mažos taršos zona

Nuo kitų metų pradžios Vilniuje, kaip ir visuose kituose šalies miestuose, turės būti įrengtos mažos taršos zonos. Jeigu Kaunas ją nustatė jau nuo rugpjūčio 1 d., tai sostinė, panašu, dels iki paskutinės minutės ir siurprizą pateiks prieš pat Naujuosius metus. Primename, kad Kauno senamiestyje jau nuo rugpjūčio 1 d. vairuotojus pasitinka 10 transporto priemonių atpažinimo vietų.

Liepos 31-oji – paskutinė diena, kai pravažiavimas Kauno Senamiesčiu dar yra nemokamas. Nuo rytojaus, rugpjūčio 1 dienos, čia pradeda veikti Sumažintos taršos zona. Tai reiškia, kad už kiekvieną pravažiavimą Senamiesčiu turės mokėti visi, įskaitant ir tėvai, vaikus vežantys į mokyklas ar darželius. Nauja tvarka zonos veikimo išvakarėse jau piktina tėvų bendruomenę.

Kaunas tapo pirmuoju Lietuvos miestu, Senamiestį paskelbusiu mažos taršos zona ir apmokestinusiu žmones, važiuojančius per jį. Nuo rugpjūčio 1-osios kelio trumpintojai, važiuodami per unikalią Kauno vietovę, privalės mokėti 2 eurus. Dalis gyventojų tokius mokesčius vertina skeptiškai, o kavinių savininkai viliasi, kad lankytojams bus patogiau.

Didžiųjų miestų vairuotojų laukia naujovė – jeigu norėsite įvažiuoti į mažos taršos zoną, jums reikės susimokėti papildomai. Iki kitų metų pradžios šalies miestuose turės būti nustatytos mažos taršos zonos, į kurias patekimas bus ribojamas. Panašu, kad Kaunas bus bene pirmasis, kuriame vien pravažiavimas tokia zona bus apmokestintas. Tačiau nuo Kauno neatsilieka ir sostinė.

Siekiant mažinti transporto sukeliamą taršą visuose šalies miestuose turės būti nustatytos mažos taršos zonos, į kurias patekimas bus ribojamas. Panašu, kad Kaunas bus bene pirmasis, kuriame vien pravažiavimas tokia zona bus apmokestintas. Tai numato oficialiai registruotas miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl Senamiesčio sumažintos taršos zonos ir vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti į ją projektas.

Netrukus norintiems įvažiuoti į Kauno senamiestį gali tekti susimokėti. Laikinojoje sostinėje jau sumontuotos kameros, kurios nustatys automobilio pagaminimo metus, naudojamą kuro tipą ir į aplinką išmetamą taršą. Visgi Kauno valdžios atstovai negali pasakyti, nei kiek teks teršėjams mokėti, nei kada sistema pradės veikti pilnu pajėgumu. Kiti miestai Kauno pavyzdžiu sekti neskuba, nors Vilniuje panašaus tipo kameros taip pat jau yra įrengtos.

Jau netrukus Vilniaus centre ims veikti kameros, kurios reguliuos kilpinį eismą sostinės senamiestyje. Netolimoje ateityje šios kameros gali atlikti ir dar vieną funkciją – gaudyti taršius automobilius, kuriems jau visai greitai centrinės Vilniaus dalies gatvės bus užvertos. Prieš trejus metus įvestas kilpinis eismas Vilniaus senamiestyje sumažino tranzitinį eismą ir apskritai automobilių kiekį, sako sostinės meras Valdas Benkunskas.

Nuo šių metų pradžios miestuose turėjo atsirasti mažos taršos zonos, kuriose būtų ribojamas taršių automobilių eismas. Visgi nei miestai spėjo nustatyti tokias zonas, nei ministerija pateikė rekomendacijas savivaldybėms. Dabar planuojama, kad tokios zonos atsiras nuo 2025 m., nors kai kuriuose miestuose automobilių eismas miestų centruose bus pradėtas riboti jau šią vasarą.

Mažos taršos zonas siūloma nustatyti ir kurortinėse teritorijose. Tokį siūlymą pateikęs konservatorius Sergėjus Jovaiša sako, kad švaresnis oras pritrauktų daugiau turistų. Tuo metu kai kurių kurortinių vietovių atstovai dėl tokių zonų nusiteikę skeptiškai: vieni sako, kad vietovės yra per mažos ir nėra vietos tokioms zonoms, o kiti mano, kad tai joms pakenks.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Kaip tai bus įgyvendinama? Ar miestai užsivers taršiems automobiliams? Ar tai paskatins gyventojus persėsti į viešąjį transportą ir keliones pėsčiomis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyrius vedėjas Rimantas Baravykas ir žurnalo „Auto Bild“ vyriausiasis redaktorius, automobilių eks...

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Nors vieni miestai jau nusimatė planus, kada apmokestins taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą, kitos savivaldybės laukia rekomendacijų iš Susisiekimo ministerijos. Pastaroji žadėjo iki spalio vidurio miestams pateikti gaires, tačiau to nepadarė – rekomendacijas žada pateikti šių metų gale.