomenėje vis dar vyrauja klaidingi įsitikinimai apie šią ligą, itin bijoma nemalonaus ir skausmingo jos gydymo, nors šiuolaikinė medicina leidžia hemorojaus problemą išspręsti greitai ir efektyviai. Jei ir jūs susidūrėte su hemorojumi, tačiau vis dar delsiate kreiptis dėl gydymo, kviečiame skaityti šį straipsnį ir išsklaidyti gąsdinančius mitus.

Apendicitas – tai aklosios žarnos ataugos uždegimas, kurį diagnozavus laiku galima išvengti rimtų komplikacijų. Tačiau kaip atskirti apendicitą nuo kitų sveikatos problemų ir kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus? Nors apendicitas – viena iš dažniausiai pasitaikančių neatidėliotinų chirurginių būklių, jo simptomai ne visuomet yra aiškiai atpažįstami.